5bc3d0a6-e84a-46b6-86a7-c7aa8b476837 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-250-232/2018 Teisminio proceso Nr. 2-61-3-02183-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.4.2.2.; 3.2.4.11. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodo bendrijai „Riešė“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir A. B. dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo, sklypų ribų nustatymo ir kt., tretieji asmenys – VĮ Registrų centras ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bei atsakovo A.

B. priešieškinį ieškovui V. K. dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas prašė 1) pripažinti negaliojančiais atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) arba atsakovo sklypas), kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti 2008 03 17;

2) nustatyti ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) arba ieÅ¡kovo sklypas) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribÄ pagal pateiktÄ Å¾emės sklypų planÄ M 1:500, parengtÄ 2014 11 07 UAB korporacijos „Matininkai“ matininko A. M., 3) pripažinti negaliojančia 2001 05 15 atliktÄ SB „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektÅ«rÄ (toliau - Generalinis planas 2) ir pripažinti galiojančiu 1993 06 16 SB „Riešė“ suplanavimo projektÄ (generalinį planÄ ) (toliau - Generalinis planas 1);

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jam priklauso 0,0870 ha ploto Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „Riešė“ (toliau – SB „Riešė“), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovui priklausančiu Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu kilo konfliktas dėl sklypo ribos. Pažymėjo, kad Žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 1993 07 21 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3858 pagrindu.

Žemės sklypas buvo suformuotas sodininkų bendrijos SB „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje (generaliniame plane), pagal kurį buvo parengta ir 1992 04 16 SB „Riešė“ pirmininko patvirtinta Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schema. Schemoje nurodyta, kad Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba sudaro 43 metrai. PaaiÅ¡kino, kad 1991 06 28 gavo leidimÄ kolektyvinio sodo namelio statybai ir nuo to laiko vykdė sodo namelio statybÄ .

Sodo namas nėra užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes dėl atsakovo sklypo atliktų kadastrinių matavimų nuo namo kampo iki sklypo ribos neliko reikalaujamo 3 metrų atstumo. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio mėnesį buvo parengti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, tačiau šie kadastro duomenys nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi jie neatitiko Generalinio plano 2. Generalinio plano 1 korektūra (Generalinis planas 2) buvo atlikta ieškovui nežinant.

Paaiškino, kad 2008 m. pavasarį atsakovas atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, į kuriuos ieškovas nebuvo pakviestas. 2009 m. ieškovas sudarė rangos sutartį su UAB Korporacija „Matininkai“ dėl pakartotinių kadastrinių matavimų Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, natūroje neliko tokio dydžio žemės sklypo, koks buvo suformuotas SB „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje jį privatizuojant ir įregistruojant nekilnojamojo turto registre, t. y. 0,0870 ha.

Nurodė, kad atsakovo atlikti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai prieÅ¡tarauja ne tik Generaliniam planui 1 bet ir Generaliniam planui 2. Pažymėjo, kad nustatyta tvarka nėra parengtų žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo žemėtvarkos projektų, todėl 2001 05 15 atliekant SB „Riešė“ generalinio plano korektÅ«rÄ nebuvo laikytasi Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kas sudaro pagrindÄ pripažinti minėtÄ generalinio plano korektÅ«rÄ neteisėta bent iÅ¡ dalies, kiek tai pažeidžia ieÅ¡kovo interesus.

2. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schema. IeÅ¡kovas žemės sklypÄ pirko iÅ¡ valstybės ne pagal Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemÄ , o pagal sklypo planÄ su gretimybėmis M1 500, kuris buvo pridėtas prie sutarties ir yra neatskiriama sutarties dalis. Plane nurodytos kitokios ieÅ¡kovo žemės sklypo koordinatės, negu ieÅ¡kovas pateikia ieÅ¡kinyje. Pažymėjo, kad valstybinės institucijos nenustatė jokių pažeidimų atsakovui tvarkant turimo žemės sklypo ir statybos jame klausimus.

Nurodė, kad nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai apie tai, jog atsakovo užsakymu atlikti kadastriniai matavimai neatitiko ieÅ¡kovo žemės sklypo schemos, nes ieÅ¡kovas žemės sklypÄ Ä¯sigijo ne pagal schemÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal žemės sklypo planÄ M1 500 su gretimybėmis, kuriame nurodytos kitokios ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos nei schemoje Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovo statyba jam priklausančiame žemes sklype atitinka teisės aktų reikalavimus.

Namas nėra registruotas. Teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir nustačius ginčo sklypų ribas pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ 2014 11 07 parengtÄ schemÄ , nepagrįstai padidėtų ieÅ¡kovo nuosavybės teise turimos žemės plotas (nuo 870 kv. m. iki 909 kv. m.).

3. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad skyriuje esančioje Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje yra ieÅ¡kovui priklausančio sodo sklypo planas, kuriame pažymėti žemės sklypo ribų linijų ilgiai. Planas pasiraÅ¡ytas paties ieÅ¡kovo, tad jis nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad Generaliniame plane 2 nurodyti jo žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir konfigÅ«racija neatitinka žemės klypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemoje nurodytų ribų linijų ilgių, kadangi minėtas planas – privatizavimo schema buvo pakeista, o pakeistas planas yra suderintas su ieÅ¡kovu.

Pabrėžė, kad atsakovo žemės sklypo linijų ilgiai pailgėjo labai nežymiai, todėl tai negali bÅ«ti laikoma neatitikimu teritorijų planavimo dokumente – Generaliniame plane 1 nustatytoms žemės sklypo riboms, be to, dėl Å¡ių pakitimų bendra žemė sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) riba nebuvo pakeista. Pažymėjo, kad patvirtinus žemės sklypų planÄ , parengtÄ 2014 11 07 UAB Korporacijos „Matininkai“, ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo plotas bÅ«tų 909 kv. m., t. y. 39 kv. m. didesnis negu jam priklauso nuosavybės teise (870 kv.m), o atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas – 714 kv. m, t. y. 116 kv. m ploto mažesnis negu jam priklauso nuosavybės teise (830 kv.m).

Nurodė, kad ieškovo pateiktas planas iš esmės neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, tiek Generalinio plano 1, tiek ir vėliau atliktos šio plano korektūros (Generalinis planas 2) bei šalių žemės sklypų planų; pateiktu planu visiškai pakeičiama žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracija ir ribos, žemės sklypas tampa neracionalios formos. Nurodė, kad ieškovui jau po 2008 04 24 įvykusio žemės sklypų naudojimo patikrinimo, kuriame jis dalyvavo, buvo žinoma apie atsakovui priklausančiam Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus kadastrinius matavimus.

Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas 2012 08 17 skundu kreipdamasis į administracinį teismÄ neginčijo atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, toks reikalavimas buvo pareikÅ¡tas tik 2014 09 24 ieÅ¡kinyje Vilniaus rajono apylinkės teismui. Teigė, kad ieÅ¡kovas praleido vieno mėnesio terminÄ administraciniam sprendimui ginčyti – pripažinti negaliojančiais atsakovo 2008 03 17 atliktus Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus.

Taip pat teigė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs vieno mėnesio terminÄ ginčyti ir Generalinį planÄ 2.

4. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad Generalinio plano 1 korektÅ«ra nebuvo atlikta ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta. Atkreipė dėmesį, kad generalinio plano korektÅ«rÄ atliko ne Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojas.

5. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieškovo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

6. Atsakovas SB „Riešė“ ir trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė 1) nustatyti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal planÄ , parengtÄ 2016 09 14 UAB „Geo2“ geodezininko Å . L.;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensacijÄ už atsakovui mažinamÄ Å¾emės sklypo dalį, kas sudaro 21,18 Eur;

3) įpareigoti ieÅ¡kovÄ savo lėšomis nugriauti atraminę sienelę, stovinčiÄ ant Å¡iuo metu esamos Å¡alių žemės sklypų ribos;

4) įpareigoti trečiÄ jį asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos pateikti atsiliepimÄ Ä¯ jo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame bÅ«tų įvertinta ir patvirtinta, kad teismui patvirtinus žemės sklypų ribas pagal jo pateiktÄ Å½emės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planÄ , atsakovo statinys nebus laikomas neteisėta statyba;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2002 11 27 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgijo 830 kv. m. ploto žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „Riešė“. PrieÅ¡ sudarant sutartį buvo parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Plane nebuvo pažymėtas ieÅ¡kovo namas. Planas buvo parengtas pagal natÅ«roje naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir nustatyta, kad riba tarp Å¡alių žemės sklypų siekia 46 m.

Byloje esantys notarės pateikti dokumentai įrodo, kad ieÅ¡kovas žemės sklypÄ pirko iÅ¡ valstybės ne pagal schemÄ M1 : 500, o pagal sklypo planÄ su gretimybėmis M1 : 500, kurį pats pasirašė. Nurodytame žemės sklypo plane su gretimybėmis nurodomos kitokios ieÅ¡kovo žemės sklypo koordinatės, nei ieÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinyje. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 1993 07 21 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta tvarka ir terminu nebuvo įregistravęs; tai padaryta tik 2006 m.

Ieškovo nurodomi argumentai bei aplinkybės dėl jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimo, kurie galėjo būti padaryti šiuo laikotarpiu (nuo 1993 m. iki 2006 m.), yra nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, kad Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atitinka ribas, kurios buvo nustatytos žemės sklypui planavimo dokumentuose, o esamos paklaidos yra nedidelės ir neviršija teisės aktais nustatytų maksimalių paklaidų. Akcentavo, kad ieškovo pateiktas planas neatitinka abiejų ginčo šalių interesų, netarnauja racionaliam nuosavybės valdymui ir naudojimui, yra nelogiškas ir neprotingas.

Kadangi sutinka atsisakyti dalies jam priklausančio žemės ploto, kas sudaro 0,0031 ha, jam iš ieškovo priteistina atitinkama kompensacija – 21,175 Eur.

8. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė priešieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

9. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius sutiko su priešieškiniu.

10. IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad nustačius ribÄ pagal atsakovo pateiktÄ UAB „Geo2“ 2016 09 14 parengtÄ planÄ ieÅ¡kovas netektų 50 kv. m žemės, o atsakovas tik 31 kv. m; todėl žemės trÅ«kumas tarp Å¡alių bÅ«tų padalintas nelygiai. Atstumas nuo jo namo iki sklypo ribos bÅ«tų 1,99 m., o nuo atsakovo namo – 2,89 m. Teigė, kad atstumas turi bÅ«ti padalintas po lygiai. PaaiÅ¡kino, kad jam siÅ«loma žemė yra užimta elektros stulpu, todėl 26 kv. m. bus nenaudojama žemė ir jis neteks iÅ¡ viso 76 kv. m. Teigė, kad nei sklypo konfigÅ«racija, nei kraÅ¡tinių ilgiai, nei forma neatitinka jo privatizacijos schemos, plane nepažymėtas kiemo statinys – tualetas. Nesutiko su atsakovo reikalavimu priteisti kompensacijÄ už mažinamÄ sklypo plotÄ , kadangi ieÅ¡kovo plotas irgi mažinamas. Nesutiko nugriauti atraminę sienutę, nes jÄ pastatė atsakovas.

11. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo inspekcijai atmesti, likusioje dalyje spręsti teismo nuožiÅ«ra. Akcentavo, kad teisės aktais nesuteikta inspekcijai įgaliojimų iÅ¡ anksto patvirtinti, jog nustačius žemės sklypų ribas, statinio statyba bus laikoma teisėta, ypač tuo atveju, kai pagal pateiktus dokumentus neiÅ¡laikomas teisės aktais nustatytas minimalus atstumas iki sklypo ribos.

12. Atsakovas SB „Riešė“ ir trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimų į prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 02 09 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė besiribojančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrÄ ribÄ pagal UAB „Geo2“ geodezininko Å . L. 2016 09 14 parengtÄ Å¾emės sklypų ribų planÄ (pasiÅ«lymÄ teismui), einančiÄ per koordinačių taÅ¡kus Nr. 3 (koordinatė X 6072184.12; koordinatė Y 571583.11) ir Nr. 8 (koordinatė X 6072174.66; koordinatė Y 571628.40).

Pripažino negaliojančiais atsakovo 2008 m. atliktus Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (žemės sklypo planas parengtas 2008 03 17; suderintas žemėtvarkos skyriuje 2008 07 11; kadastriniai duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre 2008 07 17). Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 2 295,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nustatė, kad tarp žemės sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl jiems priklausančių nuosavybės teise žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos jau nuo 2008 m. Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pateiktas ginčo sklypų ribos nustatymo planas (pasiÅ«lymas) yra žymiai priimtinesnis negu ieÅ¡kovo pateiktas variantas. Nurodė, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ jo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas padidėtų 39 kv. m (iki 909 kv. m), lyginant su jam nuosavybės teise priklausančio sklypo plotu (870 kv. m), atsakovo turimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas (830 kv.

m) sumažėtų 116 kv. m (iki 714 kv. m) (atsakovui prisijungus laisvÄ tarp ginčo sklypų 26 kv. m tarpÄ â€“ atsakovo sklypas vis tiek sumažėtų 90 kv. m). Toks sklypų ribų plotas virÅ¡ija leistinas maksimalias paklaidos ribas, kurios atitinkamai yra 59 kv. m (sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 58 kv. m (sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. atsakovo sklypas sumažėtų daugiau negu 58 kv. m. Nurodė, kad teismui patvirtinus ginčo sklypų ribas pagal atsakovo pateiktÄ planÄ (pasiÅ«lymÄ ), ieÅ¡kovo žemės sklypo plotas bÅ«tų 820 kv. m, tai sudaro 50 kv. m paklaidÄ , atsakovo sklypo plotas bÅ«tų 799 kv. m, tai sudaro 31 kv. m paklaidÄ .

Paklaidos nevirÅ¡ija leistinos maksimalios ploto paklaidos. Padarė iÅ¡vadÄ , kad vertinat Å¡alių pateiktus ginčo sklypų ribos nustatymo planų variantus, atsakovo pateiktame variante ginčo sklypai (jų kraÅ¡tinių ilgiai, konfigÅ«racija ir forma) labiau atitinka pirminiams sklypų dokumentams. Pažymėjo, kad abiejuose siÅ«lomuose planuose yra tam tikri sklypų nedideli neatitikimai kraÅ¡tinių ilgiams, bet abiejų sklypų konfigÅ«racijÄ ir formÄ Å¾ymiai labiau atitinka atsakovo pateiktas planas.

Tuo tarpu ieškovo pateiktame plane nurodoma atsakovo ginčo sklypo konfigūracija ir forma neatitinka jokio pirminio sklypo formavimo dokumento, net ir Generalinio plano 1.

15. Teismas nustatė, kad atsakovas faktiÅ¡kai valdo savo sklypÄ iki betoninės sienelės, kuri pažymėta Å¡alių pateiktuose planuose. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas žemės sklypų ribų nustatymo variantas yra nelogiÅ¡kas, netarnaujantis racionaliam ir teisingam bei protingam nuosavybės naudojimui. Nustatė, kad abi Å¡alys ginčo sklypuose yra atlikusios tam tikrus statybos darbus. IeÅ¡kovas savo statybos darbus iÅ¡ esmės yra užbaigęs, o atsakovas yra iÅ¡liejęs namo pamatus. Pažymėjo, kad teisės aktuose reikalaujamas atstumas abiejuose sklypuose nėra iÅ¡laikomas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių, kad jo 1993 07 21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 3858 bÅ«tų laiku įregistruota atitinkamoje įstaigoje (tai padarė tik 2006 m.), ne atlikti savo sklypo tikslių matavimų kad galėtų įteisinti pastatÄ .

16. Nurodė, kad teismui nustačius Å¡alių besiribojančių žemės sklypų bendrÄ ribÄ , kuri nesutampa su atsakovo atliktų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų riba, yra pagrindas pripažinti negaliojančiais atsakovo 2008 m. atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad atsakovas turės atlikti naujus kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į teismo nustatytÄ besiribojančių žemės sklypų bendrÄ ribÄ .

17. Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti negaliojantį Generalinį planÄ 2 ir pripažinti galiojantį Generalinį planÄ 1 nurodė, kad reikalavimas nėra tikslus, nenurodytas konkretus subjektas, kas Å¡iÄ bendrijos generalinio plano korektÅ«rÄ atliko, nepateiktas atitinkamas sprendimas dėl korektÅ«ros tvirtinimo ir pan. Pažymėjo, kad byloje yra prieÅ¡taringi duomenys dėl tokios korektÅ«ros buvimo. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas ginčija korektÅ«rÄ pilnoje apimtyje, kuri galimai liečia ir kitus bendrijos narius, kurie nėra byloje dalyvaujantys asmenys. Akcentavo, kad korektÅ«ros pripažinimas negaliojančia ieÅ¡kovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

18. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas priteisti kompensacijÄ prieÅ¡tarauja Å¡alių proporcingumo ir interesų derinimo principams.

19. Nurodė, kad teismui nustačius ginčo sklypų bendrÄ ribÄ pagal UAB „Geo2“ geodezininko Å . L. 2016 09 14 parengtÄ Å¾emės sklypų planÄ (pasiÅ«lymÄ teismui), atraminė sienelė patenka į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ir niekaip nepažeidžia atsakovo nuosavybės teisių. Sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti ieÅ¡kovÄ nugriauti atraminę sienelę, kuri priklauso atsakovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 20. IeÅ¡kovas V. K. apeliaciniu skundu prašė iÅ¡ dalies panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 02 09 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad teismas be pagrindo atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti negaliojančiu Generalinį planÄ 2 dėl ieÅ¡kovo sklypo. PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus rajono savivaldybė laikosi pozicijos, kad ginčijamas Generalinis planas 2 niekada nebuvo atliktas (planas nebuvo keistas) ir vadovaujasi Generaliniu planu 1. KorektÅ«ra buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų – nesuderinta su ieÅ¡kovu, su atitinkamomis valstybės institucijomis. Generaliniame plane 2 nurodyti ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų ilgiai ir konfigÅ«racija neatitinka žemės sklypo įsigijimo dokumentų.

Generalinio plano korektÅ«ros pripažinimas negaliojančia iÅ¡ dalies, kiek tai liečia ieÅ¡kovo interesus, neigiamos įtakos gretimiems sklypams neturės. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribÄ pagal žemės sklypo planÄ , parengtÄ 2016 07 13 UAB „ITR Grupė“. Nurodytoje Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemoje teigiama, kad Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 870 kv. m plotas, bet pagal nurodytus linijų ilgius, sklypo plotas sudaro 909 kv. m.

Naujai siÅ«lomo sklypo plotas patenka į leistinÄ paklaidÄ (59 kv. m). Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėtų 90 kv. m. Atsakovas Žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pirko po 9 metų, kai ieÅ¡kovas įsigijo Žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taigi tuo metu atsakovo pirkto ploto – 830 kv. m jau nebuvo likę. Atsakovui parduoto valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus bei paaiÅ¡kinta, kad atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį nustatyto leistino matavimo tikslumo, skirtumas žemės savininkui nekompensuojamas.

Pažymėjo, kad pagal patvirtintÄ besiribojančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrÄ ribÄ Ä¯ ieÅ¡kovo žemės sklypÄ patenka elektros stulpas ir po jo esantis 26 kv. m žemės plotas. Atkreipė dėmesį, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas nesilaikė lygiateisiÅ¡kumo principo. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) PV kraÅ¡tinė sutrumpėjo 6,20 m, atsakovo PV kraÅ¡tinė sutrumpėjo 0,57 m. Atstumas nuo ieÅ¡kovo namo iki atsakovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo 3,11 m, sutrumpėjo iki 1,99 m, nuo atsakovo namo iki ieÅ¡kovo sklypo ribos – 2,89 m, sutrumpėjo tik 0,11 m.

Ieškovo žemės sklypas sumažėjo 50 kv. m, atsakovo tik 31 kv. m.

21. Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nebuvo pagrindo 2001 m. generalinio plano korektÅ«ros derinti su ieÅ¡kovu, kadangi teisiÅ¡kai 2001 metais ieÅ¡kovas nebuvo žemės sklypo savininku. Tokio derinimo nenumatė teisės aktai. Generaliniame plane nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo žemės sklypų ilgiai nebuvo nustatyti. Pažymi, kad notarų biure tvirtinant ieÅ¡kovo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, prie sutarties buvo pridėta ne schema, kuria ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, o planas su gretimybėmis, kuris nustato kitokiÄ ieÅ¡kovo žemės sklypo konfigÅ«racijÄ bei kitokius ribų ilgius (38x43x60).

Paties ieškovo kadastriniuose matavimuose šalių žemės sklypo riba yra 46 m. Atsakovo užsakymu 2008 metais atliktų kadastrinių matavimų paklaidos neviršijo maksimalios leistinos ribos, vertinant pagal teritorijų planavimo dokumentuose (generalinio plano korektūra, įsigijimo planas) nustatytas ribas. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai.

IeÅ¡kovas Å¡ios taisyklės nesilaiko. Teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo pateiktos geodezinės nuotraukos pagrindu, nepagrįstai padidėtų ieÅ¡kovo nuosavybės teise turimos žemės plotas ir atitinkamai iÅ¡ atsakovo bÅ«tų atima nuosavybė. Mano, kad ieÅ¡kovas praleido 1 mėnesio termino kreiptis į teismÄ , kadangi apie atliktus ir įregistruotus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma 2012 metais.

22. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 02 09 sprendimÄ dalyje dėl atsakovo 2008 03 17 atliktų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, besiribojančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendros ribos pagal UAB „Geo2“ geodezininko Å . L. 2016-09-14 parengtÄ Å¾emės sklypų ribų planÄ (pasiÅ«lymÄ teismui), einančios per koordinačių taÅ¡kus Nr. 3 (koordinatė X 6072184.12; koordinatė Y 571583.11) ir Nr. 8 (koordinatė X 6072174.66; koordinatė Y 571628.40), nustatymo, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu suformuoja naujÄ Å¡alių ginÄÄ dėl žemės sklypuose esančių statinių teisėtumo ir palieka jį spręsti ateityje (jei Å¡alys nepasieks susitarimo gera valia), kas laikytina sÄ lyginiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog nuo ieÅ¡kovo pastato vieno kampo iki sklypo ribos yra 1,99 m atstumas, o nuo atsakovo statomo pastato iki sklypo ribos yra 2,89 m - nėra esminis trÅ«kumas. Konstatavo, kad bet kokiu atveju teisės aktuose reikalaujamas atstumas abiejuose sklypuose nėra iÅ¡laikomas.

Abejojo, ar tokia teismo išvada nėra imperatyvių įstatymo normų pažeidimas ir ar šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Nurodė, kad 3 metrų atstumas nuo atsakovo statomo namo iki ieškovo žemės sklypo buvo įvertintas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat visa dokumentacija buvo pasirašytinai suderinta su atitinkamomis institucijomis. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal visus teisės aktų reikalavimus ir yra teisėti.

Pažymėjo, kad nėra galimybės Å¡alims susitarti ir gera valia įvykdyti tÄ sÄ lygÄ , kuriÄ nustato teismas savo sprendimu. Tai gali sudaryti pagrindÄ ieÅ¡kovui ar atsakovui ginčyti statybos atitikimÄ teisės aktų reikalavimams. Teigė, kad panaikinus atsakovo užsakymu teisingai ir teisėtai atliktus kadastrinius matavimus, atsiranda klausimas, ar atsakovo pradėtas statyti namas atitiks iÅ¡duotas statybos sÄ lygas ir tokiu bÅ«du nebus pažeisti atsakovo teisėti interesai. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė nurodė, kad teismui patvirtinus žemės sklypų ribÄ , nuo kurios atstumas iki statinių bus mažesnis nei 3 metrai, tokia statyba bus laikoma pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus.

Darė iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimas pažeidžia statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visai nepasisakė dėl to, kad ieÅ¡kovas praleido 1 mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ , kadangi ieÅ¡kovui apie atliktus ir įregistruotus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus tapo žinoma anksčiau nei 2012 metais.

23. IeÅ¡kovas V. K. atsiliepimu prašė priimti teikiamÄ planÄ su aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, kuriame apskaičiuotas trÅ«kstamas ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas, imant ribÄ su atsakovo žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal įregistruotus kadastrinius matavimus, atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo tenkinimo atveju liktų galioti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir gretimo žemės sklypo savininko, ieÅ¡kovo nuosavybes teises.

Pažymėjo, kad tarp abiejų Å¡alių statinių ir žemės sklypų ribos iÅ¡laikyti 3 metrų atstumo yra objektyviai neįmanoma, nes atsakovas pradėdamas savo pamatų statybÄ neiÅ¡laikė viso 6 metrų atstumo nuo ieÅ¡kovo pastatyto sodo namo. Nurodė, kad nustačius, jog Generalinis planas 2 yra parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, juo negali bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ir nustatant Å¡alių žemės sklypų ribÄ , kraÅ¡tinių ilgius ir konfigÅ«racijÄ .

Jeigu nėra nustatyta tvarka parengtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo žemėtvarkos projektų, tai 2001 05 15 atliekant generalinio plano korektÅ«rÄ nebuvo laikomasi Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Generalinis planas 2 turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu dalyje, dalyje dėl ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, ir juo negali bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant Å¡alių ginÄÄ bei nustatant Å¡alių žemės sklypų ribÄ , kraÅ¡tinių ilgius ir konfigÅ«racijÄ , o turi bÅ«ti vadovaujamasi byloje pateiktu Generaliniu planu 1.

PaaiÅ¡kino, kad įsigijo žemės sklypÄ su kraÅ¡tinėmis 43x43x55 ir riba su atsakovu žemės sklypu yra 43 m. Pažymėjo, kad perkant žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) plano su gretimybėmis nebuvo, jo nepasirašė. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pateikta schema, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad notarė nurodė, kad planÄ su gretimybėmis vėliau gavo iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys.

Atsakovo pateiktas geodezininko Å . L. 2016 09 14 planas neatitinka Å¡ių reikalavimų. Å alims siekiant savo interesų įgyvendinimo, teismas turi pagrindÄ savo iniciatyva skirti ekspertizę tam, kad bÅ«tų objektyviai nustatytos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys ir ribos koordinatės.

24. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Pažymėjo, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų dėl generalinio plano korektÅ«ros. Byloje nėra jokio įrodymo, kad 2001 05 15 buvo atlikta SB „Riešė“ teritorijos generalinio plano korektÅ«ra. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčijo korektÅ«rÄ pilnoje apimtyje, kuri galimai liečia ir kitus bendrijos narius.

25. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra.

26. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , atsakovo apeliacinį skundÄ nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu teismas nustatė tik bendrÄ ribÄ tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Patvirtinus žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrÄ ribÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ , bÅ«tų nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, bÅ«tų virÅ¡yta maksimali žemės sklypų plotų paklaida.

Pažymi, kad SB „Riešė“ galėjo pati pakeisti savo teritorijos generalinį planÄ , o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, žemės valdos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento rengimas nebuvo privalomas. Teigė, kad ieÅ¡kovui jau 2008 04 24 įvykusio žemės sklypų naudojimo patikrinimo, kuriame jis dalyvavo metu buvo žinoma apie ginčijamÄ Generalinį planÄ 2, tačiau tik 2012 08 17 skundu ieÅ¡kovas reikalavo Å¡iÄ korektÅ«rÄ nuginčyti, t. y. praleidęs vieno mėnesio terminÄ .

Pažymi, kad korektūros pripažinimas negaliojančia nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių. Nurodo, kad ginčas civilinėje byloje kilo dėl bendros žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, kurį teismas išsprendė visiškai.

27. Teisėjų kolegija 28. k o n s t a t u o j a :

29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

31. Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba privalo bÅ«ti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (LAT 2009 05 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 02 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; kt.).

32. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi bÅ«ti atsižvelgiama į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas ir plotÄ bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotÄ , paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (LAT 2014 10 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

33. Sprendžiant ginčus dėl sklypų ribų nustatymo dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad patikslinus ribÄ galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.

Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiÅ¡kia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad žemės sklypų riba yra neaiÅ¡ki, o jos nustatymas reiÅ¡kia nuosavybės teisės į žemės sklypÄ patvirtinančiuose dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypus skiriančios linijos nustatymÄ .

Žemės sklypų ribos iÅ¡sidėstymas gali bÅ«ti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypÄ patvirtinančiuose dokumentuose (LAT 2010 11 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

34. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus, taigi kriterijų sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; ir kt.).

Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų 35. Ginčas byloje yra kilęs dėl Å¡alims priklausančių viena kraÅ¡tine besiribojančių sklypų ribos nustatymo. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡alių ginÄÄ tinkamai taikė materialinės teisės normas ir rėmėsi CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu bÅ«du naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto sklypo. Taigi, Å¡i įstatymo nuostata ginčijamų ribų nustatymÄ priskiria teismo diskrecijai.

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali uždengti vienas kitÄ , tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį.

Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita. Tai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba privalo bÅ«ti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

P. v. Č. P.,bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009).

37. Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės. Å alims priklauso gretimi žemės sklypai, kuriuos jos įsigijo SB „Riešė“ teritorijoje privatizuodamos valstybei priklausiusiÄ Å¾emę.

38. IeÅ¡kovas savo sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotÄ atlikus preliminarius matavimus, įsigijo pagal 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3858, bei pagal prie sutarties pridėtÄ sklypo planÄ su gretimybėmis M1:500. IÅ¡ minėto plano (t.1, b.l. 121) matyti, kad sklypo kraÅ¡tinių linijų ilgiai yra: 38, 43, 60. Tačiau Å¡i ieÅ¡kovo Sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik po daugiau nei 12 metų 2006-03-21 Vilniaus miesto antram apylinkės teismui 2006-03-02 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-362-726/2006, atstačius įstatymo nustatytÄ terminÄ pirkimo – pardavimo sandoriui įregistruoti, nustatytÄ sutarties sudarymo metu galiojusio teisinio reguliavimo (1964 07 07 civilinio kodekso).

39. Atsakovas gretimÄ sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2002-11-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 11412 pagrindu (t.1,b.l.87-97, t.3, b.l. 17-32), pagal atlikus preliminarius matavimus, pagal prie sutarties pridėtÄ preliminarų žemės sklypo planÄ sklypo kraÅ¡tinės linijos, besiribojančios su ieÅ¡kovo sklypu, ilgis yra 46. Akivaizdu, kad atsakovui įsigyjant sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas savo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties ir įgytos nuosavybės nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistravęs. Abi Å¡alys sklypus iÅ¡sipirko pagal preliminarius matavimus.

40. Atsakovas yra atlikęs ir savo sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko S. L. individuali įmonė vadovaudamasi preliminariu sklypo planu. Atliekant šiuos matavimus ir paženklinant sklypo ribas, priešingai nei teigia ieškovas, buvo kviečiami dalyvauti gretimų sklypų savininkai ieškovas ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Ieškovas 2008 03 17 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašyti atsisakė (t.1,b.l.101-105t. 3, b.l. 35-48 ) nurodydamas pastabas, kas rodo jog jis atsakovo sklypo ribų paženklinime dalyvavo.

41. IeÅ¡kovas besiribojančių žemės sklypų bendrÄ ribÄ prašė nustatyti pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ matininko A. M. 2014-11-07 parengtÄ Å¾emės sklypų planÄ M 1:500 (t.2,b.l. 171), kuris identiÅ¡kas anksčiau to paties matininko nubraižytai schemai Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčo sklypų ribÄ prašė nustatyti pagal UAB Geo2 matininko (geodezininko) Å . L. 2016-09-14 parengtÄ sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planÄ (pasiÅ«lymÄ teismui) ( t.5, b.l. 134, 148).

42. Kaip jau minėta ieÅ¡kovas valstybinės žemės privatizavimo bÅ«du yra įgijęs nuosavybę į 0.0870 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotÄ atlikus preliminarius matavimus pagal 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3858, kurios priede pridėtas sklypo planas su gretimybėmis M1:500 (žr. t.b.l.118-122. Plane nubraižytas trikampio formos sklypas, kurio kraÅ¡tinių linijų ilgiai yra: 38, 43, 60. Darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas yra įsigijęs sklypÄ tokios konfigÅ«racijos, kokia nurodyta Å¡iame plane, o ne, kaip bando įrodyti ieÅ¡kovas, pagal schemÄ M 1 : 500, kurios konfigÅ«racija skiriasi, o kraÅ¡tinių ilgis atitinkamai yra 43,43,50.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir pagal sutartį su ieÅ¡kovu Å¡alių sklypų matavimo darbus atlikusios Matininkų korporacijos 2012 06 18 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te iÅ¡dėstyti faktai. RaÅ¡te nurodoma kad ieÅ¡kovo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas pagal schemoje įraÅ¡ytus matmenis ir sklypo konfigÅ«racijÄ sudaro 909 kv.m. Tuo tarpu ieÅ¡kovas yra įsigijęs tik 870 kv. m. Be to pagal korporacijos „Matininkai“ A. M. nubraižytÄ ginčo žemės schemÄ , akivaizdžiai matyti, kad jeigu vadovautis ieÅ¡kovo versija, kad jis sklypÄ Ä¯sigijo tokios konfigÅ«racijos kaip nurodyta schemoje M 1 : 500 tai Å¡alių sklypai Å¡iaurinėje pusėje persidengtų ir atsakovo sklypas sumažėtų 116 kv.m. be to tiek rytinėje, tiek pietinėje pusėje tarp sklypų atsirastų laisvos žemės ploteliai (žr. t.1.b.l. 14,15), kas rodo, jog Å¡i schema neatitinka nei vieno iÅ¡ byloje pateiktų sodininkų bendrijos generalinio plano variantų, nes plane tokių niekieno žemės tarpų nėra.

Be to būtų neproporcingai suvaržytų atsakovo teisės.

43. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus laikydamasis galiojančio teisinio reglamentavimo ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovo pateiktas ginčo sklypų ribos nustatymo planas (pasiūlymas) yra žymiai priimtinesnis negu ieškovo pateiktas planas.

44. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ jo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas padidėtų per 39 kv.m. lyginant su pagal sutartį įsigytu plotu, o atsakovo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėtų net 116 kv. m. nuo 830 kv.m. įsigytų pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį iki 714 kv.m., kas virÅ¡ytų leistinas maksimalias paklaidos ribas nes pagal Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkto nuostatas, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, kuri pateikiama Å¡io punkto lentelėje), kurios atitinkamai yra 59 kv.m. (sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 58 kv.m. (sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)).

Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje neginčijant 2002-11-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 11412, kuria atsakovas įgijo nuosavybės teises į 0.0830 ha ploto žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), toks jo planas negali bÅ«ti tvirtinamas.

45. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovo pateiktas planas atitinka leistinas maksimalias sklypų plotų paklaidas; taip pat jis atitinka Å¡alių proporcingumo ir interesų derinimo principus, nes ginčo sklypų plotai leistinumo ribose iÅ¡ esmės yra mažinami tolygiai. IeÅ¡kovo žemės sklypo plotas bÅ«tų 820 kv.m., tai sudaro 50 kv.m. paklaidÄ ir nevirÅ¡ija leistinos maksimalios ploto paklaidos, kuri sudaro 59 kv.m.; atitinkamai atsakovo sklypo plotas bÅ«tų 799 kv.m., tai sudaro 31 kv.m. paklaidÄ ir nevirÅ¡ija leistinos maksimalios ploto paklaidos, kuri sudaro 58 kv.m.

46. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo pateiktame plane nurodyta sklypų konfigūracija ir forma neatitinka jokiam pirminiam sklypo formavimo dokumentui, net ir ieškovo akcentuojamam 1993 m. bendrijos generaliniam planui.

47. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas žemės sklypų ribų nustatymo variantas yra nelogiÅ¡kas, netarnaujantis racionaliam ir teisingam bei protingam nuosavybės naudojimui, nes atsakovo sklypas tampa netaisyklingos, zigzago formos, jo konfigÅ«racija taip pat neatitinka jokių į bylÄ pateiktų bendrijos plano variantų. Tokios formos sklypo naudojimas, bÅ«tų neracionalus ir apsunkintas, kas įtakotų jo vertę, mažintų jo patrauklumÄ .

48. Tuo tarpu atsakovo siūlomas žemės sklypų ribos nustatymo variantas tokių trūkumų neturi; abi šalys savo sklypais galėtų naudotis racionaliai pagal paskirtį.

49. Reikia pažymėti, kad apeliantas savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrinde rėmė ta aplinkybe, kad jo sklypo kraÅ¡tinės besiribojančios su atsakovo sklypu ilgis turi bÅ«ti 43 metrai ir kad sklypo konfigÅ«racija turi atitikti sklypo schemos konfigÅ«racijÄ , nes tuomet tarp ribos su jo ir atsakovo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo, gavus tuometinio Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimÄ , pastatyto sodo namo iÅ¡laikomas teisės aktų nustatytas 3 metrų atstumas. Tačiau reikia pažymėti, kad leidimas kolektyvinio sodo namelio statybai Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 164) ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas 1991 06 28 dėl 43 kv. m. ploto sodo namelio statybos, atstumas nuo namelio iki sklypų ribos eksplikacijoje sudarytoje 1991 06 27, suderintoje su architekte Paulikaite (žr. t. 3, b.l.

81) nurodytas 3 metrai. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo sklype stovi pastatas – sodo namas, (duomenys neskelbtini); Å¡is statinys pradėtas statyti 1991 m., o baigtas – 2005 m. (5 t., b.l. 85 – 99, kt. bylos medžiaga). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų nuotraukų (t.1, b.l. 165) matyti, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai yra pastatęs dviejų aukÅ¡tų namÄ su priestatu garažui, kas galimai ir įtakojo tai jog namas atsidÅ«rė arčiau sklypų ribos. Pagal minėtÄ leidimÄ ieÅ¡kovas statybÄ turėjo pradėti ne vėliau kaip 1991 06 28, baigti iki 1993 06 28 ir paruoÅ¡ti valstybinės komisijos priėmimui.

Kad ieÅ¡kovo sodo namas pagal minėtÄ leidimÄ nebuvo pastatytas laiku galima spęsti iÅ¡ to, jog ieÅ¡kovas siekdamas įteisinti statybÄ 2008 06 03 pateikė praÅ¡ymÄ projektavimo sÄ lygoms gauti, kuriame nurodė, kad projektuojamo statinio bendras plotas 200 kv.m. užstatymo plotas 84 kv.m. 2 aukÅ¡tai. Pastatas nustatyta tvarka nėra priduotas valstybinei komisijai ir įregistruotas VÄ® Registrų centre, tačiau byloje nėra ir duomenų kad jis bÅ«tų pripažintas neteisėta statyba. Tokių duomenų nepateikė ir kontroliuojanti institucija - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius.

Ieškovas minėtos statybos negali įteisinti, kadangi nėra atlikęs žemės sklypo kadastrinių matavimų.

50. Atsakovui 2009-06-12 yra iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 0526 vienbučio gyvenamojo namo statybai (1 t., b.l. 107 - 108). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡lieti namo pamatai. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs ginčo Å¡alių statybų neteisėtumo, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovo variantas labiau atitinka Å¡alių interesų derinimo principÄ susiklosčius situacijai kai nesant Å¡alių kaltės statybos buvo pradėtos taip, kad iÅ¡laikyti reikalaujamus 3 metrus nuo statinių iki sklypų ribos abiejuose sklypuose objektyviai nėra įmanoma, o atsakovo siÅ«lomas variantas vertintinas kaip kompromisinis, pagrįstai vertino kad Å¡ioje situacijoje tai, kad nuo ieÅ¡kovo pastato vieno kampo iki sklypo ribos yra 1.99 m atstumas, o nuo atsakovo statomo pastato iki sklypo ribos yra 2.89 m, nėra esminis nukrypimas nuo galiojančio reguliavimo.

51. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl apelianto teiginių neva jam siÅ«loma žemė yra užimta elektros stulpu, kas reiÅ¡kia, jog 26 kv.m. aplink stulpÄ Å¾emės, jis negalės naudoti pagal paskirtį nepagrįstumo. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, negalėsiÄ s realiai naudoti 26 kv.m. sklypo pagal paskirtį, stulpas stovi sklypo kampe ir yra skirtas aptarnauti ir paties ieÅ¡kovo poreikius, be to, ieÅ¡kovas turi teisę imtis priemonių, kad elektros stulpas bÅ«tų iÅ¡keltas iÅ¡ jo sklypo, be to, dalis stulpo lieka ieÅ¡kovo sklype ir pagal jo siÅ«lomÄ ginčo sklypų ribos nustatymo variantÄ (2 t., b.l. 171, kt. duomenys).

52. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiÅ¡kai teisingai konstatavo, kad nustačius, jog pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ atsakovo sklypo plotas sumažėtų žymiai daugiau negu leistina netikslumo paklaida ginčo sklypų riba pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ negali bÅ«ti nustatyta, nenuginčijant Å¡ioje dalyje atsakovo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo pagrindo - Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties. Tokio reikalavimo ieÅ¡kovas byloje nėra pareiÅ¡kęs iÅ¡ viso.

53. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiÄ 2001-05-15 atliktÄ S.B. „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektÅ«rÄ ir pripažinti galiojančiÄ 1993-06-16 S.B. „Riešė“ suplanavimo projektÄ (generalinį planÄ ), nes nenurodytas konkretus subjektas, atlikęs Å¡iÄ bendrijos generalinio plano korektÅ«rÄ , nepateiktas atitinkamas sprendimas ar kitas administracinis aktas dėl korektÅ«ros tvirtinimo Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė bei vertino Å¡alių pateiktus planus pagal jų atitikimÄ ginčo žemės sklypų formavimo pirminiams dokumentams (bendrijos generaliniam planui, privatizavimo planams ir kt.).

Pažymėjo minėtų dokumentų prieÅ¡taravimus ir netikslumus bei skirtingas įvairių institucijų pozicijas dėl atliktų sodininkų bendrijos „Riešė“ generalinio plano korektÅ«rų ir pakeitimų. Vilniaus rajono savivaldybės administracija laikėsi pozicijos kad bendrijos generalinio plano korektÅ«ra niekada nebuvo atlikta (planas nebuvo keistas) ir vadovavosi 1993 m. bendrijos generaliniu planu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, vadovavosi ginčijama 2001-05-15 bendrijos generalinio plano korektÅ«ra, pagal kuriÄ kiti bendrijos nariai yra įteisinę savo žemės sklypus.

Teismas pažymėjęs, kad byloje nebuvo pateiktas joks sprendimas, patvirtinantis generalinio plano korektÅ«rÄ , atsižvelgęs į tai, kad sodininkų bendrijos pirmininkas E. M. teisme teigdamas, jog buvo atlikta ne viena bendrijos generalinio plano korektÅ«ra, nes pirminiai sklypų planai buvo netikslÅ«s, pabraižyti neatsižvelgiant į žemės reljefÄ ir kitas aplinkybes, taip pat atitinkamų sprendimų nepateikė, pagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti negaliojančia 2001 05 15 bendrijos generalinio plano korektÅ«rÄ .

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ ir nustačius ribÄ tarp ginčo sklypų minėtos korektÅ«ros buvimas ar nebuvimas neturės jokios įtakos Å¡alių teisėmis ir pareigoms, tad net ir nustačius, jog ji buvo padaryta teisėtai ir patvirtinta atitinkamu administraciniu aktu nebÅ«tų pagrindo ir jÄ naikinti bei pripažinti galiojančiÄ visoje apimtyje.

54. Tačiau reikia pažymėti, kad iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ dėl sklypų ribos nustatymo duomenys nekilnojamojo turto registre turės bÅ«tį įraÅ¡omi teismo sprendimo pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais atsakovo atliktus jo žemės sklypo, kadastrinius matavimus keičiamas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetant. Todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas.. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų 55.

Apeliantas (atsakovas) A. B. apeliaciniu skundu prašė naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2008 03 17 atliktų atsakovo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, bei dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas paties atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ribÄ tarp ginčo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė pagal paties atsakovo su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktÄ UAB „Geo2“ geodezininko Å .

L. 2016-09-14 parengtÄ Å¾emės sklypų ribų planÄ (pasiÅ«lymÄ teismui). Taigi, atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kuria tenkintas jo paties prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas ir prašė ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

56. Kolegija pažymi, kad atsakovas nėra pareiÅ¡kęs, atsisakymo nuo dalies ar visų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ir praÅ¡ymo dėl bylos minėtoje dalyje nutraukimo remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis tokiÄ Å¡alies teisę, bet kurioje proceso stadijoje. Todėl jo reikalavimas dalyje, kurioje jis reikalauja panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kurioje nustatyta sklypo riba tarp ginčo sklypų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, pagal su prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu pateiktÄ planÄ , laikytinas nauju atsakovo reikalavimu CPK 312 straipsnio, draudžiančio apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, prasme ir tuo pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas.

57. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog teismas skundžiamu sprendimu suformuoja naujÄ Å¡alių ginÄÄ dėl žemės sklypuose esančių statinių teisėtumo ir palieka jį spręsti ateityje yra deklaratyvus. Ä®sitesėjęs teismo sprendimas yra privalomas Å¡alims. Nustačius sklypo ribas pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ tikėtina, jog jis teigdamas tokį planÄ dėl sklypų ribų atsakovas įvertino tÄ aplinkybę, kad nustačius ribas pagal jo planÄ ieÅ¡kovo namo kampas atsiduria 1,99 m atstumu nuo sklypo ribos ir tas faktas, kad bÅ«tent jis pasiÅ«lė šį kompromisinį variantÄ rodo, jog jis neprieÅ¡tarauja tokiai faktinei ieÅ¡kovo namo dislokacijai, kuri egzistuoja nuo 2005 metų, kai ieÅ¡kovo namas pastatytas.

Todėl atmestina tikimybė, kad atsakovas inicijuotų tokį ginÄÄ ateityje. Tai, kad nuo atsakovo statomo pastato iki sklypo ribos yra 2,89 m – negali bÅ«ti traktuojama kaip esminis trÅ«kumas dėl kurio jo gautas statybos leidimas ir jo pagrindu atlikti statybos darbai galėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtais.

58. Atsakovo sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti pagal S. L. individualios įmonės 2008-03-17 atliktus kadastrinius matavimus (t.1, b.l. 101, ir kt). Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai parodo, kad ieÅ¡kovui apie Å¡iuos kadastrinius matavimus buvo žinoma dar 2008 metais todėl laikytina, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ginčyti atsakovo atliktų kadastrinių matavimų, registracijÄ nekilnojamojo turto kadastre ir nėra pagrindo šį terminÄ atnaujinti.

Be to, kaip jau minėta iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl Å¡alių sklypų ribų ir nustačius jas teismo sprendimu, abiejų Å¡alių sklypų duomenys nekilnojamojo turto registre turės bÅ«ti registruojami remiantis teismo sprendimu iÅ¡ naujo, todėl anksčiau atlikti kadastriniai matavimai neturės jokios įtakos Å¡alių teisėms į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ ateityje. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Å¡iame kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

59. Remiantis išdėstytu atsakovo apeliacinis skundas dalyje, kurioje skundžiamas teismo dėl atsakovo atliktų jo sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo tenkinamas.

60. Patenkinus vienÄ iÅ¡ atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus visiÅ¡kai, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteisiamos jo apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos 120 Eur advokato pagalbai apmokėti ir pusė Eur sumokėto žyminio mokesčio 31 Eur. Viso 151 Eur.

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys dalinai tenkintas pripažinus negaliojančiais atsakovo A. B. 2008 m. atliktus 0.0830 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (žemės sklypo planas parengtas 2008-03-17; suderintas žemėtvarkos skyriuje 2008-07-11) ir jų registracijÄ VÄ® Registrų centre 2008-07-17 ir ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui A. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. 151 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidų. Teisėjai Liuda Uckienė Ramunė Mikonienė Vidas Stankevičius