5bc3a4a1-3675-4bdf-9b5f-36fc2abd409c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                              Civilinė byla Nr. 2T-25/2012                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 130.3.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Algirdo GailiÅ«no, Rimvydo Norkaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos B. J. atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovui Stanislav Papijanc, trečiojo asmens BAB bankas „Snoras“ atstovui advokatui Stasiui Drazdauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjos B.

J. praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Talsu rajono teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas nurodė įraÅ¡yti Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre pareiÅ¡kėjos vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui draudimo įraÅ¡Ä , peržiÅ«rėjimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė bankas „Snoras“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ ,n u s t a t ė :Latvijos Respublikos Talsu rajono teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu paskelbė pareiÅ¡kėjos B.

J. nemokumo procesÄ (iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ), pareiÅ¡kėjos nemokumo proceso administratoriumi paskyrė Aldį RobežniekÄ . Be to, teismas nurodė įraÅ¡yti Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre B. J. vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo įraÅ¡Ä â€“ draudimÄ nusavinti be administratoriaus leidimo ir nemokumo įraÅ¡Ä .PareiÅ¡kėja B.

J. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su pareiÅ¡kimu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Talsu rajono teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimÄ dėl nemokumo proceso paskelbimo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu.Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi, bylos dalį, kuria praÅ¡oma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Talsu rajono teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl B. J. nemokumo proceso paskelbimo, taip pat dėl pripažinimo Latvijos Respublikos teismo sprendimo dalies dėl nurodymo įraÅ¡yti Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre pareiÅ¡kėjos vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui draudimo įraÅ¡Ä â€“ draudimÄ nusavinti be administratoriaus leidimo ir nemokumo įraÅ¡Ä , nutraukė.

Teismas leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nurodė įraÅ¡yti Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre pareiÅ¡kėjos vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo įraÅ¡Ä â€“ draudimÄ nusavinti be administratoriaus leidimo ir nemokumo įraÅ¡Ä .2011 m. lapkričio 7 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas trečiojo asmens AB „Swedbank“ praÅ¡ymas, kuriuo praÅ¡oma peržiÅ«rėti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-250/2011 ir Europos SÄ jungos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamento) 26 straipsnio pagrindu atsisakyti pripažinti Latvijos Respublikos Talsu Rajono teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl B. J. nemokumo proceso paskelbimo bei atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti sprendimo dalį dėl nurodymo įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre B.

J. vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui draudimo įraÅ¡Ä â€“ draudimÄ nusavinti be administratoriaus leidimo ir nemokumo įraÅ¡Ä . Jeigu teismas tenkintų pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , praÅ¡o nustatyti, kad Latvijos Respublikos Talsu rajono teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo nurodymas įraÅ¡yti draudimo įraÅ¡Ä negalioja trečiojo asmens teisių įgyvendinimui pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17986-285/2011. PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Pagal Europos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ byloje Nr. C-341/04 Reglamento 16 straipsnis pirmiausia skirtas kelių ES valstybių narių jurisdikcijų konkurencijai spręsti.

Pagal Reglamento 2 straipsnio a punktÄ , bankroto byla, kuriai gali bÅ«ti taikomos Reglamento nuostatos, yra bankroto byla, įvardinta Reglamento A priede. Vadovaujantis galiojančia Reglamento A priedo redakcija, Lietuvos teismų jurisdikcija apima tik įmonių bankroto bei restruktÅ«rizavimo bylas. Kadangi tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų konkurencijos dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo nėra, turi bÅ«ti vadovaujamasi visomis Reglamente numatytomis teismo sprendimo pripažinimo nuostatomis.2) Reglamento 26 straipsnyje yra nustatyta bendrojo pripažinimo principo taikymo iÅ¡imtis, numatanti, kad valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ arba vykdyti tokioje byloje priimtÄ teismo sprendimÄ , jeigu tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tos valstybės vieÅ¡ajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.

3) Pripažinimo išimtis taip pat numatyta Reglamento 25 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad valstybės narės neprivalo pripažinti ar vykdyti 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, jei dėl jų gali būti apribota asmens laisvė ar pašto korespondencijos slaptumas. Būtent Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje įvardinti „Kiti teismo sprendimai“ yra pripažįstami be tolimesnių formalumų ir vykdomi pagal Briuselis I nuostatas. Tačiau Reglamentas nenumato, kad Briuselis I numatyta tvarka būtų pripažįstamas ar leidžiamas vykdyti sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Europos Teisingumo Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Reglamento 25 straipsnio dalykas, be kita ko, yra kitų negu tiesiogiai su bankroto bylos iÅ¡kėlimu susijusių sprendimų pripažinimas ir vykdymas.4) Europos Teisingumo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , jei sprendimas jÄ iÅ¡kelti buvo priimtas akivaizdžiai pažeidžiant susijusio su ta byla asmens pagrindinę teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam. Trečiasis asmuo yra pareiÅ¡kėjos kreditorius.

PareiÅ¡kėjai su jos sutuoktiniu yra suteiktas 281 693,81 eurų dydžio kreditas, kurio grÄ Å¾inimas yra užtikrintas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kredito gavėjai pažeidė kredito sutartį, kuri 2010 m. gruodžio 15 d. buvo nutraukta. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9058-285/2011 areÅ¡tavo įkeistÄ turtÄ , o 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ sutuoktinių 330 555,17 eurų skolos, kintamas sutartines palÅ«kanas bei procesines palÅ«kanas.

Apie Latvijos Respublikos teismo sprendimÄ trečiasis asmuo sužinojo iÅ¡ spaudos, trečiasis asmuo nedalyvavo Latvijos Respublikos teismui sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jis nebuvo informuotas apie bankroto bylos inicijavimÄ bei kreipimÄ si į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl Latvijos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Taigi trečiajam asmeniui nebuvo suteikta teisė pasisakyti ir tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės buvo pažeista jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytu.5) PareiÅ¡kėja, gavusi trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ papildomu terminu įvykdyti pradelstus mokėjimus, bei praneÅ¡imÄ apie tai, kad neįvykdžius kredito sutarties, ji bus nutraukta, formaliai įsiregistravo Latvijos Respublikos gyventoja ir po 6 mėn. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sau.

PareiÅ¡kėjos sutuoktinis vieÅ¡ai deklaruoja, kad savo ateitį sieja su Lietuvos Respublika. Kadangi pareiÅ¡kėja ir Gytis JanuÅ¡ka yra susituokę, preziumuojama, kad atitinkamus ketinimus turi ir pareiÅ¡kėja. Toks jos elgesys įrodo siekį apeiti Lietuvos Respublikos įstatymus bei įgyti pranaÅ¡umÄ kitų piliečių atžvilgiu.5) Latvijos Respublikos teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reikÅ¡tų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ , taip pat pažeistų Lietuvos civilinės teisės principÄ , kuris reikalauja, kad civiliniai teisiniai santykiai bÅ«tų reglamentuojami jų subjektų lygiateisiÅ¡kumo pagrindu.

Tenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėja įgytų iÅ¡ esmės privilegijuotÄ padėtį kitų Lietuvos gyventojų atžvilgiu.6) AB „Swedbank“ yra pareiÅ¡kėjos hipotekos kreditorius pagal hipotekos lakÅ¡tÄ , kurio identifikavimo kodas yra (duomenys neskelbtini). Remiantis Reglamento 5 straipsniu bankroto bylos iÅ¡kėlimas vienoje valstybėje narėje nedaro poveikio kreditorių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iÅ¡kėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å i Reglamento iÅ¡imtis yra universali ir apima iÅ¡ hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių atsiradusių kreditorių daiktinių teisių apsaugÄ , kuri galioja tiek pagrindinės, tiek Å¡alutinės bankroto bylos, Reglamento 2 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme, iÅ¡kėlimo atvejais.Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi BAB bankas „Snoras“ įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. 2012 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje BAB bankas „Snoras“ atstovas palaikė trečiojo asmens AB „Swedbank“ pozicijÄ byloje.Atsiliepimu į trečiojo asmens AB „Swedbank“ praÅ¡ymÄ dėl nutarties peržiÅ«rėjimo, pareiÅ¡kėja B.

J. praÅ¡o trečiojo asmens praÅ¡ymÄ palikti nenagrinėtÄ , o Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Trečiasis asmuo neturėjo teisės paduoti praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti nutarties dalį, kuria nutraukta bylos dalis, nes Å¡i dalis galėjo bÅ«ti skundžiama tik atskiruoju skundu. Be to, trečiasis asmuo neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl nutarties dalies, kuria nutraukta bylos dalis, nes vadovaujantis CPK 305 straipsniu, tokiÄ teisę turi tik dalyvaujantys byloje asmenys.

Å ioje byloje kreditoriai – bankai – nėra suinteresuotieji, taigi ir byloje dalyvaujantys asmenys pagal CPK 37 straipsnį. Lietuvos apeliacinis teismas turėjo atsisakyti priimti kreditorių praÅ¡ymus peržiÅ«rėti nutarties dalį, kuria buvo nutraukta bylos dalis, o nepagrįstai priėmęs, turi palikti Å¡iuos praÅ¡ymus nenagrinėtus.2) Teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl pripažinimo, nes Reglamento 16 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje.

Reglamento 25 straipsnyje nustatyta, kad minėta taisyklė taikoma ir kitų su bankroto byla susijusių teismo sprendimų pripažinimui. Be to, teismo sprendimas dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo yra konstatuojamojo pobÅ«džio, todėl nevykdytinas.3) Bankroto bylų kategorijai taikomi savarankiÅ¡ki, Reglamente dėl bankroto bylų nustatyti atsisakymo vykdyti ir nepripažinimo pagrindai. Å ie pagrindai yra du: valstybė narė neprivalo pripažinti ar vykdyti sprendimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar sprendimo, susijusios su bankroto bylos eigai ir užbaigimu, jeigu dėl jų gali bÅ«ti apribota asmens laisvė ar paÅ¡to korespondencijos slaptumas (Reglamento 25 str. 3 d.); valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ arba vykdyti tokioje byloje priimtÄ teismo sprendimÄ , jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tos valstybės vieÅ¡ajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.4) Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad Latvijos Respublikos teismo sprendimas pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nes neva yra pažeistas teisinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo principas, pažeista teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam.

PareiÅ¡kėja neįgyja privilegijuotos padėties kitų Lietuvos Respublikos gyventojų, turinčių didelių finansinių įsipareigojimų bei turtinių sunkumų juos vykdyti atžvilgiu, nes ji nėra Lietuvos Respublikos gyventoja.5) Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, nes Å¡i teisė nėra absoliuti, todėl gali bÅ«ti ribojama įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais. Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys negali bankrutuoti, todėl kreditorių teisė bÅ«ti iÅ¡klausytiems Latvijos Respublikos teismui sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje įtvirtintÄ kreditorių teisę bÅ«ti iÅ¡klausytiems teismui sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniams asmenims iÅ¡kėlimo.

Ä®statymo analogija galima, nes kreditorių teisė bÅ«ti iÅ¡klausytiems keliant bankroto bylÄ nei savo turiniu nei pobÅ«džiu nesiskiria, priklausomai nuo to, ar skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo. Latvijos Respublikos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) redakcijoje buvo įtvirtinta, kad teismas, gavęs pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , gali kviesti į teismÄ kreditorius. Taigi teismas, spręsdamas, ar iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nebuvo ir nėra įpareigotas iÅ¡klausyti kreditorių, be to, teismas, priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , neprivalo apie tai praneÅ¡ti kreditoriams.6) Trečiasis asmuo neturėjo teisės paduoti praÅ¡ymus peržiÅ«rėti nutarties dalį, kuria leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo sprendimo dalį dėl draudimo nusavinti ir nemokumo įraÅ¡o įraÅ¡ymo Nekilnojamojo turto registre, nes tokį praÅ¡ymÄ galėjo paduoti tik dalyvaujantis byloje asmuo.

Lietuvos apeliacinis teismas turėjo atsisakyti priimti tokius kreditorių praÅ¡ymus, o nepagrįstai priėmęs, turi palikti Å¡iuos praÅ¡ymus nenagrinėtus. Pažymėtina, kad Latvijos Respublikos teismo nurodymas įraÅ¡yti Nekilnojamojo turto registre draudimo įraÅ¡Ä â€“ draudimÄ nusavinti be administratoriaus leidimo – yra sÄ lygotas ne siekiu daryti poveikį kreditorių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iÅ¡kėlimo metu kitos valstybės teritorijoje esantį turtÄ , o administratoriaus teise žinoti apie vykstančius turto pardavimo procesus ir teisės gauti lėšas.Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:Dėl praÅ¡ymų nagrinėjimo.PareiÅ¡kėja B.

J. atsiliepime į trečiojo asmens praÅ¡ymÄ nurodė, kad trečiasis asmuo neturi teisės paduoti praÅ¡ymo peržiÅ«rėti nutarties dalį, kuria nutraukta bylos dalis, nes Å¡i dalis galėjo bÅ«ti skundžiama tik atskiruoju skundu, o atskirÄ jį skundÄ gali paduoti tik dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 305 str.). Argumentas nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėja plečiamai aiÅ¡kina Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatÄ , pagal kuriÄ praÅ¡ymų peržiÅ«rėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos SÄ jungos valstybės narės teismo sprendimÄ , nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklės. Å i norma nustato procesines taisykles, tačiau nereguliuoja proceso subjektų rato, kadangi Reglamente Nr. 1346/2000 įtvirtinus bet kurio sprendimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ [...] pripažinimo visose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje, principÄ (Reglamento 16 str.), jame taip pat yra numatyta ir sprendimo nepripažinimo galimybė (Reglamento 26 str.).

Todėl laikytina, kad trečiasis asmuo – kreditorius, turintis teisinį suinteresuotumÄ dėl pareiÅ¡kėjos bankroto, paduodamas pareiÅ¡kimÄ dėl aptariamos nutarties peržiÅ«rėjimo iniciavo sprendimo nepripažinimo/neleidimo vykdyti procedÅ«rÄ (klausimÄ ), kuri turi bÅ«ti iÅ¡spręsta mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles.Dėl galimybės nepripažinti Latvijos teismo sprendimo tuo pagrindu, kad Lietuvoje fizinio asmens bankroto institutas nėra reglamentuotas Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos SÄ jungos (toliau - ES) reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytÄ tvarkÄ .

ES valstybės narės teismo sprendimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir teismo sprendimų iÅ¡keltoje bankroto byloje pripažinimas ir vykdymas kitoje ES valstybėje narėje reglamentuojamas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Reglamento 25 straipsnio 3 dalyje bei 26 straipsnyje yra įtvirtinti atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimÄ , dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bei sprendimÄ , susijusį su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, pagrindai. Å ie pagrindai yra:

1) jeigu dėl priimto teismo sprendimo gali būti apribota asmens laisvė ar pašto korespondencijos slaptumas;

2) jeigu tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tos valstybės vieÅ¡ajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.Reglamento, kuris yra specialiai skirtas bankroto byloje priimtų teismo sprendimų pripažinimui bei leidimui vykdyti, 16 straipsnyje numatyta, kad bet kuris sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ , kurį pagal savo jurisdikcijÄ priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje.

Reglamento 16 straipsnis taikytinas visais atvejais, kai valstybės narės teismas pagal savo jurisdikcijÄ priima sprendimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , ir pirmoji jo paskirtis, aiÅ¡kinant teleologiÅ¡kai, yra įtvirtinti tokio sprendimo pripažinimÄ visose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje. Klaidingas yra trečiojo asmens argumentas dėl Reglamento A priedo, pagal kurį Lietuvos teismų jurisdikcija apima tik įmonių bankroto bei restruktÅ«rizavimo bylas.

Tai reiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikos teismai gali iÅ¡kelti tik Å¡ių tipų bankroto bylas, tačiau Reglamento A priedas neužkerta kelio pripažinti ir leisti vykdyti kitokio pobÅ«džio bankroto bylas, kurias pagal jiems priskirtÄ jurisdikcijÄ iÅ¡kelia kitų valstybių teismai, juolab, kad Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog 1 dalyje nustatyta pripažinimo taisyklė taikoma ir tuomet, kai kitose valstybėse narėse bankroto byla skolininkui negali bÅ«ti iÅ¡kelta atsižvelgiant į jo procesinį veiksnumÄ .

Pripažįstančioji valstybė narė ne tik pripažįsta kitos valstybės teismo jurisdikcijÄ iÅ¡keliant bankroto bylÄ , bet automatiÅ¡kai pripažįsta ir patį teismo sprendimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Be to, Å¡io Reglamento 25 straipsnis aiÅ¡kiai nurodo, jog teismo sprendimas dėl bylos iÅ¡kėlimo pripažįstamas be tolesnių formalumų. Å i norma nereikalauja specialios pripažinimo procedÅ«ros dėl teismo procesinio sprendimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ , t. y. nebÅ«tina atlikti ne tik įprastų, bet ir supaprastintų procedÅ«rų.

Latvijos Respublikos teismo sprendimu pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pradėta nemokumo byla (latv. maksātnespējas procesā) yra įtraukta į Reglamento A priedÄ , kaip Reglamento 2 straipsnio a punkte nurodyta bankroto byla. Latvijos Respublikos teismas savo jurisdikcijÄ pagrindė Reglamento 3 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodydamas, kad Latvijoje yra pareiÅ¡kėjos pagrindinių turtinių interesų vieta. Tai reiÅ¡kia, kad Latvijos Respublikos teismo sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ , remiantis Reglamento 16 straipsnio 1 dalimi, automatiÅ¡kai pripažįstamas Lietuvos Respublikoje.

Reglamento 26 straipsnyje numatytas sprendimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar kito sprendimo, susijusio su bankroto byla, nepripažinimo pagrindas, kuris valstybei narei leidžia atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ arba vykdyti tokioje byloje priimtÄ teismo sprendimÄ , jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tos valstybės vieÅ¡ajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms. Reglamente nėra numatyta speciali pripažinimo (nepripažinimo) procedÅ«ra, kurios metu bÅ«tų galima patikrinti, ar praÅ¡omas pripažinti (nepripažinti) teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja pripažįstančios valstybės vieÅ¡ajai tvarkai.

Tai nustatyti galima tik tada, kai, teismams sprendžiant kitus klausimus, yra remiamasi kitoje valstybėje narėje priimtu sprendimu iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nagrinėjamos bylos kontekste tokia galimybė atsirado trečiajam asmenims papraÅ¡ius teismo peržiÅ«rėti teismo nutartį, priimtÄ iÅ¡nagrinėjus praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo sprendimÄ dėl fizinio asmens bankroto.Reglamentas yra vientisas teisės aktas, kurio normos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai.

Reglamento 16 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta norma, reiÅ¡kianti, kad automatinio sprendimų iÅ¡kelti bankroto bylÄ pripažinimo principas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar tokiam skolininkui pagal pripažįstančios valstybės teisę bÅ«tų buvę įmanoma pradėti bankroto procedÅ«ras. Todėl, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Reglamento normas, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡imtis neapima atvejų, kai pripažįstančioje valstybėje bankroto byla tam tikram asmeniui negali bÅ«ti iÅ¡kelta.

AB „Swedbank“ taip pat teigia, kad sprendimo dėl B. J. bankroto bylos iÅ¡kėlimo pripažinimas arba leidimas vykdyti reikÅ¡tų konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ , nes Lietuvos teisinėje jurisdikcijoje esantys fiziniai asmenys turėtų iÅ¡ esmės skirtingÄ padėtį. Taigi suinteresuotas asmuo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikoje nėra fizinio asmens bankroto instituto, ir bankroto byla B. J. negali bÅ«ti iÅ¡kelta. Å is trečiojo asmens argumentas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Jurisdikcija iÅ¡kelti bankroto bylÄ , remiantis Reglamento 3 straipsnio 1 dalimi, grindžiama ne asmens pilietybe, o jo pagrindinių turtinių interesų vieta. PareiÅ¡kėja, kurios pagrindinių turtinių interesų vieta yra Latvijos Respublikoje, yra iÅ¡ esmės skirtingoje situacijoje, nei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jų atžvilgiu remiantis Reglamento 4 straipsniu taikomos skirtingos teisės normos, atsižvelgiant į valstybės, kurioje iÅ¡kelta bankroto byla teisę (lot. lex fori concursus).

BÅ«tent valstybės, kurioje iÅ¡kelta byla, teisė nustato skolininkus, kuriems gali bÅ«ti iÅ¡kelta bankroto byla atsižvelgiant į jų procesinį veiksnumÄ (Reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktas). Pagrindinės bankroto bylos nagrinėjimas yra universalaus pobÅ«džio ir taikomos visam skolininko turtui (Reglamento 12 konstatuojamoji dalis). Jei bÅ«tų atsisakoma Lietuvos Respublikoje pripažinti kitose valstybėse narėse tam tikrų asmenų atžvilgiu pradėtas nemokumo procedÅ«ras vien remiantis tuo pagrindu, kad jų atžvilgiu nemokumo procedÅ«ros Lietuvoje negali bÅ«ti pradėtos, tuo bÅ«tų ne tik pažeistos imperatyvios Reglamento nuostatos (Reglamento 16 straipsnio 1 dalies 2 sakinys), bet ir pagrindinė Reglamento idėja sukurti universalų bankroto procesÄ , kurio pasekmės iÅ¡ principo bÅ«tų tos pačios visose valstybėse narėse, iÅ¡skyrus pačiame Reglamente nustatytas iÅ¡imtis.

Dėl Latvijos Respublikos teismo sprendimo dalies galimo prieÅ¡taravimo Reglamento 5 straipsniui ir atsisakymo pripažinti bei neleisti vykdyti sprendimo tuo pagrinduTrečiasis asmuo nurodo, kad Latvijos Respublikos teismas, nurodydamas įraÅ¡yti Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre B. J. vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui draudimo įraÅ¡Ä â€“ draudimÄ nusavinti be administratoriaus leidimo ir nemokumo įraÅ¡Ä , iÅ¡ esmės suvaržė trečiojo asmens daiktines teises, o tai pažeidžia Reglamento 5 straipsnį.Reglamento 5 straipsnyje daroma iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios Reglamento 4 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, pagal kuriÄ bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iÅ¡kelta tokia byla, teisė.

Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų Å¡alių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iÅ¡kėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ , įskaitant konkretų turtÄ ir visÄ neapibrėžtÄ turtÄ , kuris kartais keičiasi. Remiantis Reglamento 5 straipsnio 2 dalimi, daiktinės teisės konkrečiai reiÅ¡kia:

a) teisę perduoti turtÄ arba sudaryti sÄ lygas ir užtikrinti, kad jis bÅ«tų perduotas, bei teisę naudoti iÅ¡ Å¡io perduoto turto gautas pajamas arba iÅ¡ Å¡io turto, ypač iÅ¡ jo areÅ¡to arba įkeitimo, gaunamas pajamas;

b) iÅ¡imtinę reikalavimo patenkinimo teisę, ypač kai su reikalavimu susijusi teisė yra užtikrinta areÅ¡tu, arba reikalavimo teisė užtikrinama pateikiant garantijÄ ;

c) teisę reikalauti, kad bet kuris asmuo, valdantis ar naudojantis turtÄ prieÅ¡ingai Å¡alies, turinčios teisę jį naudoti, norams, jį grÄ Å¾intų ir (arba) atliktų restitucijÄ ;

d) daiktinę teisę gauti naudos iÅ¡ naudojamo turto. Reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje be kita ko nurodoma, kad „daiktinės teisės pagrindas, galiojimas ir apimtis paprastai turėtų bÅ«ti nustatomi pagal lex situs ir nepriklausyti nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Todėl daiktinę teisę turinčiam asmeniui reikėtų palikti galimybę toliau ginti savo teisę į atskirÄ bylos nagrinėjimÄ arba atskirÄ Ä¯kaito garantijų iÅ¡sprendimÄ .“Byloje nekyla ginčo, kad trečiojo asmens naudai įkeistas nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, kuri laikytina daiktine teise Reglamento 5 straipsnio prasme.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje Reglamento 5 straipsnio turinys nėra iÅ¡aiÅ¡kintas. Doktrinoje sutinkami įvairÅ«s Reglamento 5 straipsnio formuluotės „Bankroto bylos iÅ¡kėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų Å¡alių daiktinėms teisėms <...>“ aiÅ¡kinimo variantai. Profesorius Bob Wessels apibendrino doktrinoje nurodomas nuomones, pateikdamas tris Reglamento 5 straipsnio aiÅ¡kinimo variantus:

1) daiktinės teisės turėtojo teisėms negali daryti poveikio bankroto bylÄ iÅ¡kėlusios valstybės teisė, tačiau gali turėti įtakos apribojimai, nustatyti lex rei sitae, t.y. valstybės, kurioje yra turtas, teisėje.

2) daiktinės teisės turėtojui daro poveikį apribojimai, nustatyti lex rei sitae, t.y. valstybės, kurioje yra turtas, teisėje, tačiau tik tokioje apimtyje, kurioje tie ribojimai sutampa su ribojimais, nustatytais lex concursus, t.y. nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusios valstybės teisėje.

3) doktrinoje vyraujanti pozicija, kad daiktinės teisės turėtojas gali visiÅ¡kai netrukdomai, neribotai ir besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinti savo teises, nepriklausomai nuo to, kad skolininko atžvilgiu pradėtos nemokumo procedÅ«ros kitoje valstybėje narėje. Å i nuomonė įvardinama kaip „kieta ir greita taisyklė“ (angl. hard and fast rule). Ji be kita ko grindžiama Reglamento rengimo medžiaga (Bob Wessels. The Treatment of Secured Rights in Cross-Border Insolvency. INSOL International Technical Series Issue No 19).Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į Reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje naudojamÄ formuluotę „daiktinę teisę turinčiam asmeniui reikėtų palikti galimybę toliau ginti savo teisę į atskirÄ bylos nagrinėjimÄ arba atskirÄ Ä¯kaito garantijų iÅ¡sprendimÄ â€œ, Reglamento 5 straipsnis turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimas nedarytų jokio, tame tarpe ir procedÅ«rinio poveikio kreditorių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir kitos valstybės narės teritorijoje esantį turtÄ .

Kadangi Reglamento 5 straipsnio taikymas yra susijęs su Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimu (Sutarties dėl ES veikimo 267 straipsnis), patvirtinti ar paneigti Lietuvos apeliacinio teismo nuomonę ir suteikti teisinį aiÅ¡kumÄ dėl Reglamento 5 straipsnio turinio galėtų kreipimasis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ . Visgi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nemano, kad Å¡ioje byloje tikslinga kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti Reglamento 5 straipsnio turinį, nes net ir galimas Reglamento 5 straipsnio pažeidimas nesudarytų pagrindo atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Latvijos Respublikos teismo sprendimo dalies, kuria nurodyta padaryti draudimo įraÅ¡Ä Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.

Minėta, kad Reglamentas nustato ribotus pagrindus, kuriems esant galima nepripažinti arba neleisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo. Trečiasis asmuo remiasi Reglamento 26 straipsnyje įtvirtinta vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lyga. Reglamento 26 straipsnyje nustatyta, kad „Bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ arba vykdyti tokioje byloje priimtÄ teismo sprendimÄ , jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tos valstybės vieÅ¡ajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.“ AiÅ¡kindamas Reglamento 26 straipsnyje nustatytÄ vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas remiasi suformuota Å¡io teismo praktika dėl vieÅ¡osios tvarkos, kuri analogiÅ¡kai buvo nustatyta 1968 m.

Briuselio konvencijoje dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose, vykdymo. ETT 2000 m. kovo 28 d. Krombach, bylos Nr. C-7/98 sprendime nurodė, kad ieÅ¡kiniai dėl vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygos, nurodytos Briuselio konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje, tiek, kiek tai yra kliÅ«tis įgyvendinti vieno iÅ¡ Å¡ios konvencijos pagrindinių tikslų, t.y. teismų sprendimų judėjimo supaprastinimÄ , turi bÅ«ti pateikiami tik iÅ¡imtiniais atvejais. IeÅ¡kinys dėl Å¡ios iÅ¡lygos galimas tik tada, kai kitoje valstybėje priimto sprendimo pripažinimas ar vykdymas bÅ«tų nesuderinamas su valstybės, kurios praÅ¡oma pripažinti arba vykdyti, teisine sistema.

Pažymėtina, kad net ir konstatuodama prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai pagal Reglamento 26 straipsnį valstybė narė gali, bet neprivalo atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ . Kitos ES valstybės narės teismo sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ , net ir konstatavus jo prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai, galėtų bÅ«ti nepripažįstamas tik iÅ¡imtiniais atvejais. PrieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai kriterijus bÅ«tų esminis ir nulemtų kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepripažinimÄ tik tada, jeigu toks bankroto bylos iÅ¡kėlimas skolininkui bÅ«tų nepriimtinas iÅ¡ esmės pagal pripažįstančios valstybės nacionalinę teisę ir darytų žalÄ nacionalinės teisės saugomoms fundamentalioms vertybėms.

Vien formalus prieÅ¡taravimas vieÅ¡ajai tvarkai nėra pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti teismo sprendimÄ , jei tai nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei nedarytų jiems turtinės ar neturtinės žalos. Trečiojo asmens praÅ¡yme nurodyti argumentai, kad jis yra pareiÅ¡kėjos hipotekos kreditorius, todėl pripažinimas ir leidimas vykdyti Latvijos Respublikos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrÄ draudimo įraÅ¡us, prieÅ¡tarauja Reglamento 5 straipsniui, nesudaro pagrindo teigti, kad minėtos Latvijos Respublikos teismo sprendimo dalies pripažinimas ir leidimas vykdyti pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Pirmiausia, siauras vieÅ¡osios tvarkos aiÅ¡kinimas tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje (ESTT 2006 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje Eurofood (C-341/04, OL C 143)), tiek teisės doktrinoje (žr. pvz., Bob Wessels, International Insolvency Law, Deventer: Kluwer, 3rd ed, 2012) nepatvirtina, kad galimas Reglamento 5 straipsnio pažeidimas sudarytų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir pagrindÄ neleisti vykdyti Latvijos teismo sprendimo. Antra, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias teisės normas įkaito turėtojas (hipotekos kreditorius), skolininko atžvilgiu pradėjus nemokumo bylÄ , taip pat nebetenka galimybės laisvai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , jam taikomi Ä®monių bankroto įstatyme (10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) arba Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatyme (8 straipsnio 1 punktas) nustatyti apribojimai.

Kadangi praÅ¡oma leisti vykdyti Latvijos teismo sprendimo dalimi iÅ¡ esmės sukeliamos panaÅ¡ios teisinės pasekmės, kurios atsirastų, jei nemokumo byla skolininkui bÅ«tų iÅ¡kelta Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad Latvijos pradėtų nemokumo procedÅ«rų įtaka Lietuvoje esančių kreditorių daiktinėms teisėms pažeidžia Lietuvos Respublikos vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Dėl tų pačių priežasčių netenkinamas ir trečiojo asmens praÅ¡ymas nustatyti, kad Latvijos Respublikos Talsu rajono teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo nurodymas įraÅ¡yti draudimo įraÅ¡Ä negalioja trečiojo asmens teisių įgyvendinimui pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17986-285/2011.Trečiasis asmuo, siekdamas, kad bÅ«tų paÅ¡alintas Latvijos teismo sprendimo poveikis jo daiktinėms teisėms Lietuvoje, turėtų siekti apginti savo pozicijÄ Latvijos Respublikos teisme, nagrinėjančiame skolininkės nemokumo bylÄ .

Dėl trečiojo asmens teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam galimo pažeidimo ir galimybės nepripažinti ir neleisti vykdyti Latvijos teismo sprendimo tuo pagrinduTrečiasis asmuo nurodo, kad apie Latvijos Respublikos teismo sprendimÄ trečiasis asmuo sužinojo iÅ¡ spaudos, trečiasis asmuo nedalyvavo Latvijos Respublikos teismui sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jis nebuvo informuotas apie bankroto bylos inicijavimÄ bei kreipimÄ si į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl Latvijos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Taigi trečiajam asmeniui nebuvo suteikta teisė pasisakyti ir tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės buvo pažeista jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytu.Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo yra pareiÅ¡kėjos kreditorius, ir kad jis nebuvo informuotas bei nedalyvavo iÅ¡keliant pareiÅ¡kėjai bankroto bylÄ Latvijos teisme. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „Bankroto bylos atveju kreditorių ar jų atstovų teisė dalyvauti procese yra ypač svarbi dėl adekvačių teisinės gynybos priemonių principo laikymosi.

Jei teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam konkrečios savybės gali skirtis atsižvelgiant į tai, kaip skubiai reikia priimti sprendimÄ , visi Å¡ios teisės apribojimai turi bÅ«ti deramai pateisinti ir lydimi procesinių garantijų, užtikrinančių susijusių su tokiu procesu asmenų galimybę veiksmingai ginčyti skubos tvarka priimtas priemones.“ Atsižvelgiant į tai Reglamento 26 straipsnis iÅ¡aiÅ¡kintas taip, jog valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , jei sprendimas jÄ iÅ¡kelti buvo priimtas akivaizdžiai pažeidžiant susijusio su ta byla asmens pagrindinę teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam (ESTT 2006 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje Eurofood (C-341/04, OL C 143)).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta principinę kreditorių teisę būti išklausytiems, kai yra sprendžiamas nemokumo bylos iškėlimo klausimas skolininkui. Visgi tokios teisės apimtis ir jos realizavimas yra priklausomas nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad iškeliant bankroto arba restruktūrizavimo bylas Lietuvos Respublikos teismuose kreditoriai taip pat gali būti išklausyti, tačiau jų išklausymas nėra privalomas, o neišklausymas savaime nedaro bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo neteisėtu (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnis).

Be to, trečiasis asmuo pats nepateikė duomenų, ar jis siekė realizuoti savo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam Latvijos teisme po to, kai sužinojo apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ pareiÅ¡kėjai, ar jis bandė apskųsti Latvijos teismo sprendimÄ ar kitokiu bÅ«du pateikti savo argumentus skolininkės bankroto byloje. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, negalima teigti, kad trečiojo asmens neiÅ¡klausymas Latvijos teisme leidžia nepripažinti ir neleisti vykdyti Latvijos teismo sprendimo remiantis Reglamento 26 straipsnyje įtvirtinta vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lyga.

Kiti trečiojo asmens argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, ir dėl jų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Reglamente nustatytų pagrindų atsisakyti leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Talsu rajono teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas nurodė įraÅ¡yti Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre B. J. vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui draudimo įraÅ¡Ä â€“ draudimÄ nusavinti be administratoriaus leidimo ir nemokumo įraÅ¡Ä , nėra, todėl nėra pagrindo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio Å¡eÅ¡tÄ jÄ dalį Å¡i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, teismo nutartis per 3 mėnesius nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio Å¡eÅ¡tÄ ja dalimi,n u t a r i a:Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                 Algirdas Gailiūnas                                                                              Rimvydas Norkus                                                                              Egidijus Žironas