5bc37863-0cc3-4016-b16c-eec0476d08ff · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-106-340/11

Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-19957-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1; 95.7; 121.15; 121.18; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų D. Višinskienės, M. Greičiaus, sekretoriaujant

S. Rimavičiūtei,

dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovui J. Raškauskui, atsakovo atstovui J. Rinkevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus apygardos prokurorui dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2009 m. kovo

30 d. nutarimo netenkinti skundo dėl nutarimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2009-03-30 nutarimÄ , kuriuo atsisakoma tenkinti Departamento skundÄ ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ iÅ¡nagrinėti Departamento 2009-02-17 skundÄ Nr. (3.11)2-351 „Dėl Vilniaus rajono apylinkės

prokuratÅ«ros atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€œ iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovo nuomone, 2009-03-30 nutarimas neteisėtas ir

naikintinas. Vilniaus rajono savivaldybė, rengdama detalųjį planÄ neatsižvelgė į tuometinės redakcijos Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 5 str. 8 d. nuostatas dėl detaliojo plano derinimo su departamentu. Nurodė, kad priimant skundžiamÄ nutarimÄ nebuvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismÄ praktikÄ , kurioje įtvirtinta, jog kultÅ«ros vertybių apsauga yra vieÅ¡asis interesas ir svarbi valstybės funkcija bei konstitucinė priedermė, dėl ko skundžiamame nutarime buvo nepagrįstai konstatuota, jog detaliojo plano patvirtinimas nesukelia jokių neigiamų pasekmių pamatinėms visuomenės vertybėms. Taip pat nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-31 nutarimu Nr. 152 patvirtinto Archeologinės vietos tipinio apsaugos reglamento reikalavimus, į tai, kad su ieÅ¡kovu nesuderinti teritorijų planavimo aktai ir dokumentai yra negaliojantys nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu. Nesutiko su skundžiamo nutarimo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui, nors ir nedalyvavus detaliojo planavimo procese, bet esant įtrauktam į tolesnius procesus (t. y. projektavimo, statybos leidimo iÅ¡davimo ir pan.), susijusius su ginčo sklype numatoma veikla, ir inicijavus papildomus VerbiÅ¡kių senovės gyvenvietės apsaugos užtikrinimo veiksmus, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad planuojama veikla minėtame sklype bus vykdoma (jeigu iÅ¡vis bus vykdoma) neatsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus, dėl ko vien detaliojo plano patvirtinimas negali suniokoti VerbiÅ¡kių senovės gyvenvietės, kuo ieÅ¡kovas grindė galimas neigiamas pasekmes visuomenei ir konkretų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Nesutikdamas su Å¡ia iÅ¡vada ieÅ¡kovas nurodė, kad galiojant minėtam detaliajam planui ieÅ¡kovas negalės riboti veiklos ginčo žemės sklype daugiau nei nustatyta detaliojo plano sprendiniais, net jeigu Å¡ie neatitinka paveldosaugos reikalavimų, negalės uždrausti vykdyti statybų ir užtikrinti minėtos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės apsaugos, dėl ko yra pažeidžiamas principas, kad neteisėti veiksmai negali sukurti teisėtų pasekmių.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog prokuroras, atsisakydamas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ teismo keliu, įvertino konkrečias nagrinėtinos situacijos aplinkybes, įvertino galimybę užtikrinti tinkamÄ minėtos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės apsaugÄ ieÅ¡kovui dalyvaujant tolimesniuose procesuose, įvertino, kad galimi pažeidimai atsirado ir dėl paties ieÅ¡kovo kaltės – dėl to, kad ieÅ¡kovas tinkamai nevykdė Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 12 str. 1 d. jam nustatytos pareigos nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei esant turtu, kuriam nustatyta valstybinė registracija, praneÅ¡ti apie jÄ tokio turto registrų tvarkytojui, dėl ko ginčo žemės sklypo registracijos dokumentuose nebuvo jokių įrašų apie sklypo priklausomybę nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei. VerbiÅ¡kių akmens amžiaus stovyklavietė II tuo metu nebuvo registruota ir nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registre, nebuvo parengto jos apsaugos reglamento, ginčo žemės sklypas (0,20

ha) užima tik nedidelę Å¡iuo metu registruotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės (23,16 ha) dalį ir pan. Visų Å¡ių aplinkybių visuma buvo pagrindas prokurorui manyti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju vieÅ¡ojo intereso apsaugos užtikrinimas teismo keliu ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. tvarka nėra bÅ«tinas. IeÅ¡kovo argumentai apie poįstatyminių teisės aktų galimÄ pažeidimÄ bei nesuderintų su ieÅ¡kovu teritorijų planavimo aktų ir dokumentų negaliojimÄ taip pat nepagrindžia bÅ«tinybės vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ Å¡iuo konkrečiu atveju įgyvendinti per prokurorÄ . Nurodė, jog niekuo nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, dėl negalėjimo dalyvauti tolesniuose, po detaliojo planavimo procesuose, nes ieÅ¡kovas Å¡iuos procesus gali kontroliuoti pagal Statybos įstatymÄ , Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07.2002 „Statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas“, Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01.2002 „Statybos leidimas“, Aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų nuostatas. Byloje yra surinkti duomenys, kad ieÅ¡kovas jau įtrauktas į šį procesÄ , nes jo Vilniaus teritoriniam padaliniui buvo pateiktos paraiÅ¡kos dėl statinių projektavimo sÄ lygų ginčo sklype iÅ¡davimo. Prokuroras, nustatęs, kad ginčo sklype buvo pradėtos savavaliÅ¡kos statybos, ėmėsi priemonių, reikalaudamas Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ pateikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus, kokių priemonių ėmėsi statybos priežiÅ«ros institucijos dėl savavaliÅ¡kos statybos, Å¡iuo paaiÅ¡kinimu prokuroras pagrindė argumentus, jog ir esant Å¡io sklypo detaliajam planui, įmanoma kontroliuoti nekilnojamojo kultÅ«ros vertybės apsaugÄ .

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-03-22 sprendimu ieÅ¡kovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos ieÅ¡kinį dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2009-03-30 nutarimo netenkinti skundo dėl nutarimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareikÅ¡tÄ atsakovui Vilniaus apygardos prokurorui, atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2009-03-30 nutarimÄ , kuriuo netenkintas ieÅ¡kovo 2009-02-17 skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009-01-29 nutarimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismÄ dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-17 įsakymo Nr. A27-1823 dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4170/0600:77, VerbiÅ¡kių k., Riešės sen., Vilniaus r., patenkančio į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės VerbiÅ¡kių senovės gyvenvietės (VerbiÅ¡kių akmens amžiaus stovyklavietės II) teritorijÄ , detalaus plano patvirtinimo panaikinimo, bei įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo 2009-12-17 skundÄ iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kimas grindžiamas tuo, kad minėtas žemės sklypas yra nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – VerbiÅ¡kių akmens amžiaus stovyklavietės II teritorijoje, o detalusis planas nebuvo suderintas su KultÅ«ros paveldo departamentu, kuo buvo pažeistos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 5 str. 8 d. bei įvairių teritorijų planavimÄ reglamentuojančių poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė praÅ¡ymo (pareiÅ¡kimo, skundo) nagrinėjimo bylÄ Nr. 40-12/2008, iÅ¡ kurios teismas nustatė, jog prokuroras, nagrinėdamas KultÅ«ros paveldo departamento pareiÅ¡kimÄ , detaliai iÅ¡nagrinėjo: kaip ir kada VerbiÅ¡kių akmens amžiaus stovyklavietė II Lietuvos kultÅ«ros paveldo mokslinio centro įraÅ¡yta į Naujai iÅ¡aiÅ¡kinamų istorijos ir kultÅ«ros paminklų sÄ raÅ¡Ä , prokuroras nustatė visÄ sekÄ , kaip buvusiam savininkui B.

J. P. buvo atstatytos nuosavybės teisės į minėtÄ Å¾emės sklypÄ , kaip suformuoti mažesni žemės sklypai ir patvirtintas detalusis planas. Nustatyta, jog nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ savininkui atstatytos 1998-12-21, Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2004-12-17 įsakymu patvirtintas Å¡io žemės sklypo detalusis planas. 2004 m. Vilniaus rajono nuolatinės statybos komisija dirbo pagal 2002-04-23 Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 202 patvirtintÄ statybos techninį reglamentÄ STR 1.07.05:2002, žemės sklypo, esančio VerbiÅ¡kių k., Riešės sen., Vilniaus r., pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre nebuvo įraÅ¡yti žemės sklypo naudojimo apribojimai apie nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijos ir apsaugos zonas, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į KultÅ«ros paveldo apsaugos departamentÄ prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinį padalinį dėl sÄ lygų detaliajam planui rengti.

Teismas sutiko su prokuroro argumentais, jog ieÅ¡kovas dėl savo neveikimo taip pat yra kaltas, kad įvyko tam tikri įstatymo pažeidimai, tvirtinant ginčo sklypo detalųjį planÄ . Teismas sprendė, kad nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, jog nepanaikinus ieÅ¡kovo ginčijamo administracinio akto, bÅ«tų sudarytos prielaidos suniokoti VerbiÅ¡kių senovės gyvenvietę, nes detaliojo plano sprendiniais numatyta pastatų statyba ir kita veikla bÅ«tų vykdoma neatsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus.

Vien detaliojo plano patvirtinimas savaime negali suniokoti VerbiÅ¡kių senovės gyvenvietės. Prokuroro nustatyta, jog KultÅ«ros paveldo departamentas yra įtrauktas į tolesnius procesus, susijusius su ginčo žemės sklype numatoma veikla, nes jo Vilniaus teritoriniam padaliniui buvo pateiktos paraiÅ¡kos dėl statinių projektavimo sÄ lygų Å¡iame sklype iÅ¡davimo, po to buvo inicijuoti papildomi VerbiÅ¡kių senovės gyvenvietės apsaugos užtikrinimo veiksmai. Teismas pažymėjo, jog statytojas pagal Statybos įstatymo 23 str., Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07.2002 „Statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas“, Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01.2002 „Statybos leidimas“, Aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų nuostatas, siekdamas gauti statybos leidimÄ Å¡ioje teritorijoje, turės be kitų įstatyme nustatytų įpareigojimų ir derinimų, taip pat derinti ir su KultÅ«ros paveldo institucija.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, pagal Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 5 str. 10 p. atlieka konkrečias nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas, atsako už jų vykdymÄ , savo kompetencijos ribose nagrinėja jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas, įstatymų nustatyta tvarka teikia ieÅ¡kinius, praÅ¡ymus, skundus teismui, todėl pats, savo iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka gali kontroliuoti, kad paveldo apsaugos prasme nebÅ«tų niokojamas ginčo žemės sklypas.

Tai, kad statybų procesÄ Å¡iame sklype galima kontroliuoti, įrodo į bylÄ prokuroro pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo užkirstas kelias savavaliÅ¡kai statybai ir tokiu bÅ«du apsaugota nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti Departamento ieÅ¡kinį dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2009-03-30 nutarimo netenkinti skundo dėl nutarimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Apeliantas savo skundÄ grindžia dėstydamas Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo, Planavimo sÄ lygų teritorijų planavimo dokumentams parengimo ir iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, Detaliųjų planų rengimo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas, reikalaujančias rengiant detaliuosius planus, galinčius turėti įtakos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių (ar joms prilygintų objektų) ir jų teritorijų saugojimui, derinti juos su apeliantu, nustatyti papildomus kultÅ«ros paveldo apsaugos reikalavimus, gauti iÅ¡ apelianto planavimo sÄ lygas, taip pat dėstydamas faktines aplinkybes, kad tvirtinant apelianto ginčijamÄ detalųjį planÄ minėtos procedÅ«ros nebuvo atliktos, nors Å¡iuo detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas pateko į tokios nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – VerbiÅ¡kių akmens amžiaus stovyklavietės II – teritorijÄ , apie kÄ Vilniaus rajono savivaldybė žinojo ar privalėjo žinoti tvirtindama minėtÄ detalųjį planÄ .

Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino Å¡ias aplinkybes, nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės svarbÄ Lietuvos visuomenei bei paveldui ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad detaliojo plano sprendiniais numatyta pastatų statyba bei veikla sklype galėjo bÅ«ti vykdoma neatsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus, ir tokie savivaldybių sprendimai sudaro pavojingÄ precedentÄ tvirtinti detaliuosius planus, pažeidžiant jų derinimo ir priėmimo procedÅ«ras, todėl, apelianto manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien detaliojo plano patvirtinimas savaime negali suniokoti VerbiÅ¡kių senovės gyvenvietės. Taip pat teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, pagal kuriÄ Lietuvos kultÅ«ros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė, o detalusis planas visais atvejais gali bÅ«ti naikinamas tik teismine tvarka, kadangi jis visais atvejais sukelia teises ir pareigas tretiesiems asmenims.

Pažymi, kad apelianto ir jo Vilniaus padalinio kompetencija įtakoti tolesnius sprendimus, susijusius su ginčo žemės sklype numatoma veikla, yra saistoma to paties detaliojo plano ir keliami reikalavimai privalo būti pagrįsti, tame tarpe ir teismo sprendime minimas derinimas nuolatinėje statybos komisijoje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apelianto KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kinį. Pažymi, jog ieÅ¡kinys, kaip ir skundas aukÅ¡tesniajam prokurorui, atmestas ne dėl to, kad apskritai nepadaryti jokie teisės aktų pažeidimai, o dėl to, kad atitinkami teisės aktų pažeidimai Å¡iuo konkrečiu atveju nesÄ lygoja esminio vieÅ¡ojo intereso pažeidimo.

Argumentų, paneigiančių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ apeliantas nepateikė. Nurodo, kad pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles prokuroras sprendimÄ kreiptis ar nesikreipti į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priima savarankiÅ¡kai, nepriklausomai nuo pareiÅ¡kėjo norų, iÅ¡nagrinėjęs surinktÄ medžiagÄ ir įvertinęs nustatytus faktus; prokuroro pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ negali bÅ«ti suprantama kaip pareiga kreiptis į teismÄ visais atvejai, kai pareiÅ¡kėjas nurodo galimus teisės aktų pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju atlikto tyrimo medžiaga nedavė pagrindo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Nurodo, kad buvo atsižvelgta į galimybę užtikrinti tinkamÄ nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės apsaugÄ pačiam apeliantui dalyvaujant tolimesniuose nuo detaliojo plano neatsiejamuose procesuose. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad nagrinėjama situacija susidarė ir dėl apelianto kaltės. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad reali žala vieÅ¡ajam interesui apelianto nurodytu aspektu (dėl nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės sužalojimo) jeigu ir atsirado, tai ne dėl to, kad buvo patvirtintas su apeliantu nesuderintas detalusis planas, o dėl to, kad ginčo žemės sklype buvo pradėta savavaliÅ¡ka statyba; todėl vieÅ¡uoju interesu laikytina ne formalus detaliojo plano panaikinimas, o savavaliÅ¡kos statybos pasekmių Å¡alinimas, kas jau yra padaryta statytojui paskyrus administracinę nuobaudÄ .

Formalus bylinėjimasis teisme vien dėl ginčijamo detaliojo plano panaikinimo, nesiekiant sukelti realių teisinių pasekmių vieÅ¡ojo intereso apgynimui, nelaikytinas realiu vieÅ¡ojo intereso gynimu, dėl ko skundžiamu 2009-03-30 nutarimu pagrįstai netenkintas apelianto skundas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį. Atsakovo nuomone, bylos pagal skundus dėl prokurorų nutarimų atsisakyti kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo savo esme nelaikytinos kilusiomis iÅ¡ privatinių teisinių santykių, todėl turėtų bÅ«ti nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka, raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl ir apelianto skundas galėtų bÅ«ti nagrinėjamas CPK 336 str. numatyta raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d. nustato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus; ProkuratÅ«ros įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, jog prokuratÅ«ra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Å¡iame įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas; prokuratÅ«ra padeda užtikrinti teisėtumÄ ir teismui vykdyti teisingumÄ . Aptariamojo straipsnio 2 d. 7 p. įtvirtinta, jog prokuratÅ«ra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina vieÅ¡Ä jį interesÄ . ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės,

valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka

pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kiti institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti. Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiami aukÅ¡tesniajam prokurorui ir teismui.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2009-03-30 nutarimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovo 2009-02-17 skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009-01-29 nutarimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismÄ dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-17 įsakymo Nr. A27-1823 dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4170/0600:77, VerbiÅ¡kių k., Riešės sen., Vilniaus r., patenkančio į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės VerbiÅ¡kių senovės gyvenvietės (VerbiÅ¡kių akmens amžiaus stovyklavietės II) teritorijÄ , detalaus plano patvirtinimo panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas; ieÅ¡kovas prašė panaikinti paminėtÄ nutarimÄ ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ iÅ¡nagrinėti Departamento 2009-02-17 skundÄ iÅ¡ naujo. Apeliantas skundžia teismo sprendimÄ keliais esminiais aspektais: apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino detaliojo plano rengimo metu Vilniaus rajono savivaldybės padarytus tuo metu galiojusios Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimus, nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės svarbÄ Lietuvos visuomenei ir paveldui, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos kultÅ«ros vertybių apsaugos srityje, t. y. iÅ¡ esmės apeliantas teigia, jog apylinkės prokuroras netinkamai įvertino vieÅ¡Ä jį interesÄ nagrinėjamoje byloje ir nepagrįstai atsisakė kreiptis į teismÄ dėl jo gynimo. Tačiau aplinkybė, ar vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis subjektas (prokuroras) privalėjo kreiptis į teismÄ siekdamas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra procesinio pobÅ«džio, o aplinkybė, ar vieÅ¡asis interesas iÅ¡ tiesų yra pažeistas nagrinėjamoje yra materialinio teisinio pobÅ«džio; iÅ¡vada dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo galėtų padaryti teismas civilinėje byloje, jeigu toks ieÅ¡kinys prokuroro bÅ«tų pareikÅ¡tas.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas procesiniu aspektu ir dėl apelianto argumentų materialinio teisinio pobūdžio nepasisako, laikydama, kad tokie apelianto argumentai išeina už apeliacijos ribų.

Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-12-31 įsakymu Nr. 1-215 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatomis. Nuostatų V skirsnis apibrėžia prokuratÅ«ros kompetencijÄ vieÅ¡ojo intereso gynimo srityje; pagal nuostatų 106 p. apylinkės prokuroras esant pagrindui, kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka ar taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones; nenustačius pagrindo priima nutarimÄ atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Apygardos prokuroras nutarimu panaikina nepagrįstÄ apylinkės vyriausiojo prokuroro sprendimÄ atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir duoda raÅ¡ytinį nurodymÄ atlikti papildomus veiksmus (iÅ¡skyrus, kokį sprendimÄ priimti) (nuostatų 104.4 p.). Apygardos prokuroras, atlikęs skundo tyrimÄ , negali įpareigoti apylinkės prokurorÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, t. y. prokuroro pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ negali bÅ«ti suprantama kaip pareiga kreiptis į teismÄ visais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas nurodo į galimus teisės normų pažeidimus. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo apygardos prokuroras atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo skundÄ dėl apylinkės prokuroro nutarimo atsisakyti kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, turėjo pagrįsti, kodėl jis laiko, jog apylinkės prokuratÅ«ra neiÅ¡samiai atliko tyrimÄ pagal jo pareiÅ¡kimÄ , kokius papildomus veiksmus apygardos prokuroras turėjo įpareigoti atlikti apylinkės prokurorÄ . Tokių argumentų apeliantas savo skunde nepateikė, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie prokuroro atlikto tyrimo iÅ¡samumÄ ir visapusiÅ¡kumÄ liko nepaneigta.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2009-03-30 nutarime, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovo 2009-02-17 skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009-01-29 nutarimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras pripažino pareiÅ¡kėjų nurodytus teisės normų pažeidimus: rengiant ir tvirtinant žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4170/0600:77) detalųjį planÄ , VerbiÅ¡kių akmens amžiaus stovyklavietės II statusas ir apsaugos lygmuo buvo prilygintas KultÅ«ros vertybių registre įregistruotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės statusui ir apsaugos lygmeniui, dėl ko reikėjo atsižvelgti į tuometinės Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas dėl detaliojo plano derinimo su KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentu, tačiau įvertino Å¡iuos pažeidimus kaip formalius, neesminius, motyvuodamas tuo, kad Å¡is pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių paveldo objekto iÅ¡saugojimui. Pirmosios instancijos teismas su prokuroro argumentais, iÅ¡dėstytais skundžiamame nutarime, sutiko. Argumentų, paneigiančių apygardos prokuroro bei teismo sprendimo iÅ¡vadų, apeliantas taip pat nepateikė.

Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimo ir teismo sprendimo iÅ¡vada, jog vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro kultÅ«ros vertybės objekto iÅ¡saugojimas ir toks tikslas gali bÅ«ti pasiektas įvairiais bÅ«dais.

Apeliantas nurodo, kad nepanaikinus ginčijamo administracinio akto, bÅ«tų sudarytos prielaidos suniokoti VerbiÅ¡kių akmens amžiaus stovyklavietę, nes detaliojo plano sprendiniais numatyta pastatų statyba ir kita veikla bÅ«tų vykdoma neatsižvelgiant į paminklosaugos reikalavimus, tačiau Å¡is apelianto argumentas pagrįstas prielaidomis. Apeliantas nepateikė argumentų, kodėl jis laiko, jog tikslas iÅ¡saugoti VerbiÅ¡kių akmens amžiaus stovyklavietę negali bÅ«ti pasiektas kitokiomis, prokuroro nutarime nurodytomis priemonėmis. Skundžiamame Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarime teigiama, kad KultÅ«ros paveldo departamentas yra įtrauktas į tolesnius procesus, susijusius su žemės sklype VerbiÅ¡kių k., Riešės sen., Vilniaus r., numatoma veikla: KultÅ«ros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui buvo pateiktos paraiÅ¡kos dėl statinių projektavimo sÄ lygų Å¡iame sklype iÅ¡davimo, po to buvo inicijuoti papildomi VerbiÅ¡kių senovės gyvenvietės apsaugos užtikrinimo veiksmai. Å i prokuroro iÅ¡vada paneigia apelianto argumentÄ , jog planuojama paminėtame žemės sklype veikla gali bÅ«ti vykdoma neatsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus. Atsakovas

atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad saugomo objekto – VerbiÅ¡kių akmens amžiaus stovyklavietės, iÅ¡saugojimo

tikslai buvo pasiekti, kai KultÅ«ros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2008-06-06 raÅ¡tu Nr. (12.14.V)-2V-437a atsisakė iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas pagal ginčijamÄ detalųjį planÄ , dėl to projektavimo sÄ lygų sÄ vadas tokiai statybai taip pat nebuvo iÅ¡duotas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog jo skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės administracinis aktas (įsakymas dėl detaliojo plano patvirtinimo) sudaro pavojingÄ precedentÄ tvirtinti detaliuosius planus, pažeidžiant jų derinimo ir priėmimo procedÅ«ras. ProkuratÅ«ra tyrimo metu nustatė, kad planas buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-17 įsakymu Nr. A27-1832, tuo tarpu nekilnojamojo turto registrui apie VerbiÅ¡kių akmens amžiaus stovyklavietę buvo praneÅ¡ta tik 2008-01-08, atitinkamas įraÅ¡as registre buvo padarytas 2008-01-10. Pagal detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio Nekilnojamojo turto kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 15 str. 1 d. KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentas turėjo nustatyti nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės reglamentÄ , kurio vienas egzempliorius įteikiamas vertybės savininkui (valdytojui), tačiau apsaugos reglamentas sukurtas nebuvo, t. y. detaliojo plano derinimo ir priėmimo procedÅ«ra buvo pažeista iÅ¡ dalies ir dėl ieÅ¡kovo neveikimo. Esant tokioms bylos aplinkybėms, prokuroro atsisakymas kreiptis į teismÄ pavojingo precedento nesukuria, nes nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių iÅ¡saugojimo tikslai gali bÅ«ti efektyviau pasiekiami pačiam apeliantui vykdant savo tiesiogines funkcijas paveldosaugos srityje.

Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).

Iš ieškovo priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 126) valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos 5,80 Lt (penkis litus, 80 centų) paÅ¡to iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                          T.

Žukauskienė

Teisėjai                                                                                               D.

Višinskienė

                                                                                                           M.

Greičius

Â