5bc2b818-54b0-45f3-bcd5-58770f2ddf63 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1257-657/2013

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05208-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

121.14.; 121.18.; 121.21.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Arvydo Žibo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų V. E., O. M. ir D. E. atstovaujamos advokatės Irenos AndriuÅ¡kevičienės apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-27-90/2013 pagal ieÅ¡kovės valstybinės mokesčių inspekcijos atstovaujamos Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovams V. E., O. M. ir D. E. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Â

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1495, sudarytÄ tarp V. E., D. E. ir O. M., taikyti restitucijÄ natÅ«ra: grÄ Å¾inti V.

E. ir D. E. nuosavybėn žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 1-5; T.4, b.l. 96-98). Nurodė, kad vadovaujantis mokestinės nepriemokos 2013-01-15 balansu V. E. turi 108831,08 Lt mokestinę nepriemokÄ . V. E. pajamos, gautos iÅ¡ individualios veiklos, yra bendra sutuoktinių nuosavybė ir prievolės turi bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto. Atsakovai 2010-04-19 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė O. M. žemės sklypÄ 11000,00 Lt vertės ir sodo pastatÄ 2330 Lt vertės (duomenys neskelbtini), tuo sumažino turto vertę. Atsakovai, sudarydami šiÄ sutartį, pažeidė ieÅ¡kovės interesus, veikė nesÄ Å¾iningai, turtas parduotas artimai giminaitei O. M., kuri neįrodė, kad padidino turto vertę: nesikreipė į savivaldybę dėl statybos leidimo iÅ¡davimo savo vardu, nepateikė dokumentų, kad pirko statybines medžiagas ar mokėjo už statybos darbus.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad V. E. prievolė

atsirado po santuokos nutraukimo (2000-06-29) ir tai yra asmeninė V. E. prievolė, nesusijusi su buvusios sutuoktinės D. E. teisėmis ir pareigomis bei jos lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus

rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį

Nr. 1495, 2010-04-19 sudarytÄ tarp V. E., D.

E. ir O. M., taikė restitucijÄ natÅ«ra: grÄ Å¾ino V. E. ir D. E. nuosavybėn 0,1069 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius(duomenys neskelbtini), Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), įpareigojant V. E. ir D. E. grÄ Å¾inti O. M. 10000,00 Lt.; priteisti iÅ¡ atsakovų po 166,69 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (T.4, b.l. 137-141). Teismas nurodė, kad V. E. ir D. E. santuoka nebuvo nutraukta, kadangi nė vienas iÅ¡ sutuoktinių iÅ¡tuokos neįregistravo, iÅ¡tuoka įregistruota tik 2012-09-27 pagal 2000-06-29 teismo sprendimÄ , liko nenustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, jos iÅ¡laikymas, nepadalintas santuokoje įgytas turtas. Kadangi sutuoktiniai neįregistravo iÅ¡tuokos, teismas sprendė, kad jie gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį. Be to, V. E. visuose dokumentuose nurodo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandoriu pažeisti valstybės interesai, Å¡alys veikė nesÄ Å¾iningai, pardavė turtÄ artimai giminaitei, skolininkas V.

E. nesumokėjo mokestinės nepriemokos, turtas tarp sutuoktinių nepadalintas, jo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, todėl sandorį pripažino negaliojančiu ir taikė restitucijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai.

Apeliaciniais skundais atsakovė D.

E. ir V. E., bei pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų O. M. prašo pirmosios instancijos

teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.4, b.l. 146-156; T.5, b.l. 1-4). SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas nenustatė prievolės pobūdžio. Ši prievolė yra asmeninė V.

E. prievolė, todėl negali būti taikoma solidarioji atsakomybė. Skola ieškovei kildinama iš V. E. laiku nesumokėtų mokesčių dėl

darbinių pajamų. Nei apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ , nei apie priimtÄ sprendimÄ D. E. nebuvo informuota. Teismas nepagrindė CK 3.109

straipsnio 1 dalies taikymo. Ieškovės pareiga buvo įrodyti CK 3.109 straipsnio

1 dalies taikymo sÄ lygas, o tokių įrodymų ieÅ¡kovė neteikė, todėl teismas nepagrįstai D. E. atsakomybę susiejo su V.

E. asmenine prievole. Kreditorė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į D. E. turtÄ , nes atsakovė D. E. nėra jos skolininkė

2.. IÅ¡kėlus bylÄ dėl santuokos nutraukimo, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi. Teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, kadangi sandoriui pripažinti negaliojančiu bÅ«tinas visų CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų

visetas, kurio Å¡iuo atveju nėra, t.y. nėra visų Actio Paulina sÄ lygų – D. E. nėra ieÅ¡kovo skolininkė, ginčijamas sandoris nepažeidė

kreditoriaus interesų, nenustatytas atsakovės nesÄ Å¾iningumas, nevertintas naujos statybos faktas.

3. Teismas netinkamai vertino įrodymus, liudytojų parodymus. Mokestinė nepriemoka susidarė V. E. vykdant individualiÄ veiklÄ , ieÅ¡kovės sprendimuose skolininku nurodytas tik vienas V. E.. Tuo atveju, kai reikalavimas pareikÅ¡tas vienam iÅ¡ sutuoktinių, pats prievolės atsiradimo faktas savaime nereiÅ¡kia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių, priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. IeÅ¡kovė turėjo teisę reikalauti nebent dėl 1/2 dalies, o ne viso sandorio panaikinimo, o teismas turėjo pareigÄ spręsti, kokia apimtimi sandoris galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

4. Teismas netinkamai taikė restitucijÄ , t.y. neiÅ¡tyrė ir nevertino

įrodymų dėl argumentų, dėl naujo statinio, kurį ginčo sklype statė O. M. priklausomybės. Be to, teismas nepagrįstai apeliantÄ

kartu su D. E. įpareigojo O. M. grÄ Å¾inti 10000,00 Lt, kadangi jis jokių pinigų nėra gavęs. Net ir esant restitucijai, bÅ«tent D. E. turėtų grÄ Å¾inti pinigines lėšas, gautas iÅ¡ O. M., nes CK 6.145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad restitucijos atveju Å¡alys privalo grÄ Å¾inti viena kitai, kÄ jos gavo natÅ«ra. Be to, iÅ¡ teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kuriÄ dalį turėtų grÄ Å¾inti apeliantas, ir ar tai abu apeliantai turi padaryti solidariai.

IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o skundus atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.5, b.l. 11-6). Nurodė, kad V. E. iÅ¡ individualios veiklos gautos pajamos buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir prievolės, kylančios iÅ¡ individualios veiklos uždirbant Å¡ias pajamas turėtų bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto. IeÅ¡kovės nuomone ginčijamas sandoris atitinka visas Actio Pauliana taikymo sÄ lygas. Ginčijamas sandoris pažeidė kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises, nes nors nesukėlė bendro V. E. nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės neužtenka kreditorės finansiniams reikalavimams patenkinti. Nagrinėjamas sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių – sutuoktinių V. ir D. E. ir D. E. sesers O. M.. Taigi, sandorio Å¡alys žinojo ar turėjo žinoti, kad turtas parduodamas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ . O. M. turėjo įsitikinti, ar asmuo, ketinantis parduoti turtÄ , neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Å alys, sudarydamos sandorį, veikė akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.,

2 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.), todėl teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

BylÄ nagrinėjantis teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. CPK 185 straipsnio nuostatose nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iÅ¡ anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų

įrodymų virÅ¡enybės prieÅ¡ kitus. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ jÄ tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo

tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie

gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį,

pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieÅ¡kinio reikalavimo turi bÅ«ti pasisakyta

iÅ¡samiai, nurodant teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ patvirtinančius įrodymus.

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 29 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp atsakovų D. E. ir V. E. (prijungta civilinė byla Nr. 2-2246/2000, b.l. 13). Nutraukiant santuokÄ nebuvo sprendžiami vaikų gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo, turto padalijimo klausimai. 2010 m. balandžio 21 d. D. E. ir

V. E. kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo (T.3, b.l. 2-5). PareiÅ¡kimas buvo patenkintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (T.3, b.l. 22-23). Valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismÄ dėl proceso Å¡ioje byloje atnaujinimo (T.3, b.l. 28-30). Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi procesas atnaujintas ir byla sustabdyta, kol nebus iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovo Valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovams V. E., O. M. ir D. E. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (T.4, b.l. 27-28). Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino (T.2, b.l. 20-23). Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi minėtas sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (T.2, b.l. 81-88). Å ioje nutartyje teismas nurodė, jog klausimai dėl Å¡eimos turto teisinio režimo ir sutuoktinio teisės naudotis Å¡eimos turtu po santuokos nutraukimo, dėl kreditoriaus interesų gynimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia gali bÅ«ti sprendžiami tik kompleksiÅ¡kai. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio

8 d. nutartimi bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu sujungtos į vienÄ bylÄ (T.4, b.l. 34). Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių paliko nenegrinėtu (T.4, b.l. 49-50) ir Å¡ioje byloje nebesprendė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimų.Â

Bylos

medžiaga patvirtina, kad 2010 m. balandžio 19 d. V. E. ir D. E. pardavė jų vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ -

žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo pastatÄ (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) – esantį (duomenys neskelbtini) O.

M. (T.1, b.l. 28-34). Å i sutartis kartu yra ir parduodamo nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktas. Byloje taip pat nustatyta, jog pagal Alytaus apskrities VMI 2010 m. spalio 18 d. patikrinimo aktÄ Nr. A4-17 bei 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ Nr. A11-23 Dėl patikrinimo akto tvirtinimo (T.1, b.l. 6-21) V. E. turi sumokėti VMI prie LR FM papildomai paskaičiuotus mokesčius, delspinigius ir baudas. V. E. mokestinė nepriemoka 2013 m. balandžio 15 d. yra 107652,18 Lt (T.5, b.l. 12 antra pusė).

Dėl V. E. prievolės ieškovei pobūdžio

 Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės D. E. apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nenustatė V. E. prievolės ieÅ¡kovui pobÅ«džio, tačiau pažymi, jog tai nebuvo Å¡ios bylos dalykas, nes teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi (T.4, b.l. 50), pareiÅ¡kimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo paliko nenagrinėtu. Nutarties nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė apeliacine tvarka neskundė, jį yra įsiteisėjusi. Aktualu pažymėti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t.y., teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 str. 1 d.). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). IÅ¡ bendro sutuoktinių turto pirmiausia sumokamos (priteisiamos) iÅ¡ Å¡io turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, o jeigu iÅ¡ bendro turto vykdytinų prievolių terminas dar nesuėjęs ar Å¡ios prievolės yra ginčijamos, tai

sutuoktinių bendro dalytino turto masė mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.).

Ir tik jeigu sudarius balansÄ paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis (CK 3.118 str. 4 d.). Kadangi Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimas, o Å¡alių iÅ¡tuoka įregistruota tik 2012 m. rugsėjo 27 d., teismas, nesant reikalavimo pripažinti prievolę asmenine, pagrįstai nesprendė klausimo dėl prievolės pobÅ«džio, nes kaip jau minėta, byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto (tiek jo aktyvo, tiek pasyvo) padalijimo, atsakovams atsisakius savo pareiÅ¡kimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

Dėl actio Pauliana sÄ lygų

CK

6.66 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais gali ginčyti visus skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Tačiau pripažinti sandorį negaliojančiu pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

CK

6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

IÅ¡ visų minėtų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų nagrinėjamoje

byloje tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl visų sÄ lygų, iÅ¡skyrus trečiÄ jÄ â€“ dėl

senaties termino, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sÄ lygos

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį. Taigi Å¡is institutas gali bÅ«ti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį kaip teisių gynimo bÅ«dÄ kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t.y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124 - 6.129 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ . Prievolės atsiradimo momentÄ lemia juridinio fakto, iÅ¡ kurio prievolė kyla, prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, iÅ¡ dalies pasisakė dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygos – ar kreditorius turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui sandorio sudarymo metu. Å ioje byloje ieÅ¡kovė savo kreditorinio reikalavimo teisę atsakovams V. E. ir D. E. kildina iÅ¡ mokestinės nepriemokos, priskaičiuotų delspinigių ir baudų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. balandžio

26 d. atliko fizinio asmens (Å¡ioje byloje) atsakovo V. E. mokestinį tyrimÄ â€“ gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ (tikrinimo laikotarpis už 2005-2009 m.) (T.3, b.l. 6-10). Apie tai atsakovas V. E. buvo informuotas 2010 m. balandžio 26 d. praneÅ¡imu Nr. A9-79, 2010 m. balandžio 29 d. raÅ¡tas Nr. (18.30-20)-S/A/-146 (T.3, b.l. 39-46). Patikrinimo aktas buvo suraÅ¡ytas 2010 m. spalio 18 d. Nr. A4-17 (T.1, b.l. 6-10), o sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo buvo priimtas 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. A11-23 (T.1, b.l. 11-13). Taip pat nustatyta, kad siekiant užtikrinti mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 2010-05-19 buvo areÅ¡tuotas atsakovo turtas (T.3, b.l. 58-60).

Pažymėtina, kad taikant Actio Pauliana institutÄ , bÅ«tina nustatyti momentÄ nuo kada atsirado V. E. prievolė sumokėti apskaičiuotÄ mokestinę nepriemokÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės D. E. argumentais, kad kreditorius neturėjo neabejotinos ir galiojančios teisės. V. E., kaip asmuo užsiimantis individualia veikla yra mokesčių mokėtojas, kuris privalo mokesčius mokėti įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu (LR mokesčių administravimo įstatymo 81 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 90 straipsnis numato, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į

biudžetÄ PVM suma, apskaičiuota Å¡io Ä®statymo

89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo bÅ«ti sumokėta į biudžetÄ ne vėliau kaip iki Å¡io Ä®statymo 85 ar 115(3) straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Mokesčių mokėjimo

tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 4 - 6 dalys (numato pajamų

mokesčio iÅ¡ A klasės pajamų apskaičiavimo, iÅ¡skaičiavimo ir sumokėjimo tvarkÄ ), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnis (numato socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkÄ ), Pelno mokesčio

53 straipsnis (numato pelno mokesčio sumokėjimo tvarkÄ ). Todėl kolegija konstatuoja, kad atsakovo V.

E. pareiga teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius atsirado ne nuo VMI sprendimo surašymo, o anksčiau, nes

mokesčio mokėjimo pagrindas yra įstatymas ir jame numatyti terminai. Nors iÅ¡ 2010-04-02 užduoties atlikti mokestinį tyrimÄ Nr. A3-70, matyti, jog mokesčių mokėtojas žinojo apie atliekamÄ patikrinimÄ , tačiau apie įsiskolinimÄ valstybės biudžetui atsakovas buvo informuotas tik 2010 m. balandžio 26 d. Dėl Å¡ios priežasties kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė įrodė savo reikalavimo teisę, kurios atsakovai nepaneigė (CPK 178 str.).

Byloje nustatyta, jog santuokos nutraukimas įregistruotas tik 2012-09-27 (T.4, b.l. 125). Atsakovai nepateikė įrodymų, jog santuokoje įgytas turtas buvo tarp sutuoktinių padalintas teismo sprendimu ar kitu bÅ«du, kad prievolės, atsiradusios po santuokos nutraukimo 2000 m. birželio 29 d. teismo sprendimu, yra pripažintos atsakovo asmeninėmis prievolėmis, ar sutuoktiniai buvo sudarę sutartį dėl savo pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo, ar teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms atsirado nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu ir kt. Dėl Å¡ios priežasties kolegija sprendžia, kad sandorio sudarymo metu (2010-04-19) atsakovas neprivalėjo ir neturėjo teisės sudaryti sandorių, kurie pažeistų kreditorių, jų tarpe ir ieÅ¡kovo, teises. Â

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sÄ lygos

Ieškovė teigia, kad ginčijamais sandoriais buvo sumažintas bendrovės turtas. Tačiau kolegija su šias argumentais nesutinka.

CK

6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, ar kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Tarp šalių nėra ginčo, kad sudarytas sandoris nenulėmė ieškovo nemokumo ir jį sudarius buvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui. Ieškovo reikalavimas taikyti ginčijamam sandoriui actio Pauliana teisines pasekmes grindžiamas tuo, kad atsakovų turimo turto nepakanka, kad būtų įvykdytas Alytaus apskrities AVMI reikalavimas sumokėti 108597,08 Lt nesumokėtų mokesčių.

Nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, reikia palyginti skolininko padėtį su ta, kuri bÅ«tų, jei ginčijamas sandoris nebÅ«tų sudarytas, t.y. reikia įvertinti ne tik ginčijamu sandoriu perleisto turto piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir visÄ skolininko iki ginčijamo sandorio turėtÄ turtÄ ir turimÄ po jo sudarymo. Skolininkui pardavus turtÄ už rinkos kainÄ ir gavus ekvivalentinę pinigų sumÄ , gali bÅ«ti pripažįstama, kad kreditorių teisės nebuvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3K-3-511/2011). Ginčo turtas – 0,1069 ha žemės sklypas su sodo pastatu 1S/1Ž, esantys (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai buvo parduotas už 10000,00 Lt. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar ginčo turtas buvo parduotas už rinkos kainÄ , gavus už jį ekvivalentinę pinigų sumÄ , įvertina byloje pateiktÄ UAB „Vadasa“ rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. A11-12-127, kurioje nurodyta, kad aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2010-04-19 buvo 10000,00 Lt (T.2, b.l. 4). Å ios ataskaitos kreditorius neginčija, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aukščiau nurodytas turtas buvo atsakovei buvo parduotas rinkos kaina.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovų D. E. ir V. E. vardu yra registruotas šis turtas, priklausantis

atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise – trijų kambarių butas su rūsiu (unikalus numeris (duomenys

neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė šalių nurodymu yra 100000,00

Lt, transporto priemonės – VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), Renault Megane, valstybynis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l. 4-8). Å is turtas yra areÅ¡tuotas 2010-05-19 Alytaus apskrities VMI pareigÅ«no Turto areÅ¡to aktu Nr. 15-28-2774 (T.3, b.l. 58-60). Akte nurodyta areÅ¡tuoto turto vertė 111538,00 Lt, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad areÅ¡tuoto turto yra daugiau, nei V. E. mokestinės nepriemokos suma (2013 m. balandžio 15 d. yra 107652,18 Lt, T.5, b.l. 12 antra pusė). Pažymėtina ir tai, kad 10000,00 Lt suma gauta už parduotÄ turtÄ taip pat turėtų bÅ«ti priskaitoma prie santuokos metu įgyto turto. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad ir skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jo mokumas nepakito, o tai lemia iÅ¡vadÄ , kad nėra visų actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). IeÅ¡kovė byloje neįrodė, jog sudarytas ginčijamas sandoris realiai sukėlė teisines pasekmes – t.y. bÅ«tent jo pagrindu buvo sumažintas skolininko turtas, skolininkas nebegali atsiskaityti su kreditoriumi, kad vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ turto ir areÅ¡tuoto turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams padengti, todėl darytina iÅ¡vada, kad kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos. Nurodytų argumentų ir formuojamos teismų praktikos pagrindu negalima sutikti su ieÅ¡kovo ir pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ginčijamu sandoriu buvo sumenkinta ieÅ¡kovo galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimÄ ir todėl yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.

Dėl ginčo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sÄ lygos

Atlygintinio sandorio ginčijimo atveju CK 6.66 straipsnio taikymui turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas. Nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti nustatomas abiejų ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , ne kartÄ nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Ä®rodinėjimo požiÅ«riu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesÄ Å¾iningo arba kalto. SÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007, 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, kt.).

Actio Pauliana institutÄ reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, bet prievolės Å¡alies sÄ Å¾iningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.66, 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų - CK 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis - tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK

6.66 str. 1 d., 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Actio Pauliana instituto taikymo atveju svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens - turto įgijėjo interesų pusiausvyros. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktÄ preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Å ie subjektai įvardyti ir CK 6.67 straipsnio 2, 3, 6, 7 punktuose. Actio Pauliana atveju yra aktuali artimojo giminaičio sÄ voka, įtvirtinta CK 3.135 straipsnyje - artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t.y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, bei Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai - broliai ir seserys. Taigi kreditoriui ginčijant skolininko sudarytÄ turto perleidimo sandorį actio Pauliana pagrindu ir taikant CK 6.67 straipsnio 1-3, 6, 7 punktus, bÅ«tina nustatyti, ar skolininkas ir trečiasis asmuo atitinka CK 3.135 straipsnyje nustatytÄ artimųjų giminaičių sÄ voka. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 3.136 ir CK 6.67 straipsnius darytina iÅ¡vada, kad svainyste susiję asmenys neįtraukti į nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡Ä . Skolininko sandoris su buvusios sutuoktinės seserimi, su kuria skolininkas susijęs ne giminystės, bet svainystės santykiais, klausimas negali bÅ«ti vienintelis pagrindas atsakovės O. M. nesÄ Å¾iningumui konstatuoti, nes vien tokio pobÅ«džio santykių tarp skolininko ir atsakovės konstatavimas nepakankamas nesÄ Å¾iningumui nustatyti. Tokie santykiai, vertintini tik kartu su kitais įrodymais, kurie sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, kad turto įgijėjas yra nesÄ Å¾iningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje yra įrodytas ir atsakovės O. M. nesÄ Å¾iningumas, nes sandorio sudarymo metu jos sesuo buvo iÅ¡situokusi, nuo 2008 m. gyveno ne su atsakovu V. E., o su V. P. (kurio parodymai įstatymų nustatyta tvarka nėra paneigti, T. 4, b.l. 134), parduodamas turtas areÅ¡tuotas nebuvo, todėl O. M. faktiÅ¡kai neprivalėjo elgtis dar apdairiau ir aiÅ¡kintis buvusio sesers sutuoktinio V.

E. esamÄ finansinę padėtį, turimus kreditorinius įsipareigojimus ir siekimÄ iÅ¡vengti atsiskaitymo su valstybe. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra paneigta atsakovės O. M. nesÄ Å¾iningumo prezumpcija.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias actio Pauliana taikymo sÄ lygas – t.y. nenustatęs visų bÅ«tinų sandorio pripažinimo negaliojančiu CK

6.66 straipsnio pagrindu sÄ lygų, tenkindamas ieÅ¡kinį neteisingai iÅ¡sprendė byloje nagrinėtÄ ginÄÄ (CPK 330 str.). Pagal aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini - pirmosios  instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad už apeliacinį skundÄ atsakovė D.

E. sumokėjo 100,00 Lt žyminio mokesčio (T.4, b.l. 157). Priimant naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys atmetamas, atsakovei D. E. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 100,00 Lt turėtų žyminio mokesčio iÅ¡laidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,

n u t a r i a:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovaujamos Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752) D. E., a.k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų) žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundÄ .

Teisėjai                                                                             Â

                                Žibutė Budžienė

                                                                                                                       Evaldas

Burzdikas

                  Arvydas Žibas