5bc2b3cd-af27-4837-8b2b-9ee4d414b7ad · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-630-577/14Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00288-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1.; 35.6.; 44.11.3.; (S) 113.1.; 116.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS 2014 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Renatai VinckevičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui P. P., atsakovo atstovui adv. A. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „R.TA Line“ ieÅ¡kinį atsakovui N. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas BUAB „R.TA Line“ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti BUAB „R.Ta Line“ ir N. G. 2012-06-20 reikalavimo perleidimo sutartį bei 2012-09-06 papildomÄ susitarimÄ prie sutarties negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restitucijÄ priteisiant ieÅ¡kovui reikalavimo teises į UAB „Transvesta“, kurios perleistos atsakovui negaliojančių sandorių pagrindu.

Nurodo, kad 2012-06-20 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis (toliau – Sutartis). Pagal Å¡iÄ Sutartį ieÅ¡kovas perleido galiojantį reikalavimÄ Ä¯ 332 459,36 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolÄ (pagal 2010-09-20 Rangos sutartį ir jos priedus bei pakeitimus). Taip pat 2012-09-06 tarp UAB „R.TA line“ ir N. G. 2012-09-06 buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl 2012-06-20 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pakeitimo (toliau – Susitarimas). Å iuo Susitarimu Å¡alys susitarė, kad UAB „R.TA Line“ papildomai perleidžia N. G. galiojančiÄ reikalavimo teisę į 51 284,98 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolÄ , kuriÄ sudaro UAB „R.TA Line“ nupirktų ir UAB „Transvesta“ statybos objektuose likusių statybinių medžiagų kaina.

IeÅ¡kovas tvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje reikalavimo teisė į 383 744,34 Lt UAB „Transvesta“ skolÄ buvo perleista už 83 114,84 Lt, kas sudaro tik apie 21 % viso reikalavimo vertės, t.y. ieÅ¡kovo reikalavimo teisė buvo perleista už aiÅ¡kiai mažesnę kainÄ , nei jos vertė. Pažymi, kad sudarant Sutartį bei SusitarimÄ , ieÅ¡kovas turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti ir vykdytini, be to, iki sudarant ginčijamus sandorius ieÅ¡kovui jau buvo inicijuojama bankroto byla ir apribotas disponavimas visu įmonės turtu.

IeÅ¡kovo nuomone, tokiu bÅ«du buvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės, kadangi jie neteko galimybės iÅ¡ UAB „Transvesta“ gautų lėšų patenkinti savo reikalavimų. IeÅ¡kovo nuomone, Sutartis ir Susitarimas pripažintini negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu, nes Å¡alys sudarė SusitarimÄ ir Sutartį, kurių neprivalėjo sudaryti, ginčijami Sutartis ir Susitarimas pažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių teises, sandorių Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovas buvo susijęs su ieÅ¡kovu, netgi buvo ieÅ¡kovo vadovas de facto, veikęs per formalius Å¡ios įmonės vadovus – statytinius, todėl turėjo žinoti Å¡ios įmonės finansinę padėtį, neatsiskaitymÄ su kreditoriais, santykių su UAB „Transvesta“ eigÄ bei situacijÄ , todėl CPK 6.66 str. prasme laikytinas nesÄ Å¾iningu asmeniu.

Taip pat ieÅ¡kovas tvirtina, kad 2012-03-30 UAB „Transvesta“ naudai buvo areÅ¡tuotas atsakovo tėvui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurie prieÅ¡ tai buvo įkeisti UAB „Transvesta“ naudai užtikrinant UAB „R.TA Line“ 150 100 Lt prievolę UAB „Transvesta“. IeÅ¡kovo vertinimu, Å¡i aplinkybė aiÅ¡kiai įrodo, kad atsakovas per savo tėvÄ buvo susijęs su ieÅ¡kovu, žinojo ieÅ¡kovo Å«kinius, finansinius reikalus, todėl sudarydamas Sutartį ir SusitarimÄ negalėjo nežinoti apie ieÅ¡kovo sunkiÄ finansinę padėtį bei faktÄ , kad ieÅ¡kovui keliama bankroto byla.

Be to, ieÅ¡kovas pastebi, kad vieÅ¡ame turto areÅ¡tų registre ginčijamų sandorių sudarymo dienÄ buvo registruoti areÅ¡tai ieÅ¡kovo turtui pagal kreditorių reikalavimus bei areÅ¡tai bankroto byloje. IeÅ¡kovas pažymi, kad Susitarimas yra neatlygintinis sandoris, todėl jam nesÄ Å¾iningumo įrodinėjimas netaikomas. Taip pat ieÅ¡kovas teigia, kad Sutartis ir Susitarimas pripažintini negaliojančiais ir dėl to, kad ieÅ¡kovui buvo pritaikyti viso turto areÅ¡tai ir sandorių sudarymas pažeidė imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 str.).

Pasak ieÅ¡kovo, Sutartis ir Susitarimas yra ir tariami sandoriai, nes ieÅ¡kovas neturi jokių duomenų, kad atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 83 114,84 Lt. Pripažinus Sutartį ir SusitarimÄ negaliojančiais ab initio, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovas privalo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti reikalavimo teises į UAB „Transvesta“, perleistas pagal ginčijamus sandorius. Atsakovas N. G. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodo, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, tvirtina, kad ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas, ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės grindžiamos neįrodytomis ieÅ¡kovo prielaidomis.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris pažeidžia kreditorių interesus ir sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Atsakovas pažymi, kad reikalavimo teisė buvo perleista už 83 114,84 Lt, tokia kaina, atsižvelgiant į skolos susidarymo aplinkybes ir galimybes atgauti skolÄ , yra protinga ir atitinkanti rinkos vertę. UAB „Transvesta“ skola yra ginčijama teisme, ginčo baigtis nėra aiÅ¡ki, todėl akivaizdu, kad reikalavimo perleidimo metu abi ginčijamo sandorio Å¡alys negalėjo bÅ«ti tikros dėl teisinės ginčo baigties ir iÅ¡ UAB „Transvesta“ gautinos sumos dydžio.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad perėmęs reikalavimo teisę, jis bylinėjasi iki Å¡iol, todėl galima sakyti, kad ieÅ¡kovas perleisdamas reikalavimo teises greičiau gavo lėšų, iÅ¡ kurių galėjo atsiskaityti su kreditoriais, negu bÅ«tų gavęs iÅ¡ UAB „Transvesta“. Taip pat atsakovas tvirtina, kad jis prieÅ¡ sudarydamas sandorį jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ieÅ¡kovo finansine padėtimi bei neturėjo pagrindo abejoti ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose buvusia informacija, todėl jis laikytinas sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alimi.

Atsakovas neneigia, kad reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo metu žinojo apie santykių su UAB „Transvesta“ eigÄ bei situacijÄ , kadangi domėjosi, kokiÄ reikalavimo teisę ketina įgyti. Atsakovas nurodo, kad reikalavimo perleidimo sandoris buvo sudarytas siekiant aktyviai dalyvauti byloje prieÅ¡ UAB „Transvesta“, nes pastarojo juridinio asmens naudai buvo įkeistas jo tėvui priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsakovas tvirtina, kad įsigydamas reikalavimo teisę į UAB „Transvesta“ skolÄ , jis užsitikrino galimybę aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ir apsaugoti tėvo turtinius interesus nuo nesÄ Å¾iningų UAB „Transvesta“ veiksmų.

Atsakovo nuomone, nesant kitų įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , sÄ Å¾iningumo prezumpcija nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta. Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų sÄ lygų actio Pauliana taikymui, tai nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu. Taip pat atsakovas tvirtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad sandoris buvo tariamas. Siekiant paneigti pinigų nesumokėjimo faktÄ , atsakovas teismui pateikė 2012-09-06 kasos pajamų orderį Nr. 115, kuriuo patvirtintas pinigų už perleistÄ reikalavimo teisę sumokėjimas ieÅ¡kovui.

Be to, atsakovas nurodo, kad reikalavimo teisė į UAB „Transvesta“ skolÄ realiai perėjo atsakovui, kuris įgijo ne tik materialines, bet ir procesines teises – įstojo į bylÄ ieÅ¡kovu vietoj pradinio ieÅ¡kovo. Pasak atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju sandoris akivaizdžiai buvo įvykdytas, pripažintina, jog ieÅ¡kovas neįrodė sandorio tariamumo. Taip pat atsakovas teigia, kad tas pats sandoris negali bÅ«ti ginčijamas kartu ir kaip tariamas sandoris ar prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir actio Pauliana pagrindu.

Trečiasis asmuo UAB „Transvesta“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, todėl praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo, kad palaiko ieÅ¡kovo pozicijÄ ir patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus. Teismo posėdžio metu Å¡alys palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2012-06-20 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido galiojantį reikalavimÄ Ä¯ 332 459,36 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolÄ (pagal 2010-09-20 Rangos sutartį ir jos priedus bei pakeitimus) (b.l. 21-22) atsakovui.

Taip pat 2012-09-06 tarp UAB „R.TA line“ ir N. G. 2012-09-06 buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl 2012-06-20 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pakeitimo. Å iuo Susitarimu Å¡alys susitarė, kad UAB „R.TA Line“ papildomai perleidžia N. G. galiojančiÄ reikalavimo teisę į 51 284,98 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolÄ , kuriÄ sudaro UAB „R.TA Line“ nupirktų ir UAB „Transvesta“ statybos objektuose likusių statybinių medžiagų kaina (b.l. 23-24). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla UAB „R.TA Line“ (b.l. 10-12).

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo areÅ¡tuotas visas UAB „R.TA Line“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims, taip pat buvo areÅ¡tuotos ir turtinės teisės, priklausančios UAB „R.TA Line“ ir esančios pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis (b.l. 25-26). Be to, iÅ¡ 2012-03-21 Turto areÅ¡to akto Nr. 0312002711 matyti, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo UAB „R.TA Line“ atžvilgiu buvo pritaikyta daug turto areÅ¡tų kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti (b.l. 27-31).

Dėl sandorių tariamumo IeÅ¡kovas, remdamasis CK 1.86 str., praÅ¡o tarp BUAB „R.Ta Line“ ir N. G. sudarytÄ 2012-06-20 reikalavimo perleidimo sutartį bei 2012-09-06 papildomÄ susitarimÄ prie sutarties pripažinti tariamais sandoriais, nes ieÅ¡kovas neturi jokių duomenų, kad atsakovas ieÅ¡kovui bÅ«tų sumokėjęs 83 114,84 Lt. Pagal CK 1.86 str. 1 d. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Pažymėtina, jog tam, kad sandorį bÅ«tų galima pripažinti tariamuoju ir dėl to negaliojančiu dėl jį sudariusių subjektų valios ydos, teismas privalo nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2013). Taigi, nagrinėjant tokio pobÅ«džio reikalavimÄ , yra nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Pastebėtina, kad atsakovas į bylÄ pateikė 2012-09-06 Kasos pajamų orderį Serija TA Nr. 115 (b.l. 129), iÅ¡ kurio matyti, kad UAB „R.TA Line“ kasininkas ir finansininkas M. H. iÅ¡ atsakovo N. G. priėmė 83 114,84 Lt; apmokėjimas yra padarytas pagal 2012-06-20 reikalavimo perleidimo sutartį. IÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minėtas asmuo nuo 2012-06-21 buvo paskirtas UAB „R.TA Line“ direktoriumi (b.l. 15-17). Taigi minėtas raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, kad įmonės vadovas priėmė konkrečiÄ pinigų sumÄ , kuri buvo nurodyta 2012-06-20 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudarytoje reikalavimų perleidimo sutartyje, į įmonės kasÄ , todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovas ieÅ¡kovui nesumokėjo 83 114,84 Lt už perleistÄ reikalavimo teisę, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas ir kvestionuoja minėto Kasos pajamų orderio tikrumÄ , tačiau minėtas dokumentas nėra nuginčytas, todėl teismas neturi jokio pagrindo juo nesivadovauti. Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, kad pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė Å¡ių aplinkybių (CPK 178 str.). Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad minėtas sandoris sukÅ«rė realias teisines pasekmes, nes reikalavimo teisė į UAB „Transvesta“ realiai perėjo atsakovui N. G., kuris net įstojo į bylÄ ieÅ¡kovu vietoj pradinio ieÅ¡kovo UAB „R.TA Line“ (c.b.

Nr. 2-2349-577/2014). Taigi, įvertinus minėtų aplinkybių visumÄ , spręstina, kad sandoris buvo įvykdytas, todėl pripažintina, jog ieÅ¡kovas neįrodė sandorio tariamumo. Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygų CK 6.66 str. 1 d. nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti keliÄ skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-06-20 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis. Pagal Å¡iÄ Sutartį ieÅ¡kovas perleido galiojantį reikalavimÄ Ä¯ 332 459,36 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolÄ (pagal 2010-09-20 Rangos sutartį ir jos priedus bei pakeitimus) (b.l. 21-22). Taip pat 2012-09-06 tarp UAB „R.TA line“ ir N. G. 2012-09-06 buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl 2012-06-20 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pakeitimo. Å iuo Susitarimu Å¡alys susitarė, kad UAB „R.TA Line“ papildomai perleidžia N. G. galiojančiÄ reikalavimo teisę į 51 284,98 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolÄ (b.l. 23-24).

IeÅ¡kovas praÅ¡o minėtus sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Pažymėtina, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 23 p. nustato, kad administratorius imasi priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skoloms iÅ¡ įmonės skolininkų. Tokiu bÅ«du jis gina kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad įmonės bankroto administratorius, gindamas įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti įmonės sandorius, kuriais pažeistos kreditoriaus ar kreditorių teisės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-17/2006). Taigi pirmoji sÄ lyga – ieÅ¡kovo administratoriaus reikalavimo teisė tokį ieÅ¡kinį reikÅ¡ti, nustatyta.

Dėl kreditorių interesų pažeidimo Kaip nurodyta patikslintame ieÅ¡kinyje, nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė į 383 744,34 Lt UAB „Transvesta“ skolÄ buvo perleista atsakovui N. G. už 83 114,84 Lt, o tai sudaro tik apie 21 procentÄ reikalavimo vertės, t.y. ieÅ¡kovo reikalavimo teisė buvo perleista už akivaizdžiai mažesnę kainÄ nei yra jos vertė. Administratoriaus nuomone, tokiu bÅ«du buvo pažeistos UAB „R.TA Line“ kreditorių teisės, kadangi jie neteko galimybės iÅ¡ UAB „Transvesta“ gauti lėšų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima patenkinti jų kreditorius reikalavimus.

Atsakovas, atsikirsdamas į tokius ieÅ¡kovo argumentus, tvirtina, kad tokia kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į skolos susidarymo aplinkybes bei realias galimybes atgauti skolÄ , nes UAB „Transvesta“ skola yra ginčijama teisme. CK 6.66 str. 1 d. yra pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba tapo nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditoriai praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla UAB „R.TA Line“ (b.l. 10-12).

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėta nutartis įsiteisėjo 2012 m. spalio 12 d. Be to, LITEKO duomenimis, pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui buvo pateiktas jau 2012 m. balandžio 25 d. (CPK 179 str. 3 d.). Tuo tarpu ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2012-06-20 ir 2012-09-06, t.y. jau pateikus įmonei pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Taip pat į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad sudarant ginčijamus sandorius, UAB „R.TA Line“ jau turėjo kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti ir vykdytini.

Å ias aplinkybes, teismo nuomone, patvirtina įmonės turto atžvilgiu tuo metu taikyti areÅ¡tai (b.l. 27-31). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „R.TA Line“ bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad iÅ¡ viso pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 473 132,42 Lt. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarties, kuria buvo iÅ¡kelta bankroto byla UAB „R.TA Line“, matyti, kad 2012 m. sausio 31 d. balanso duomenimis, UAB „R.TA Line“ turtas buvo įvertintas 695 081 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 671 656 Lt, o pradelsti įmonės įsipareigojimai buvo lygÅ«s 403 847,15 Lt.

Taigi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme UAB „R.TA Line“ jau buvo nemoki iki ginčijamų sandorių sudarymo, todėl ginčijami sandoriai įmonės nemokumo bÅ«senos nesÄ lygojo. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Sutartis ir Papildomas susitarimas kitaip nepažeidė kreditorių teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taip pat tai, kad Å¡ios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio.Sprendžiant dėl ieÅ¡kovo kreditorių teisių pažeidimo bylos Å¡alims sudarius ginčijamus sandorius, visada svarbu įvertinti, ar turtas perleistas už tinkamÄ ir pagrįstÄ kainÄ .

Taigi, nors dėl ginčijamų sandorių sudarymo įmonė ir netapo nemoki, tačiau teismas sprendžia, kad sudarius ginčijamus sandorius skolininko turtinė padėtis žymiai pablogėjo, nes reikalavimo teisė į 332 459,36 Lt UAB „Transvesta“ skolÄ buvo perleista atsakovui N. G. tik už 83 114,84 Lt. Maža to, 2012-09-06 Papildomu susitarimu UAB „R.TA Line“ papildomai N. G. perleido galiojančiÄ reikalavimo teisę į 51 284,98 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolÄ ; taigi, visiÅ¡kai akivaizdu, jog atsakovas turėjo sumokėti tik apie 21 procentÄ reikalavimo vertės. Ta aplinkybė, kad UAB „Transvesta“ skola ir yra ginčijama teisme, o ginčo baigtis nėra aiÅ¡ki iki Å¡iol, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo gerokai vėliau nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, neturi įtakos sprendžiant klausimÄ , ar ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais kaip pažeidžiantys kreditorių teises, nes kreditoriai prarado galimybę iÅ¡ UAB „Transvesta“ gautinų sumų padengti bent dalį savo kreditorinių reikalavimų.

Teismo įsitikinimu, atsakovo teiginiai apie tai, kad UAB „R.TA Line“ perleisdama reikalavimo teises greičiau gavo lėšų, iÅ¡ kurių galėjo atsiskaityti su kreditoriais, negu bÅ«tų gavusi iÅ¡ UAB „Transvesta“, yra laikytini tik atsakovo samprotavimais, kurie nėra paremti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Taip pat kritiÅ¡kai vertintini atsakovo argumentai dėl to, kad bylinėjimasis dėl skolos iÅ¡ UAB „Transvesta“ priteisimo vis dar tęsiasi, kad teisminis bylinėjimasis kainuoja, todėl nustatant reikalavimo teisės kainÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į tai.

Dėl privalomumo sudaryti sandorįŠi sÄ lyga gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad privaloma aplinkybe sudaryti sandorį gali bÅ«ti konstatuota tik tuomet, kai pareiga sudaryti sandorį kyla iÅ¡ privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų. Pažymėtina, kad neįrodžius Å¡ių aplinkybių, galioja įstatymo nuostata, leidžianti Å¡alims laisvai sudaryti sandorius, jeigu jie nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat apibrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010).

Sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobÅ«džio, yra svarbu byloje nustatyti ir įvertinti, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymÄ ir tikslus žinojo kreditoriai, ar jį buvo bÅ«tina sudaryti tam, kad bÅ«tų įvykdytos kitų sutarčių sÄ lygos ir visiÅ¡kai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iÅ¡ kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitÄ turtÄ ir pan. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog egzistavo įstatymas ar teismo sprendimas, kuris bÅ«tų įpareigojęs Å¡alis sudaryti sandorį, todėl negalima pripažinti, kad UAB „R.TA Line“ turėjo pareigÄ sudaryti ginčijamus sandorius.

Pastebėtina ir tai, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti bÅ«tent tuo metu, kai UAB „R.TA Line“ finansinė padėtis buvo sunki. Be to, ir pats atsakovas net neįrodinėja, kad Å¡alys turėjo pareigÄ sudaryti ginčijamÄ Sutartį ir SusitarimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo joks privalomumas sudaryti ginčijamus sandorius. Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumoIeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu bei savo procesiniuose dokumentuose reiÅ¡kė nuosekliÄ pozicijÄ , jog ginčijamo sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). IeÅ¡kovo atstovui reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti sandorius negaliojančius kaip sudarytus pažeidžiant kreditoriaus interesus, tenka pareiga įrodyti, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas, su kuriuo buvo sudaryti ginčijami sandoriai, buvo nesÄ Å¾iningi, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises.

IeÅ¡kovo atstovas atleidžiamas nuo minėtų aplinkybių įrodinėjimo tik CK 6.67 straipsnyje numatytais atvejais. Actio Pauliana sÄ lyga dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo reiÅ¡kia, kad skolininko nesÄ Å¾iningumas, t.y. tai, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeidžia vieno ar kelių kreditorių teises, yra bÅ«tina actio Paliana taikymo sÄ lyga. Be to, Civilinis kodeksas taip pat įtvirtina, jog ginčijamas atlygintinis dviÅ¡alis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita Å¡alis (trečiasis asmuo) buvo nesÄ Å¾ininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad taikant CK 6.66 str. svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų bÅ«ti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų bÅ«ti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl Å¡ios priežasties CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami dėl trečiųjų asmenų sÄ Å¾iningumo, pirmiausiai turi įvertinti tai, ar ginčo sandoriai yra atlygintiniai sandoriai.

Tik nustatęs, kad tai yra bÅ«tent toks sandoris, teismas turėtų spręsti dėl trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumo. Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo (CK 6.66 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-349/2011). Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2012-09-06 tarp UAB „R.TA line“ ir N. G. sudarytu papildomu susitarimu dėl 2012-06-20 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pakeitimo Å¡alys paliko tÄ pačiÄ pagrindinėje sutartyje nustatytÄ už perleistÄ reikalavimÄ mokėtinÄ sumÄ (83 114,84 Lt), tačiau padidino reikalavimo perleidėjo perleistÄ reikalavimo teisės į skolininkÄ sumÄ , kuri sudarė bendrai 383 744,34 Lt (332 459,36 Lt + 51 284,98 Lt), todėl visiÅ¡kai akivaizdu, kad tai yra atlygintinis sandoris.

Teismo vertinimu, bylos medžiagos patvirtina, kad atsakovas buvo susijęs su UAB „R.TA Line“. IÅ¡ 2013-11-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jo priedų (b.l. 152-177) matyti, kad iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso rtaline.uab4@gmail.com, kuris pagal Juridinių asmenų registro duomenis yra oficialus UAB „R.TA Line“ elektroninio paÅ¡to adresas (b.l. 15-17), atsakovas N. G. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio vykdė susiraÅ¡inėjimÄ UAB „R.TA Line“ vardu su kitais juridiniais asmenimis, bankais, savivaldybe.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų elektroninių laiÅ¡kų turinio matyti, kad atsakovas tvarkė įmonės finansinius – Å«kinius reikalus (tarėsi dėl automobilio perlizingavimo, naujų objektų įsigijimo) (b.l. 158-165), tarėsi dėl įmonės paramos su VÅ¡Ä® Vaikų laikinosios globos namais „Atsigręžk į vaikus“ (b.l. 170-171), kaip UAB „R.TA Line“ įgaliotas asmuo reiÅ¡kė pretenzijas kitiems juridiniams asmenims dėl įsipareigojimų nevykdymo (b.l. 173-174). Taigi iÅ¡ Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų spręstina, kad atsakovas atliko tam tikrÄ vaidmenį įmonės UAB „R.TA Line“ veikloje.

Tos aplinkybės, kad atsakovas yra susijęs su UAB „R.TA Line“, teismo posėdžio metu neneigė ir pats atsakovo atstovas (b.l. 179). Taigi, nors atsakovas ir nebuvo UAB „R.TA Line“ vadovas ar valdymo organo narys, tačiau visiškai akivaizdu, kad jis spręsdavo klausimus, susijusius su UAB „R.TA Line“ finansais, todėl darytina išvada, kad atsakovas, būdamas taip susijęs su UAB „R.TA Line“ veikla, turėjo žinoti, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki, kad įmonei yra iniciuota bankroto byla, kad įmonė turi kreditorių.

Be to, pažymėtina, jog praneÅ¡imai apie priimtus pareiÅ¡kimus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra skelbiami ir vieÅ¡ai, todėl bet kuriuo atveju Å¡i informacija buvo lengvai prieinama atsakovui. Taip pat vieÅ¡ame turto areÅ¡tų registre ginčijamos Sutarties sudarymo dienÄ buvo registruoti areÅ¡tai UAB „R.TA Line“ turtui. Teismo vertinimu, iÅ¡ Å¡ių duomenų apdairiai ir rÅ«pestingai sutarties Å¡aliai turėjo bÅ«ti suprantama, kad visas UAB „R.TA Line“ turtas yra areÅ¡tuotas ir bet kokio su turto perleidimu susijusio sandorio sudarymas yra negalimas bei prieÅ¡taraujantis kreditorių, kurių reikalavimai yra pradelsti ir vykdytini, interesams.

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad iÅ¡ į bylÄ pateikto Turto areÅ¡to akto Nr. 0312002999 (b.l. 28-29) matyti, jog 2012-03-30 UAB „Transvesta“ naudai buvo areÅ¡tuotas atsakovo tėvui nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris prieÅ¡ tai atsakovo tėvo buvo įkeistas UAB „Transvesta“ naudai užtikrinant UAB „R.TA Line“ 150 100 Lt prievolę UAB „Transvesta“. Ä®keitimo aplinkybę patvirtina ir į bylÄ pateiktas 2010-10-11 Sutartinės hipotekos lakÅ¡tas (b.l. 92), kuriuo buvo įkeistas atsakovo tėvo turtas už UAB „R.TA Line“ prievoles UAB „Transvesta“ naudai.

Taigi, teismo įsitikinimu, ir Å¡i aplinkybė patvirtina atsakovo ir UAB „R.TA Line“ ryšį. Faktas, kad atsakovo tėvo turtas buvo areÅ¡tuotas, atsakovui taip pat turėjo suponuoti iÅ¡vadÄ , kad UAB „R.TA Line“ finansinė padėtis yra bloga ir įmonė nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kitiems asmenims, todėl ir yra pradėtas priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi buvo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti UAB „Transvesta“ naudai iÅ¡ skolininko UAB „R.TA Line“ skolÄ , už skolÄ parduodant įkeistus daiktus, kurie nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvui (b.l. 225-226).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 kt.). Teismo įsitikinimu, į bylÄ pateiktų ir aukščiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo sudarant Sutartį.Taigi visų iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste spręstina, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog ginčijamiems sandoriams yra visos sÄ lygos actio Pauliana institutui taikyti. Dėl sandorių prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms IeÅ¡kovas praÅ¡o ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ir dėl to, kad jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms.

IeÅ¡kovas pažymi, kad visas UAB „R.TA Line“ turtas sandorių sudarymo metu buvo areÅ¡tuotas, todėl skolininkui imperatyviai buvo draudžiama bet kokį turtÄ perleisti. CK 1.80 str. 1 d. įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo areÅ¡tavo visÄ UAB ,,R.TA Line“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias UAB „R.TA Line“ ir esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis.

Taigi dar iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo areštuotas visas UAB „R.TA Line“ turtas.Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registrų įstatymo 4 str. yra aiškiai nurodyta, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių jam paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre.

AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir CPK 675 str. 4 d. Pagal CPK 145 str. 8 d. asmuo, kurio turtas areÅ¡tuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimÄ nuo nutarties areÅ¡tuoti turtÄ paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama Å¡iam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto areÅ¡to aktų registre momento. Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , spręstina, kad įregistravus turto areÅ¡tÄ , skolininkui buvo draudžiama perleisti areÅ¡tuotÄ turtÄ .

Vadinasi, Sutarties ir Susitarimo sudarymo dienai visas UAB „R.TA Line“ turtas, įskaitant reikalavimo teisę į UAB „Transvesta“, buvo areštuotas, todėl konstatuotina, kad Sutarties ir Susitarimo sudarymas pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl sandoriai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ir šiuo pagrindu.           Esant nurodytoms aplinkybėms, Sutartis ir Susitarimas pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) (CK 1.95 str. 1 d.) ir taikytina restitucija (CK 1.80 str. 2d., 6.66 str. 4 d., CK 6.145 - 6.147 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad aiÅ¡kindamas ir taikydamas restitucijÄ reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ vykdydamos nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

Taigi, pagal bendrÄ jį principÄ , Å¡alys turi viena kitai grÄ Å¾inti viskÄ , o ne dalį, to, kÄ yra gavusios iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies, vykdydamos negaliojančiu pripažintÄ sandorį. Tai, kad Å¡alims, tarp kurių sudarytas sandoris pripažintas negaliojančiu, yra iÅ¡kelta bankroto byla, nekeičia Å¡io principo taikymo. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas įpareigotinas grÄ Å¾inti UAB „R.TA Line“ reikalavimÄ Ä¯ 383 744,34 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolÄ (pagal 2010-09-20 Rangos sutartį ir jos priedus bei pakeitimus, tame tarpe ir reikalavimo teisę į 51 284,98 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolÄ , kuriÄ sudaro UAB „R.TA Line“ nupirktų ir UAB „Transvesta“ statybos objektuose likusių statybinių medžiagų kaina), BUAB „R.TA Line“ įpareigotina atsakovui grÄ Å¾inti 83 114,84 Lt.

Pažymėtina, kad restitucija taikoma įgyvendinant specialiojo teisinio reglamentavimo – Ä®monių bankroto įstatymo taikymo nulemtas nuostatas – turtas grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str.).

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad jis patyrė 3 025 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio parengimÄ . Teismas pažymi, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas;

4) bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 2 000 Lt.

Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 str. 1d. 8 p. ieÅ¡kovas Å¡ios kategorijos bylose yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas ir žyminis mokestis. IeÅ¡kinio suma nagrinėjamu atveju sudarė 383 744,34 Lt, iÅ¡ esmės sandoriai, kurių vertė 383 744,34 Lt buvo pripažinti negaliojančiais, todėl iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 7 837 Lt žyminio mokesčio ir 44,20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 263 - 270 str., 93 str., 95 str. n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo jos sudarymo momento) tarp UAB „R.TA Line“ (j.a.k. 302463936, Pramonės g. 97, Vilnius) ir atsakovo N. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) 2012-06-20 sudarytÄ reikalavimų perleidimo sutartį ir 2012-09-06 tarp UAB „R.TA line“ (j.a.k. 302463936) ir N. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ dėl 2012-06-20 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pakeitimo.Taikyti restitucijÄ , įpareigojant N. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) grÄ Å¾inti UAB „R.TA Line“ (j.a.k. 302463936, Pramonės g. 97, Vilnius) reikalavimÄ Ä¯ 332 459,36 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolÄ (pagal 2010-09-20 Rangos sutartį ir jos priedus bei pakeitimus) bei reikalavimo teisę į 51 284,98 Lt dydžio UAB „Transvesta“ skolÄ , kuriÄ sudaro UAB „R.TA Line“ nupirktų ir UAB „Transvesta“ statybos objektuose likusių statybinių medžiagų kaina.IÅ¡ atsakovo N. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovo BUAB „R.TA Line“ (j.a.k. 302463936, Pramonės g. 97, Vilnius), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Viresita“ (j.a.k. 301788663, Kęstučio g. 50-8A, Vilnius), naudai priteisti 2 000 Lt (du tÅ«kstančius litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo N. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j.a.k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) 44,20 Lt (keturiasdeÅ¡imt keturis litus, 20 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 7 837 Lt (septynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis litus) žyminio mokesčio.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                       Jadvyga Mardosevič