5bc288ea-c859-4ba5-b4f0-37fa4f164ca8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?I-4084 Administracinė byla Nr. I-4608-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02744-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. (P. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas P. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2019 m. liepos 23 d. skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 2 500 Eur už kalinimÄ LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis, pažeidžiant jo teises (b. l. 1–5).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ â€œ nuostatas LukiÅ¡kių TI-K reorganizuotas jungimo bÅ«du nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo baudžiamas diskriminuojant ir kankinant, laikymo sÄ lygos neatitiko sanitarinių higienos normų reikalavimų, skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. PareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. Kamerose, pareiÅ¡kėjo teigimu, nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas. 2.2. Skunde nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis, o dėl netinkamo vėdinimo kameroje tvyrojo dÅ«mų kvapas. 2.3.

Pažymi, jog įstaigoje nebuvo atskiros patalpos drabužių džiovinimui, todėl buvo priverstas daryti virves iÅ¡ asmeninių drabužių ir juos džiovinti tokiu bÅ«du. Dėl to, pareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo netinkamas drėgmės lygis. 2.4. PareiÅ¡kėjo netenkino taip pat kamerose įrengti sanitariniai mazgai – jie buvo atviri, todėl pareiÅ¡kėjÄ , besinaudojantį tualetu, galėjo matyti įstaigos pareigÅ«nai, be to, dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo iÅ¡ jo sklido nemalonus kvapas.

3. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pablogėjo sveikata, todėl jam atlygintina neturtinė žala – 2 500 Eur. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 9–14).

1. Dėl minimalaus ploto Nurodo, kad iš pateiktų duomenų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

2. Dėl asmenų stebėjimo kamerose, privatumo Ä®staigos pareigÅ«nai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų elgesio kontrolę bei užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Nurodo, jog tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, toks įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

3. Dėl drabužių ir patalynės skalbimo Skalbiniai buvo skalbiami centralizuotai, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę buvo skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai. ValdiÅ¡ka ir asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Ä®staigoje laikyti asmenys asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti skalbimo paslaugÄ . Neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų galėjo iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kai 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ .

4. Dėl medicininių paslaugų užtikrinimo Ä®staigoje medicininės paslaugos buvo teikiamos pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nuteistiesiems buvo garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir patarnavimai (iÅ¡skyrus dantų protezavimÄ , kuris gali bÅ«ti atliktas nuteistajam pageidaujant iÅ¡ jo asmeninėje sÄ skaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Atsakovės atstovas pažymi, kad ginčo laikotarpiu įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų ar skundų, susijusių su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis.

5. Dėl neturtinės žalos VieÅ¡ajai atsakomybei kilti bÅ«tinos 3 sÄ lygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

Remiantis EŽTT praktika (bylos Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Asmens, kaip įkalintojo, statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ vertinant patiriamų apribojimų proporcingumÄ . PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , bet nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: I Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo apgyvendintas Å¡iose kamerose (atsiliepimas (b. l. 9–10)): – 2019 m. vasario 8 d. pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110 (plotas – 7,48 kv. m), kurioje iki 2019 m. vasario 10 d. buvo laikomas vienas; – 2019 m. vasario 11 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 289 (plotas – 7,78 kv. m), kurioje tÄ dienÄ buvo laikomas su dar vienu asmeniu; – 2019 m. vasario 12 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 296 (plotas – 8,03 kv. m), kurioje iki 2019 m. vasario 14 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2019 m. vasario 15 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 8 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje iki 2019 m. vasario 21 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; – 2019 m. vasario 22 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 59 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2019 m. kovo 3 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; – 2019 m. kovo 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 224 (plotas – 5,33 kv. m), kurioje iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo laikomas vienas; – 2019 m. balandžio 5 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 174 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2019 m. balandžio 8 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2019 m. balandžio 9 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 131 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2019 m. balandžio 10 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; – 2019 m. balandžio 11 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 163 (plotas – 7,56 kv. m), kurioje iki 2019 m. gegužės 13 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; – 2019 m. gegužės 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 178 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2019 m. gegužės 29 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; – 2019 m. gegužės 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 157 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki iÅ¡vykimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 20 d., buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu.

2. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl P. V. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 17–19): 2.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Ä®staigoje buvo užtikrinamas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui. Sanitarinio mazgo vieta buvo atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagos atsparia danga. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara.

Kamerose privatumui užtikrinti papildomai buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos. Kameros sanitariniame mazge nemalonaus kvapo nebÅ«tų buvę, jeigu kamerose laikyti asmenys bÅ«tų palaikę tvarkÄ kameroje ir valę tualetÄ . Valikliai ir valymo priemonės į visas kameras buvo iÅ¡duodamos. 2.2. Ä®staigos kameros buvo vėdinamos per langus, kamerų langai buvo skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai valomi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant buvo iÅ¡vengiama pelėsio, staigių temperatÅ«ros pokyčių ir nemalonaus kvapo. 2.3.

Ä®staigoje laikomų asmenų skalbiniai buvo skalbiami centralizuotai. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. 2.4. Asmenys buvo maitinami pagal teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai buvo subalansuoti ir atitiko fiziologines mitybos normas. Maistas buvo dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų. II 1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui P. V. atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. birželio 20 d. (plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių) (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ) pareiÅ¡kėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai perpildytomis kameromis atmestini kaip nepagrįsti. Žymėtina, jog pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,69 kv. m (nuo 2019 m. vasario 20 d. iki vasario 21 d., kameroje Nr.8) iki 8,03 kv. m (2019 m. vasario 14 d., kameroje Nr. 296).

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Patikrinus pareiÅ¡kėjo kamerų plotÄ skaičiavimo metodika, kai iÅ¡ bendro gyvenamojo ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, jog ir Å¡iuo atveju atsakovės atstovas užtikrino minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pareiÅ¡kėjui. Esant nurodytoms aplinkybėms Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

4. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kamerose buvo netinkamas vėdinimas, nurodo, kad parÅ«kius kameroje jos neįmanoma gerai iÅ¡vėdinti, todėl tvyro dÅ«mų tvaikas ir daroma žala pareiÅ¡kėjo sveikatai. Pažymi, kad nuo iÅ¡skalbtų drabužių kamerose padidėja drėgmė, todėl kyla pavojus susirgti tuberkulioze ir kitomis pavojingomis ligomis. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kamerose langai pritaikyti vėdinti.

Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl P. V. skundo“(b. l. 17–19) nurodoma, kad kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinti. Lango angoje įrengtos grotos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsakovės atstovo atsiliepime ir Vilniaus PN Turto skyriaus minėtame pranešime pabrėžiama, kad kamerose gyvenantys asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo ir jas tvarkė, išvengdavo kamerose pelėsio, staigių temperatūros pokyčių, drėgmės ir nemalonaus kvapo.

Taip pat nurodoma, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems LukiÅ¡kių TI-K ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nemokamai buvo skalbiama patalynė (valdiÅ¡ka bei asmeninė) ir apatiniai drabužiai. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems ir nuteistiesiems grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi, be to, minėtiems asmenims taip pat sudaryta galimybė už tam tikrÄ mokestį naudotis teikiama virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga. Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma), kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti – nuo 35 proc. iki 65 proc. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. TIÄ®ET 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

TIÄ®ET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas. Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir sprendime nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai buvo įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, be to kameros vėdinamos tokiu bÅ«du, kuris yra tinkamas pagal galiojusius teisės aktų reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtus langus ir kamerų vėdinimÄ .

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad langai kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkami vėdinimui, be to, dažnesnis poreikis vėdinti kameras atsiranda dėl paties pareiÅ¡kėjo elgesio, t. y. todėl, kad jis kamerose rÅ«ko. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta ir sprendime nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teiginys, kad kamerose trÅ«ko gryno oro, nes buvo beveik neįmanoma jas vėdinti, atmestinas kaip nepagrįstas.

5. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K nebuvo kur džiovinti drabužių, kadangi LukiÅ¡kių TI-K nebuvo patalpos, kurioje bÅ«tų galima tai padaryti. Nurodo, jog džiovinant drabužius kameroje, padidėja drėgmė, dėl to iÅ¡kyla pavojus susirgti įvairiomis ligomis. Pagal HN 134:2015 24 punktÄ , laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 285 punktÄ , nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. TIVTT 107 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime paaiÅ¡kino, kad virÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d.

įsakymu Nr. 1-144 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as). Atsiliepime teigiama, kad pagal paminėtÄ ApraÅ¡Ä , suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norėdamas pasinaudoti teikiama paslauga, turi užpildyti praÅ¡ymÄ . Planuodamas paslaugÄ , jis turi atsižvelgti į jo asmeninėje sÄ skaitoje esančiÄ pinigų sumÄ , planuojamus pirkti maisto produktus bei bÅ«tiniausius reikmenis.

Atkreipė dėmesį, kad suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sÄ skaitose pinigų, gali iÅ¡siskalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, džemperį ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ . LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 17–19) nurodyta, kad drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi.

Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad gyvenamosiose kamerose bÅ«tų įrengtos drabužių džiovyklos. Pabrėžtina, jog iÅ¡ į bylÄ atsakovės atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) patikrinimo akto ir patikrinimo protokolų (b. l. 28–37) matyti, jog kameros buvo tikrinamos, pažeidimai nustatomi ir fiksuojami. IÅ¡ 2019 m. birželio 3 d. patikrinimo akto (b. l. 28–37) matyti, jog tikrintos buvo kameros Nr. 125, 338, 368, 265, 274, 212, 224.

Teismas pažymi, jog kameroje Nr. 224 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. IÅ¡ minėto patikrinimo akto matyti, jog tikrinta buvo kamerų oro temperatÅ«ra, drėgmės lygis, apÅ¡vieta, bendra kamerų bÅ«klė. Pažeidimų kamerose nenustatyta. Teismo nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovas tinkamai vykdė aptariamų teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pateiktame patikrinimo akte nustatyta, kad santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas. Pabrėžtina taip pat, jog pareiškėjas skunde teismui nedetalizavo, kada pasireiškė jo minėti nepatogumai, nenurodė (net apytiksliai) kamerų numerių, byloje taip pat nėra duomenų (to nenurodė ir pareiškėjas), jog jis būtų teikęs skundus įstaigos administracijai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

6. IÅ¡ skundo matyti, kad neturtinė žala pareiÅ¡kėjui kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista, kai jis laikotarpiais: nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 13 d., nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 26 d., nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 3 d., nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. gegužės 17 d., 2019 m. gegužės 19 d., nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. birželio 3 d., nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 6 d., taip pat nuo 2019 m. birželio 8 d. iki 2019 m. birželio 18 d. buvo laikomas ne vienas (žr.

Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ). Atsakovės atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas blogino jo kalinimo sÄ lygas 98 paras.

7. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat skundžiasi sveikatos problemomis. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijÄ (b. l.

24) ir pareiÅ¡kėjo apžiÅ«rų iÅ¡raÅ¡us (b. l. 25–27). Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas apžiÅ«rose buvo 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. gegužės 10 d. ir 2019 m. birželio 28 d. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. skundėsi nemiga. Skunde nurodytų aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) problemų pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje nenurodyta. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas nesiejo nurodyto galimo sveikatos pablogėjimo ((duomenys neskelbtini)) su neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais (pvz., netinkamu maitinimu, netinkamai organizuotu sveikatos apsaugos paslaugų teikimu), o tiesiog abstrakčiai bei nedetalizuotai aprašė galimai pablogėjusiÄ sveikatÄ , nesiejant su kalinimo sÄ lygomis.

Taip pat pareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 18 d. apžiÅ«roje nurodė vartojęs narkotines medžiagas, kas objektyviai galėjo sÄ lygoti jo nurodytas aplinkybes. Pabrėžtina, jog 2019 m. birželio 28 d. terapeuto apžiÅ«roje (b. l.

27) pareiÅ¡kėjas nusiskundimų neturėjo. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė neigiamų pasekmių sveikatai, kurios bÅ«tų atsiradusios dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, t. y. neįrodė priežastinio ryÅ¡io ir kilusios žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į byloje pateiktÄ medžiagÄ ir atsakovės atstovo nurodytÄ informacijÄ , Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

8. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ 9.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge (98 paras) trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 390 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

10. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo P. V. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 390 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo P. V. (P. V.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. V. (P. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 390 Eur (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ už netinkamas kalinimo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. birželio 20 d.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis