2025-06-18 Nr. AB-10636-3-63-3-01717-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-421-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01717-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JSB Maritime“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JSB Maritime“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JSB Maritime“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas patenkinti jo skundą ir panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 31247 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalies 3 punktu, skyrė jam 6 300 Eur baudą už tai, kad, būdamas darbdaviu, jis leido dirbti laive (duomenys neskelbtini) A. I. (A. I.) nuo 2022 m. spalio 19 d. iki spalio 26 d., P. D. nuo 2022 m. spalio 20 d. iki spalio 26 d., D. E. nuo 2022 m. spalio 19 d. iki spalio 26 d., E. E. nuo 2022 m. spalio 20 d. iki spalio 27 d., J. M. (J. M.) nuo 2022 m. spalio 24 d. iki spalio 27 d., A. S. nuo 2022 m. spalio 25 d. iki spalio 27 d., D. K. nuo 2022 m. spalio 25 d. iki spalio 27 d., nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių bei apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad nesutinka su paskirta bauda ir nepadarė nė vieno iš nurodytų pažeidimų, teigė, kad A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S. nedirbo. Pasak pareiškėjo, nors minėti asmenys atvyko susipažinti su darbo sąlygomis, su jais dėl to nebuvo susitarta, todėl darbo sutartys nebuvo sudarytos.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl darbo sąlygų susitarė su D. K., todėl su juo buvo sudaryta darbo sutartis, ir darbą jis pradėjo po darbo sutarties sudarymo. Pasak pareiškėjo, 2023 m. spalio 27 d. jis su minėtu asmeniu sudarė darbo sutartį ir numatė darbo pradžią – 2023 m. spalio 28 d. Kadangi laivas (duomenys neskelbtini) turėjo išvykti iš uosto 2023 m. spalio 27 d., D. K. 2023 m. spalio 27 d. įlipo į laivą keleivio statusu, tačiau nedirbo. Pareiškėjas vertino, kad laive (duomenys neskelbtini) nedirbo A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., o jų patekimas į laivą ir darbas jame neįrodyti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Nutarimą.

6. Atsakovas teigė, kad nesutinka su faktu, jog minėti asmenys, turėdami leidimus patekti į akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos Smeltė“ teritoriją, nedirbo ir atvyko apžiūrėti darbo sąlygų, nes, palyginus jų atvykimo / išvykimo laiką, jie minėtoje teritorijoje išbūdavo beveik po 10–12 valandų.

7. Atsakovas pažymėjo, kad, apklausus nelegaliai dirbusius asmenis, jie taip pat nurodė, kad atvyko apžiūrėti darbo sąlygų, tačiau jos jiems netiko, todėl jie nedirbo. Tačiau atsakovas tokią poziciją vertino kritiškai, manė, kad jie siekia padėti pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės.

8. Atsakovas akcentavo, jog tyrimas buvo pradėtas pagal A. G. (A. G.) skundą, nes jis nurodė, kad dirbo laive su kitais asmenimis, kurie nebuvo įdarbinti, o patekdavo kartu su kitais asmenimis, turėjusiais leidimus, be to, byloje pateikti darbo grafikai patvirtino, kad pareiškėjas minėtų asmenų neįdarbino.

9. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

II. 10. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

11.1. VDI Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui UAB „JSB Maritime“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo buvo nuspręsta pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, t. y. iš DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto į 69 straipsnio 1 dalį, bei išieškoti ieškovui iš atsakovo su darbo santykiais susijusių išmokų skolą. Kitoje dalyje ieškovo ieškinys buvo atmestas.

11.2. Bendrovės direktoriui S. B. jo gyvenamosios vietos adresu 2023 m. sausio 17 d., 2023 m. sausio 24 d., 2023 m. sausio 31 d., 2023 m. vasario 7 d., 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. balandžio 5 d. buvo siųsti VDI inspektorių nurodymai, tačiau direktorius duotų nurodymų nevykdė.

11.3. Atlikus nelegalaus darbo tyrimą, 2023 m. birželio 30 d. atsakovas surašė aktą Nr. NDA0959-1234, todėl 2023 m. liepos 7 d. VDI pareigūnai surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ0959-0054, t. y. pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už DK 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalies 3 punkte numatytus pažeidimus.

11.4. VDI 2023 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-601-2023 (toliau – 2023 m. liepos 26 d. nutarimas) administracinėje byloje paskyrė subendrintą nuobaudą – 1 000 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalimi ir 505 straipsnio 1 dalimi, Bendrovės direktoriui S. B., kuris leido dirbti A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K. be darbo sutarčių bei apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, taip pat kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems nustatytas teises ir atlikti pavestas pareigas, nevykdė pareigūnų nurodymų, nepateikė dokumentų, vengė atvykti.

11.5. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui sankcija buvo paskirta už tai, kad jis pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

12. Pasisakydamas dėl ginčijamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neneigia Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, tik tvirtina, kad jo ir minėtų asmenų nesiejo darbo teisiniai santykiai, o jie atėjo tik apžiūrėti darbo sąlygų ir aplinkos. Įvertinęs ginčui aktualias DK ir Užimtumo įstatymo nuostatas, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog VDI vyriausieji darbo inspektoriai, vykdydami VDI teisės aktuose numatytas pareigas, atlikdami patikrinimą, užfiksavo, kad nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2023 m. spalio 27 d. laive (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo nelegaliai dirbama, o patikrinus VSDFV informaciją, nustatyta, kad A. I. dirbo korpusininku nuo 2022 m. spalio 19 d. iki spalio 26 d., P. D. – suvirintoju nuo 2022 m. spalio 20 d. iki spalio 26 d., D. E. – suvirintoju nuo 2022 m. spalio 19 d. iki spalio 26 d., E. E. – korpusininku nuo 2022 m. spalio 20 d. iki spalio 27 d., J. M. – suvirintoju nuo 2022 m. spalio 24 d. iki spalio 27 d., A. S. – suvirintoju nuo 2022 m. spalio 19 d. iki spalio 26 d., D. K. – korpusininku nuo 2022 m. spalio 25 d. iki spalio 27 d., nesudarius su jais rašytinių sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, akcentavo, kad tai, jog nebuvo sutarta dėl konkretaus darbo užmokesčio ar jo mokėjimo detalių, nereiškia, kad tarp šalių nesusiklostė darbo teisiniai santykiai. Atlygintinumas nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus atliekamą darbą, dirbtą darbo laiką ir pan. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą.

14. Įvertinęs ginčui aktualias Užimtumo įstatymo nuostatas, teismas nurodė, kad VDI bei jo teritoriniai subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas, susijusias su nelegaliu darbu, ir turi teisę Užimtumo įstatymo nuostatas pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją, o nustatęs, jog darbdavys atliko Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotą teisės pažeidimą, VDI turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankciją.

15. Teismas akcentavo, kad skundžiamame Nutarime buvo padaryta išvada, jog Bendrovė padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nelegalus darbas). Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju ginčo situacija pagal susiklosčiusių santykių esmę atitiko darbo teisinius santykius ir to nepaneigė pareiškėjo pateikti paaiškinimai, teismas sprendė, jog Nutarime pagrįstai nurodyta, kad buvo pažeistos imperatyvios DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nes pareiškėjas nesudarė rašytinių darbo sutarčių su A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S. ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

16. Teismas pažymėjo, kad UAB „Garant service“ organizavo (duomenys neskelbtini) remonto darbus UAB „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje, o pareiškėjas buvo subrangovas. Laive dirbusių asmenų be darbo sutarčių darbo laikas buvo fiksuojamas darbo grafikuose, žymint jų darbo valandas. Teismas kaip prieštaringus vertino dirbusių asmenų parodymus, kuriuose jie teigė, kad jiems buvo siūlomi įvairaus pobūdžio remonto darbai laive už valandinį atlygį ir kad jiems nepatiko darbas bei darbo sąlygos. Teismas vertino, jog minėti asmenys neneigia, kad pateko į saugomą teritoriją, kurioje vykdomi darbai, be to, kaip teigė A. G., Bendrovės direktorius jam pasiūlė organizuoti ir vykdyti projektą aštuonioms dienoms. Taigi, buvo sudaryta darbų sąmata, surinkti galintys dirbti žmonės, o darbo eigoje, dėl susidariusio darbo krūvio, atsirado poreikis didinti darbuotojų skaičių, todėl į minėtą projektą buvo įtraukta apie 13 žmonių, kuriems buvo išduoti leidimai patekti į teritoriją, bei nustatytas 12 valandų pamainos laikas. Teismas sprendė, kad tokius parodymų teiginius iš esmės patvirtina byloje esantys surinkti ir ištirti VDI inspektorių duomenys, t. y. išduoti leidimai, darbo grafikas, paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės.

17. Vadovaudamasis DK 36 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad apmokant darbuotoją arba bandant dirbti atitinkamą darbą, galioja DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, todėl pareiškėjas su asmenimis turėjo sudaryti darbo sutartis ir sulygti išbandymo laikotarpį, šalims pasibandyti, ar tinka darbas ir ar tinka darbuotojas Bendrovei. Teismas darė išvadą, jog atsakovas, remdamasis minėtų fizinių asmenų paaiškinimais, kad jie atliko pareiškėjo jiems pavestas užduotis, ir VDI pareigūnų patikrinimo metu užfiksuotomis aplinkybėmis, kad asmenys realiai dirbo pareiškėjo apribotoje gamybinėje teritorijoje, į kurią pašaliniams patekti uždrausta ir tam reikalingi specialūs vardiniai leidimai, kuriems gauti taikomos atitinkamos procedūros ir taisyklės, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas teisės aktų nuostatų nesilaikė.

18. Įvertinęs skundžiamą Nutarimą, teismas konstatavo, kad VDI jį priimdamas tinkamai pritaikė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2–4 dalyse numatytas teisės normas. Teismas vertino, kad Nutarime yra aptartos nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo nurodyta, kad pareiškėjui skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis dydžio bauda. Nors pareiškėjas su tuo nesutiko ir ginčijo tokią savo lengvinančią aplinkybę, teismas sprendė, kad situacija bylos aplinkybių iš esmės nekeičia, ir atsižvelgiant į bylos aplinkybių visetą, sprendė, kad paskirta bauda pareiškėjui yra proporcinga ir adekvati.

19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis ir įvertinęs skundžiamo Nutarimo turinį, byloje pateiktus fizinių asmenų rašytinius paaiškinimus, patikrinimo metu užfiksuotus rezultatus, surašytus administracinio pažeidimo protokolus, be kita ko, sulyginęs minėtus duomenis su teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje liudytojų duotais parodymais, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Nutarimas atitinka galiojančios redakcijos VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, taip pat VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą viešojo administravimo išsamumo principą, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančios teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra pakankamai motyvuotos, Nutarime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Kadangi skundžiamas Nutarimas remiasi patikrinimo vietoje užfiksuotais rezultatais, taip pat fizinių asmenų pateiktais rašytiniais paaiškinimais, pareiškėjo vadovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas Nutarimas yra neišsamus ar neaiškus. Be to, teismas vertino, kad Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. turinyje nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir kt.

20. Teismas sprendė, kad iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas nepatenka į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies reguliavimo sritį, kadangi už padarytą veiką administracinėn atsakomybėn yra patrauktas fizinis asmuo, kuris pažeidimo padarymo metu buvo Bendrovės valdymo organu (direktoriumi) ir priėmė valinius sprendimus, susijusius su asmenų įdarbinimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalimis, teismas vertino, kad skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija skirta ne direktoriui, bet Bendrovei, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą buvo taikyta dviguba atsakomybė ir yra sąlygos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies taikymui. Teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas, siekdamas eliminuoti dvigubą nubaudimą už tą pačią veiką, tikslingai Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtino nuostatą, kad bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, tačiau ji taikytina subjektams, kai jų teisinis statusas lemia, jog sankcija yra skiriama tam pačiam subjektui.

21. Teismas sprendė, kad juridinio ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, nes nagrinėjamu atveju baudą moka atitinkamus teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju – juridinis asmuo, o remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalimi, numatyta išimtis taikytina tuo atveju, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2921 straipsnyje nustatytą veiką. Kadangi nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Nutarimas, jo turinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Užimtumo įstatyme ir ANK nuostatuose, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

22. Pasisakydamas dėl non bis in idem (negalima du kartus bausti už tą patį) principo pažeidimo, teismas pažymėjo, kad iš skunde bei byloje pateiktų ir nustatytų aplinkybių matyti, jog susiklostė tokia situacija, kad tų pačių aplinkybių pagrindu buvo konstatuoti du pažeidimai, už kuriuos atsakomybėn buvo patrauktas tiek juridinis asmuo, tiek juridinio asmens direktorius. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas už nebendradarbiavimą S. B. patraukė administracinėn atsakomybėn. Įvertinęs ginčui aktualias nuostatas ir administracinių teismų praktiką, teismas nurodė, kad tokia situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo, be to, remiantis CK 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatomis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.

Teismas vertino, kad ginčijamu Nutarimu nuobauda buvo skirta ne Bendrovės direktoriui, o pareiškėjui, kuris yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo manyti, kad skiriant nuobaudą buvo pažeistas non bis in idem pricipas. Nors Bendrovės ir direktoriaus veiksmai buvo tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog tokiu būdu buvo pažeistas non bin in idem principas, nes Nutarimu sankcija skirta Bendrovei, o kitu 2023 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nagrinėjama Bendrovės direktoriaus atsakomybė, kuris atsakingas už Bendrovės veiklą, todėl šioje byloje juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats subjektas.

Kadangi buvo atsižvelgta į visas reikšmingas baudos individualizavimui aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas Nutarimas atitinka VAĮ reikalavimus, ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui, nėra jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga, o pareiškėjo skunde taip pat nėra įrodymais pagrįstų argumentų, paneigiančių atsakovo pateiktas išvadas. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjui paskirta sankcija atitinka padaryto nusižengimo pobūdį ir nėra pagrindo svarstyti ją sumažinti.

23. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas sprendė, kad jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VDI Nutarimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę ir teigia, kad nesutinka su teismo išvadomis (žr. šios nutarties 13, 15–17 p.), mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ikisutartinius santykius, darbo sutarčių sudarymą, taip pat padarė klaidų vertindamas paskirtą sankciją. Pareiškėjas tvirtino, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti nelegalaus darbo faktą, kuris nustatytas remiantis prieštaringais duomenimis, prielaidomis, tačiau kurį paneigia teismo neįvertinti kiti įrodymai. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, išvados padarytos neįvertinus visų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų ir faktų. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas išimtinai atsakovo, kaip institucijos, subjektyviu vertinimu, grindžiamu tik prielaidomis, bet ne byloje esančių įrodymų analize. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, o išvada apie nelegalų darbą grindžiama iš esmės VDI nuomone ir A. G. paaiškinimu.

26. Pasisakydamas dėl Bendrovės direktoriaus nubaudimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė tokią faktinę aplinkybę (žr. šios nutarties 11.4 p.), tačiau nutylėjo kitą jam žinomą faktą, jog Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-231-635/2023 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 17 d. nutartį panaikino ir priėmė naują nutartį, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. bylą perdavė iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Remdamasis su minėta byla susijusiomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtino, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis 2023 m. liepos 26 d. nutarimu administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, nes pastarasis buvo apskųstas teismui, o byla neišnagrinėta.

27. Pasisakydamas dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė fakto, jog konkretūs asmenys būtų susitarę dėl pareigų ir atliko toms pareigoms būdingas konkrečias darbdavio užduotis, taip pat nenustatyti ir įrodymais nepatvirtinti tokio susitarimo turinys ir užduočių atlikimo faktas. Pasak pareiškėjo, 2024 m. sausio 9 d. teismo posėdyje teismui netenkinus prašymo apklausti liudytojus, buvo pagarsinti liudytojų paaiškinimai, kurie, jo teigimu, paneigia tiek nelegalaus darbo, tiek susitarimo dėl pareigų faktą. Pareiškėjas akcentuoja A. I., P. D., D. E., E. E., A. S., D. K., A. S., S. B., atsakovo atstovo T. L. pateiktus paaiškinimus.

28. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ginčui aktualiomis DK ir CK materialiosiomis teisės normomis. Pareiškėjas pažymi, kad, remiantis materialiosios teisės normomis, darbo sutarties šalys darbo sutartį sudaro laisva valia ir negali būti verčiamos pasirašyti darbo sutartį, be to, iki darbo sutarties sudarymo darbdaviui numatyta pareiga darbuotojui suteikti reikalingą informaciją darbo sutarčiai sudaryti ir vykdyti. Pareiškėjas nurodo, kad A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S. patvirtino, jog vieną kartą atvyko susipažinti su darbo sąlygomis, kurios jiems netiko, darbo sutarties nepasirašė, darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai nepakluso, nedirbo, taip pat nesitarė dėl atlygio ir jo negavo. Todėl, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir tuo, kad nėra nustatytas susitarimas dėl konkretaus atlygio, darbo sąlygų, pareigų, pareiškėjas tvirtino, kad visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tam, kad asmuo susipažintų su darbo sąlygomis, vieta, jis su asmenimis turėjo sudaryti darbo sutartis ir sulygti išbandymo laikotarpį šalims pasibandyti, ar tinka darbas bei ar tinka darbuotojas Bendrovei. Pareiškėjo vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja fundamentaliam sutarties laisvės principui, nes tam, kad įsivertinti darbo sąlygas, įstatymu nenustatyta pareiga pasirašyti darbo sutartį neapibrėžtomis sąlygomis. Taip pat pastaroji išvada paneigia ikisutartiniuose santykiuose įstatymu numatytą potencialaus darbuotojo teisę susipažinti su darbo funkcijų vykdymui reikalinga informacija, darbo atlikimo vieta. Vien darbdavio valios pasirašyti darbo sutartį su potencialiu darbuotoju nepakanka, nes turi būti ir darbuotojo laisva valia pasirašyti sutartį, susitarti dėl darbo sąlygų. Pasak pareiškėjo, pasirašius darbo sutartį išbandymo laikotarpiu darbuotojas paklūsta darbovietėje galiojančiai tvarkai, turi atlikti pareigas, be to, šalys jau turi būti susitarusios dėl visų įstatyme numatytų esminių darbo sutarties sąlygų, t. y. atlyginimo, pareigų, darbo vietos, darbo sutarties termino, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, nes tai atliekama iki darbo sutarties pasirašymo. Be to, tarp šalių susitarimo dėl darbo sutarties sąlygų turinys ir darbo faktas nenustatytas.

29. Pareiškėjo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad asmenys realiai dirbo jo apribotoje gamybinėje teritorijoje, į kurią pašaliniams patekti uždrausta ir tam reikalingi specialūs vardiniai leidimai, tačiau tokia išvada nepagrįsta ir grindžiama vien prielaida, jog buvo pasinaudota leidimais patekti į uosto teritoriją. Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos (žemės) naudotojas ir neturi tokio statuso, todėl leidimų patekti į uostą neišduoda, taip pat nekontroliuoja išduotų leidimų naudojimo. Pasak pareiškėjo, A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S. patvirtino, kad buvo tariamasi dėl darbo laive ir jie atvyko apžiūrėti darbo vietą, pobūdį į AB „Klaipėdos Smeltė“ teritoriją. Pastaroji yra uosto krovos įmonė, veikianti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, kurioje galioja leidimų sistema, todėl patenkant į uosto teritoriją buvo laikomasi ne pareiškėjo nustatytos, bet AB „Klaipėdos Smeltė“ nustatytos uosto žemėje galiojančios leidimų sistemos. Taigi, nepriklausomai, ar asmuo yra darbuotojas, ar kitais reikalais patenka į uosto teritoriją, tokiam asmeniui išduodamas leidimas. Minėti liudytojai patvirtino faktą, kad leidimais pasinaudojo vieną kartą ir juos grąžino. A. G., daugiau į uosto teritoriją nepateko, o kas vėliau naudojosi leidimais, pareiškėjas paaiškinti negali. Pareiškėjo įsitikinimu, leidimo išdavimo ir pasinaudojimo juo faktas savaime nepatvirtina darbo ar susitarimo dėl darbo santykių fakto, tačiau gali patvirtinti, kad konkretaus asmens vardu buvo išduotas leidimas ir kad juo galėjo būti pasinaudota. Be to, ant leidimo nėra asmens nuotraukos, todėl juo pasinaudoti gali ir kiti asmenys, o S. B. 2023 m. liepos 19 d. paaiškinime atsakovui tokią aplinkybę nurodė, pažymėdamas, kad kiti darbuotojai naudojosi leidimu patekti į uostą tikslu pavalgyti.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad A. G. pateikto darbo valandų grafiko neatitikimai AB „Klaipėdos Smeltė” pateiktiems kortelių panaudojimo duomenims yra esminiai, nes neatitinka patekimo į uostą datos ir dienų skaičius su A. G. darbo grafike nurodytomis datomis ir darbo valandų skaičiumi, taip pat patvirtina faktą, jog A. G. darbo valandų grafiką galėjo surašyti ir vėliau (kerštaudamas), nes grafikas surašytas ranka, jame nėra nurodyta surašymo data, jokių darbdavio suderinimų ar patvirtinimų, jis nebuvo siunčiamas darbdaviui. Be to, pats A. G. teisme nebuvo apklaustas, todėl nenustatyta, kada buvo surašytas darbo valandų grafikas, nepašalinti prieštaravimai tarp darbo valandų grafiko ir patekimui į uostą naudotų kortelių metaduomenų. Pareiškėjas neatmeta galimybės, kad A. G., turėdamas jo naudojamame autobusiuke kitų asmenų vardu išduotus leidimus patekti į uostą, šiais leidimais galėjo naudotis pats arba leisti naudotis ir kitiems asmenims, nes ant leidimų nėra nuotraukos. Pareiškėjo teigimu, nurodyti neatitikimai tarp įrodymų paneigia teismo išvadą, jog A. G. parodymų teiginius patvirtina byloje esantys surinkti ir ištirti VDI inspektorių duomenys, t. y. išduoti leidimai, darbo grafikas, paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės. Taigi, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apsiribojo visiškai formaliu įrodymų tyrimu ir vertinimu, realiai įrodymų netirdamas ir nelygindamas jų su kitais, nepagrįstai A. G. teikiamiems paaiškinimams ir jo paties ranka surašytiems dokumentams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę.

31. Pareiškėjas nurodo, kad asmenų nelegalus darbas nėra preziumuojamas, o VDI laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki spalio 27 d. neatliko patikrinimo ir akto nesurašė, todėl atsakovo vėliau surašytas aktas negali būti laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu nelegalaus darbo faktą, juolab, kad akte vadovaujamasi tik A. G. prieštaringais paaiškinimais ir prielaidomis apie nelegalų darbą, nesant objektyvių tokį faktą patvirtinančių įrodymų. Pasak pareiškėjo, vien tai, kad yra nenurodyto asmens skundas arba buvo pasinaudota leidimais patekti į uostą, nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas ir A. G. skunde nurodytas asmuo yra kaltas nusižengimo padarymu. Pareiškėjas nurodė, jog teikė paaiškinimus, kad A. G. kerštavo dėl kilusių nesutarimų, sugadino įmonės turtą.

32. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prieštaringus įrodymus, vadovavosi prielaidomis, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nustatė nelegalaus darbo faktą ir pareiškėjo kaltę dėl nelegalaus darbo.

33. Pareiškėjo įsitikinimu, nors teismas nenustatė D. K. nelegalaus darbo fakto, kurį buvo nustatęs atsakovas, tačiau paliko galioti paskirtą baudą. Vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, turėjo pareigą įvertinti, ar kiekvienas iš asmenų, dėl kurių nelegalaus darbo kaltinamas pareiškėjas, dirbo nelegaliai ir, remiantis teismo konstatuotu konkrečių asmenų nelegalaus darbo faktu, patikrinti skirtos baudos pagrįstumą. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nesudarė rašytinių darbo sutarčių su A. I., P. D., D. E., E. E., J. M. ir A. S.. Taigi, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė 6 asmenų nelegalaus darbo faktą, paskirtą baudą turėjo sumažinti 900 Eur, t. y. iki 5 500 Eur.

34. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

36. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas teigia, jog A. G. turėjo konfliktą su juo ir direktoriumi S. B., pagrobė darbo priemones, automobilį, todėl kerštavo, turėjo problemų su alkoholiu ir narkotikų vartojimu, yra teistas už vagystes, tačiau tokie teiginiai nėra paremti jokiais tai patvirtinančiais bylos duomenimis. Be to, pareiškėjo nurodyti neatitikimai tarp A. G. ranka pildyto grafiko ir darbuotojų patekimų į AB „Klaipėdos Smeltė“ teritoriją galėjo atsirasti dėl to, kad kitomis dienomis minėti darbuotojai darbo atlikimui reikalingas detales gamino UAB „Garant service“ priklausančiose gamybinėse patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), į kurias darbuotojų patekimas nefiksuojamas jokiomis priemonėmis, o tai patvirtino UAB „Garant service“ projektų vadovas D. Ž. 2023 m. balandžio 25 d. paaiškinime.

37. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad ant leidimų patekti į AB „Klaipėdos Smeltė“ teritoriją nėra asmens nuotraukos, todėl jais gali pasinaudoti ir kiti asmenys, jog A. G., turėdamas kitų asmenų vardu išduotus leidimus, šiais leidimais galėjo naudotis pats arba leisti naudotis kitiems asmenims, yra gynybinė pozicija, nepatvirtinta jokiais kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais ir, pasak atsakovo, vertintinas kaip pareiškėjo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas akcentuoja, jog dėl darbo sąlygų buvo susitarta tik su D. K., todėl su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir dirbti minėtas asmuo pradėjo po darbo sutarties sudarymo, tačiau VSDFV duomenimis D. K. į Bendrovę įdarbintas 2022 m. spalio 28 d.

38. Atsakovo nuomone, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar darbas tinka darbuotojui, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, kurį nustato DK 36 straipsnis. Vadovaudamasis minėta nuostata, atsakovas akcentuoja, jog apklausus nelegaliai dirbusius asmenis dauguma jų nurodė, kad į laivą atvyko tik apsižiūrėti darbo sąlygų, tačiau kadangi jos netiko, toliau nedirbo ir leidimus paliko mikroautobuse, be to, dauguma jų vėliau buvo įdarbinti Bendrovėje (P. D. į Bendrovę įdarbintas – 2022 m. lapkričio 4 d., D. E. – 2022 m. lapkričio 26 d., J. M. – 2022 m. lapkričio 29 d., D. K. – 2022 m. spalio 28 d.), o E. E. iki 2022 m. spalio 11 d. dirbo minėtoje įmonėje. Todėl, pasak atsakovo, tokie asmenų parodymai vertintini kritiškai, siekiant padėti pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės. Atsakovo teigimu, nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma: atviro nelegalaus darbo formos atveju dvi šalys susitaria dėl darbo sąlygų ir atlygintinumo, tačiau darbdavys vengia įteisinti darbo santykius (nesudaro rašytinės darbo sutarties, nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui), o paslėpto nelegalaus darbo formos atveju abi šalys suinteresuotos įvairiais būdais (tiek neigiant faktą, tiek civilinių teisinių sutarčių pagrindu) nuslėpti darbo santykius. Todėl, siekdamos išvengti administracinės atsakomybės, abi šalys siekia paneigti atlygintinumo faktą bei kitas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjui, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą buvo paskirta 6 300 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo situacija pagal susiklosčiusių santykių esmę atitiko darbo teisinius santykius, o to nepaneigė pareiškėjo pateikti paaiškinimai, sprendė, jog skundžiamame Nutarime pagrįstai nurodyta, kad buvo pažeistos imperatyvios DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos ir pareiškėjas teisės aktų nuostatų nesilaikė, taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad VDI, priimdamas Nutarimą, tinkamai pritaikė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2–4 dalyse numatytas teisės normas ir jis atitinka VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą, 10 straipsnio, Užimtumo įstatymo bei ANK nuostatose numatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui ir nėra jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga, o pareiškėjo skunde nėra įrodymais pagrįstų argumentų, paneigiančių atsakovo pateiktas išvadas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui paskirta sankcija atitinka padaryto nusižengimo pobūdį ir nėra pagrindo svarstyti ją sumažinti.

41. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ikisutartinius santykius, darbo sutarčių sudarymą, taip pat padarė klaidų vertindamas paskirtą sankciją. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti nelegalaus darbo faktą, kuris nustatytas remiantis prieštaringais duomenimis, prielaidomis, tačiau kurį paneigia teismo neįvertinti kiti įrodymai. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, išvados padarytos neįvertinus visų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų ir faktų, teismo sprendimas grindžiamas išimtinai atsakovo, kaip institucijos, subjektyviu vertinimu, grindžiamu tik prielaidomis, bet ne byloje esančių įrodymų analize, taip pat teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, o išvada apie nelegalų darbą grindžiama iš esmės VDI nuomone ir A. G. paaiškinimu.

42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą, darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

44. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad darbuotojai pradėjo realiai dirbti, jog bendrovės ir darbuotojų santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012). Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

45. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

46. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujantis ANK. Institucija, skirdama <...> baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (Užimtumo įstatymo 60 str. 2 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 str. 3 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2023 m. birželio 30 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0959-1234 matyti, jog VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje buvo gautas A. G. skundas, kad dirbant laive (duomenys neskelbtini), kuris buvo remontuojamas AB „Klaipėdos Smeltė“ adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijoje, nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 26 d. kartu su juo dirbę asmenys buvo neįdarbinti Bendrovėje. <...>. Įvertinus VSDFV surinktus duomenis, taip pat buvo nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 27 d. iš A. G. pateikto asmenų sąrašo Bendrovėje buvo neįdarbinti A. I., P. D., D. E., E. E., J. M., A. S., D. K.. Minėtame akte konstatuota, kad Bendrovėje A. I. nuo 2022 m. spalio 19 d. iki spalio 26 d. dirbo korpusininku, P. D. nuo 2022 m. spalio 20 d. iki spalio 26 d. dirbo suvirintoju, D. E. nuo 2022 m. spalio 19 d. iki spalio 26 d. dirbo suvirintoju, E. E. nuo 2022 m. spalio 20 d. iki spalio 27 d. dirbo korpusininku, J. M. nuo 2022 m. spalio 24 d. iki spalio 27 d. dirbo suvirintoju, A. S. nuo 2022 m. spalio 25 d. iki spalio 27 d. dirbo suvirintoju, D. K. nuo 2022 m. spalio 25 d. iki spalio 27 d. dirbo korpusininku nesudarius su jais rašytinių sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeidžiant DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Iš 2023 m. liepos 7 d. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0959-0054 matyti, kad VDI vyriausiasis inspektorius Bendrovei, atstovaujamai direktoriaus S. B., vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, surašė pažeidimų protokolą, kuriame atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovui buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, taip pat pateikta informacija apie bylos nagrinėjimą 2023 m. liepos 19 d. 9.00 val.

48. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Nutarime nurodyta, kad VDI vyriausiasis inspektorius, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjęs pažeidimo bylą, nustatė, kad Bendrovė, būdama darbdaviu, atstovaujamu direktoriaus S. B., leido dirbti laive (duomenys neskelbtini), buvusiame teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), A. I. korpusininku nuo 2022 m. spalio 19 d. iki spalio 26 d., P. D. suvirintoju nuo 2022 m. spalio 20 d. iki spalio 26 d., D. E. suvirintoju nuo 2022 m. spalio 19 d. iki spalio 26 d., E. E. korpusininku nuo 2022 m. spalio 20 d. iki spalio 27 d., J. M. suvirintoju nuo 2022 m. spalio 24 d. iki spalio 27 d., A. S. suvirintoju nuo 2022 m. spalio 25 d. iki spalio 27 d. D. K. korpusininku nuo 2022 m. spalio 25 d. iki spalio 27 d., tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Taigi, VDI vyriausiasis inspektorius, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 56 straipsni 4 dalies 3 punktu (pirmą kartą) ir už 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą, skyrė Bendrovei 6 300 Eur baudą bei, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigojo Bendrovę sumokėti dirbusiems asmenims sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas. Be to, 2023 m. liepos 26 d. nutarimu VDI vyriausiasis inspektorius atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, skyrė nuobaudą – 1 000 Eur baudą, o vadovaudamasis ANK 505 straipsnio 1 dalimi, skyrė nuobaudą – 390 Eur baudą ir, vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, nutarė skirti asmeniui galutinę nuobaudą – 1 000 Eur baudą.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gautas VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus persiųstas S. B. skundas dėl VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. liepos 26 d. nutarimo panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. spalio 17 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. skundo netenkinti ir VDI 2023 m. liepos 26 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, S. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat prašė atnaujinti įrodymų tyrimą – apklausti nurodytus liudytojus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį: administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. skundo netenkinti ir VDI 2023 m. liepos 26 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, S. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartį ir netenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. B. apeliacinio skundo.

50. Remdamasi byloje surinktais įrodymais (pateiktais minėtų asmenų paaiškinimais, darbo grafikais, Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis, skundžiamu Nutarimu, 2023 m. liepos 26 d. nutarimu, VSDFV informacinės sistemos duomenimis ir kt.) bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo situacija pagal susiklosčiusių santykių esmę atitiko darbo teisinius santykius ir to nepaneigia pareiškėjo pateikti paaiškinimai, todėl skundžiamame Nutarime pagrįstai nurodyta, jog buvo pažeistos imperatyvios DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.

51. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjui paskirtos baudos dydį, akcentuotina, kad pareiškėjui iš esmės paskirta beveik minimali bauda. VDI, skirdamas pareiškėjui Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytos sankcijos minimumui artimą baudą (900 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso 6 300 Eur), atsižvelgė į nustatytas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (sutiko su nustatytu pažeidimu, nuoširdžiai gailisi, geranoriškai teikė tyrimui reikalingą dokumentaciją ir vykdė teisėtus inspektorių reikalavimus), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat buvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas baudžiamas pirmą kartą. Šios atsakovo įvertintos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti paskirtą pareiškėjui baudą, konstatuodamas, jog pareiškėjui paskirta neproporcinga bei neadekvati padarytam pažeidimui bauda, taip pat byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama. Šiuo aspektu pažymėtina, kad švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje jurisprudencijoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimant Nutarimą buvo atsižvelgta į visas reikšmingas baudos individualizavimui aplinkybes ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamas Nutarimas atitinka VAĮ reikalavimus, ekonominė sankcija yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra įrodymais pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Taigi, pareiškėjui paskirta sankcija atitinka padaryto nusižengimo pobūdį ir nėra pagrindo ją sumažinti.

53. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai aiškino teisinį reguliavimą.

55. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų teisėjų kolegija nepasisako.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

57. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JSB Maritime“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė