2016-01-06 Nr. AB-604-3-61-3-03642-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-5-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03642-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litesko“ skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2015 m. birželio 19 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimo Nr. O3-379 „Dėl energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m.“ (toliau – ir Nutarimas) 1, 2.7 punktus.

Nurodė, jog Nutarime buvo konstatuota, kad pareiškėjo filialai pažeidė Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo (toliau – EIRĮ) 191 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus. Atsakovas netinkamai aiškina EIRĮ nuostatas, nukrypdamas tiek nuo lingvistinio, tiek nuo sisteminio, loginio bei teleologinio teisės aktų aiškinimo metodų. Atsakovo pateiktas EIRĮ 191 straipsnyje naudojamos sąvokos „šilumos tiekėjas“ aiškinimas pažeidžia esminius teisėtumo, teisėtų lūkesčių principus bei Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamas baudžiamajam procesui analogiškas procesines garantijas. Pareiškėjo manymu, atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, veikė ultra vires. Be to, atsakovas, 2015 m. birželio 18 d. posėdžio metu patvirtindamas viešai nepaskelbtą 2015 m. birželio 17 d. patikslintą ataskaitą, pažeidė paties patvirtinto darbo reglamento nustatytas taisykles, todėl priimant Nutarimą buvo atlikti esminiai procedūriniai pažeidimai. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Nutarimas atitinka reikalavimus, keliamus individualiam teisės aktui, todėl gali būti ginčo objektu nagrinėjamoje byloje. Nutarimu ne tik konstatuotas teisės aktų pažeidimas, bet ir pritarta ataskaitai, kurioje išdėstytos aplinkybės dėl tariamo pažeidimo, todėl Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus turinio reikalavimus. Nutarime numatyta jo apskundimo tvarka.

Atsakovas Komisija prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad Nutarimas nėra laikytinas administracinio ginčo objektu. Juo pareiškėjas nėra įpareigojamas atlikti jokių veiksmų, juo tėra konstatuojama aplinkybė, kad atskiri pareiškėjo filialai neįvykdė EIRĮ nustatytos pareigos. Nutarimas įtvirtina Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus atlikto vertinimo rezultatus ir pats savaime nenustato valinio pobūdžio patvarkymų nei dėl sankcijų skyrimo, nei dėl šilumos kainos perskaičiavimo. Sankcijos skyrimas yra atskira procedūra, vykdoma Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Mano, kad tinkamai aiškino ir taikė EIRĮ 191 straipsnį. Jame įtvirtintas įpareigojimas biržoje įsigyti konkrečią biokuro kiekio dalį, atsakovo teigimu, taikomas tam ūkio subjektui, kurio veiklai nustatoma ir taikoma valstybės reguliuojama kaina. 2015 m. gegužės 14 d. ataskaitos patikslinimai nėra niekaip susiję su ataskaitoje nurodyta informacija apie pareiškėjo filialų biokuro pirkimus ir Komisijos sprendimo pareiškėjo atžvilgiu niekaip neįtakoja.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo nutraukė.

Teismas nustatė, jog Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyrius, atlikęs EIRĮ 191 straipsnio reikalavimų laikymosi tyrimą, parengė 2015 m. birželio 17 d. patikslintą EIRĮ įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitą Nr. R5-212, kurioje, be kita ko, konstatavo, kad du UAB „Litesko“ filialai iš devynių, kurie šilumos gamybai naudoja biokurą, daugiau nei 10 proc. reikiamo biokuro kiekio įsigijo biržoje, tačiau kiti septyni filialai biokurą įsigijo ne biržoje ir ekonomiškai nenaudingiau. Komisija Nutarimu pritarė Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus parengtai 2015 m. birželio 17 d. patikslintai EIRĮ įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitai Nr. R5-212 (1 punktas) ir konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai 2014 m. (2.7 punktas).

Teismas rėmėsi EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 281 straipsnio 1 dalimi, Energetikos įstatymo 36 straipsnio 17 dalimi ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiama Komisijos nutarimo dalimi pritarta atlikto EIRĮ reikalavimų laikymosi patikrinimo rezultatams ir konstatuota, kad pareiškėjas neįvykdė EIRĮ įtvirtinto įpareigojimo atitinkamą biokuro kiekį 2014 m. įsigyti energijos išteklių biržoje. Tačiau kaip teisingai nurodo atsakovas, šiuo nutarimu pareiškėjui nėra suformuluoti privalomo pobūdžio nurodymai, įpareigojimai ar kt., juo nėra pareiškėjui paskiriama sankcija ar kitokio neigiamo pobūdžio poveikio priemonė. Taigi, teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra konstatuojamojo pobūdžio ir pats savaime savarankiškų materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, remdamasi galimu pažeidimo faktu, 2015 m. birželio 25 d. surašė pareiškėjui protokolą dėl reguliuojamos energetikos veiklos sąlygų, įtvirtintų EIRĮ, Šilumos ūkio įstatyme, pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi būtent Energetikos įstatyme vykdomos sankcijos pareiškėjui skyrimo procedūros metu priimtas galutinis nutarimas skirti pareiškėjui sankciją (jei toks bus priimtas) sukels pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes. Tokį nutarimą pareiškėjas turės teisę apskųsti teismui.

Teismas taip pat rėmėsi Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277, 147.2.2 punktu, jog Komisija, nustačiusi, kad įsigyjančioji organizacija nevykdė EIRĮ ir Taisyklių 21 punkte nustatyto įpareigojimo atliekant energijos išteklių pirkimus pirmenybę teikti biržai, ir atlikusi įvykdytų biokuro pirkimo sandorių kainų lyginamąją analizę, gali priimti sprendimą nepripažinti įsigyjančiosios organizacijos išlaidų, skirtų biokurui įsigyti, pagrįstomis sąnaudomis, nustatant šilumos kainą. Teismas nurodė, jog Nutarimu nėra sprendžiama dėl pareiškėjo patirtų išlaidų pripažinimo (nepripažinimo) pagrįstomis sąnaudomis, taigi Nutarimas šiuo aspektu savarankiškų teisinių pasekmių taip pat nesukelia.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas priėjo išvadą, kad Nutarimas yra konstatuojamo, tarpinio pobūdžio, jis per se nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui ir negali būti administracinės bylos dalyku. Pažymėta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi analogiško teisės aiškinimo dėl galimybės administraciniam teismui skųsti panašaus pobūdžio Komisijos nutarimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-795-261/2015, kt.). Aplinkybė, kad skundžiamame nutarime išaiškinta jo apskundimo teismui tvarka, nekeičia teismo padarytų išvadų, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A602-1249/2012, kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, byla nutrauktina, kadangi nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Teismas pažymėjo, jog bylos nutraukimas pareiškėjo teisės į teisminę gynybą nepažeidžia, kadangi jis šią teisę galės realizuoti teisme skųsdamas priimtus kitus administracinius sprendimus, sukeliančius tiesiogines materialines teisines pasekmes.

III. Pareiškėjas UAB „Litesko“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti bylą iš esmės nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atskirajame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, šio teismo nutartimi remiamasi fragmentiškai, ignoruojant aplinkybę, kad skundžiamais aktais laikomi tokie konstatuojamojo pobūdžio teisės aktai, kurie nesukelia teisinių padarinių. Teisinių padarinių sukėlimas nėra ir negali būti tapatinamas su expressis verbis įpareigojimais, priešingu atveju būtų nepagrįstai apribota asmenų teisė į teisminę gynybą. Ginčijama Nutarimo dalimi pareiškėjui sukeliami teisiniai padariniai. Skundžiama Nutarimo dalimi yra pritariama kitam atsakovo teisės aktui ir pripažįstama, kad pareiškėjas atliko teisės aktų pažeidimą. Nutarimo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu vykdoma pažeidimo ir sankcijų skyrimo procedūra, Nutarimas, kol yra galiojantis ir nenuginčytas, laikomas teisėtu pagrindu kitiems teisiniams procesams.

2) Skundžiama Nutarimo dalis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, jame nurodyta apskundimo tvarka.

3) Nenuginčijus skundžiamo Nutarimo, kituose teismo procesuose, kuriuose bus ginčijami, pavyzdžiui, nutarimai skirti pareiškėjui sankciją arba nepripažinti pareiškėjo sąnaudų pagrįstomis, skundžiamo Nutarimo dalimi bus remiamasi kaip galiojančiu – nenuginčytu – teisės aktu, o kelti jo teisėtumo klausimą pareiškėjas bus praleidęs senaties terminą.

Atsakovas Komisija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Argumentą, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, teismas grindžia iš esmės viena nutartimi – 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-858-1011/2013, tačiau remtis ja nėra pagrindo, nes šios bylos faktinės aplinkybės bei teismo padarytos išvados esmingai skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos bylos aplinkybių.

2) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje, kuri pareiškėjo nuomone, savo prigimtimi visiškai skiriasi nuo apelianto skundžiamo nutarimo, teismas skundžiamoje nutartyje minėjo tik fragmentiškai siekiant patvirtinti teismo cituojamą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, o ne iš esmės pagrįsti visos skundžiamos nutarties turinį.

3) Pareiškėjas nutartį, kuria pareiškėjas grindžia savo argumentus dėl teismų formuojamos praktikos šilumos kainos dedamųjų nustatymo procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-3092/2015) ir joje padarytas išvadas interpretuoja pernelyg siaurai.

4) Pats apeliantas sutinka ir pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju Nutarimas sukelia teisinius padarinius, tačiau expressis verbis teisių ir pareigų nenustato. Atitinkamai apeliantas nepateikia jokių papildomų argumentų, pagrindžiančių, jog Nutarimas nėra konstatuojamo pobūdžio ir galėtų būti laikomas administracinio ginčo objektu. Teismas atsižvelgė į nuoseklią teismų praktiką, jog teises akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodyta apskundimo tvarka, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turini, nustatoma pagal administraciniam sprendimui budingus požymius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atsakovui Komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė priėjęs prie išvados, kad Nutarimas yra konstatuojamo, tarpinio pobūdžio, jis per se nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui ir negali būti administracinės bylos dalyku.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka, tai pagrindžia žemiau išdėstytais argumentais.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Pareiškėjas šioje byloje siekia 2015 m. birželio 19 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. O3-379 „Dėl energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m.“ 1, 2.7 punktų panaikinimo.

Skundžiamu Nutarimu Komisija pritarė Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus parengtai 2015 m. birželio 17 d. patikslintai EIRĮ įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitai Nr. R5-212 (Nutarimo 1 punktas) ir konstatavo, kad pareiškėjas (7 jo filialai) neįvykdė įpareigojimo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai 2014 m. joje įsigyjant ne mažiau kaip 10 proc. elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro ir nepagrindė aplinkybės, kad EIRĮ 191 straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai jam netaikomi (Nutarimo 2.7 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčui aktualias teisės aktų nuostatas (pagal EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 9 punktą, Komisija tiria ir nagrinėja šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus ir taiko pažeidėjams sankcijas ir (ar) poveikio priemones šio įstatymo numatytais atvejais; pagal EIRĮ 281 straipsnio 1 dalį, energijos išteklių rinkos dalyviams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją energetikos veiklą skiriamos piniginės baudos Energetikos įstatyme nustatyta tvarka; pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 17 dalį, Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui), pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ginčijamomis Nutarimo dalimis pareiškėjui nėra suformuluoti privalomo pobūdžio nurodymai, įpareigojimai, pareiškėjui nėra paskiriama sankcija ar kitokio neigiamo pobūdžio poveikio priemonė, skundžiamos Nutarimo nuostatos konstatuojamojo pobūdžio ir pačios savaime savarankiškų materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Pažymėtina ir tai, jog Komisija, remdamasi galimu pažeidimo faktu, 2015 m. birželio 25 d. pareiškėjui surašė Reguliuojamos veiklos ar reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo protokolą Nr. KS-15 dėl reguliuojamos energetikos veiklos sąlygų, įtvirtintų EIRĮ, Šilumos ūkio įstatyme, pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukeltų būtent Energetikos įstatyme vykdomos sankcijos pareiškėjui skyrimo procedūros metu priimtas galutinis nutarimas skirti pareiškėjui sankciją (jei toks bus priimtas), jį pareiškėjas galėtų skųsti teismui.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu), 147.2.2 punktu (Komisija, nustačiusi, kad įsigyjančioji organizacija nevykdė EIRĮ ir Taisyklių 21 punkte nustatyto įpareigojimo atliekant energijos išteklių pirkimus pirmenybę teikti biržai, ir atlikusi įvykdytų biokuro pirkimo sandorių kainų lyginamąją analizę, gali priimti sprendimą nepripažinti įsigyjančiosios organizacijos išlaidų, skirtų biokurui įsigyti, pagrįstomis sąnaudomis, nustatant šilumos kainą), pagrįstai pažymėjo ir tai, jog skundžiamomis Nutarimo dalimis nėra sprendžiama dėl pareiškėjo patirtų išlaidų pripažinimo (nepripažinimo) pagrįstomis sąnaudomis, tad jos šiuo aspektu savarankiškų teisinių pasekmių taip pat nesukelia.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-858-1011/2013, kuria pareiškėjas remiasi ir akcentuoja grįsdamas argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nukrypimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, buvo sprendžiamas klausimas dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos parengtos išvados galimumo būti administracinės bylos dalyku ir nutartyje konstatuota: „šiuo atveju nėra priimtas joks kitas administracinis aktas, kurį jis galėtų skųsti teisme, taip iš esmės ginčydamas atsakovo nustatytas aplinkybes dėl jo parengtos ataskaitos neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams ir taip siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą“; „iš esmės procesas priėmus skundžiamą išvadą baigėsi ir ji yra vienintelis aktas priimtas šiame procese“. Taigi, pastarosios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi, todėl negalima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo minėtoje byloje formuojamos praktikos.

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties laikyti neteisėta ir (ar) nepagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė