5bbef3b5-7ca1-4a2f-8738-c169c3dbe8ed · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-559-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00145-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 77.6;78.2.1;121.18;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.  Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-266-714/2013 pagal ieÅ¡kovės A. R. ieÅ¡kinį atsakovui R. R., institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė                           IeÅ¡kovė prašė neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžiÄ sÅ«naus V.

R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009-10-28 sprendimu nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vieta nustatė su A. R., taip pat iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡laikymÄ vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis po 300,00Lt kas mėnesį iki pilnametystės. 2009-11-05 atsakovas įvykdė sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudė žmogų. Kauno apygardos teismas 2011-04-15 nuosprendžiu jį pripažino kaltu ir galutinę bausmę paskyrė dvylika metų laisvės atėmimo.

Po santuokos nutraukimo sÅ«nus Vidmantas visÄ laikÄ gyveno su ieÅ¡kove, ji juo rÅ«pinasi ir auklėja. Atsakovas prie sÅ«naus auklėjimo ir iÅ¡laikymo neprisideda. Be to, jis skambina ieÅ¡kovei, grasina susidoroti, nuolat raÅ¡o niekuo nepagrįstus skundus į įvairias institucijas. Toks atsakovo psichologinis smurtas labai vargina ieÅ¡kovę, ji praktiÅ¡kai neturi ramybės, todėl buvo priversta kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, neterminuotai apribojo R.

R. tėvo valdžiÄ Ä¯ nepilnametį sÅ«nų V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad A. R. iÅ¡ viso augina tris nepilnamečius vaikus, R. R. iÅ¡laikymo sÅ«nui neteikė, todėl Garantinio ir vaikų iÅ¡laikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-08-06 sprendimu V. R. mokama 195,00 Lt dydžio iÅ¡moka iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymo fondo. Kauno apygardos teismo 2011-04-15 nuosprendžiu R. R. nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendis nėra įsiteisėjęs, suėmimo laikotarpiu nuo 2010-05-20 R.

R. piniginių iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, negavo. R. R. skunduose nurodytos aplinkybės dėl smurto prieÅ¡ vaikÄ ar netinkamÄ vaiko priežiÅ«rÄ nepasitvirtino. Jurbarko rajono savivaldybės Raudonės seniÅ«no duomenimis R. R. Jurbarko rajono Raudonės seniÅ«nijos miestelio gyventojų charakterizuojamas kaip pastoviai girtuokliaujantis, valkataujantis ir vagiliaujantis pilietis, daugelį atvejų dėl jo elgesio teko kviesti policijÄ dėl jo agresyvaus elgesio. IÅ¡ R. R. laiÅ¡ko teismas nustatė, kad jis rašė ieÅ¡kovei, jog privažiuos jo draugai nufotografuos vaikÄ , o lazda turi du galus, kuri netrukus gali apsisukti (b. l. 104).

Teismas byloje surinktų duomenų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ir iki laikino sulaikymo vengė vykdyti savo pareigas iÅ¡laikyti, auklėti vaikÄ , nesirÅ«pino sÅ«numi. Teismas nurodė, kad Å¡alių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, dėl to, kad jau tada atsakovas nesirÅ«pino Å¡eima, girtuokliavo, nutraukus santuokÄ atsakovas neteikė iÅ¡laikymo vaikui, nesirÅ«pino juo, tai teismas nustatė iÅ¡ sprendimo mokėti vaikui iÅ¡mokas. Taip pat nurodė, kad iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo gyvenimo bÅ«das iki suėmimo prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai, geros moralės principams ir negalėtų bÅ«ti pavyzdys vaikui ar daryti vaikui deramÄ Ä¯takÄ .

Teismo vertinimu, negalima pripažinti, kad atsakovo raÅ¡omi pareiÅ¡kimai į įvairias institucijas yra jo rÅ«pinimosi vaiku iÅ¡raiÅ¡ka. Nurodė, kad nei vienas jo raÅ¡ytas skundas nepasiteisino. IeÅ¡kovė įvardinama ir tÄ patvirtina byloje surinkti duomenys (pažymos, Å¡eimos aplankymo aktai), kaip tinkamai savo vaikais besirÅ«pinanti motina. O ta aplinkybė, kad jai nuolat tenka įrodinėti, kad jos namuose nepažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės, sukelia įtampÄ ir negarantuoja saugumo nei nepilnamečiams vaikams, nei jų motinai.

Duomenų, kad padėtis vėliau gali pasikeisti nėra. Atsakovas iÅ¡ esmės neaugino ir nesirÅ«pino vaiku nuo gimimo, jo neiÅ¡laikė, jo gyvenimo bÅ«das dėl girtavimo, agresyvaus elgesio gali daryti žalingÄ Ä¯takÄ vaikui ir kelti jam grėsmę. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžiÄ nepilnamečio vaiko V. R. atžvilgiu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ panaikinti.

Apeliantas nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Skundžiamas sprendimas pažeidžia ne tik apelianto, kaip žmogaus, teises, Lietuvos įstatymuose bei Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytas teises, bet ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Å iuo sprendimu atimama apeliantui bet kokia galimybė sužinoti apie sÅ«nų, jo bÅ«klę, gyvenimo sÄ lygas ir sveikatÄ .

2. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis klaidinga ir tiesos neatitinkančia Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra sulaikytas nuo 2009-11-05 ir iÅ¡ jo atimta galimybė prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, nes kalėjime nesudaromos sÄ lygos dirbti ir užsidirbti tam lėšų. Be to, ieÅ¡kovė piktybiÅ¡kai slepia nuo apelianto informacijÄ apie sÅ«nų, jo bÅ«klę, todėl apeliantas negali kitu bÅ«du to sužinoti, kaip tik socialinių tarnybų pagalba.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus tvirtinimai apie apelianto nepagrįstus skundus neatitinka tiesos, kadangi tai buvo tik apelianto praÅ¡ymai iÅ¡tirti sÅ«naus V. R. gyvenimo ir buities sÄ lygas. BÅ«damas kalėjime apeliantas sužinojo, jog ieÅ¡kovė tuo metu gyveno su sugyventiniu, kuris jau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, ir kuris galimai skriaudė apelianto sÅ«nų. Todėl apeliantas buvo susirÅ«pinęs sÅ«numi ir paprašė Å¡ias aplinkybes iÅ¡tirti Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Tačiau tai nebuvo pagrindas teigti, jog Å¡ie praÅ¡ymai ir apelianto domėjimasis sÅ«naus bÅ«kle kenkia vaiko interesams.

Be to, minėtos institucijos atstovės nurodomi apelianto grasinimai vaiko motinai A. R. yra iÅ¡galvoti, neatitinka tiesos ir negali bÅ«ti traktuojami kaip pagrindas apriboti tėvo valdžiÄ . Tariami ir įvardinti kaip grasinimai teiginiai apie vaiko fotografavimÄ ir „du lazdos galus“ negali bÅ«ti vertinami kaip nevienareikÅ¡miÅ¡ki grasinimai, keliantys grėsmę vaiko saugumui. Apeliantas nurodo, kad raÅ¡ydamas ieÅ¡kovei laiÅ¡kÄ , kuriame prašė atsiųsti jam sÅ«naus nuotraukÄ , manė, jog ieÅ¡kovė gali neturėti nuotraukos ar galimybės nufotografuoti sÅ«naus, todėl pasiÅ«lė, kad galėtų privažiuoti draugai ir nufotografuoti sÅ«nų, bet tik su ieÅ¡kovės leidimu.

Teiginys, kad „lazda turi du galus“ buvo pavartotas ne kaip grasinimas, bet kaip pastebėjimas, jog ir ieÅ¡kovei gali taip gyvenime nutikti kaip ir apeliantui, t. y. gali prarasti laisvę ir nematyti savo vaiko.3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas dar iki laikino sulaikymo vengė auklėti vaikÄ ir juo nesirÅ«pino. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis tik ieÅ¡kovės melagingais teiginiais ir suinteresuotos bei Å¡aliÅ¡kos liudytojos V. S., kuri yra ieÅ¡kovės motina, parodymais. Kitų liudytojų savo teiginiams pagrįsti ar įrodyti, ieÅ¡kovė neturėjo.

Be to, teismas negalėjo remtis CK 3.180 straipsnio 1 dalimi, kadangi, apelianto nuomone, jo elgesys ir situacija akivaizdžiai neatitinka Å¡ioje normoje nurodytų nuostatų. Teismas taip pat klaidingai konstatavo, kad duomenų, jog padėtis vėliau gali pasikeisti nėra, kadangi, apelianto įsitikinimu, jis yra nekaltas ir per apeliacijÄ Å¾ada bÅ«ti iÅ¡teisintas.4. Teismo teiginiai, kad atsakovas iÅ¡ esmės neaugino ir nesirÅ«pino sÅ«numi nuo jo gimimo, jo neiÅ¡laikė, kad atsakovas darė ir darys sÅ«nui blogÄ Ä¯takÄ , yra niekuo neparemti ir neteisingi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nevykdo CK 3.155, 3.159, 3.192 straipsniuose numatytų tėvų pareigų ir neužtikrina CK 3.161 straipsnio l dalyje ir 3 dalyje įtvirtintų vaiko teisių, nevykdo Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio nuostatų. Atsakovas vengia atlikti tėvo pareigas auklėti ir iÅ¡laikyti sÅ«nų, pilnavertiÅ¡kai nesirÅ«pina juo, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Å ios aplinkybės teisme įrodytos, jas patvirtina bylos medžiaga, pats atsakovas, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija. Teismas neterminuotai apribodamas atsakovo tėvo valdžiÄ Ä¯ nepilnametį sÅ«nų pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas iÅ¡ esmės neaugino ir nesirÅ«pino vaiku nuo gimimo. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo gyvenimo bÅ«das dėl girtavimo, agresyvaus elgesio gali daryti žalingÄ Ä¯takÄ vaikui ir kelti jam grėsmę. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas, kuriuo apeliantui neterminuotai apribota tėvo valdžia į nepilnametį sūnų V. R., gim. (duomenys neskelbtini).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti.

Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti bei prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiÅ¡kia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir bÅ«ti jų auklėjamam bei aprÅ«pinamam, turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaikÄ Ä¯sivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiÅ¡kia esminį vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius, į jo gyvenimÄ biologinėje Å¡eimoje suvaržymÄ , todėl Å¡i priemonė gali bÅ«ti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobÅ«dį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma, atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iÅ¡ tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.Civiliniame kodekse numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių bei interesų apsaugai ir taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo.Apelianto samprotavimai, kad ginčijamu sprendimu yra pažeidžiamos ne tik jo, kaip žmogaus, teisės, bet ir Lietuvos įstatymuose bei Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytos teisės, yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jo nuomonė.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje surinktų ir įvertintų įrodymų matyti, jog apeliantas dėl savo netinkamo gyvenimo bÅ«do nėra pajėgus tinkamai bei visapusiÅ¡kai rÅ«pintis sÅ«numi, sudaryti jam normalias auklėjimo bei saugias gyvenimo sÄ lygas, o atsižvelgiant į pateiktÄ teisinį reglamentavimÄ , byloje nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti į gera, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo neterminuotai apribojo jo valdžiÄ sÅ«naus atžvilgiu.Apeliaciniame skunde yra pateikiami argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant tėvo valdžios apribojimo klausimÄ .

Teigdamas, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas remiantis klaidinga ir tiesos neatitinkančia Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaikio teisių apsaugos skyriaus informacija, apeliantas Å¡ių savo argumentų jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, o kaip matyti iÅ¡ minėtos institucijos 2013-03-19 raÅ¡to Nr. J13-282 turinio, bÅ«tent pagal apelianto R. R. praÅ¡ymÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sÅ«nus V. Å¡eimoje nėra skriaudžiamas, nepatiria smurto, skyriaus darbuotojai lankėsi A. R. Å¡eimoje, taip pat rinko informacijÄ iÅ¡ socialinių partnerių (seniÅ«nijos, medikų) ir aplinkybių, kenkiančių ar galinčių pakenkti mažamečio vaiko interesams, nenustatė.

Bylos duomenimis, atsakovas R. R. sÅ«numi domisi tik raÅ¡inėdamas praneÅ¡imus įvairioms institucijoms apie galimai pažeidžiamus vaiko interesus, kurie nėra pasitvirtinę, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kai ieÅ¡kovei (vaiko motinai) nuolat tenka įrodinėti, kad jos namuose nepažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės, sukelia įtampÄ ir negarantuoja saugumo nei nepilnamečiams vaikams, nei jų motinai. Tokioje situacijoje, apelianto bet kokios užuominos apie atvažiuojančius draugus, kurie fotografuos ieÅ¡kovę, jos vaikÄ , lazdos turimus du galus ir pan., nevienareikÅ¡miai gali bÅ«ti suprantami kaip grėsmę vaiko saugumui keliantys veiksniai.

Bylos duomenimis, atsakovas yra suimtas nuo 2009-11-26 ir Kauno apygardos teismo 2011-04-15 nuosprendžiu, pripažinus padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, bei iÅ¡ dalies pridėjus ankstesniu nusprendžiu paskirtÄ ir neatliktÄ bausmės dalį, nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Ir nors minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs (Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama byla Nr. 1A-33/2014, LITEKO duomenys), įvertinus tai, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylÄ turi bÅ«ti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, buvimÄ ar nebuvimÄ , nuosprendžio motyvai, kad teismo psichiatrijos akto iÅ¡vadoje konstatuoti R.

R. psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, tik dar kartÄ patvirtina civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovo gyvenimo bÅ«das iki suėmimo prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai, geros moralės principams ir negalėtų bÅ«ti pavyzdžiu vaikui ar darytų vaikui deramÄ Ä¯takÄ . Tai, kad apeliantas turi savo subjektyvų tėvo elgesio ir jo pasikeitimo perspektyvų vertinimÄ (kad jis nekaltas ir per apeliacijÄ Å¾ada bÅ«ti iÅ¡teisintas), nereiÅ¡kia, kad dėl savo netinkamo elgesio bei nesirÅ«pinimo sÅ«numi nėra kaltas ir jam nepagrįstai neterminuotai apribota tėvo valdžia.

Apelianto teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepagrįstumo, jog dar iki laikino sulaikymo jis vengė auklėti vaikÄ ir juo nesirÅ«pino, yra niekuo nepagrįsti. IÅ¡ nors dėl sulaikymo atsakovas negali bendrauti su sÅ«numi, tačiau dar iki atsakovo sulaikymo Jurbarko rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje Nr. 2-764-523/2009 įsiteisėjusiu teismo 2009-10-28 sprendimu nustatytos aplinkybės rodo, jog tėvo ir vaiko ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs dar iki suėmimo, apeliantas ir anksčiau tinkamai vaiku nesirÅ«pino, neteikė iÅ¡laikymo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas (tėvas) iÅ¡ esmės vaiku nesirÅ«pino ir neaugino jo nuo gimimo, atsakovo gyvenimo bÅ«das dėl girtavimo, nusikalstamos veikos (yra teisiamas 5 kartÄ ), negali užtikrinti vaiko gerovės bei sukurti jam bent elementariai saugiÄ aplinkÄ , daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikui. Apelianto nesugebėjimas savikritiÅ¡kai vertinti savo žalingo elgesio aplinkinių atžvilgiu nesuteikia pagrindo manyti, jog jo elgesys ateityje gali pasikeisti.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo neterminuotai jo, kaip tėvo valdžiÄ sÅ«naus atžvilgiu. Tai, kad apeliantas tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .Pastebėtina, kad CK 3. 181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikÅ¡ti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir apeliantui pakeitus gyvenimo bÅ«dÄ ir įpročius, t. y. iÅ¡nykus neterminuoto apribojimo pagrindams, apeliantas turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v.

UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Esant paminėtoms aplinkybėms, keisti ar naikinti teismo procesinį sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Gintautas Koriaginas                                                                                                                                   Rūta Palubinskaitė                                                                                                                                   Albina Rimdeikaitė