5bbe898a-d19d-463e-9d3c-9ec1ccd274b7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-10964-465/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06084-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.13 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. A. G. pareiÅ¡kimÄ dėl gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. A. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o:

1) atkurti pareiÅ¡kėjos senelio J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.), gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraÅ¡Ä ;

2) pavesti gimimo akto įraÅ¡Ä atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui buvo pateiktas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl civilinės bÅ«klės įraÅ¡o atkÅ«rimo. Minėtu praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja prašė atkurti savo senelio J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.), gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraÅ¡Ä , nes Å¡is įraÅ¡as nėra iÅ¡likęs. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. vasario 19 d. pateikė iÅ¡vadÄ Nr. A136-185/21(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo, iÅ¡taisymo, papildymo, atkÅ«rimo ar anuliavimo“, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyta J.

G. gimimo data, tačiau gimimo vieta nurodyta tik valstybė, mirties praneÅ¡ime – Lietuva, vaiko gimime – Rusija ir nėra kitų civilinės bÅ«klės aktų įrašų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti tiksliÄ gimimo vietÄ , todėl nėra teisinio pagrindo jo gimimo įraÅ¡Ä atkurti. PareiÅ¡kėja, neturėdama kitos galimybės atkurti civilinės bÅ«klės aktÄ , pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimo. PareiÅ¡kėjos teigimu, jos senelio gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimas yra reikÅ¡mingas, nes pareiÅ¡kėja ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė (vaikaitė).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime pareiÅ¡kimÄ prašė nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiÅ«ra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie raÅ¡ytinį procesÄ praneÅ¡ta tinkamai ir laiku. PareiÅ¡kimas tenkintinas Byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl civilinės bÅ«klės akto – gimimo akto įraÅ¡o atkÅ«rimo.

CPK 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su praÅ¡ymu dėl civilinės bÅ«klės įraÅ¡o atkÅ«rimo.

Å iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja prašė atkurti savo senelio J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.), gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraÅ¡Ä , nes Å¡is įraÅ¡as nėra iÅ¡likęs. IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2021 m. vasario 19 d. pateikė iÅ¡vadÄ Nr. A136-185/21(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo, iÅ¡taisymo, papildymo, atkÅ«rimo ar anuliavimo“, kurioje nurodė, jog, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyta J.

G. gimimo data, tačiau gimimo vieta nurodyta tik valstybė, mirties praneÅ¡ime – Lietuva, vaiko gimime – Rusija, ir nėra kitų civilinės bÅ«klės aktų įrašų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti tiksliÄ gimimo vietÄ , todėl nėra teisinio pagrindo jo gimimo įraÅ¡Ä atkurti. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento iÅ¡duotas gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiÅ¡kėja J. A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B.

D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra. Byloje esantis pareiškėjos tėvo L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos tėvo L. G. tėvas yra J. G., todėl pareiškėja yra jo vaikaitė. Kadangi pareiškėjos tėvo L. G. gimimo liudijime nurodyta, kad pareiškėjos senelis J. G. gimė Rusijoje, o sūnaus L. G. gimimo metu jo amžius nurodytas (duomenys neskelbtini) m., darytina prielaida, kad pareiškėjos senelio gimimo metai apytiksliai yra (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) išduotame pranešime apie pareiškėjos senelio J.

G. mirtį nurodyta, kad J. G. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje; J. G. tėvai – S. G. ir C. G.; J. G. vaikai: L. G. (pareiÅ¡kėjos tėvas) ir C. G. B. (gimusi G.); J. G. amžius mirties metu ((duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja teismui, be kitų pareiÅ¡kimÄ pagrindžiančių įrodymų, pateikė J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) 2019 m. liepos 26 d. iÅ¡duotÄ pažymÄ apie pareiÅ¡kėjos senelio Å¡eimÄ . Nurodytame dokumente pateikiama informacija apie tai, jog pareiÅ¡kėjos tėvas L.

G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. G. (ankstesnis lietuviÅ¡kas vardas J. G./G., gimęs Lietuvoje) sÅ«nus; nurodoma, jog J. G. yra S. G. (ankstesnis lietuviÅ¡kas vardas S. G./G.) ir C. G. (ankstesnis lietuviÅ¡kas vardas C. G.) sÅ«nus; nurodytame dokumente, be kita ko, pažymėta, kad J. G. ir jo tėvai S. G. ir C. G. iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini) atvyko bÅ«dami Lietuvos Respublikos piliečiais. PareiÅ¡kėjos pateikti užsienio valstybės raÅ¡ytiniai dokumentai, kuriais remiamasi įrodinėjant faktÄ , jog pareiÅ¡kėjos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, yra patvirtinti pažyma (Apostille) 1961 m.

Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse iÅ¡duotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – Konvencija) nustatyta tvarka. Konvencija taikoma tik oficialiesiems dokumentams, tarp jų - valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigÅ«nų iÅ¡duodamiems dokumentams (Konvencijos 1 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ , tarptautiniu mastu pripažįstamas J. B.-D. (Žydų konfesinis teismas) priklauso Ortodoksų sinagogų sÄ jungai (the Union of Orthodox Synagogues), kuri yra didžiausia žydų organizacija ir teikia specializuotas paslaugas žydų religiniame gyvenime, tai apima, be kita ko, Å¡eimos teisę, teisinius ir finansinius ginčus.

Atsižvelgiant į tai, Å¡io teismo raÅ¡tai iÅ¡duoti apie pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ priimti žydų konfesinio teismo kompetencijos ribose. Taigi, Å¡iuo atveju konstatuotina, kad J. B.-D. (Žydų konfesinis teismas) nėra teisingumÄ vykdanti valstybinė teisminė institucija, kurios sprendimai turi privalomÄ teisinę galiÄ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-373-656/2020). Atsižvelgiant į tai, teismas J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) sprendimus ir raÅ¡tus Å¡iuo atveju vertina kaip paprastus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie neturi oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo statuso.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. sausio 22 d. raÅ¡te Nr. (P1-536)P2-850 nurodoma, kad RokiÅ¡kio žydų bendruomenės (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygų archyvas saugoti negavo, todėl iÅ¡duoti pažymos apie J. (J., J.) G. (G.), Å . (Å .) sÅ«naus gimimÄ negali.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 22 d. raÅ¡te Nr. R4-1369 nurodoma, kad dokumentų, patvirtinančių, jog pagal pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis daugiau žinių apie J. (I. Y., Y., Y.) G. gyvenimÄ (duomenys neskelbtini) mieste, dokumentų, patvirtinančių jo turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens dokumentų pasams gauti, vidaus ar užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių minėtos asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d., faktÄ , archyve saugomuose fonduose nerasta.

Pažymėtina, kad nors aptartuose Lietuvos archyvų raÅ¡tuose nurodyta, kad nerasta duomenų apie pareiÅ¡kėjos senelio gimimo Lietuvoje ir pareiÅ¡kėjos prosenelių gyvenimo Lietuvoje faktus, vien tik Å¡i aplinkybė savaime neužkerta pareiÅ¡kėjai kelio praÅ¡omas nustatyti aplinkybes įrodinėti kitomis leistinos įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant netiesioginius įrodymus. Byloje esanti Jungtinės Karalystės Nacionaliniame archyve saugomo 1921 m. liepos 8 d. keleivių, vykusių laivu „Briton“ į (duomenys neskelbtini) sÄ raÅ¡o kopija patvirtina, kad G.

S. (taip dokumente įvardijamas pareiškėjos prosenelis S. G.) kartu su sūnumi J. (taip dokumente įvardijamas pareiškėjos senelis J. G.) išvyko į (duomenys neskelbtini) 1921 metais nurodant, kad G. S. su sūnumi J. yra Lietuvos piliečiai. Taigi, šis dokumentas iš esmės patvirtina, kad pareiškėjos prosenelio ir jos senelio pilietybės yra Lietuvos. Pažymėtina, kad byloje esančioje 2019 m. gruodžio 3 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadoje Nr. S1-460(1.7) nurodoma, kad „Š.“ ir „S., S.“ galima laikyti to paties vardo variantais skirtingose kalbose, atitinkamai to paties vardo variantais galima laikyti ir „J.“ bei „J.“, taip pat „Ch. ir Ch.“.

IÅ¡vadoje, be kita ko, nurodoma, kad „G.“ ir „G.“ yra tos pačios pavardės grafiniai variantai skirtingose kalbose, t.y. pirmasis pateiktas lietuvių kalba, antras yra artimesnis lenkiÅ¡kam užraÅ¡ymui arba angliÅ¡ka transkripcija. Tuo tarpu „G.“ – greičiausiai tos pačios pavardės trumpinys, atsisakius slaviÅ¡kos tėvavardinės priesagos (-avič-, -owitz). Taigi, kaip iÅ¡vadoje pažymėjo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, minimų vardo ir pavardės variantų atsiradimas to paties asmens su tuo pačiu asmeniu susijusiuose dokumentuose neturėtų kelti abejonių dėl to asmens tapatybės, todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nors byloje esančiuose dokumentuose ir vartojami skirtingi pareiÅ¡kėjos prosenelio bei senelio vardo bei pavardės variantai, tačiau jie vartotini identifikuojant tÄ patį asmenį, t. y. pareiÅ¡kėjos prosenelį S. G. ir pareiÅ¡kėjos senelį J.

G. Papildomai pažymėtina, kad teisme 2021 m. balandžio 1 d. gauta (duomenys neskelbtini) Vyriausybės leidinių archyvo informacija apie vardo pakeitimÄ , patvirtinanti, jog pareiÅ¡kėjos senelis, kuris Lietuvoje buvo žinomas kaip J. G., naudojo savo vardÄ ir pavardę (duomenys neskelbtini) kaip J. G., kartu patvirtinant aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos senelis, gyvendamas (duomenys neskelbtini), pasikeitė pavardę iÅ¡ „G.“ į „G.“. Civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai atkuriami vadovaujantis 2015 m. gruodžio 3 d.

Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymu Nr. XII-2111 ir Civilinės bÅ«klės aktų įrašų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 140 punkte nustatyta, kad atkuriant gimimo įraÅ¡Ä , asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įraÅ¡u (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ais, taip pat asmens tapatybės dokumentu.

Å ių Taisyklių 141 punkte numatyta, kad atkuriant gimimo įraÅ¡Ä nustatant asmens gimimo datÄ , remiamasi kitais civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ais, asmens tapatybės dokumentu, krikÅ¡to liudijimu, o jei Å¡ių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vada. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ atkuriant neiÅ¡likusius gimimo įraÅ¡us bÅ«tina pateikti atitinkamus civilinės bÅ«klės aktus ir/ar kitus dokumentus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti asmens vardÄ ir pavardę bei gimimo datÄ .

Ä®statymas nenumato pagal kokius dokumentus turėtų bÅ«ti nustatoma gimimo vieta, atkuriant gimimo įraÅ¡Ä , taip pat ar pastaroji turėtų bÅ«ti nustatyta tiksliai, ar užtektų nurodyti tik valstybę. Taisyklių II skyriuje, skirtame gimimo registravimui, numatyta, jog vaiko gimimo vieta registruojant gimimÄ , nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iÅ¡ tėvų gyvenamoji vieta (42 punktas). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma teikia pagrindÄ daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos senelis J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.) gimė (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, o jo tėvai buvo S. G. ir Ch. G.. PrieÅ¡ingų duomenų byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi:

1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena;

2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi;

3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo:

a) arba nuosavÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ;

b) arba nuolatinį darbÄ ;

4) Lietuvos piliečio vaikai;

5) jo pati arba našlė;

6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimÅ¡alio jo vaikais ir 7) svetimÅ¡aliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais. Byloje pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. R4-1360 kurioje nurodoma, kad Lietuvos piliečiams 1927 m. iÅ¡duotų pasų abėcėlinėje knygoje įraÅ¡yta G. C., t. y. pareiÅ¡kėjos prosenelė, gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrityje ir ten pat gyvenusi, 1927 m. gavusi užsienio pasÄ . Pažymėtina, kad minėta Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma yra laikytina oficialiu įrodymu byloje.

Taigi, atsižvelgiant į visumÄ byloje surinktų įrodymų yra itin tikėtina, kad pareiÅ¡kėjos senelis gimė, su Å¡eima (tėvais), iÅ¡ seno gyveno Lietuvoje, į (duomenys neskelbtini) atvyko iÅ¡ Lietuvos bÅ«damas Lietuvos Respublikos piliečiu 1921 metais. Be to, pagal byloje esančius oficialius raÅ¡ytinius įrodymus (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 22 d. pažymÄ Nr. R4-1360) pareiÅ¡kėjos prosenelė Ch. G. atitiko 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnio kriterijus ir, tikėtina, turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Byloje esantys įrodymai tai pat patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos senelis su Å¡eima iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini) atvyko 1921 metais bÅ«damas Lietuvos piliečiu. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos J. A. G. praÅ¡ymas tenkintinas pareiÅ¡kėjos senelio J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.) gimimo akto įraÅ¡as atkurtinas. Vadovaujantis CPK 516 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas atkurti J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.) gimimo akto įraÅ¡Ä yra pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui šį įraÅ¡Ä atkurti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas atkurti J. G. gimimo akto įraÅ¡Ä gimimo akto įraÅ¡Ä , nurodant, kad J. G. (taip pat žinomas kaip J./J. G./G.), gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, tėvų vardai – Å . G. (taip pat žinomas kaip S./S. G./G., gimęs (duomenys neskelbtini)) ir Ch. G. (taip pat žinoma kaip Ch. G., gimusi (duomenys neskelbtini)), ir iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai jos mirusio senelio J. G. gimimo akto įraÅ¡Ä liudijantį iÅ¡raÅ¡Ä (CPK 516 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 514–516 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos J. A. G. pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Atkurti pareiÅ¡kėjos J. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), senelio J. G. (taip pat žinomo kaip J./J. G./G.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, tėvai Å . G. (taip pat žinomas kaip S./S. G./G., gim. (duomenys neskelbtini)) ir Ch. G. (taip pat žinoma kaip Ch. G., gim. (duomenys neskelbtini)), gimimo akto įraÅ¡Ä .

Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių atkurti J. G. gimimo akto įraÅ¡Ä ir iÅ¡duoti gimimo akto įraÅ¡Ä liudijantį iÅ¡raÅ¡Ä . Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja Margarita Ambrazaitienė