2026-03-18 Nr. AB-5715-4-16-3-00079-2026-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.
Legislator headnote
AI generated2026-03-18 Nr. AB-5715-4-16-3-00079-2026-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: K., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1948-1188/2026
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00079-2026-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjo),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Mantui Kunigėnui,
vertėjams Akhtar Mohammad Ali Khaki ir Olgai Vostrenkovai,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K. (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 mėnesiams, terminą nustatant iki 2026 m. birželio 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras paaiškino, kad Užsienietis buvo perduotas pareigūnams kartu su kitais 6 tautiečiais bei (duomenys neskelbtini) piliečiu, kurie buvo sulaikyti Lenkijos Respublikos Trzcianka vietovėje. Sulaikymo metu nustatyta, kad asmens dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Lenkijos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę narę, Užsienietis neturėjo. Centras pažymėjo, kad Užsienietis pateikė asmens tapatybės kortelės kopiją, tačiau originalas nebuvo pateiktas.
3. Centras teigė, kad Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik po dviejų mėnesių buvimo Lietuvos Respublikoje, todėl prieglobsčio prašymas Lietuvos Respublikoje nėra Užsieniečio tikslas. Centras nurodė, kad Užsienietis bando pasinaudoti galimybe gauti laisvo judėjimo teisę, todėl yra reali tikimybė, jog jis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę, bei nesudaryti kompetentingoms institucijos galimybės priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį vykdyti.
4. Centro vertinimu, netaikant judėjimo laisvės apribojimų Užsienietis gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir Šengeno valstybių narių migracinę kontrolę reguliuojančius įstatymus.
5. Užsienietis ir jo atstovė teismo posėdyje prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimą, atsižvelgus į tai, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir jau keturis mėnesius jam yra taikoma griežtesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, ribojanti asmens judėjimo laisvę.
II. 6. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. vasario 27 d. sprendimu Centro teikimą tenkino, pratęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 mėnesiams, iki 2026 m. birželio 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.
7. Teismas nustatė, kad 2025 m. spalio 15 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje Lenkijos pasienio tarnybos patikrinimui buvo sustabdytas iš Lietuvos Respublikos pusės atvykęs automobilis, kuriame neteisėtai vyko 8 šalyje buvę užsieniečiai, tarp jų ir Užsienietis. Byloje nustatyta, kad 2025 m. spalio 16 d., Užsienietis buvo perduotas iš Lenkijos Respublikos Lietuvos Respublikai ir VSAT pareigūnų sprendimu Nr. 25S224323 buvo sulaikytas iki 48 val. 2025 m. spalio 16 d. VSAT sprendimu Nr. 15K-4368 Užsienietis buvo apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. gruodžio 16 d. Latvijos Respublikos tarnybos 2025 m. spalio 27 d. raštu Nr. 31-816/4784 atsisakė priimti Užsienietį pagal readmisijos sutartį, kadangi nebuvo nustatyta, kad jis atvyko iš Latvijos Respublikos.
8. Teismas nurodė, kad 2025 m. gruodžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 mėnesiams, terminą nustatant iki 2026 m. kovo 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nesutikdamas su 2025 m. gruodžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
9. Teismas nustatė, kad 2025 m. gruodžio 12 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) tą pačią dieną sprendimu Nr.25S279369 priėmė nagrinėti iš esmės bendra tvarka. 2025 m. gruodžio 31 d. Užsienietis pateikė 2020 m. rugpjūčio 20 d. išduotos ir iki 2030 m. rugpjūčio 20 d. galiojančios asmens tapatybės kortelės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tapatybės kortelė) kopiją, pagal kurią negalima patvirtinti asmens tapatybės.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Užsienietis vyko automobilyje, kuriame buvo dar 8 užsieniečiai, kurie neturėjo galiojančių vizų arba kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, jie neteisėtai kirto valstybių sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, tapatybė nenustatyta, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įvertinęs visas aplinkybes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad Užsienietis gali slėptis siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.), todėl Užsieniečiui nebuvo pagrindo taikyti švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės.
11. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra laikomas prieglobsčio prašytoju, tačiau galutinis sprendimas prieglobsčio byloje dar nėra priimtas.
12. Teismas vertino, kad yra pagrindas manyti, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, vengdamas sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo ir pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali pasislėpti. Teismas sprendė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, o įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2–4, 12 punktų nuostatas, kitas nustatytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
III. 13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimą ir paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
14. Užsienietis nurodo, kad teismo nurodytais pagrindais – Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2-4, 12, punktais, jis negali būti sulaikytas, nes yra prieglobsčio prašytojas, jo sulaikymo pagrindai yra nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytais atvejais.
15. Užsienietis pažymi, kad jo judėjimo laisvė apribota nuo 2025 m. spalio 15 d., beveik 5 mėnesius, o byloje VSAT nepateikė jokių duomenų, jog institucijos ėmėsi kokių nors veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti, be to, jis yra pateikęs savo galiojančios asmens tapatybės kortelės kopiją. Užsieniečio nuomone, toliau taikyti asmens sulaikymą siekiant išsiaiškinti asmens tapatybę, institucijoms to nepadarius per 3 mėnesius, negali būti laikoma pagrįstu asmens judėjimo laisvės suvaržymu.
16. Užsienietis teigia, kad prieglobsčio prašymo sprendimas yra priimtas nagrinėt iš esmės bendra tvarka, o ne skubos tvarka, kas rodo, jog Migracijos departamentas, nelaikė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį pagal Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punktą, kaip siekimą sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti Užsienietį į užsienio valstybę.
17. Užsienietis, pažymi, kad jam judėjimo laisvė ribojama nuo 2025 m. spalio 15 d., apie 5 mėnesius, o per šį laikotarpį nebuvo užfiksuoti jokie taikomos sulaikymo priemonės pažeidimai, nebuvo nustatyta, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ar teismu, nenustatytas ir grėsmės kėlimas viešajai tvarkai ar valstybės saugumui.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras prašo apeliacinio skundo netenkinti.
19. Centras nesutinka su Užsieniečio argumentu, kad teismo sprendimas buvo priimtas pagrindais, kurie nėra taikomi prieglobsčio prašytojams, pažymi, jog teismo sprendimas priimtas vadovaujantis 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 5 punktais taip pat 5 dalies 9 punktu ir 115 straipsniu.
20. Centras pažymi, kad Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką buvo neteisėtas – Užsienietis atvyko didelėje asmenų grupėje, neturėdamas galiojančių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas migracijos taisykles, nesikreipė į vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių, t. y. Lietuvos, kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties, o pasitelkęs neteisėtu žmonių gabenimu užsiimančių asmenų paslaugomis, vyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tačiau buvo sustabdytas Lenkijos Respublikos pareigūnų ir perduotas Lietuvai. Todėl šiuos Užsieniečio veiksmus Centras vertina kaip tyčinį veikimą, siekiant išvengti galiojančių Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymų reikalavimų.
21. Centras teigia, kad Užsieniečio asmens tapatybė nėra galutinai nustatyta, nes jis nėra pateikęs asmens dokumento, o iš dokumento kopijos neįmanoma patikrinti dokumento tikrumo.
22. Centras nurodo, kad Užsienietis turėjo galimybę pateikti prieglobsčio prašymą nuo atvykimo momento į Lietuvos Respubliką, tačiau prašymą pateikė tik Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 gruodžio 9 d. posėdžio metu. Todėl Centras teigia, kad Užsieniečio tikslas nebuvo tarptautinės apsaugos siekimas Lietuvoje, per Lietuvos Respublikos teritoriją Užsienietis vyko tik tranzitu. Taip pat Centras pažymi, kad Užsienietis nenori būti grąžintas į kilmės valstybę, todėl jis bandys išvengti išsiuntimo procedūros vykdymo, bei prioritetą teiks savo asmeniniams interesams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas Užsieniečiui pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 mėnesiams, terminą nustatant iki 2026 m. birželio 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai grupėje asmenų, neturėjo galiojančių vizų arba kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, vyko tranzitu, neteisėtai kirto valstybių sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Užsienietis pateikė tik po dviejų mėnesių buvimo Lietuvos Respublikoje, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, vengdamas sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo ir pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali pasislėpti. Teismo vertinimu, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, o teismas įvertinęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2–4, 12 punktų nuostatas, kitas nustatytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
25. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą).
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė skirti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nurodydamas, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.), skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nepaneigiama rizika, kad Užsienietis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje.
29. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik numatytais Įstatyme atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.), kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.), pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.), kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).
30. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).
31. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindai nustatyti Įstatymo 115 straipsnyje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, yra nurodyta, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, ginčo šalių argumentus, taip pat tai, kad nėra išaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik po dviejų mėnesių, Užsieniečio tapatybė nėra patvirtinta, pateikta tapatybės kopija, todėl patvirtinti tapatybės tikrumą nėra galima, Užsienietis kirto valstybių sienas neteisėtai, neturi dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, taip pat pažymėtina, kad Užsienietis Lietuvoje nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos, neturi jokių socialinių ir ekonominių ryšių, todėl nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1–4 punkte nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad Užsienietis gali pasislėpti. Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro prielaidų teismui kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga Užsieniečiui pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės tolimesnis taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, o Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.
34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio H. K. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis