5bbdbd08-04aa-49b5-b63f-390023cccc4e · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-21645-812/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13693-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Daina Lisaitė, sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei, dalyvaujant pareiškėjos N. K. atstovei advokato padėjėjai Ugnei Dužinei, nedalyvaujant pareiškėjai N. K., suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), R.

G., J. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. K. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys J. S., R. G., (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja N. K. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad A. S. po sesers G. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti bei, kad pareiÅ¡kėja po mamos A.

S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PareiÅ¡kėja patikslintame pareiÅ¡kime nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos senelei O. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtame name gimė, augo bei gyveno O. S. dukra ir pareiÅ¡kėjos mama A. S.. Å iuose namuose A. S. sukÅ«rė ir savo Å¡eimÄ â€“ po santuokos sudarymo į Å¡iuos namus atsikraustė A.

S. sutuoktinis V. B. S., jiems gimė dukra – pareiÅ¡kėja N. K.. PareiÅ¡kėjos senelė O. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Kartu su senele gyvenusi pareiÅ¡kėjos mama liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi ne tik statiniais, bet ir O. S. asmeniniais daiktais, baldais, todėl pareiÅ¡kėja manė, jog jos mama faktiniu valdymu priėmė senelės palikimÄ . IÅ¡ notarės Ritos Lugienės 2021 m. spalio 5 d. raÅ¡to tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) O. S. palikimÄ priėmė jos dukra G.

S.. Nors G. S. priėmė palikimÄ , tačiau savo teisės į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), neįregistravo ir faktiÅ¡kai palikimu nesinaudojo. Nors G. S. buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), tačiau faktiÅ¡kai Å¡iuo adresu negyveno ir į šį turtÄ valdymo teisės faktiÅ¡kai neįgyvendino. Kiek pareiÅ¡kėja prisimena, G. S. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos teta G. S. nebuvo iÅ¡tekėjusi ir vaikų neturėjo. G. S. (duomenys neskelbtini) mirė.

PareiÅ¡kėja bei jos mama manė, jog G. S. neužgyveno jokio turto, todėl dėl jos palikimo į notarų biurÄ nesikreipė. Po G. S. mirties pareiÅ¡kėjos mama ir toliau laikė save vienintele namų valdos Å¡eimininke, todėl pareiÅ¡kėjos mama priėmė savo sesers palikimÄ tęsdama nepertraukiamÄ paveldimo turto valdymÄ . PareiÅ¡kėjos mama A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Po mamos mirties pareiÅ¡kėja faktiniu valdymu priėmė po savo mamos mirties likusį palikimÄ . PareiÅ¡kėja į notarų biurÄ nesikreipė, kadangi sužinojo, jog mamos vardu nėra jokio turto.

PareiÅ¡kėja visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nesusidÅ«rė su teisiniais sunkumais, savo vardu persirašė teikėjų paslaugų sutartis, atliko statinio remonto ir statybos darbus. Tik pareiÅ¡kėjai pradėjus svarstyti apie jos palikimÄ , testamento sudarymÄ , pareiÅ¡kėja suprato, kad faktiÅ¡kai jos vaikai negalės įgyvendinti paveldėjimo teisės, kadangi turtas tebėra registruotas senelės O. S. vardu. PareiÅ¡kėja po savo mamos mirties faktiÅ¡kai perėmė statinius, esančius (duomenys neskelbtini), mamos asmeninius daiktus, dokumentus, tame tarpe mamos iÅ¡ sesers G.

S. paveldėtus asmeninius senelės bei su namo nuosavybe susijusius dokumentus. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi namu kaip savo turtu: namÄ prižiÅ«rėjo, remontavo, atliko net papildomus statybos darbus, apmokėjo gyvenamojo namo komunalinių paslaugų sÄ skaitas. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjų A. S. ir G. S. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti, todėl tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos patikslinto praÅ¡ymo patenkinimui.

Turto bankas praÅ¡o pareiÅ¡kėjos patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad sutinka su pareikÅ¡tu reikalavimu bei praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog atsisako turto dalies paveldėjimo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mama. Pareiškėja N. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Suinteresuotas asmuo R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnaus K.

S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis G. S. ir A. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis O. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Lugienės 2021 m. spalio 5 d. RaÅ¡tas Nr. S-71 patvirtina, jog O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos dukra G. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruotų G. S. ir A. S. sudarytų testamentų ir palikėjų palikimo priėmimo arba atsisakymo faktų. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti palikimų, atsiradusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjos tetai ir mamai, priėmimo faktus, taigi, sprendžiant dėl Å¡ių reikalavimų, taikytinos tiek 1964 m. redakcijos, tiek 2000 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m.

CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ . Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių praÅ¡o pareiÅ¡kėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimÄ priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ir įrodančius, kad palikėjo turtÄ pradėjo valdyti kaip savo (2000 m.

CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos patikslintame pareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, jog A. S. po savo sesers G. S. mirties priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti – A. S. toliau rÅ«pinosi namu, jo aplinka, naudojosi namų apyvokos daiktais.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos patikslintame pareiÅ¡kime ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėja po savo motinos A. S. mirties priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti – pareiÅ¡kėja po motinos A. S. mirties namÄ prižiÅ«rėjo, remontavo, atliko papildomus statybos darbus, apmokėjo gyvenamojo namo komunalinių paslaugų sÄ skaitas. Ä®vertinus visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog A.

S. po savo sesers G. S. mirties (duomenys neskelbtini) iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti teises į atsiradusį po savo sesers mirties palikimÄ aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti visÄ jos turėtÄ turtÄ kaip savÄ , juo naudodamasi, rÅ«pindamasi ir juo disponuodama, kaip savininkė (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Ä®vertinus visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja po savo motinos A. S. mirties (duomenys neskelbtini) iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti teises į atsiradusį po savo mamos mirties palikimÄ aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti visÄ jos turėtÄ turtÄ kaip savo, juo naudodamasi, rÅ«pindamasi ir juo disponuodama, kaip savininkė (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Kadangi palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, tai pareiÅ¡kėjos patikslintas pareiÅ¡kimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus, į bylÄ neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 11,73 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ , todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei priteisiamos 11,73 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , atsiradusį po sesers G.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , atsiradusį po motinos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,73 Eur (vienuolikos eurų 73 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Daina Lisaitė