5bbd7767-2f05-4877-bc5b-d8f5cfe1c533 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                    Administracinė byla Nr. AN2-253-870/2017                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01276-2017-7                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                      7.10.; 21.11.10.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimo, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį ir skirta jam 800 Eur bauda, taip pat priteista iÅ¡ R. G. R. G. 1 300 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, kitoje dalyje praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestas,   n u s t a t ė : R. G. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės nusižengimÄ , nes bÅ«damas UAB „P.“ direktoriumi, nesuÅ¡aukė visuotinio akcininkų susirinkimo įstatymo nustatytu terminu ir pažeidė neturtines akcininko R.

G. teises, o būtent R. G.:

1) nesuÅ¡aukė bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ne vėliau kaip iki 2017-04-30 ir tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 24 straipsnio 1 dalį, 2) į 2017-05-30 bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ nuvykus R. G. atstovui advokatui G. P. ir jam pateikus 2017-05-30 notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , suteikiantį teisę atstovauti R. G., kaip UAB „P.“ akcininkui, jam nebuvo leista balsuoti darbotvarkės klausimais, motyvuojant netinkamu įgaliojimo įforminimu, tokiais savo veiksmais R.

G. pažeidė ABÄ® 16 straipsnio 1 dalį, 3) akcininkui R. G. pasiÅ«lius akcininkų susirinkimÄ suÅ¡aukti 2017-05-30 13 val., taip pat papraÅ¡ius sudaryti galimybę susipažinti su UAB „P.“ metiniu praneÅ¡imu, auditoriaus iÅ¡vada, metinių finansinių ataskaitų rinkiniu už 2016 m., pelno (nuostolio) paskirstymo projektu ne vėliau kaip likus 10 (deÅ¡imčiai) dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo datos, ir gavus 2017-05-10 bendrovės direktoriaus R. G. patvirtinimÄ elektroniniu paÅ¡tu, kad paraiÅ¡ka gauta ir kad siÅ«loma visuotinio akcininkų susirinkimo data yra priimtina, praÅ¡omus susirinkimui reikÅ¡mingus dokumentus (auditoriaus iÅ¡vadÄ , 2016 m. balansÄ , pelno nuostolio ataskaitÄ , aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ ) R.

G. R. G. atsiuntė tik 2017-05-29, t. y. akcininkų susirinkimo iÅ¡vakarėse, ir tokiais savo veiksmais R. G. pažeidė ABÄ® 26 straipsnio 10 dalį, 4) pažeidė akcininko R. G. neturtinę teisę balsuoti 2017-06-14 pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime per įgaliotÄ atstovÄ â€“ advokatÄ G. P..Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. Apeliacinį skundÄ R.

G. grindžia tuo, kad teismas nenurodė įrodymų, kuriais remdamasis sprendė, kad R. G. pažeidė akcininko R. G. teises, nevertino R. G. parodymų, kad susirinkimas neįvyko dėl paties akcininko veiksmų ir dėl to, kad laiku nebuvo gauta audito iÅ¡vada, kad kita susirinkimo data buvo suderinta su akcininku. Duodamas parodymus, R. G. tik pripažino, kad susirinkimas nebuvo pravestas laiku ir dėl to jis labai gailisi. Teismas savo nutarimÄ grindė vien akcininko atstovo G. P. pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais, netgi tomis pačiomis kalbos ir stiliaus klaidomis. 2017-05-30 visuotiniame narių susirinkime akcininko atstovas G.

P. pateikė notaro patvirtintÄ Â Ä¯galiojimÄ , kuris jam nesuteikė ABÄ® 21 straipsnyje imperatyviai įtvirtintos akcininko pareigos susirinkime dalyvauti asmeniÅ¡kai. Kai G. P. pareiÅ¡kė, kad jis balsuos prieÅ¡, jam buvo nurodyta, kad bus Å¡aukiamas pakartotinas susirinkimas, į kurį turėtų atvykti tinkamÄ Ä¯galiojimÄ turintis asmuo. Ä®galiojimas turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas konkrečiai apibrėžiant ir nurodant visus veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti įgaliotinis, o ne tik nurodant „įgyvendinti visas turtines ir neturtines teises“.

Be to, įgaliojimo tekste buvo nurodyta, kad įgaliotojas negali atlikti veiksmų, apsunkinančių teises į bendrovės akcijas - Å¡i sÄ voka nėra konkreti, nes susirinkimo darbotvarkėje turėjo spręstis klausimai, liečiantys akcininko teises, kad ir į dividendus. Teismas visiÅ¡kai neįvertino tos aplinkybės, kad susirinkimo suÅ¡aukimas laiku nebuvo pravestas, tai asmeniÅ¡kai suderinus su akcininku R. G. ir į tai, kad ABÄ® 58 straipsnio nuostatos dėl bendrovės privalomos atskaitomybės pateikimo tai kontroliuojančioms institucijoms buvo pateiktos laiku ir tinkamai, ir jokios realios žalos niekam nesukėlė.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas R.

G. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-18 nutarimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad teismo nutarimas yra iÅ¡samus, jame konkrečiai įvardinti įrodymai, kuriais remdamasis teismas padarė savo iÅ¡vadas. Apeliantas ir apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad 2017-05-30 visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo suÅ¡auktas laiku.

Kad apeliantas pateikė akcininkui susipažinti susirinkimui bÅ«tinus dokumentus (audito iÅ¡vadÄ ir finansinę atskaitomybę) tik 2017-05-30 susirinkimo iÅ¡vakarėse, patvirtina administracinio nusižengimo faktÄ , t. y. kad susirinkimui reikalingi duomenys nebuvo pateikti prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų, kaip nustatyta ABÄ® 26 straipsnio 10 dalyje. R. G. iÅ¡duoto ir notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo netinkamumas grindžiamas tik subjektyvia apelianto nuomone. Akcininko advokatas turi teisę bÅ«ti akcininko įgaliotu atstovu bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, Lietuvos įstatymai nenumato jokių apribojimų tokiai advokato veiklai.

Apelianto teiginiai, kad bendrovės 2016 m. finansinės atskaitomybė atsakingoms institucijoms buvo pateikta laiku ir jokios žalos nebuvo sukelta, yra nereikÅ¡mingi Å¡ios bylos kontekste, nes ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala).   Apeliacinis skundas netenkinamas.               Apeliantas skunde ginčija savo kaltę dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo – apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl priėjo nepagrįstų iÅ¡vadų dėl jo kaltės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu.IÅ¡ administracinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas vieÅ¡ame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atliko įrodymų tyrimÄ .

Teismas objektyviai įvertino surinktus duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ar kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Tokios aplinkybės nenustatytos ir apygardos teismui apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ .              Apelianto kaltė dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ne tik R.

G. ir jo atstovo paaiÅ¡kinimais, bet ir paties R. G. paaiÅ¡kinimais, kuriais jis, be kita ko, iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, taip pat liudytojo V. M. parodymais. Nors teismas nutarime detaliai neiÅ¡vardino visų įrodymų, kuriais remdamasis sprendė dėl apelianto kaltės, tačiau iÅ¡ nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas rėmėsi taip pat ir R. G. kartu su pareiÅ¡kimu teiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie teismo posėdyje buvo iÅ¡tirti ir su kuriais apeliantas buvo susipažinęs. Visi Å¡ie byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, ir konstatuoti, už kokius konkrečiai veiksmus apeliantas traukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl apelianto argumentai, kad teismas nutarime nenurodė, už kokius konkrečiai veiksmus (ar neveikimÄ ) jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti.                 Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad teismas nevertino jo paaiÅ¡kinimų, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko iki 2017-04-30 dėl akcininko R.

G. veiksmų ir dėl to, kad laiku nebuvo gauta privaloma Å¡iam susirinkimui pravesti audito iÅ¡vada. Apylinkės teismas Å¡iuos apelianto paaiÅ¡kinimus vertino, tačiau juos atmetė. R. G. ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesuÅ¡aukė ABÄ® numatytu terminu iki 2017-04-30, tačiau ir apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto bandymu savo įstatymo pažeidimÄ pateisinti kitų asmenų veiksmais. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas nutarime, ABÄ® 24 straipsnio 1 dalyje numatyta bendrovės vadovo pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos suÅ¡aukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ yra besÄ lyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442 - 2664/2008, Nr. N62-2470/2010).

Todėl R. G., kaip bendrovės vadovas žinodamas savo pareigÄ suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ privalėjo imtis veiksmų Å¡iai savo pareigai įvykdyti, tačiau jos neįvykdė, dėl ko ginčo iÅ¡ esmės ir nėra. Apelianto atsakomybės dėl Å¡ios savo, kaip įmonės vadovo, pareigos neįvykdymo, neÅ¡alina nei aplinkybė, kad iki 2017-04-30 nebuvo atliktas auditas, nei akcininko R. G. sutikimas nukelti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo datÄ . ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2139/2011).

             Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl to, kad bendrovės akcininko R. G. atstovas G. P. neturėjo tinkamų įgaliojimų atstovauti akcininkÄ 2017-05-30 susirinkime, nes pateiktas įgaliojimas nesuteikė įgaliotam asmeniui ABÄ® 21 straipsnyje imperatyviai įtvirtintos akcininko pareigos susirinkime dalyvauti asmeniÅ¡kai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad akcininko R. G. atstovas G. P. buvo tinkamai įgaliotas atstovauti akcininkÄ 2017-05-30 visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pagal ABÄ® 21 straipsnio 1 dalį visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti bendrovės akcininkai asmeniÅ¡kai arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. IÅ¡ notaro patvirtinto įgaliojimo turinio matyti, kad R. G. įgaliojo G. P. atstovauti jį kaip akcininkÄ UAB „P.“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, įgyvendinant jo, kaip bendrovės akcininko, visas turtines ir neturtines teises, numatytas įstatymuose ir bendrovės įstatuose (b. l. 41), kurioms yra priskiriama ir ABÄ® 16 straipsnyje numatyta teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Ä®galiojimas aiÅ¡kus, patvirtintas notaro, todėl teismui nekeliantis abejonių dėl R. G. valios suteikti G. P. įgaliojimus atstovauti jį susirinkime. Tai, kad įgaliojime turėjo bÅ«ti detaliai iÅ¡vardintos visos atstovui suteiktos teisės, tėra niekuo nepagrįsti apelianto samprotavimai, kadangi tokios pareigos ABÄ® akcininkui suteikiant įgaliojimÄ savo atstovui nenumato. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. P. buvo tinkamai įgaliotas atstovauti akcininkÄ R. G. 2017-05-30 visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau to jam daryti, atvykus į šį susirinkimÄ , nebuvo leista.

Byloje nustatyta ir apeliaciniame skunde nėra ginčijama, kad G. P. atvykus į 2017-05-30 susirinkimÄ nustatytu laiku ir pateikus įgaliojimÄ , jam nebuvo leista užsiregistruoti kaip susirinkimo dalyviui, dėl ko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nes suÅ¡auktame susirinkime nebuvo kvorumo (b. l. 100). Taigi akcininko atstovui G. P., kaip įgaliotam kito Å¡ios bendrovės akcininko, neleidžiant dalyvauti bei balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo pažeista ir akcininko R. G. neturtinė teisė dalyvauti bendrovės valdyme per įgaliotÄ asmenį.

Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantas R. G. Å¡iais veiksmais pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintinas padaręs nusižengimÄ , numatytÄ ANK 119 straipsnio 1 dalyje.                 Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Taigi teismas pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Å iuo atveju apeliantas savo skunde apygardos teismui iÅ¡dėstė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti apylinkės teismui, jokių naujų esminių Å¡iai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant skundÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantas nenurodė.

Remdamasis tuo, kas paminėta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad esminių nepaÅ¡alintų prieÅ¡taravimų tarp byloje esančių įrodymų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡nagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti              PareiÅ¡kėjas R.

G. praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto jo apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad Å¡ias iÅ¡laidas sudaro 525 Eur dydžio iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Prie atsiliepimo taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys Å¡ios pinigų sumos advokatui sumokėjimÄ .              ANK 666 str. numatyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).              Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys pareiÅ¡kėjo – akcininko R. G. interesus, todėl jis kreipėsi į advokatÄ teisinės pagalbos suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Dėl to praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas už atsiliepimo parengimÄ tenkintinas. Tačiau, atsižvelgiant į suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme apimtį, kad advokatas G. P. dalyvavo procese ir pirmojoje instancijoje, todėl bylos medžiaga jam buvo žinoma, apeliaciniame skunde naujų aplinkybių ar sudėtingų teisinių klausimų nurodyta nebuvo, apeliacinis procesas vyko raÅ¡ytinio proceso tvarka, praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina.Teismas, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 1 p., 666 str., n u t a r i a :

R. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ R. G. R. G. naudai 150 Eur (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti. Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.            Teisėja                                                                                             Virginija Liudvinavičienė