5bbd6e4d-b285-41ef-bca8-a245b4b36bbc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-228-340/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40673-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.10; 2.5.16.4; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Å iÅ¡kinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

V., L. Ž., Z. L., L. D. dėl skolos priteisimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. D., Z. L., L. Ž., A. V. 7525,67 EUR (25984,63 Lt) sumÄ už bÅ«sto nuomÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios JustiniÅ¡kių g. 184, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, o 2009 m. lapkričio 18 d.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo ir nėra suteikusi teisės atsakovams naudotis gyvenamosiomis patalpomis nurodytu adresu, nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jiems ginčo patalpas, nėra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, tačiau atsakovai gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose, t.y. yra savavališkai jas užėmę.

Nurodė, kad 2010-11-02 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-638/2010 nutarė iÅ¡keldinti L. D. iÅ¡ pastatų ir statinių, esančių JustiniÅ¡kių g. 184, Vilniuje, su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto. 2012-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2005-534/2012, kuriuo nusprendė iÅ¡keldinti atsakovus Z. L., L. Ž., A. V. ir jų nepilnamečius vaikus iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimtų gyvenamųjų patalpų JustiniÅ¡kių g. 184, Vilniuje. 2014-02-27 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-217-160/2014 minėtÄ pirmos instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , tačiau atidėjo jo vykdymÄ iki 2014-08-27, sudarant sÄ lygas per tÄ laikÄ atsakovams susirasti kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pasak ieÅ¡kovo, atsakovai pripažįsta, kad gyvena nurodytu adresu ir neneigia, jog naudojasi visu namu, kuriame tvarkosi kaip su savo nuosavybe, gyvena nemokant mokesčių, nevykdo teismų priimtų sprendimų, vilkina priverstinį iÅ¡keldinimÄ , todėl jiems atsiranda pareiga mokėti už gautas paslaugas, t.y. konkrečiai už gyvenamųjų patalpų nuomÄ . Nagrinėjamu atveju, atsakovai nevykdydami įsiteisėjusio teismo sprendimo, vilkindami jo vykdymÄ , nepagrįstai sutaupė ieÅ¡kovo sÄ skaita, t.y. daug metų gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose nemokėdami jokio nuomos mokesčio.

Pažymėjo, jog gyventojai kas mėnesį yra informuojami apie jiems priskaičiuotÄ mokestį už naudojimÄ si patalpomis (prilyginamÄ pagal žemiau pateiktÄ formulę paskaičiuotam nuomos mokesčiui), kas mėnesį jiems teikiant apmokėjimui sÄ skaitas, tačiau jie tų sÄ skaitų neapmoka. Atsakovų įsiskolinimas už buto nuomÄ nuo 2012-06-01 iki 2014-08-31 sudaro 25 162,65 Lt, taip pat už termino sumokėti praleidimÄ paskaičiuota 821,84 Lt delspinigių. Viso įsiskolinimo dydis yra 25 984,64 Lt.

Atsakovai A. V. ir L. D. pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimu SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo iÅ¡ atsakovų buvo atmestas, nes, be kita ko, ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovai padarė žalos. Namas JustiniÅ¡kių g. 184, Vilniuje, dar nuo 1986 metų turėjo bÅ«ti nugriautas, todėl reikalauti priteisti žalos atlyginimÄ už apsigyvenimÄ name, kurio ieÅ¡kovas negali nuomoti kietiems asmenims yra nepagrįstas.

Atsakovai tik savo sÄ skaita ir pastangomis ilgus metus namÄ iÅ¡laikė tinkamu gyventi, ieÅ¡kovas prie to neprisidėjo ir net nuo 1986 metų iki 2008 metų visiÅ¡kai nesidomėjo ginčo patalpų likimu. BylÄ nagrinėjusių teismų nustatyta, kad atsakovų Å¡eima ginčo patalpose gyveno iki 1986 metų, kai gyvenamasis namas buvo paimtas valstybės reikmėms. Taigi, iki 1986 metų namas priklausė nuosavybės teise atsakovų Å¡eimai. Taip pat atsakovų Å¡eimai iki nacionalizacijos priklausė ir žemes sklypas, ant kurio stovi namas JustiniÅ¡kių g. 184.

Vilniuje. Teisme ne vienÄ kartÄ nustatyta, kad atsakovų Å¡eima iÅ¡laikė naudojamÄ bustÄ tinkamÄ gyvenimui, jį remontavo, mokėjo visus su bÅ«sto iÅ¡laikymu mokesčius ir iki Å¡iol jokiu įsiskolinimų nėra, t.y. Vilniaus miesto savivaldybei žalos nepadarė, t.y. dujos namui nepajungtos; vanduo taip pat, tai naudoja Å¡ulinio vandenį; namas Å¡ildomas kietuoju kuru ir jokių komunalinių mokesčių minėtam namui nepriskirta. Atsakovė L. Ž. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, jame esantis reikalavimas neįrodytas, be to, ieÅ¡kinys pateiktas ne tam atsakovui, todėl atmestinas.

Pažymėjo, kad atsakovo L. D. leidimu nuo 2004 m. gyvena minėtame name. Nurodė, kad ieškovas neteisėtai pareiškė jai reikalavimus kaip atsakovei, nes ji negali būti šios bylos šalimi - neturėjo ir neturi jokių sutartinių arba kitų įstatymuose nurodytų įsipareigojimų su ieškovu. Ieškovo teiginys apie tai, kad neva ji yra nuomininkė nepagrįstas jokiais įrodymais, nėra sudaryta nei pateikta teismui jokio akto, patvirtinančio, kad ji prisiėmė iš ieškovo nuomininko pareigas.

Be to, jos ir jos Å¡eimos materialinė padėtis yra tragiÅ¡ka, dirba tik ji, gauna labai maÅ¾Ä atlyginimÄ , jos motina pensininkė, senyvo amžiaus ligotas žmogus, sÅ«nus lanko Medeinos pradinę mokyklÄ , kuri yra Å¡alia namų, jokio kito nekilnojamojo turto nei ji, nei jos Å¡eimos nariai neturi, nuo 2011-12-22 yra įraÅ¡yta į bendrÄ jį asmenų (Å¡eimų) sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai. Atsakovė Z. L. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, jame esantis reikalavimas neįrodytas.

Kadangi ieÅ¡kinys yra pateiktas ne tam atsakovui, jis atmestinas. IÅ¡ esmės pakartojo atsakovės L. Ž. atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valstybei 212,30 EUR iÅ¡laidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad L. D. nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, nes jis yra iÅ¡keldintas iÅ¡ namo, esančio JustiniÅ¡kių g. 184, Vilniuje, įvykdant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-638/2010.

Kiti atsakovai iki šiol gyvena name, todėl gali būti pripažinti tinkamais atsakovais šioje civilinėje byloje. Pažymėjo, kad nors atsakovės tvirtina, jog teisėtai apsigyveno ir iki šiol gyvena aukščiau minėtame name, tačiau šias aplinkybes paneigia įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2005-534/2012, bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-217-160/2014.

Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, kad bÅ«stÄ , esantį adresu JustiniÅ¡kių g. 184, Vilniuje, Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-04-19 d. sprendimu Nr. 139 buvo nuspręsta nugriauti, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas reikalauti priteisti nuomos mokestį už gyvenimÄ name, kurio ieÅ¡kovas negali nuomoti kitiems asmenims, yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad pats faktas, jog atsakovai neteisėtai naudojasi gyvenamÄ ja patalpa, nuosavybės teise priklausančia Vilniaus miesto savivaldybei, ieÅ¡kovui nesuteikia teisės manyti, kad Å¡ios patalpos galėtų bÅ«ti iÅ¡nuomotos kitiems asmenims, ir už tai ieÅ¡kovas galėtų gauti pajamas – nuomos mokestį, kadangi ginčo patalpos yra griautinos.

Pažymėjo, kad dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai, atsakovams geruoju nevykdant nurodytų tesimo sprendimų, ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į teismo sprendimus vykdančius asmenis – antstolius, kad sprendimai bÅ«tų vykdomi priverstine tvarka.     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nevertino, kad atsakovai, nesudarę raÅ¡ytinės nuomos sutarties, gyvena bute, todėl nepagrįstai netaikė CK 1.93 str. 2 d. nuostatų, kad paprastos raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę remtis liudininkų parodymais, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo vykdymo, tačiau sandorį daro negaliojančiu tik įstatymu įsakmiai nurodytais atvejais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuomos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, be to, atsakovai neginčijo naudojimosi butu fakto, kaip ir praÅ¡omos priteisti skolos dydžio;Apelianto nurodytoje kasacinio teismo 2004-06-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl prievolinių santykių susiklostymo Å¡alių konkliudentiniais veiksmais ir atsakovų prievolės atsiskaityti, net jei jie nėra teisėti buto nuomininkai yra suformuoti tapačių nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių pagrindu;Byloje apskritai nebuvo tiriamas ieÅ¡kovo galėjimas/negalėjimas nuomoti ar kitaip disponuoti butu dėl 1984 metais priimto sprendimo.

Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo galimybe ginčo laikotarpiu nuomoti tretiesiems asmenims atsakovų užimtas ginčo gyvenamÄ sias patalpas ginčo laikotarpiu, patalpų tinkamumo gyventi, jų bÅ«klės, apsiribodamas 1984 m. sprendimo fakto konstatavimu;Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas L. D. nėra tinkamas atsakovas, nes pagal antstolio aktÄ yra iÅ¡keldintas iÅ¡ ginčo patalpų. Teismas neįvertino fakto, jog po iÅ¡keldinimo atsakovas vėl pradėjo naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis.        Atsakovai A.

V. ir L. D. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad apeliantas klaidingai nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų susiklostė nuomos santykiai ir kad atsakovai, nemokėdami nuomos mokesčio, padarė jam žalos. Be to, visiÅ¡kai skiriasi apelianto nurodomos ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės, todėl jų palyginimas yra neįmanomas. L. D. yra iÅ¡keldintas iÅ¡ buto, tačiau kartais lanko savo Å¡eimÄ , padeda auklėti vaikus, todėl lankosi ginčo bute.        Atsakovės Z.

L. ir L. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad nuomos mokestis yra reikalaujamas nepagrįstai, kadangi panaudos santykiai tarp Å¡alių nėra susiklostę. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė sprendimo dėl kitokio ginčo patalpų panaudojimo nėra priėmusi, todėl ieÅ¡kovas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo jų nuomoti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias Å¡alių teisinį santykį, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.). Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovų pareigos mokėti nuomos mokestį už patalpas, esančias JustiniÅ¡kių g. 184, Vilniuje, kuriomis jie faktiÅ¡kai naudojasi.

Atsakovas L. D. buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ ginčo patalpų su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto 2010-11-02 Lietuvos apeliacinis teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-638/2010. Likusios atsakovės Z. L., L. Ž., A. V. su nepilnamečiais vaikais buvo iÅ¡keldintos iÅ¡ ginčo patalpų 2012-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. 2014-02-27 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-217-160/2014 minėtÄ pirmos instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , tačiau atidėjo iÅ¡keldinimo vykdymÄ iki 2014-08-27, sudarant sÄ lygas atsakovėms susirasti kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Visgi, atsakovai ir toliau faktiÅ¡kai gyvena patalpose, todėl privalo mokėti mokestį už naudojimÄ si patalpomis (prilyginamÄ pagal žemiau pateiktÄ formulę paskaičiuotam nuomos mokesčiui). IeÅ¡kovo paskaičiavimais, atsakovų skolÄ už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2014-08-31 sudaro 25 162,65 Lt, taip pat už termino sumokėti praleidimÄ paskaičiuota 821,84 Lt delspinigių.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieÅ¡kinį; teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius; apelianto vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp Å¡alių susiformavo buto nuomos teisiniai santykiai, nuomos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, be to, atsakovai neginčijo naudojimosi butu fakto, kaip ir praÅ¡omos priteisti skolos dydžio.

Teisėjų kolegija negali pritarti tokiai apelianto pozicijai. Kaip jau buvo paminėta, pagal bylos medžiagÄ 2012-10-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta iÅ¡keldinti atsakovus Z. L., L. Ž., A. V. ir jų nepilnamečius vaikus iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimtų patalpų, 2014-02-27 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-217-160/2014 minėtÄ pirmos instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , tačiau atidėjo iÅ¡keldinimo vykdymÄ iki 2014-08-27. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo pačiu buvo iÅ¡spręstas ir ginčas dėl mokesčio už naudojimosi patalpomis priteisimo.

Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 812,19 litų už bÅ«sto nuomÄ už 3 metus, tačiau pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ atmetė. Vilniaus apygardos teismas atmetė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , paliko šį pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį galioti ir nurodė, kad ieÅ¡kovo nuosavybės į patalpas buvo įregistruotos 2011-02-03, ieÅ¡kinys pateiktas 2011-11-22, todėl teiginys, kad dėl atsakovių veiksmų ieÅ¡kovas neteko galimybės iki ieÅ¡kinio padavimo nuomoti patalpas 3 metus, nepagrįsta.

Ä®vertinus aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė (anksčiau Vilniaus miesto Vykdomasis komitetas) nuo pat 1986 metų, kai gyvenamasis namas buvo paimtas valstybės reikmėms, nesiėmė priemonių iÅ¡keldinti atsakovus ir ilgÄ laikÄ toleravo Å¡ios Å¡eimos gyvenimÄ (nors ir neteisėtÄ ), nugriauti skirtame name. Å eima iÅ¡laikė namÄ tinkamÄ gyvenimo sÄ lygoms, todėl Å¡alių buvo susiklostę ne nuomos, o panaudos santykiai (CK 6.629 str. 1 d.), dėl to pirmosios instancijos teismas mokesčio už naudojimÄ si namu nepriteisė pagrįstai.

Tokiu būdu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014-02-27 procesiniu sprendimu buvo nustatytas faktas, kad šalių konkliudentinais veiksmais susiformavo gyvenamųjų patalpų panaudos santykiai.Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant rašytinės patalpų nuomos sutarties šalių teisnių santykių turinys yra fakto klausimas; nagrinėjamu atveju faktas, kad tarp šalių susiformavo panaudos teisiniai santykiai nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu tarp tų pačių šalių ir negali būti nustatinėjamas iš naujo (CPK 182 str. 2 p.).

Dėl iÅ¡dėstyto, atmetamas apelianto argumentas, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytini kasacinio teismo 2004-06-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl prievolinių santykių susiklostymo Å¡alių konkliudentiniais veiksmais ir atsakovų prievolės atsiskaityti, net jei jie nėra teisėti buto savininkai. Sutiktina, kad panaÅ¡iomis sÄ lygomis tarp Å¡alių gali susiformuoti ir gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, tačiau, kaip jau buvo paminėta, teisinių santykių turinys yra fakto klausimas, nagrinėjamoje byloje jau priimtas teismo procesinis sprendimas dėl Å¡alių teisinių santykių įvertinimo ir vertinti juos iÅ¡ naujo nėra jokio pagrindo.

Vilniaus apygardos teismas 2014-02-27 nutartimi atidėjo sprendimo dėl atsakovių iÅ¡keldinimo vykdymÄ iki 2014-08-27, laikytina, kad panaudos santykiai tarp Å¡alių tęsėsi iki Å¡ios datos, teismo sprendimu atsakovėms buvo leista gyventi ginčo patalpose iki 2014-08-27. Panaudos esmė – neatlygintinas naudojimasis daiktu (nagrinėjamoje byloje patalpomis) (CK 6.629 str. 1 d), t.y. reikalavimas dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo nuo 2012-06-01 iki 2014-08-31 teismo buvo atmestas pagrįstai.

Argumentai dėl nuomos mokesčio dydžio taip pat nėra nuoseklÅ«s: paminėtoje iÅ¡nagrinėtoje byloje buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl 812,19 litų už bÅ«sto nuomÄ už 3 metus priteisimo, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 25 162,65 Lt nuomos mokesčio skolÄ ir 821,84 Lt delspinigių už 2 metus ir 2 mėnesius; argumentų dėl tokio radikalaus pozicijos pakeitimo apeliantas nepateikė. Apelianto argumentas, kad byloje nebuvo tiriamas ieÅ¡kovo galėjimas/negalėjimas nuomoti ar susijusių su ieÅ¡kovo galimybe ginčo laikotarpiu nuomoti tretiesiems asmenims atsakovų užimtas ginčo gyvenamÄ sias patalpas ginčo laikotarpiu, patalpų tinkamumo gyventi, jų bÅ«klės, teismas apsiribodamas 1984 m. sprendimo fakto konstatavimu, atmetamas dėl analogiÅ¡kų motyvų.

Vilniaus apygardos teismas paminėta 2014-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-217-160/2014 palikdamas nepakeistÄ pirmos instancijos teismo sprendimÄ , papildė teismo sprendimo motyvus ir nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė kad patyrė nuostolį netekęs galimybės ginčo patalpas nuomoti; sprendimas priimtas byloje tarp tų pačių Å¡alių, t.y. nustatinėti Å¡ias faktines aplinkybes iÅ¡ naujo nebuvo pagrindo. Apygardos teismas pripažino, kad tarp Å¡alių susiformavo gyvenamosios nuomos teisiniai santykiai inter alia dėl to, kad nuo sprendimo nugriauti pastatÄ 1984 m ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nesidomėjo pastato likimu, toleravo visų atsakovių neatlygintinÄ gyvenimÄ ginčo patalpose.

Apeliantas pažymėjo, kad atsakovės 2014-08-27 neiÅ¡sikėlė, t.y. neįvykdė teismo sprendimo geruoju, pateikė praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo dar 24 mėnesiams, 2014-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė šį praÅ¡ymÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovių gyvenimas ginčo patalpose po sprendimo dėl iÅ¡keldinimo atidėjimo datos – nuo 2014-08-27, prarado teisinį pagrindÄ ; atitinkamai ieÅ¡kovas įgijo teisę kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir reikalauti nuostolių atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2014-08-27.

Visgi, atsakovių neteisėti veiksmai (atsisakymas įvykdyti geruoju teismo sprendimÄ dėl iÅ¡keldinimo) nesudaro pagrindo priteisti nuomos mokestį už ankstesnį laikotarpį dėl jau iÅ¡dėstytų motyvų. Atmetami apelianto argumentai dėl atsakovo L. D.. Apeliantas neginčija įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimu nustatyto fakto, kad L. D. buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ užimamų patalpų, įvykdant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-638/2010.

Tačiau apeliantas nurodo, kad L. D. vėl apsigyveno patalpose. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas kildino savo reikalavimÄ iÅ¡ faktinių nuomos teisinių santykių, tačiau, jeigu iÅ¡ tikrųjų iÅ¡keldintas atsakovas vėl apsigyveno tose pačiose patalpose, faktinės nuomos teisiniai santykiai tarp jo ir patalpų savininko negalėjo susiformuoti. Faktiniams teisiniams santykiams susiformuoti (kaip ir sutarties sudarymui) reikalinga abiejų Å¡alių valia; nagrinėjamoje situacijoje neįtikėtina, kad patalpų savininkas pritarė iÅ¡keldinto atsakovo sugrįžimui.

Nagrinėjamoje situacijoje ieÅ¡kovas galėtų reikalauti žalos, atsiradusios dėl neteisėtų atsakovo veiksmų , atlyginimo, t.y. reikalavimÄ kildinti iÅ¡ delikto. Neteisėtas gyvenimas patalpose prieÅ¡ jų savininko valiÄ yra tęstinis teisės pažeidimas, tuo tarpu byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad atsakovas L. D. apsigyveno ginčo patalpose ir kiek jo gyvenimas tęsėsi. Apelianto paminėtas raÅ¡ytinis įrodymas – 2014-07-07 L. D. praÅ¡ymas Vilniaus miesto savivaldybei neįrodo, kad jis neteisėtai gyveno ginčo patalpose nuo 2012-06-01 iki 2014-08-31.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.).Atsakovėms L. Ž. ir Z. L. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme; antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos (69,48 Eur) priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 96, 99 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, į. k. 124568293, valstybei 69,48 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Teisėjai                                                                                           Virginijus Kairevičius                                                                                                                                                                          Jelena Å iÅ¡kina                                                                                                                                                                                                               Tatjana Žukauskienė