Legislator Case Law & Legislation
5bbac084-97d8-4e31-aab3-a11e1ce0b585 AI generated

5bbac084-97d8-4e31-aab3-a11e1ce0b585 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 5bbac084-97d8-4e31-aab3-a11e1ce0b585
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-336-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00300-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų S. Z. ir J. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų S. Z. ir J. Z. ieÅ¡kinį atsakovams V. B. (V. B.) ir A. B. dėl skolos ir netesybų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami iÅ¡ atsakovų V. B. ir A. B. solidariai priteisti 5 000 Eur sumokėtÄ avansÄ , 5 000 Eur netesybų, 5 procentus procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

5bbac084-97d8-4e31-aab3-a11e1ce0b585 · Klaipėdos apygardos teismas: CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-336-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00300-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų S. Z. ir J. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų S. Z. ir J. Z. ieÅ¡kinį atsakovams V. B. (V. B.) ir A. B. dėl skolos ir netesybų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami iÅ¡ atsakovų V. B. ir A. B. solidariai priteisti 5 000 Eur sumokėtÄ avansÄ , 5 000 Eur netesybų, 5 procentus procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieÅ¡kovai (pirkėjai) ir atsakovai (pardavėjai) 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovai už 85 000 Eur įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovams gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), iki 2021 m. spalio 4 d. IeÅ¡kovai pagal Sutartį atsakovams sumokėjo 5 000 Eur avansÄ . Tačiau pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta, 2021 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovai iÅ¡ Turto iÅ¡sikraustė ir TurtÄ perdavė atsakovo V.

B. sugyventinei A. Å .. Teigė, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovų S. Z. ir J. Z. ieÅ¡kinį ir jį grÄ Å¾ino kartu su pridėtais dokumentais. IÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovams teisę kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-11699-793/2020.

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių teisių gynybos, kai Å¡ie kreditoriai nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos nutraukimÄ reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje iÅ¡spręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtÄ ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos, iÅ¡sprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises Å¡iuo bÅ«du reikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).

5. Teismas nurodė, kad, įvertinus nurodytÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsisakoma priimti, pasiÅ«lytina ieÅ¡kovams kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-11699-793/2020. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų S. Z. ir J. Z. ieÅ¡kinį priimti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. Apeliantai pažymėjo, kad tiek atsakovų praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ teismui pateikimo dienÄ , tiek teismo sprendimo priėmimo dienÄ (2020 m. lapkričio 26 d.) dar nebuvo suėjęs atsakovų prievolės sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį terminas. Kadangi tokiÄ sutartį jie buvo įsipareigoję sudaryti iki 2021 m. spalio 4 d., tai santuokos nutraukimo dienÄ nebuvo kilusi atsakovų pareiga sudaryti pagrindinę sutartį, o jos nesudarius – ieÅ¡kovams grÄ Å¾inti avansÄ ir sumokėti netesybas.

Atitinkamai ieÅ¡kovai santuokos nutraukimo dienÄ nebuvo atsakovų kreditoriai ir neturėjo teisės įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo. 6.2. Apeliantų vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-11699-793/2020 nenusprendė dėl neįtrauktų į bylÄ ieÅ¡kovų teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Vien aplinkybė, jog santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu galiojo sudaryta preliminarioji sutartis, neduoda pagrindo spręsti, jog tokios sutarties šalis buvo suinteresuota bylos nagrinėjimu, tai neatitiktų proceso atnaujinimo instituto tikslų. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

9. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl skolos ir netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui.

11. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi savo iniciatyva, ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamas Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygas.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose ieÅ¡kiniui nustatyta daug formalių reikalavimų, tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį sudaro du reikalavimai – ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), ir savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).

IeÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas).

14. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi savo iniciatyva, ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl skolos, konstatavęs, kad ieÅ¡kovai, kaip kreditoriai, savo pažeistas teises pirmiausia turi ginti, kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir, tik nesant galimybių apginti pažeistas teises Å¡iuo bÅ«du, reikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Apeliantai (ieÅ¡kovai) su tokia iÅ¡vada nesutinka, motyvuodami tuo, kad ieÅ¡kovai santuokos nutraukimo dienÄ nebuvo atsakovų kreditoriai ir neturėjo teisės įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ . Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ : teisę kreiptis į teismÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nurodė, kad vadovaujasi CPK 137 straipsnio 2 dalimi, tačiau nekonkretizavo, kokiu minėto straipsnio punktu remiamasi, t. y. skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta tiksli CPK norma – teisinis pagrindas, kuriuo atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, nėra konstatuotas CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas, suteikiantis teisę teismui atsisakyti priimti ieškinį.

18. Pažymėtina, kad nors apeliantė savo nesutikimÄ su skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieÅ¡kovai pirmiausia savo pažeistas teises turi ginti kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, neįsigilino į ieÅ¡kovų statusÄ ir atsakovų prievolės ieÅ¡kovams atsiradimo aplinkybes, todėl netinkamai taikė imperatyviÄ sias CK normas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijÄ (sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, teismas patikrina, ar nėra ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) formos ir turinio trÅ«kumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, į Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-11699-793/2020 nurodytus sutuoktinių kreditorius „Luminor bank“ ir „Bigbank“, AS, filialÄ , vertino, kad atsakovai (buvę sutuoktiniai) be ieÅ¡kovų (pirmosios instancijos teismo vertinimu – kreditorių) nutraukė santuokÄ , neįtraukdami ieÅ¡kovų į bylÄ kaip kreditorių.

Taigi Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje faktiÅ¡kai vertino pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teisėtumÄ ir materialinį pagrįstumÄ ir, neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡ dalies pasisakė dėl ieÅ¡kinio esmės, nors ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje ieÅ¡kovams ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ užtenka tik nurodyti (CPK 135 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. sausio 20 d. nutartis naikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Danutė Žvinklytė