2024-02-28 Nr. CB-1323-2-47-3-01704-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedApeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, 37 straipsnio 10 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, išėjo už ieškinio ribų, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-02-28 Nr. CB-1323-2-47-3-01704-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Full text
Nr. DOK-499
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01704-2021-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2024 m. vasario 5 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Escolit“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovės UAB „Escolit“ kasacinis skundas paduodamas dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl UAB „Escolit“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo patvirtinti UAB „Escolit“ informacijos, susijusios su komercinėmis paslaptimis ar konfidencialia informacija, sąrašo pripažinimo negaliojančiu. Byloje Telšių apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. sprendimu atmetė ieškovo M. T. (M. T.) reikalavimą pripažinti negaliojančiu UAB „Escolit“ 2021 m. spalio 18 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą patvirtinti UAB „Escolit“ informacijos, susijusios su komercinėmis paslaptimis ar konfidencialia informacija, sąrašą. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, 37 straipsnio 10 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, išėjo už ieškinio ribų, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 331 straipsnio 4 dalies 2 ,3, 4 punktus, nes nepateikė argumentų, dėl kurių nusprendė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kodėl šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme.
3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuria suformuota CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlyga dėl apeliacinės instancijos teismo teisės panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Escolit“ (j. a. k. 305640174) 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 5 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 2750.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė