Legislator Case Law & Legislation
5bb90aa5-ecec-4b8f-bfa6-282bac7c596f AI generated

5bb90aa5-ecec-4b8f-bfa6-282bac7c596f · Kauno apylinkės teismas

Case Number 5bb90aa5-ecec-4b8f-bfa6-282bac7c596f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

Legislator headnote

AI generated

5bb90aa5-ecec-4b8f-bfa6-282bac7c596f · Kauno apylinkės teismas: Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2YT-20505-1144/2021 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01487-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėjas Ignas Podlipskas, sekretoriaujant Svetlanai Gucu, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. P., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė : pateiktu teismui pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sÅ«naus T. P. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimÄ , ji priėmė pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja V. P. ir jos atstovas advokatas Raimundas Gargasas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su sÅ«numi T.

P. PareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, kad visas butas nuosavybės teise priklauso jai. Nežinodama įstatymų po sÅ«naus mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Bute gyvena iki Å¡iol, prižiÅ«ri jį, moka mokesčius. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas tenkinamas. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Ä® likusiÄ Â½ dalį buto nuosavybės teisė įregistruota pareiÅ¡kėjos V. P. sÅ«nus T. P. vardu, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po T. P. mirties į Kėdainių rajono 1-Ä jį notarų biurÄ dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. T. P. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. PareiÅ¡kėja savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi nuo 1975 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldima pagal įstatymÄ arba testamentÄ .

Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ . Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-487/2010).

Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A.

J. ir kt. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). CK 5.11 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;

5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) Å¡eÅ¡tos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Nė vienam įpėdiniu nepriėmus palikimo paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 4 punktas). PareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, teismo posėdžiu metu apklaustų liudytojų N. Å ., L. P. parodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kėja po sÅ«naus T. P. mirties toliau likdama gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei visÄ butÄ Å¡Ä¯ prižiÅ«rėdama, naudodamasi juo, mokėdama einamuosius komunalinius mokesčius, faktiÅ¡kai pradėjo valdyti sÅ«naus T.

P. palikimÄ â€“ ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiais aktyviais veiksmais pareiÅ¡kėja V. P., per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo teisės į palikimÄ atsiradimo dienos, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti teises į sÅ«naus T. P. palikimÄ ir tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai jį priėmė. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiÅ¡kėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sÅ«naus T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ faktinio valdymo bÅ«du. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus.

Teisėjas Ignas Podlipskas