2019-01-15 Nr. AB-8362-3-61-3-03306-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-58-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03306-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 1SS-1767-(7.5) (b. l. 1–3). Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2018 m. balandžio 24 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir prašė parduoti naują kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Prašyme nurodė, jog už perkamą kitos paskirties žemės sklypą pageidautų atsiskaityti išsimokėtinai. Be to, prašė suteikti 40 proc. nuolaidą. 2018 m. birželio 29 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir prašė suteikti 40 proc. nuolaidą perkamam žemės sklypui bei nurodyti galutinę sklypo kainą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 49SFN-1836-(14.49.104.) informavo, kad prašoma nuolaida negali būti taikoma. Minėtą NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakymą pareiškėjas apskundė NŽT, kuri 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 1SS-1767-(7.5.) pareiškėjo skundo netenkino.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi (b. l. 17–18) pareiškėjo E. D. skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas dėl NŽT 2018 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 1SS-1767-(7.5), kuriuo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo išnagrinėtas NŽT Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 49SFN-1836-(14.49.104.) teisėtumas. Pareiškėjas su 2018 m. birželio 29 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydamas suteikti 40 proc. nuolaidą perkant 149 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniuje, tačiau NŽT atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Atsakovas yra parengęs Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą dėl Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančio 149 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo pardavimo.

Teismas, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, pažymėjo, kad nors skundžiamame sprendime nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau ginčas susijęs su valstybinės žemės pirkimo teisiniais santykiais (prašymas taikyti nuolaidą), todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 ir 25 str.). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas E. D. atskirajame skunde (b. l. 22–24) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį.

Pareiškėjas pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas suklaidino pareiškėją, nurodydamas, jog jo skundas nenagrinėtinas administracine tvarka. Jis kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kuris 2018 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip neteisminga bendrosios kompetencijos teismams.

Pareiškėjas teigia, jog šiuo atveju nėra ginčo dėl civilinių santykių. Jis pateikė skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, todėl ginčas turi būti sprendžiamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje, o pagal CPK 1 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi, vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 str. 3 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 1SS-1767-(7.5). Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjo E. D. skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, ir išaiškino pareiškėjui, kad jis dėl NŽT 2018 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 1SS-1767-(7.5) panaikinimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka (b. l. 17–18). Šiame kontekste pabrėžtina, kad iš pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog, gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2018 m. spalio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-39860-534/2018 (proceso Nr. 2-68-3-33419-2018-0), pareiškėjo skundą (ieškinį) atsisakė priimti kaip neteismingą tam teismui, kartu išaiškindamas pareiškėjui, jog jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Minėtą Vilniaus apylinkės teismo nutartį pareiškėjas atskiruoju skundu apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 ir 2.36 straipsnius valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta byloje K. P. prieš Panevėžio savivaldybės administraciją; 2008 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta byloje V. Ž. prieš Palangos miesto savivaldybės administraciją).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT 2018 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 1SS-1767-(7.5), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nėra numatyta, kad už perkamą įsiterpusį valstybinės žemės plotą taikomą 40 proc. nuolaida ir įsiterpusio valstybinės žemės ploto vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Taip pat NŽT nurodė, kad pareiškėjas pageidauja įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, o 40 proc. nuolaida yra taikoma fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos žemės sklypus teritorijose, esančiose iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka patvirtintose miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, ir iki tos datos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose. Šiuo atveju ginčijamą aktą priėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri viešojo administravimo subjektas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vien tai, jog šiuo atveju skundžiamą sprendimą priėmė viešojo administravimo subjektas (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), negali nulemti nagrinėjamo ginčo pobūdžio. Manytina, jog byloje keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės pirkimo teisiniais santykiais, tokiu atveju ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Taigi, įvertinus visumą minėtų aplinkybių, teisėjų kolegijai kyla teisinės abejonės, ar nagrinėjama situacija nepakliūna į civilinės teisės reguliavimo ribas ir nėra nagrinėtina bendrosios kompetencijos teismuose. Todėl, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą (ABTĮ 22 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti bylos pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė