2013-03-18 Nr. AB-592-3-61-3-01429-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-109/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01429-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2012 m gegužės 11 d. įsakymą Nr. PK-161 „Dėl A. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008 metų dirba Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija, VDI) Kauno skyriaus vyriausiuoju darbo inspektoriumi. Paaiškino, kad 2012 m. kovo 22 d. VDI Kauno skyriaus vyr. inspektorės darbo teisei I. B. ir K. S. tarnybiniais reikalais vyko į Kėdainių rajoną bei miestą, todėl jis, siekdamas pasinaudoti VDI transportu, susiplanavo darbą Kėdainių mieste ir vyko kartu su minėtomis inspektorėmis. Atvykęs į Kėdainius, pastebėjo, kad prie statomo stendo J. Basanavičiaus/Respublikos gatvių sankryžoje netinkamai pastatyti pastoliai. Tuo metu darbuotojai ant pastolių nedirbo, pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai nebuvo, todėl, kaip buvo suplanavęs, nuvyko į Kėdainių rajono savivaldybę. Įtarė, kad darbuotojai gali dirbti ant netinkamai pastatytų pastolių, todėl po konsultavimo savivaldybėje pėsčiomis atėjo iki minėto statybos objekto ir rado tris dirbančius uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Statva“ darbuotojus. Du statybos darbuotojai dirbo apie 3,5 m aukštyje ant netinkamai pastatytų pastolių. Paaiškino, kad darbuotojai dirbo be saugos diržų, apsauginių šalmų, o dėl didelio aukščio grėsė pavojus jų gyvybei ir sveikatai. Manė, kad privalo reaguoti į šiurkščius darbų saugos pažeidimus, todėl paskambino VDI Kauno skyriaus administratorei N. Š., kad ji išrašytų pavedimą inspektuoti. Kitą dieną (2012 m. kovo 23 d.) vizavo sekretorės 2012 m. kovo 22 d. išrašytą pavedimą ir įdėjo jį į dokumentų knygą pasirašyti, tačiau VDI Kauno skyriaus vedėjo pavaduotojas atnešė 2012 m. kovo 22 d. pavedimą Nr. 413 ir pasakė, kad negali jo pasirašyti, nes toks inspektavimas nenustatytas VDI tvarkoje.

Atkreipė dėmesį, kad pavedimas buvo būtinas užbaigti pradėtą inspektavimą (surašyti protokolą, reikalavimą). VDI Kauno skyriaus vedėjo pavaduotojui jo nepasirašius, pareiškėjas negalėjo atlikti tarnybinių pareigų. Apie susidariusią situaciją jis 2012 m. kovo 26 d. tarnybiniu pranešimu informavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir SADM) . Pareiškėjas manė, kad yra nepagrįstai kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. jo veiksmuose nėra kaltės bei tarnybinio nusižengimo padarinių.

Nors telefonu ir paprašė išrašyti jam pavedimą inspektuoti, tačiau savo pareigas atliko tinkamai, t. y. radęs nesaugiai atliekamus darbus, operatyviai reagavo (darbai realiai buvo sustabdyti, surinkti įrodymai (paaiškinimai), patvirtinantys nesaugų darbo organizavimą). Pareiškėjo teigimu, jis yra nepagrįstai kaltinamas, jog pažeidė 2005 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1-35 patvirtintos Pavedimų įforminimo Valstybinėje darbo inspekcijoje tvarkos (2010 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-400 redakcija toliau – ir Įsakymas Nr. V-400) (toliau – ir Tvarka) 5.11 punktą, kadangi šis atvejis neatitiko jame nurodytų sąlygų, t. y. buvo darbo metas ir buvo kam pasirašyti pavedimą.

Be to, atliekant tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, nebuvo tirta 2012 m. balandžio 17 d. paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad VDI Kauno skyriuje buvo nusistovėjusi praktika, esant reikalui, neatidėliotinai patikrinti įmonę (statybvietę) dėl šiurkščių pažeidimų statyboje, telefonu sekretorės paprašyti išrašyti pavedimą, kurį vėliau skyriaus vedėjas ar jo pavaduotojas pasirašydavo. Teigė, jog 2012 m. gegužės 4 d. tyrimo išvadoje Nr. PTD-21 (toliau – ir Išvada) nepagrįstai nurodoma, jog jis turėjo galimybę inspektuoti su kartu į Kėdainius atvykusiomis inspektorėmis I.

B. ir K. S., kadangi jos atvyko prie inspektuojamos statybvietės (stendo) maždaug po pusės valandos nuo darbų sustabdymo (buvo išvykusios į Kėdainių rajono Akademijos miestelį). Pareiškėjo teigimu, reikėjo operatyviai stabdyti darbus, todėl net ir 5 minutes laukti kito inspektoriaus būtų beprasmiška, nes galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas. Be to, nurodytas pažeidimas, kad inspektavo vienas, pareiškėjo manymu, prieštarauja Tvarkos 5.11 punkto nuostatai, kurioje nenustatyta, kad neatidėliotinus inspektavimus atlieka du ar daugiau inspektorių, be to, šis operatyvus inspektavimas laukiant kito inspektoriaus nėra įmanomas.

Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne iš karto, o po 12 dienų nuo įvykio (2012-04-04), taigi manė, kad tarnybinė nuobauda skirta dėl to, kad jis 2012 m. kovo 26 d. su tarnybiniu pranešimu kreipėsi į SADM, išreikšdamas susirūpinimą netinkama VDI nustatyta tvarka ir neįvykdytu (neužbaigtu) inspektavimu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas) su pateiktu skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 23-24) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad, vadovaudamiesi Tvarkos 5.11 punktu, esant neatidėliotinam būtinumui, inspektoriai operatyviai reaguoja ir inspektuoja įmonę be pavedimo. Teigė, kad, įvertinus pareiškėjo nurodomas inspektavimo aplinkybes, jis privalėjo vadovautis Tvarkos 5.11 punktu, t. y. pareiškėjas, nors iš anksto ir nesuplanavęs inspektavimo tam tikroje įmonėje (neturėdamas teritorinio skyriaus vedėjo pasirašyto pavedimo), tačiau nustatęs šiurkščius pažeidimus, galinčius turėti įtakos žmogaus sveikatai ir gyvybei, turėjo imtis neatidėliotinų priemonių pažeidimams pašalinti ir inspektuoti įmonę be pavedimo. Tačiau pareiškėjas, nors ir įvertinęs darbų saugos pažeidimų pavojingumą, minėto Tvarkos 5.11 punkto reikalavimo nesilaikė ir, prieš imdamasis neatidėliotinų veiksmų pažeidimams pašalinti, skambino į VDI Kauno skyrių bei telefonu diktavo skyriaus administratorei tekstą, reikalaudamas išrašyti pavedimą. Manė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, jog jo atliktas inspektavimas neatitiko Tvarkos 5.11 punkto nurodytų sąlygų, vertintini kritiškai, kadangi pareiškėjas darbų saugos pažeidimus užfiksavo iš anksto neplanavęs inspektuoti konkrečiame objekte (prie statomo stendo J. Basanavičiaus/Respublikos gatvių sankryžoje), todėl privalėjo imtis neatidėliotinų veiksmų neturėdamas pavedimo. Pažymėjo, kad Inspektorius Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ne už visus jo padarytus tarnybinius nusižengimus, nurodytus Išvadoje, o tik už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Tvarkos 5.11 punkto pažeidimą. Taigi pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Inspektoriaus 2012 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtinto Tvarkos aprašo nuostatos, kad patikrinimą atlieka mažiausiai 2 inspektoriai, atitikties Tvarkos 5.11 punkto nuostatai atmestini.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas aplinkybes ir nurodė Įstatymo 28 straipsnį, 2 straipsnio 12 dalį, 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) 13 punktą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-359/2007, 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1022/2011, 2010 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010.

Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas A. B. 2012 m. kovo 22 d. išvyko į Kėdainių rajono savivaldybę teikti konsultacijų ir tai nurodė skyriaus darbuotojų išvykimo žurnale. Kartu su juo vyko inspektorės I. B. ir K. S.. Pareiškėjas A. B. 2012 m. balandžio 17 d. paaiškinime teigė, kad po konsultavimo Kėdainių rajono savivaldybėje prie statomo stendo J. Basanavičiaus/Respublikos gatvių sankryžoje pamatė tris UAB „Statva“ darbininkus, dirbančius apie 3,5 m aukštyje ant, jo nuomone, netinkamai pastatytų pastolių, be saugos diržų, šalmų ir dėl didelio aukščio jiems grėsė pavojus gyvybei ir sveikatai.

Byloje esantys UAB „Statva“ darbuotojų S. M., D. M. ir R. Ž. paaiškinimai patvirtino pareiškėjo dėstomas aplinkybes apie stendo J. Basanavičiaus/Respublikos gatvių sankryžoje statybos darbus (darbininkai dirbo apie 3,5 m aukštyje, be šalmų, pastoliai buvo be aptvarų ir kt.). VDI Kauno skyriaus administratorė N. Š. paaiškinime nurodė, kad paskambinęs A. B. paprašė išrašyti pavedimą patikrinti UAB „Statva“, kadangi įmonės darbuotojai kabino reklaminį stendą nesilaikydami darbų saugos reikalavimų, ir padiktavo tekstą, kurį reikėtų parašyti pavedime:

„atlikti neplaninį situacinį patikrinimą Basanavičiaus g.“. N. Š. teigimu, ji A. B. paklausė, ar į pavedimą įtraukti ir kitą inspektorių, bet A. B. nurodė, kad patikrinimą atliks vienas. Inspektorės I. B. ir K. S. paaiškinime nurodė, kad jos 2012 m. kovo 22 d. atliko neplaninį patikrinimą dviejuose UAB „Sibena“ veiklos vykdymo objektuose. Jų teigimu, atlikusios patikrinimus, telefonu susisiekė su A. B. ir šis paprašė atvykti prie statomo stendo, esančio prie įvažiavimo į Kėdainius. Nuvykus prie minėto stendo, A.

B. paaiškino, kad darbuotojai, tvirtinę stendą, dirbo nesaugiai ir kad reikia palaukti atvyksiančio dirbusių darbuotojų vadovo. I. B. ir K. S. teigimu, kokią įmonę A. B. tikrino, joms nebuvo žinoma, A. B. jų pagalbos neprašė.

Teismas nurodė Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus ir Tvarkos 5.11 punktą bei pažymėjo, kad apie atliktą inspektavimą ir priimtas priemones nedelsiant (inspektavimo dieną arba kitą po inspektavimo dieną) pateikiamas motyvuotas tarnybinis pranešimas skyriaus vedėjui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad atsakovas tiek Išvadoje, tiek ginčijamame Įsakyme pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas A. B., pastebėjęs, kad UAB „Statva“ darbuotojai dirba pažeisdami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir gresia pavojus jų gyvybei ir sveikatai, atlikdamas inspektavimą turėjo vadovautis Tvarkos 5.11 punkto nuostatomis. Tai, kad grėsė pavojus darbuotojų gyvybei ir sveikatai, t. y. buvo iškilęs neatidėliotinas būtinumas operatyviai inspektuoti įmonę, nurodo ne tik pats pareiškėjas, bet tai matyti ir iš įmonės darbuotojų bei atsakovo paaiškinimų. Pareiškėjas su Tvarkos 5.11 punkto reikalavimais buvo supažindintas 2010 m. lapkričio 29 d., to neneigė ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Taigi jo veiksmuose pagrįstai nustatyta kaltė. Taigi pareiškėjas nesilaikė Tvarkos 5.11 punkto reikalavimo inspektuoti įmonę be pavedimo esant neatidėliotinam būtinumui, t. y. pastebėjus šiurkštų pažeidimą, galintį turėti įtakos žmogaus sveikatai ir gyvybei, imtis priemonių (surašyti reikalavimą sustabdyti darbus, administracinio teisės pažeidimo protokolą, darbdavio ar kitų asmenų iškvietimą į VDI ir kt.) pažeidimams pašalinti. Apie atliktą inspektavimą ir priimtas priemones nedelsiant (inspektavimo dieną arba kitą po inspektavimo dieną) pateikti motyvuotą tarnybinį pranešimą skyriaus vedėjui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, užuot neatidėliotinai ėmęsis Tvarkos 5.11 punkte nustatytų veiksmų, skambino telefonu skyriaus administratorei N. Š. ir diktavo tekstą, reikalaudamas išrašyti pavedimą. Taigi jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis kitų teisės aktų.

Pareiškėjo argumentai, kad jis neturėjo vadovautis Tvarkos 5.11 punktu, kadangi nebuvo tenkinamos šiame punkte nustatytos sąlygos, t. y. buvo darbo metas ir buvo kam pasirašyti pavedimą, atmesti kaip nepagrįsti, kadangi pastebėję šiurkštų pažeidimą, galintį turėti įtakos žmogaus sveikatai, inspektoriai turi reaguoti operatyviai. Be to, Inspektoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymo preambulėje nurodoma, kad Tvarkos 5.11 punktas keičiamas siekiant gerinti darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų prevenciją įmonėse, kai pažeidimai gali būti susiję su darbuotojų ar/ir kitų asmenų pavojumi jų sveikatai ir gyvybei priežastimis ir būtinas operatyvus reagavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomas argumentas, kad VDI Kauno skyriuje buvo nusistovėjusi praktika esant reikalui neatidėliotinai patikrinti įmonę dėl šiurkščių pažeidimų statyboje telefonu prašyti sekretorės išrašyti pavedimą, vėliau jį skyriaus vedėjui ar jo pavaduotojui pasirašyti, atmestas kaip nepagrįstas, kadangi nusistovėjusi praktika negali paneigti galiojančios teisės akte nustatytos tvarkos. Įvertinęs Išvadą bei ginčijamą įsakymą, teismas konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai (nurodytas pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, Taisyklių punktas), nurodyta jo padarymo diena (2012-03-22), išdėstytos įvykdymo aplinkybės, pažymėta, kad su Tvarkos 5.11 punkto nuostatomis A. B. supažindintas pasirašytinai, konstatuota jo kaltė, Išvadoje pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Iš ginčijamo Įsakymo turinio matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta dėl Taisyklių 5.11 punkto nesilaikymo. Ginčijamu įsakymu skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, aplinkybės dėl galimybės atlikti patikrinimą dviese (kartu su kuria nors kolege, vykusia į Kėdainius) nebuvo kvalifikuotos kaip tarnybinis nusižengimas, taigi teismas jų plačiau neanalizavo.

Teismas nurodė Taisyklių 3 punktą ir pažymėjo, kad VDI vedėjo pavaduotojas V. S. 2012 m. balandžio 3 d. tarnybiniu pranešimu informavo laikinai einantį Inspektoriaus funkcijas V. M. apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Gavęs oficialią informaciją, laikinai einantis Inspektoriaus funkcijas asmuo 2012 m. balandžio 4 d. rezoliucija ant minėto tarnybinio pranešimo pavedė L. P. pradėti tarnybinį patikrinimą. Taigi Taisyklių 3 punkto nuostatos šiuo atveju nebuvo pažeistos. Teismas nurodė Taisyklių 7 punktą ir nustatė, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. PTD-19 surašytas 2012 m. balandžio 11 d., t. y. nepažeidžiant Taisyklių 7 punkte nustatyto 5 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dienos (2012-04-04). Kaip matyti iš parašo pranešime, jį pareiškėjas gavo 2012 m. balandžio 11 d. Teismas nurodė Taisyklių 11 ir 13 punktus. Atsižvelgus į tai, kad įpareigojimas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą duotas 2012 m. balandžio 4 d., o Išvada surašyta 2012 m. gegužės 4 d., Taisyklių 11 ir 13 punkto nuostatos nebuvo pažeistos (pažymėta, kad balandžio 9 d. (antroji Šv. Velykų diena) ir gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo diena) buvo nedarbo dienos, taigi tarnybinis nusižengimas galėjo būti tiriamas iki 2012 m. balandžio 4 d. Nurodė Įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2012 m. gegužės 4 d., kai, ištyrus reikšmingas aplinkybes, surinkus reikiamus įrodymus, buvo surašyta Išvada. Ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2012 m. gegužės 11 d., taigi nepraleidus Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Teismas darė išvadą, kad tarnybinis nusižengimas konstatuotas pagrįstai ir kvalifikuotas tinkamai, byloje nenustatyta jokių esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti Inspektoriaus Įsakymą, todėl pareiškėjo skundas atmestas.

III. Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 71-72) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir panaikinti Inspektoriaus Įsakymą.

Apeliaciniame skunde pažymi, jog teismas priėmė sprendimą neišsiaiškinęs visų faktinių tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir esant neįvertintam esamam prieštaravimui tuo aspektu, kad jo tiesioginis vadovas (tuo metu laikinai ėjo skyriaus vedėjo pareigas) V. S. nepasirašė pavedimo atlikti inspektavimą ne dėl to, kad jis nerašė tarnybinio pranešimo apie atliktą neatidėliotiną inspektavimą arba kad jis nežinojo apie atliktą inspektavimą Kėdainiuose, o dėl to, kad inspektavimas negalimas. Pareiškėjo teigimu, teismas neišsiaiškino faktinės aplinkybės, kad jo neparašytas tarnybinis pranešimas skyriaus vedėjui dėl atlikto inspektavimo Kėdainiuose nebuvo svarbi priežastis V. S. nepasirašyti pavedimo, nes apie jo atliktą inspektavimą Kėdainiuose jis žinojo (byloje yra jo paaiškinimas), o pavedimas išrašytas kvalifikuotai ir tinkamai, kadangi nei V. S., nei atsakovas nereiškė priekaištų dėl jo išrašyto pavedimo kokybės. Byloje pateiktas SADM atsakymas jam, kuriame išnagrinėtos aplinkybės dėl jo inspektavimo Kėdainiuose ir pateikta išvada, kad jis neturėjo teisės atlikti minėto inspektavimo. Šiam prieštaravimui išsiaiškinti jis prašė teismą iškviesti liudytojais SADM ministro pavaduotoją, pasirašiusią atsakymą jam dėl tarnybinio pranešimo, bei VDI Kauno skyriaus vedėjo pavaduotoją V. S., tačiau teismas atsisakė kviesti minėtus asmenis liudyti teisme. Teismas posėdžio metu teigė, kad SADM rašytame rašte nurodytą išvadą įvertins priimdamas sprendimą, tačiau šis prieštaravimas nebuvo nagrinėtas, t. y. teismas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonės, ar jis turėjo teisę inspektuoti ar ne, nenagrinėjo, jos nuomonė nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta, taip pat įrodyta, kad šis prieštaravimas nereikšmingas priimant sprendimą šioje byloje. Neišsiaiškinus teismui šio prieštaravimo, liko neaišku, už ką jam paskirta tarnybinė nuobauda: už VDI norminio teisės akto pažeidimą, t. y. už netinkamai atliktą inspektavimą, o gal reikėjo bausti jį už tai, kad inspektavo neturėdamas tam teisės. Pažymi, jog abejones, kad yra nubaustas ne už tą veiką, sustiprina tai, kad SADM nuomonė ir VDI Kauno skyriaus vedėjo pavaduotojo V. S. nuomonės sutapo.

Mano, kad teismas nepastebėjo Inspektoriaus įsakymuose esančių prieštaravimų. Inspektoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. V-400 prieštarauja Inspektoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-6 patvirtintoms Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atliekamų planinių ir neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimų ir kitų priežiūros būdų taisyklėms (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), nes 2012 m. sausio 24 d. Inspektoriaus įsakymu Nr. V-28 buvo panaikintas Patikrinimų taisyklių 25.2.2 punktas (neplaniniai inspektavimai atliekami siekiant užtikrinti prevenciją, ypač didelės rizikos įvykti nelaimingam atsitikimui), t. y. Įsakyme Nr. V-400 nenurodoma, kad tai neplaninis inspektavimas, o Įsakyme Nr. V-6, kuriuo patvirtintos Patikrinimų taisyklės, nenumatyta galimybė inspektuoti pagal Įsakymo Nr. V-400 normą (pastebėjus grubius darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, kurie grėstų darbuotojų saugai ir sveikatai). Mano, kad Inspektorius, skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, turėjo motyvuoti, kad pareiškėjas, inspektuodamas Kėdainiuose, pažeidė Inspektoriaus Įsakymu Nr. V-6 patvirtintų Patikrinimų taisyklių reikalavimus, nes jos yra vėliau priimtas teisės aktas, nei Įsakymas Nr. V-400.

Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad jo tarnybinis nusižengimas neatitinka Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų skirti tarnybinei nuobaudai. Jo veika (neveikimas) nesukėlė neigiamų padarinių bei nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir padarinių, nes atsakovas neturi priekaištų dėl inspektavimo metu jo atliktų veiksmų, išskyrus tai, kad jis telefonu per skyriaus sekretorę išsirašė pavedimą inspektuoti. Teismo metu atsakovas neįvardijo, kokios buvo neigiamos pasekmės (padariniai) dėl jo veikos ar neveikimo. Teismas neatsižvelgė į jo nurodytą aplinkybę, kad tarnybinė nuobauda skirta dėl to, kad jis tarnybiniu pranešimu kreipėsi į SADM informuodamas ją, kad VDI nėra nustatytos aiškios tvarkos. Tai jam sutrukdė atlikti būtinus veiksmus dėl inspektavimo Kėdainiuose. Mano, kad teismui turėjo pakakti įrodymo, kad tarnybinis tyrimas dėl jo veiksmų buvo pradėtas ne iš karto, o praėjus 12 dienų, t. y. po to, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo tyrimą dėl jo rašyto tarnybinio pranešimo. Inspektorius nevertino Kauno skyriaus vedėjo pavaduotojo V. S. veiksmų dėl jo inspektavimo Kėdainiuose. Mano, kad V. S., nepasirašydamas pavedimo, elgėsi biurokratiškai (nors ir teisėtai), nenorėjo ar nesugebėjo įvertinti jo inspektavimo svarbos ir priimti tokį sprendimą, kokio reikalavo situacija (leisti užbaigti inspektavimą). Tai tik sustiprina įrodymus, kad jam buvo kerštaujama už minėto tarnybinio pranešimo ministerijai rašymą. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijumi, t. y. nevertino to, kad jam tarnybinė nuobauda buvo skirta už jo iniciatyvumą ir tinkamai atliktą valstybės pareigūno pareigą (būtiną reagavimą), nes jis pats savo iniciatyva ėmėsi neatidėliotinų priemonių ir sustabdė nesaugiai atliekamus darbus, kurie grėsė darbuotojų saugai ir sveikatai, bei pagrįstai informavo SADM dėl VDI, nesančios tinkamos tvarkos, leidžiančios atlikti neatidėliotiną inspektavimą bei jo tiesioginio vadovo trukdymą atlikti jam pavestas pareigas. Mano, kad jam skirta tarnybinė nuobauda už inspektavimo procedūros nesilaikymą prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijui.

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 77-79) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą išsiaiškinęs visas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir vertino ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – Išvados turinį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką. Teigia, kad teismas, įvertinęs Tvarkos nuostatas ir kitus norminius aktus, reglamentuojančius VDI kompetenciją, pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, pagal kuriuos jis galimai neturėjo vadovautis Tvarkos 5.11 punkto nuostatomis, kaip nepagrįstus.

Ši VDI inspektoriaus teisė operatyviai reaguoti ir atlikti inspektavimą taip pat buvo numatyta Patikrinimų taisyklių 25.2.2 punkte, pagal kurį „patikrinimai atliktini siekiant užtikrinti prevenciją ypač didelės rizikos įvykti nelaimingam atsitikimui darbe“. Inspektoriaus 2012 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-28 1.33 punktu panaikinus Patikrinimų taisyklių 25.2.2 punktą, Patikrinimų taisyklės papildytos 25.3 punktu, pagal kurį patikrinimai atliktini dėl viešojo intereso pažeidimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Taigi minėtos Patikrinimų taisyklių nuostatos neprieštarauja Tvarkos nuostatoms, o VDI inspektorius turi teisę, numatytą Tvarkos 5.11 punkte, operatyviai reaguoti ir atlikti inspektavimą nepriklausomai nuo to, kokiai rūšiai šis operatyvus inspektavimas (patikrinimas) priskirtas Patikrinimų taisyklėse.

Aiškinant priešingai (ir ad hoc bandant išvengti tarnybinės atsakomybės) gali susidaryti situacija, kada valstybės tarnautojo neveikimu paneigiama esminė darbo inspektoriaus pareiga – veikti nedelsiant ir operatyviai, siekiant išvengti pavojaus darbuotojo gyvybei bei sveikatai. Tokia pareiga yra neatsiejama nuo ankščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų. Nurodo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktus ir pažymi, jog nustatytos VDI inspektoriaus teisės atlikti patikrinimus bet kuriuo paros metu bet kurioje darbo vietoje detalizuotos kituose VDI veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose (Tvarkoje, Patikrinimų taisyklėse).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jam žinomos minėtos Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme nustatytos VDI inspektoriaus teisės, kuriomis jis pasinaudojo 2012 m. kovo 22 d. atlikdamas inspektavimą UAB „Statva“, bei pateikė teismo posėdžio dalyviams savo tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą – dokumentus, nurodytus Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nėra pagrindo teigti, kad minėtos Patikrinimų taisyklių ar Tvarkos nuostatos prieštarauja Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatoms, o pareiškėjas neturėjo teisės 2012 m. kovo 22 d. atlikti inspektavimą UAB „Statva“ be pavedimo.

Mano, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kviesti į teismo posėdį trečiuosius asmenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-05-11 įsakymo Nr. PK–161, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (pastaba), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. B. yra valstybės tarnautojas – Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2012 m. gegužės 4 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. PTD–21 dėl galimo A. B. tarnybinio nusižengimo, kuria siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX–855 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos.

Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės grindžiamas tuo, kad savo veiklą grįsdamas formalizmu, savaip interpretuodamas norminį teisės aktą ir reikalaudamas išrašyti pavedimą inspektavimui, nesilaikė Pavedimų įforminimo VDI tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1-35 5.11 punkto pakeitimo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-400 reikalavimų, kad „inspektoriai operatyviai reaguoja ir inspektuoja įmonę be pavedimo, esant neatidėliotinam ... būtinumui (... pastebėjus grubų pažeidimą, galintį turėti įtakos žmogaus sveikatai ir gyvybei) ir imasi priemonių (surašant reikalavimą sustabdyti darbus, administracinio teisės pažeidimo protokolą, darbdavio ar kitų asmenų iškvietimą į VDI ir kt.) pažeidimams pašalinti", nors buvo su juo supažindintas pasirašytinai. A. B. negalėjo savaip interpretuoti teisės akto ir jo nesilaikyti, nes Tvarkos 5.11 punkto nuostatos yra imperatyvus reikalavimas ir jo nesilaikymas, iššaukia nelaimingo atsitikimo įvykimo pasekmes. Kadangi su minėtos Tvarkos 5.11 punkto nuostatomis A. B. buvo supažindintas pasirašytinai, jo nesilaikymas vertintinas kaip tyčinis veiksmas.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-01-31 įsakymu Nr. 1-35 patvirtintos Pavedimų įforminimo Valstybinėje darbo inspekcijoje tvarkos 5.11 punkte (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010-11-24 įsakymu Nr. V-400 išdėstyta nauja redakcija) nustatyta, kad inspektoriai operatyviai reaguoja ir inspektuoja įmonę be pavedimo esant neatidėliotinam (nedarbo laiku, nesant kam pasirašyti) būtinumui (tirti avariją, nelaimingą atsitikimą darbe, kontroliuoti nelegalaus (neteisėto) darbo atvejus, darbo ir poilsio režimus, pastebėjus šiurkštų pažeidimą, galintį turėti įtakos žmogaus sveikatai ir gyvybei) ir imasi priemonių (surašo reikalavimą sustabdyti darbus, administracinio teisės pažeidimo protokolą, darbdavio ar kitų asmenų iškvietimą į VDI ir kt.) pažeidimams pašalinti. Apie atliktą inspektavimą ir priimtas priemones nedelsiant (inspektavimo dieną arba kitą po inspektavimo dieną) pateikiamas motyvuotas tarnybinis pranešimas skyriaus vedėjui.

Pažymėtina, jog skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, t. y. savaip interpretuodamas teisės aktą ir reikalaudamas išrašyti pavedimą inspektavimui nagrinėjamu atveju, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Byloje nėra paneigtas faktas, kad A. B. 2012 m. kovo 22 d. telefonu skyriaus administratorei padiktavo tekstą ir paprašė išrašyti pavedimą inspektavimui. Vertinant anksčiau aptartų aplinkybių visumą, laikytina, kad pareiškėjo kaltė gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas, pasireiškęs netinkamu pavedimo inspektavimui įforminimu.

Kitas aspektas – dėl ginčijamo tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos valstybės tarnautojo atsakomybės laipsniui. Tyrimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo 2012 m. gegužės 4 d. išvadoje duomenų, kad dėl pareiškėjo veiksmų (savotiško teisės aktų interpretavimo ir reikalavimo išrašyti pavedimą inspektavimui) būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės atsakovui, apskritai nėra, todėl laikytina, kad jų ir nebuvo. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, reklaminio stendo kabinimo darbai buvo nutraukti ir tokiu būdu užkirsta galimybė kilti pasekmėms, galinčioms turėti įtakos žmogaus sveikatai ir gyvybei. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas (teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei vertino aplinkybes, dėl ko priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-05-11 įsakymą Nr. PK–161 „Dėl A. B. tarnybinio nusižengimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė