2020-01-22 Nr. AB-1593-3-61-3-03442-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1057-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03442-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui prašymą – įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 26, 27, 29 straipsnių pakeitimo ir 19, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti / parengti Veiksmų plano projektą ir pateikti jį tvirtinti tarybai. Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės administracijos direktorius) iki šiol nėra parengusi Veiksmų plano projekto bei nustatytais terminais ir tvarka nepateikė jo tvirtinti savivaldybės tarybai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad triukšmo prevencijos veiksmų planai turi būti sudaromi ir patvirtinami ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 18 d. Teigė, jog atsakovas kreipėsi į pareiškėją 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr. A51-87753/18(3.3.2.1E-EM4), motyvuotai prašydamas nukelti Pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą iki 2019 m. gegužės mėnesio. Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas, atsižvelgiant į esamą faktinę situaciją, yra neatitinkantis proporcingumo ir protingumo principų, todėl turėtų būti netenkinamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei Pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti / parengti Veiksmų plano projektą ir pateikti jį tvirtinti tarybai.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas pateikė atsakovui 2018 m. rugsėjo 13 d. reikalavimą dėl Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto įgyvendinimo. Šis reikalavimas turėjo būti apsvarstytas per savaitę nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pareiškėjas turėjo būti informuotas per 10 d. nuo sprendimo priėmimo dienos. Suėjus įstatyme nustatytam terminui atsakovas neinformavo pareiškėjo ir tik 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr.A51-87753/18(3.3.2.1E-EM) išdėstė priežastis, dėl kurių buvo uždelsta atsakyti bei prašė pareiškėjo nukelti Pakeitimo įstatyme nurodytą terminą. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kadangi atsakovo, kaip administravimo subjekto, sprendimo nepriėmimas nustatytu laiku yra laikomas neveikimu.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad nėra atsisakęs vykdyti pareiškėjo reikalavimus. Be to, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. raštą, atsakovas nurodė kokių veiksmų yra imtasi, kokių dar yra planuojama imtis ir iki kada planuojama pabaigti rengti Veiksmų planą bei 2018 m. spalio 11 d. raštu dar kartą paaiškino, kad Veiksmų planas yra rengiamas, bet dėl didelės darbų apimties jis planuojamas baigti tik 2019 m. gegužės mėnesį, todėl motyvuotai buvo paprašyta pratęsti Pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą iki 2019 m. gegužės mėnesio.

Atsakovas vertino, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis neatsisakė įvykdyti pareiškėjo reikalavimus, o kaip tik stengėsi šiuos reikalavimus įgyvendinti, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti tiesiog nebuvo galimybių. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nesiekė bendradarbiauti su atsakovu bei pažeidė protingumo ir teisingumo principus.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą, kuriuo atsisako nuo pirmosios instancijos teismui 2018 m. spalio 10 d. paduoto prašymo.

Pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įvykdė Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje (kurio teises ir pareigas perėmė Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse) 2018 m. rugsėjo 13 d. reikalavimą Nr. 1R-25 ir įgyvendino Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pateikdamas savivaldybės tarybai tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planą 2019–2023 metams, kurį savivaldybės taryba patvirtino 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-296 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų plano 2019–2023 metams patvirtinimo“. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atliko reikalaujamus veiksmus ir todėl nebeliko ginčo dalyko, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas atsisako teismui pateikto prašymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Administracinė byla nutrauktina.

Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą, kad atsisako skundo. Pasisakydama dėl šio atsisakymo nuo skundo reikšmės nagrinėjamai apeliacinei bylai, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo administracinėje byloje teisė atsisakyti teismui paduoto skundo yra numatyta ABTĮ 50 straipsnyje, pagal kurį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą, pareiškėjo skundo atsisakymas yra pagrindas teismui nutraukti bylą. Nurodytos ABTĮ normos yra skirtos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme. Tačiau, pagal ABTĮ 137 straipsnį, šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1206/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjui yra žinomos atsisakymo nuo skundo pasekmės, atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nusprendžia atsisakymą nuo skundo priimti ir bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 4 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityje atsisakymą nuo skundo priimti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė