5bb42e2d-f86d-463f-91d2-bcd0d1bc4da0 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-322/2014                                                                                           Proceso Nr. 1-30-2-00275-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2; 1.2.18.11 (N)(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos RÅ«tos Mickevičienės,teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. K. gynėjo Vaidoto Sviderskio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo I.

K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – areštu trisdešimčiai parų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir I. K. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. K. nuteistas už tai, kad iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ :bÅ«damas UAB „I (duomenys pakeisti)“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB “I“ turtÄ , pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 10 dalį atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimÄ ir tikslų įgyvendinimÄ , nuo 2007-11-23 iki 2008-10-31 iÅ¡ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banke 126 atvejais gavo 361 161,54 Lt, tačiau apskaitos dokumentais pagrindė pinigų panaudojimÄ už 154 326,21 Lt sumÄ , likusių pinigų 206 835,33 Lt panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė ir į UAB “I“ kasÄ neįnešė.

Be to, I. K., bÅ«damas UAB “I“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB “I“ turtÄ , pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 10 dalį atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimÄ ir tikslų įgyvendinimÄ , neužregistravo apskaitos registruose iÅ¡ UAB „A (duomenys pakeisti)“ direktoriaus A. K. pagal 2008-11-08 kasos pajamų orderį serija IRK 8 Nr. 00027 gautų pinigų 7 928,22 Lt, 2008 m. lapkričio mėn. kasos apyskaitoje – į kasos pajamas neužregistravo 2008-11-08 kasos pajamų orderio serija IRK8 Nr. 00027, iÅ¡duoto 7 928,22 Lt sumai, gautų pinigų – 7 928,22 Lt į UAB “I“ kasÄ neįnešė, o juos iÅ¡Å¡vaistė.Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, I.

K., 2001-03-20 pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo Nr. IX-216 10 straipsnio 7 punkto 1dalį, kurioje numatyta, kad „įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus...“, paskirtas UAB “I“ bankroto administratoriui A. P. neperdavė UAB “I“ turto, o bÅ«tent: ilgalaikio turto, kurio pradinė vertė 10 011,69 Lt, likutinė vertė 7 361,36 Lt, t. y. biuro baldų, kurių įsigijimo vertė 3 622,89, likutinė vertė 3 019,29 Lt, kompiuterinės technikos BMS Expert – įsigijimo vertė 2 088,80 Lt, likutinė vertė 1 045,17, betono glaistyklės BG21G – įsigijimo vertė 4300 Lt, likutinė vertė 3296,90 Lt ir UAB “I“ kasoje 2008-08-28 dienÄ užregistruotų grynųjų pinigų likučio – 14,05 Lt.

Tokiu bÅ«du I. K. nuo 2007-11-01 iki 2009-06-22 iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį svetimÄ UAB “I“ priklausantį turtÄ iÅ¡ viso 222 138,96 Lt ir tuo padarė UAB “I“ 222 138,96 Lt nuostolį. I. K. taip pat nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ :I. K., bÅ«damas UAB “I“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB “I“ turtÄ , pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo įstatymo Nr. VIII-1835 (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 10 dalį atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimÄ ir tikslų įgyvendinimÄ , pagal 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1dalį bÅ«damas atsakingu už apskaitos organizavimÄ , veikdamas per UAB “I“ vyriausiÄ jÄ buhalterę A.

G. P., nesuvokusiÄ jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „ į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d.

Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 16 punktÄ , kuris numato, kad „visos Å«kinės operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ laikotarpiu nuo 2007-11-08 iki 2009-06-22 nepagrindė apskaitos dokumentais avansinių iÅ¡mokėjimų Å«kio iÅ¡laidoms panaudojimo iÅ¡ viso už 297057,57 Lt sumÄ , o bÅ«tent: nuo 2007-11-23 iki 2008-10-31 iÅ¡ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banke 126 atvejais I. K. iÅ¡mokėti 361164,54 Lt, tačiau apskaitos dokumentais pagrįstas pinigų panaudojimas už 154326,21 Lt sumÄ , likusių pinigų 206835,33 Lt panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė ir UAB “I“ kasÄ neįnešė.Nuo 2007-12-15 iki 2008-11-30 iÅ¡ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banke 46 atvejais K.

P. iÅ¡mokėti 106918,69 Lt iÅ¡ kasos 2007-12-15 1 atveju iÅ¡mokėta 2500 Lt, tačiau apskaitos dokumentais pagrįstas pinigų panaudojimas už 16696,45 Lt sumÄ , likusių pinigų 90222,24 Lt panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė ir į UAB “I“ kasÄ neįnešė;Be to, jis 2008 lapkričio mėnesį į kasos apyskaitÄ â€“ kasos pajamas neužregistravo 2008-11-08 kasos pajamų orderio serija IRK 8 Nr. 00027 už 7928,22 Lt sumÄ ir nesumažino UAB “A“ įsiskolinimo už atliktus darbus už 7928,22 Lt sumÄ , 2008-11-08 neįrašė į įmonės kasos pajamas 7928,22 Lt, gautų iÅ¡ UAB “A“ už statybos darbus ir tokiu bÅ«du sumažino dokumentinį kasos likutį už 7928,22 Lt sumÄ .

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, I. K., pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuo 2007-11-01 iki 2009-06-22 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo į buhalterinę apskaitÄ turto perleidimo likutinės vertės, buvusios 2009-05-31 dienÄ , t. y. biuro baldų įsigijimo vertė 3622,89 Lt, likutinė vertė 3019,29 Lt, kompiuterinės technikos BMS Expert – įsigijimo vertė 2088,80 Lt, likutinė vertė 1045,17 Lt, betono glaistyklės BG21G – įsigijimo vertė 4300 Lt, likutinė vertė 3296,90 Lt.Dėl Å¡ių padarytų pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti laikotarpio nuo 2007-11-08 iki 2009-06-22 UAB “I“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Apeliaciniu skundu nuteistojo I. K. gynėjas Vaidotas Sviderskis praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria I. K. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, ir I. K. iÅ¡teisinti. Taip pat praÅ¡o bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo Kanadoje dienos, t. y. nuo 2013 m. liepos 3 d.Nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl I. K. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina (neskundžia nuosprendžio dalies dėl I.

K. pripažinimo kaltu pagal BK 223 straipsnio dalį). Patenkinus apeliacinį skundÄ , atitinkamai naikintinas ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymas, kadangi bausmių bendrinimas netenka prasmės. Taip pat skundžiama ir ta dalis, kuria bausmės atlikimo pradžia pradedama skaičiuoti nuo 2013-08-15.Aptaręs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes bei teismo motyvus, kuriais grindžiama I. K. kaltė, pažymi, jog teismas niekaip nevertino jo ginamojo pozicijos dėl jam patikėto turto praradimo (pavertimo įmonės turtu) ir tokiu bÅ«du netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , visas abejones taikydamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, visiÅ¡kai nevertindamas I.

K. nekaltumÄ Ä¯rodančiÄ bylos medžiagÄ , esančiÄ penktame tome.Nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl to, ar 222 138, 96 Lt buvo iÅ¡imti iÅ¡ UAB „I" ir pasisavinti ar iÅ¡Å¡vaistyti, ar už Å¡iuos pinigus buvo sukurta pridėtinė vertė bendrovei, tačiau Å¡iai aplinkybei pagrįsti nepateikti dokumentai. Jo ginamasis neneigė paėmęs iÅ¡ bendrovės pinigus, tačiau nuosekliai paaiÅ¡kino, kur jie buvo panaudoti (mokėdavo avansus darbininkams, pirkdavo statybines medžiagas ir tt.).

Pažymi, jog I. K. iÅ¡ archyvo surinko atitinkamas sutartis ir aktus, kurie iÅ¡ esmės sudaro visÄ penktÄ nagrinėjamos baudžiamosios bylos tomÄ . I. K. parodė atitinkamus darbus atlikęs nedeklaruodamas iÅ¡laidų, t. y. tokiu bÅ«du įmonėje atsirado turtas, kuris darbų priėmimo - perdavimo aktais atiteko užsakovams, už juos iÅ¡raÅ¡yti reikalavimai (PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros), tačiau jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais Å¡io turto įgijimas įmonėje neapskaitytas. AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ iÅ¡dėstė ir teisme liudytoju apklaustas bankroto administratorius A.

P., parodęs, jog įmonę prie bankroto privedė ne kažkoks lėšų iÅ¡Å¡vaistymas, o UAB “I” debitorių neatsiskaitymas su Å¡ia įmone. Jis taip pat patvirtino, kad, UAB “I” debitoriams tinkamai atsiskaičius, įmonė bÅ«tų buvusi pelninga, o, kreditoriams ir akcininkams grÄ Å¾inus pinigus, įmonėje bÅ«tų buvęs virÅ¡pelnis, t. y. ir jis pastebėjo, kad I. K. iÅ¡ esmės turėjo įmonei grÄ Å¾inti ne pinigus, o iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Be to, liudytojas parodė ir tai, jog įmonėje atsirado turtas, kuris nebuvo įgytas, nėra jokių patvirtinančių apskaitos dokumentų, todėl tikėtina, kad Å¡is turtas galėjo atsirasti panaudojus I.

K. iÅ¡ įmonės iÅ¡imtus pinigus. Apelianto nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad I. K. gautus pinigus iÅ¡leido įmonės reikmėms ir naudojo neapskaitytai įmonės veiklai, t. y. sukÅ«rė iÅ¡laidas pateisinančiais dokumentais nepagrįstÄ Ä¯monės pridėtinę vertę (turtÄ ).Siekiant nustatyti, ar I. K. iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ turtÄ bei vertinant tai, kad turtas įgytas įmonės vardu, jos naudai ir interesais, atliktas įgalioto asmens ir įmonės vardu, negalima teigti, kad svetimas turtas buvo iÅ¡eikvotas.

Å iuo atveju įmonė disponavo savo pinigais ir siekė įstatuose numatyto tikslo - veiklos rezultato - kuo didesnio pelno.Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs, kad patikėto svetimo turto praradimas ne visais atvejais sudaro pagrindÄ kvalifikuoti veikÄ pagal BK               184 straipsnį. Apeliantas aptaria kasacinę nutartį 2K-191/2012, taip pat LAT plenarinės sesijos nutartį Nr. 2K-P-78/2012, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr. 2K-7-84/2012.

BÅ«tent pastarojoje nutartyje yra nurodyta, kad „jeigu įmonės vadovas neteisėtai paėmė įmonės turtÄ ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymÄ jį naudoti įmonės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali bÅ«ti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį“. Tad nors Å¡iuo atveju yra pasisakoma dėl BK 183 straipsnio inkriminavimo, tačiau, apelianto įsitikinimu, ji taip pat yra aktuali ir sprendžiant atsakomybės pagal BK 184 straipsnį klausimÄ .

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas bandė remtis ta kasacinio teismo praktika, kad kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis, tačiau penktas Å¡ios bylos tomas kaip tik ir paliudija, koks konkrečiai turtas buvo sukurtas ir kam konkrečiai panaudotas. Vadinasi, teismas, siekdamas paneigti Å¡iÄ nuteistojo versijÄ , turėjo iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai pasisakyti, kokiu kitu bÅ«du, nei nurodė nuteistasis, buvo sukurtas Å¡is turtas.

Pabrėžia, kad I. K. pateikė konkrečius, patikrinti galimus duomenis dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms, tačiau teismas Å¡ių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė.Mano, jog teismas nesuvokė, kokia apimtimi ir kokį turtÄ galimai iÅ¡Å¡vaistė nuteistasis ir kokie „aitvarai" sunešė įmonei debitorinius reikalavimus, kurie pagrįsti ne tik I. K. žodžiais, bet konkrečiais byloje esančiais dokumentais, kurių teismas nevertino. Teismas vertino tik kaltinimui aktualias aplinkybes ir ignoravo gynybos pozicijÄ , taip pat nepagrįstai atmestas ikiteisminio tyrimo metu pateiktas praÅ¡ymas atlikti kompleksinį įmonės veiklos vertinimÄ , iÅ¡ kurio bÅ«tų galima neginčijamai nustatyti, ar I.

K. lėšas iÅ¡Å¡vaistė, ar jas panaudojo įmonės reikmėms, tačiau nepristatė tai patvirtinančių atitinkamų dokumentų, dėl ko ir buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (Å¡ios nuosprendžio dalies apeliantas neskundžia).Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas I. K. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 184 straipsnį tik todėl, kad tas pats teismas jau anksčiau buvo paskyręs kardomÄ jÄ priemonę - sulaikymÄ I. K., tad, siekdamas kaip nors pateisinti pastarojo izoliavimÄ ir pargabenimÄ , priėmė sprendimÄ nuteisti, tačiau visai nesigilino į realias bylos aplinkybes ir bei nevertino nuteistÄ jį teisinančių parodymų (kasacinės instancijos teismas pabrėžia bÅ«tinumÄ Ä¯vertinti tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek įrodymų visumÄ ; kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2012). Toliau skunde yra nurodoma, jog LAT suformuotoje praktikoje ne kartÄ pabrėžė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis       Nr. 2K-P-218/2009), aptariamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK)          20 straipsnio 5 dalies nuostatos, cituojamas LAT senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ " 3.1.8 punktas, kurio nuostatų Å¡iuo atveju nesilaikyta.Vertindamas I.

K. paskirtos bausmės dydį, apeliantas nurodo, kad jo ginamasis anksčiau neteistas, niekaip nesusijęs su kriminaline aplinka. Teismui įvertinus tai, kad nuo pastarojo inkriminuojamos veikos padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, per kuriuos I. K. nepadarė jokios kitos nusikalstamos veikos, nesuprantama, kodėl pastarajam buvo bÅ«tina skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę, aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujančiÄ bet kokiems teisingumo, protingumo, žmogiÅ¡kumo ir proporcingumo principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Toks konstitucinis teisinės valstybės principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Å iuo atveju nesuvokiama, kodėl bÅ«tinas I. K. izoliavimas, kodėl jis pavojingas visuomenei. Dar daugiau, Å¡ioje byloje civiliniai ieÅ¡kiniai nepareikÅ¡ti, o, kaip patvirtino bankroto administratorius, jokia žala nepadaryta. Apelianto manymu, Å¡iÄ aplinkybę teismas turėjo vertinti kaip lengvinančiÄ nuteistojo atsakomybę.

Taip pat nurodo, kad I. K. nekliudė tyrimui, davė nuoseklius ir aiÅ¡kius parodymus, kurių nekeitė, skyrėsi tik jų vertinimas, todėl nesuprantama, kodėl iÅ¡ esmės nusikalsti nelinkusį, žalos nepadariusį, Å¡eimÄ turintį bei mažametį vaikÄ auginantį asmenį bÅ«tina atskirti nuo Å¡eimos ir visuomenės. Gynėjo įsitikinimu, baudžiamieji tikslai bus pasiekti I. K. neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.Galiausiai mano, kad teismas neteisingai skaičiavo bausmės atlikimo pradžiÄ .

Pabrėžia, kad   I. K. buvo sulaikytas Kanadoje 2013 m. liepos 3 d., todėl jam bausmės atliko pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama bÅ«tent nuo Å¡ios datos, o ne nuo sulaikymo Lietuvoje dienos, t. y. 2013-08-15.Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu ieÅ¡kojo kaltinamojo padėtį bloginančių įrodymų, atmetė ir nevertino teisinančių įrodymų, taip pat Å¡aliÅ¡kai ir kryptingai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , vertindamas įrodymus padarė esminius BPK pažeidimus ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl ko skundžiamo nuosprendžio dalis turi bÅ«ti panaikinta.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistojo I. K. gynėjas advokatas V. Sviderskis prašė patenkinti jo apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė šį skundÄ atmesti.Nuteistojo I. K. gynėjo advokato V. Sviderskio apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)               326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra skundžiama pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl I. K. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, praÅ¡ant pastarÄ jį iÅ¡teisinti. Esminis argumentas, kuriu grindžiamas toks praÅ¡ymas, yra tai, kad I. K. 222 138,96 Lt iÅ¡ UAB “I“ nepasisavino, o pavertė juos įmonės turtu, sukÅ«rė bendrovei pridėtinę vertę. AnalogiÅ¡kos pozicijos buvo laikomasi ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tokia gynybos versija atmesta kaip nepasitvirtinusi, kadangi I.

K. nepateikė jokių konkrečių duomenų, įrodančių, jog pinigai iÅ¡ tiesų buvo panaudoti įmonės reikmėms. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstÄ atmeta praÅ¡ymÄ dėl I. K. iÅ¡teisinimo iÅ¡Å¡vaisčius didelės vertės UAB “I“ turtÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, apeliantas iÅ¡ esmės nepateikia jokių naujų argumentų, nei jie buvo dėstomi pirmosios instancijos teisme, o praÅ¡o kitokio surinktų įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas iÅ¡vadas tiek dėl faktinių bylos aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo taikymo, tiek dėl nuteistojo kaltės iÅ¡Å¡vaisčius jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB “I“ turtÄ .

Ta aplinkybė, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo bei faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. K. nuo 2007-11-23 iki 2008-10-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į UAB “I“ kasÄ neįnešė gautų 206 835,33 Lt, taip pat 2008-11-08 į kasÄ neįnešė pagal nurodytos dienos kasos pajamų orderį Nr. 00027 iÅ¡ UAB “A“ gautų 7 928,22 Lt bei paskirtam bankroto administratoriui neperdavė UAB “I“ ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 7 361,36 Lt, bei grynųjų pinigų likučio (14,05 Lt), t. y. tokiu bÅ«du nuteistasis I.

K. iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį svetimÄ UAB “I“ turtÄ , padarydamas bendrovei nuostolių iÅ¡ viso už 222 138,96 Lt. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis I. K. neginčija tokių aplinkybių ir pripažįsta paėmęs kaltinime nurodytÄ pinigų sumÄ , taip pat į kasÄ neįnešęs iÅ¡ UAB “A“ gautų pinigų (taip pat iÅ¡ esmės neginčija turto neperdavimo aplinkybių, pripažįsta jo tiesiogiai neperdavęs bankroto administratoriui), tačiau kategoriÅ¡kai neigia iÅ¡Å¡vaistęs šį turtÄ ir tikina, kad paimti ir į kasÄ neįneÅ¡ti pinigai buvo panaudoti iÅ¡imtinai bendrovės reikmėms. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, teisingai nurodė, kad vien tai, jog I.

K. (taip pat ir kitas bendrovės akcininkas K. P.) teigė, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeninėms, o iÅ¡imtinai pačios bendrovės reikmėms, tačiau nepateikia jokių tokį panaudojimÄ pagrindžiančių konkrečių dokumentų, nepaneigia turto iÅ¡Å¡vaistymo BK 184 straipsnio prasme. PrieÅ¡ingai nei tikina apeliantas, teismas neturėjo jokių procesinių galimybių patikrinti tokius I. K. parodymus, todėl pagrįstai pripažino juos esant nepasitvirtinusiais. Tuo pačiu atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, negali bÅ«ti traktuojamas kaip įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas kaltininkui.Siekiant atsakyti į apeliacinį skundÄ , dar kartÄ apžvelgtina nuteistojo bei jo gynėjo dėstoma versija, kuria neigiamas turto iÅ¡Å¡vaistymas.

Taigi iÅ¡ I. K. parodymų matyti, kad pastarasis, neneigdamas pinigų paėmimÄ iÅ¡ bendrovės, įrodinėja juos panaudojęs tos pačios bendrovės reikmėms. Å ioje vietoje svarbu tai, kaip nuteistasis grindžia tokiÄ savo pozicijÄ . Antai iÅ¡ I. K. parodymų matyti, kad pastarasis pinigų panaudojimÄ bendrovei įrodinėja ne konkrečiais įrodymais, o gana aptakiais teiginiais, t. y. „< ... > imdavau pinigus, mokėdavau avansÄ , pirkdavau medžiagas, kai bÅ«davo objektai uždarose teritorijose“, „ < ... > visus pinigus iÅ¡leidau įmonės veiklai vykdyti, objektams statyti, medžiagoms pirkti, su žmonėmis atsiskaityti“ (t. 6, b. l. 33-37, 137-139).

Norint vadovautis tokiais parodymais, bÅ«tina juos pagrįsti atitinkamais įrodymais, kurių Å¡iuo atveju byloje nebuvo surinkta, jų nepateikė ir pats kaltininkas. Tvirtindamas, jog pinigus iÅ¡leido medžiagų pirkimui, atsiskaitymui su darbininkams ir pan., jis nepateikė nė vieno dokumento, liudijančio, jog paimta ir į bendrovės kasÄ neįneÅ¡ta 206 835,33 Lt suma bent jau iÅ¡ dalies buvo panaudota apmokant su bendrove susijusias iÅ¡laidas. Visi I. K. parodymai, susiję su bÅ«tinumu pagrįsti pinigų panaudojimÄ , yra nuosekliai abstraktÅ«s ir neinformatyvÅ«s. Nors nuteistasis įrodinėja pirkęs statybines medžiagas, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡skyrus visais atvejais panaÅ¡aus pobÅ«džio I.

K. teiginiuss, jog „< ... > statybines medžiagas supirkau aÅ¡, mokėjau grynaisiais pinigais, sumos konkrečios pasakyti negaliu. Patvirtinančių dokumentų, kad pirkau statybines medžiagas neturiu < ... >“, „< ... > žvyrÄ pirkau iÅ¡ privačių asmenų, jų nei vardo, nei pavardės nurodyti negaliu < ... > trÅ«kstamÄ cementÄ pirkau iÅ¡ parduotuvės, tačiau sÄ skaitų-faktÅ«rų neiÅ¡siraÅ¡iau, pinigų sumokėjimo kvito buhalterijai nepateikiau“ (t. 5, b. l. 15-18, 25-27).

Pastarasis taip pat tikina mokėjęs darbininkams, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina nei darbo sutartys ar pinigų sumokėjimo faktÄ atspindintys raÅ¡ytiniai dokumentai, nei byloje nustatyti statybinius darbus atlikę asmenys ar, juo labiau, atitinkami Å¡ių asmenų parodymai. Vadinasi, vėl lieka tik abstraktÅ«s     I. K. parodymai, kad „< ... > darbams atlikti samdžiau fizinius asmenis, su jais darbo sutartys nebuvo sudarytos < ... > Å¡ių asmenų vardų ir pavardžių aÅ¡ nurodyti negaliu < ... > už darbus sumokėjau apie < ... >, Å¡iems iÅ¡mokėtiems pinigams aÅ¡ kasos iÅ¡laidų orderių neiÅ¡raÅ¡iau, jokio dokumento patvirtinančio, kad pinigus gavo, Å¡ie asmenys man nepasirašė„, „< ... > apie 70 000 Lt aÅ¡ sumokėjau darbininkams už betonavimo darbus, tačiau nei kam konkrečiau sumokėjau, nei kokiÄ tiksliÄ sumÄ pinigų, aÅ¡ nurodyti negaliu, neatsimenu“ (t. 5, b. l. 25-27, 71-73).

Neįtikinami              I. K. teisme duoti parodymai, kad jis vėliau neva bandė surasti asmenis, kurie atliko įvairius statybinius darbus, tačiau taip ir nepavyko nė vieno tokio asmens nustatyti. Akivaizdu, kad tokie I. K. parodymai nėra pakankami kaip pagrįstÄ laikyti jo keliamÄ versijÄ apie pinigų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad jo ginamojo nekaltumÄ Ä¯rodo medžiaga, sudaranti visÄ 5-tÄ bylos tomÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, pastarasis vėlgi Å¡ios medžiagos sÄ moningai nekonkretizuoja.

IÅ¡ minėto baudžiamosios bylos tomo matyti, kad apeliantas galimai kalba apie medžiagos dalį, apimančiÄ Â Â Â 28-70 lapus, Å¡iÄ medžiagÄ tyrėjai pateikė pats I. K. (t. 5, b. l. 28-70). Taigi Å¡ioje bylos medžiagoje yra UAB “I“ ir atitinkamų bendrovių sudarytos rangos sutartys, darbų sÄ matos, pažymos apie atliktų darbų vertę. Apeliantas nedetalizuoja, kaip konkrečiai Å¡ie dokumentai įrodo, jog 206 835,33 Lt suma buvo panaudota bendrovės reikmėms, o tik deklaratyviai tvirtina, jog jokiu kitu bÅ«du nei nurodė nuteistasis, turtas negalėjo bÅ«ti sukurtas.

Å iuo atveju iÅ¡ byloje esančių I. K. pateiktų dokumentų galėtų bÅ«ti paminėtini nebent tik atliktų darbų aktai, kadangi tiek rangos sutarčių, tiek sÄ matų sudarymas įtvirtina galimÄ atitinkamo veiksmo perspektyvÄ , o ne jau įvykusį faktÄ , kuriuo, be kita ko, yra konstatuojamas ir jau įvykusio veiksmo finansinis įvertinimas. Atliktų darbų aktai patys savaime, nesant jokių kitų įrodymų (PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, kitų raÅ¡ytinių įrodymų dėl apmokėjimo už medžiagas ar paslaugas, nenustačius paslaugas atlikusių asmenų ir kt.), neleidžia daryti iÅ¡vados apie tai, kad I.

K. inkriminuota pinigų suma buvo panaudota aktuose nurodytų darbų atlikimui. Tad nesant nei bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų, nei kitų patikimų įrodymų apie Å¡ių pinigų panaudojimÄ , skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog I. K. 206 835,33 Lt iÅ¡Å¡vaistė. Už analogiÅ¡kus veiksmus (mažesne apimtimi) nuteisto kito bendrovės akcininko K. P. parodymai nelaikytini įrodymų Å¡altiniu, pagrindžiančiu I. K. teiginius dėl UAB “I“ turto panaudojimo kryptingumo.

AnalogiÅ¡kai jokiais įrodymais nepagrįsta ir tai, kad I. K. bendrovės reikmėms panaudojo iÅ¡ UAB „A“ pagal kasos pajamų orderį Nr. 00027 gautus ir į UAB “I“ kasÄ neįneÅ¡tus 7 928,22 Lt. Gynėjo minimoje bylos medžiagoje apskritai nėra jokių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti bent kokias iÅ¡vadas apie tai, kam buvo iÅ¡leisti nurodyti pinigai. Pats I. K. vėlgi aptakiai aiÅ¡kina Å¡iuos pinigus galimai iÅ¡leidęs užsakovų paieÅ¡koms „< ... > jei tai buvo pabaigoje 2008 m., tuos pinigus panaudojau vykdamas ieÅ¡koti užsakovų.

Tų metų gruodžio mėn. pradėjome ieÅ¡koti užsienyje užsakovų, reikėjo pirkti bilietus, vykti į MaskvÄ , ten gyventi. Vykome su kompanionu abu, realiai nieko neradome, tik pinigus praradome < ... >“ (t. 6, b. l. 33-37). Dėl tęstinių nusikalstamų veiksmų, kuriais I. K. bankroto administratoriui I. P. neperdavė UAB “I“ ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 7 361,36 Lt, bei grynųjų pinigų (14,05 Lt) apeliaciniame skunde iÅ¡vis nepasisakoma. Teisėjų kolegija laiko, kad Å¡ie nuteistojo veiksmai byloje yra pilnai įrodyti.

Po to, kai UAB “I“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, I. K. buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus įmonės veiklos dokumentus bei turtÄ , tačiau pastarasis pilnai Å¡ios pareigos neįvykdė ir neperdavė dalies įmonės ilgalaikio turto, taip pat grynųjų pinigų likučio. Nuteistojo aiÅ¡kinimai, kad jis turtÄ (baldus, kompiuterinę technikÄ ) paprasčiausiai paliko UAB „K (duomenys pakeisti)“ administracinio pastato trečiame aukÅ¡te, kitÄ turtÄ â€“ tos pačios įmonės teritorijoje esančiame garaže, tik patvirtina, kad jis bankroto administratoriui neperdavė UAB “I“ priklausančio turto, o neteisėtai ir neatlygintinai perleido jį tretiesiems asmenims.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia tolesni I. K. parodymai, kuriuose pastarasis tvirtina, jog tiek baldai ir kompiuterinė technika buvo palikti patalpose, į kurias laisvai galėjo patekti kiti asmenys (darbuotojai), turto neperdavė, nes neturėjo transporto nuvežti, galimai dalis turto (baldai) ir dabar ten tebėra, nors daug kas ir pradingo („< ... > į garaÅ¾Ä galėjo visi mÅ«sų darbuotojai įeiti. Mano asmeniniai instrumentai buvo, įmonės daiktai, nieko nebeliko. Nesikreipiau į policijÄ dėl vagystės“) (t. 5, b. l. 76; t. 6, b. l. 33-3-37).Taigi anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės aiÅ¡kiai rodo, kad I.

K., bÅ«damas UAB “I“ direktoriumi ir Å¡ių užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB “I“ turtÄ , t. y. turėdamas juridiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus įmonės atžvilgiu, iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB “I“ turtÄ , iÅ¡ viso už 222 138,96 Lt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sÄ Å¾iningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu.

Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje nurodoma, jog sÄ Å¾iningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ Ä¯monėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymÄ , laikymÄ si. Kai pats bendrovės vadovas pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡ bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiÅ¡kiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, Å¡is veiksmas vertintinas kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K–427/2000, 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009).

I. K. nei ikiteisminiame tyrime, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei galiausiai apeliaciniame procese nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad paimti ir į kasÄ neįneÅ¡ti pinigai buvo panaudoti UAB “I“ reikmėms ir interesais.Tuo pačiu pažymėtina, kad gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia esÄ bendrovė jokios žalos nepatyrė. Ta aplinkybė, jog UAB “I“ nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad įmonei nebuvo padaryta žala.

Byloje atlikta specialisto išvada Nr. 5-3/25 „Dėl BUAB “I“ ūkinės finansinės veiklos aiškiai konstatavo, kad dėl I. K. veiksmų bendrovė patyrė 222 138,96 Lt nuostolį (t. 4, b. l. 11-25). Atsižvelgiant į tai, kad abu UAB “I“ akcininkai yra nuteisti dėl bendrovės turto iššvaistymo, suprantama, kad nebuvo pateiktas civilinis ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo.Gynėjo skunde aptartose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose konkrečiose kasacinėse nutartyse analizuotos nusikalstamų veikų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, todėl jos negali būti pritaikytos šiuo konkrečiu atveju.

Be to, gynėjas cituoja tik atskiras kasacinių nutarčių nuostatas, neatsižvelgdamas į bendrÄ bylų kontekstÄ . Antai, minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-78/2012, kurioje aptariant BK                183 straipsnio taikymÄ , taip pat yra įtvirtinama kaltininko pareiga pagrįsti teiginius dėl bendrovės pinigų panaudojimo jos poreikiams, kadangi vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme (analogiÅ¡kos nuostatos taikytinos ir įrodinėjant BK 184 straipsnį).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenerinei sesijai grÄ Å¾inus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti sprendimÄ dėl nuteistojo pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tokiÄ pozicijÄ be kita ko motyvavo ir tuo, kad proceso metu nebuvo gauti jokie duomenys apie tai, kad iÅ¡gryninti pinigai panaudoti iÅ¡imtinai bendrovės interesais; tokių duomenų nuteistasis nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei jÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-132/2013).

Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo dar kartÄ peržiÅ«rėtas kasacine tvarka, paliekant galioti teismo sprendimÄ dėl nuteistojo pripažinimo kaltu pasisavinus bendrovės turtÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-36/2014). Dėl bausmės Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam I. K. už BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui artima bausmė, t. y. laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Nuteistojo gynėjas su tokia bausme nesutinka ir mano, jog nebuvo jokio pagrindo jo ginamajam skirti griežčiausiÄ bausmės rūšį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį.Remdamasis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ar tokios aplinkybės apskritai nenustatytos) bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistajam I. K. parinkta bausmės rūšimi, tačiau mano, kad jos dydis, kuris nors ir artimas bausmės minimumui, tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir I.

K. asmenybę, nustatytas kiek per didelis. Kolegijos manymu, teismas nepakankamai įvertino iÅ¡imtinai teigiamÄ nuteistojo asmenybę (I. K. anksčiau nė karto nėra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, yra socialiai susaistytas, turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ ), per pakankamai ilgÄ laikÄ nuo byloje pareikÅ¡tų kaltinimų jis daugiau nepadarė jokių nusikaltimų, taip pat nors ir nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui, tačiau atsižvelgtina, kad I.

K. iÅ¡ esmės neneigė ir pripažino paėmęs ir į kasÄ neįnešęs visÄ jam inkriminuotÄ pinigų sumÄ . Kolegijos manymu, I. K. įvykdytas sunkus nusikaltimas bei paties nuteistojo veiksmai nelaikytini padidinto pavojingumo, lyginant su rÅ«Å¡iniu Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumu, todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, jog nuteistajam I. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė mažintina iki faktiÅ¡kai suėmime iÅ¡bÅ«to laiko, t. y. 7 (septynių) mėnesių 24 dienų.Tuo pačiu kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo gynėjo praÅ¡ymas bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo pastarojo sulaikymo Kanadoje dienos, t. y. 2013 m. liepos 3 d.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. K. Kanadoje buvo sulaikytas vykdant Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ dėl jo ekstradicijos. PrieÅ¡ingai, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atÅ¡aukė teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ dėl I. K. ekstradicijos, kÄ patvirtina byloje esantis atitinkamas prokuratÅ«ros raÅ¡tas (t. 7, b. l. 28). I. K. sulaikytas 2013 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus oro uoste, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 5, b. l. 158, 164-166).

Tad byloje nesant jokių kitų duomenų, rodančių, kad nagrinėjamoje byloje I. K. laisvė buvo apribota kitokiu pagrindu nei nurodyta 2013-08-15 sulaikymo protokole (t. 5, b. l. 157), bausmės pradžia kaip tik ir skaičiuotina nuo sulaikymo dienos, t. y. 2013 m. rugpjūčio 15 d. Tai, jog I. K. Kanadoje buvo sulaikytas kitais nei šis pagrindais, o vėliau deportuotas iš šalies, neturi jokios įtakos bausmės pradžios skaičiavimui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies              2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu: n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti ir I. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę sumažinti iki faktiÅ¡kai suėmime iÅ¡bÅ«to laiko, t. y. 7 (septynių) mėnesių 24 dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Å¡iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nustatant I. K. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 7 (septyniems) mėnesiams 24 dienoms, ir laikyti nuteistÄ jį I.

K. pilnai atlikusiu nuosprendžiu paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ panaikinti ir nuteistÄ jį I. K. nedelsiant paleisti iÅ¡ suėmimo.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                                     Valdimaras Bavėjanas Viktoras Kažys