Legislator Case Law & Legislation
5bb30247-089e-4b9a-a55d-d4f572455d4e AI generated

5bb30247-089e-4b9a-a55d-d4f572455d4e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5bb30247-089e-4b9a-a55d-d4f572455d4e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl sutartinės hipotekos lakÅ¡tų bei vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl neatlygintinio hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujančio juridinio asmens teisnumui.IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statyba ir remontas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais 2012 m. vasario 23 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ (notarinio registro Nr. 1125), 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ dėl sutartinės hipotekos lakÅ¡to, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimo ir iÅ¡dėstymo nauja redakcija (notarinio registro Nr. 5629), sudarytus UAB „Effektus novus“, UAB „Statyba ir remontas“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, ir jų pagrindu Klaipėdos miesto 2 notarų biuro notaro G.

Legislator headnote

AI generated

5bb30247-089e-4b9a-a55d-d4f572455d4e · Lietuvos apeliacinis teismas: Paskola iÅ¡ kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ buvo imama iÅ¡imtinai UAB „Effectus novus“ veiklai vystyti, t. y. Å¡ios atsakovės interesais. Nei viena iÅ¡ atsakovių nenurodė nei vienos realios priežasties, kodėl ieÅ¡kovė savo turtu turėjo užtikrinti atsakovei iÅ¡duotos paskolos grÄ Å¾inimÄ .IeÅ¡kovės bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, kad sandoriai, susiję su turto perleidimu ar įsigijimu, yra patvirtinami bendrovės vienintelio akcininko sprendimu (nepriklausomai nuo to, jog įstatuose tai nebuvo nurodyta), be to, tvirtinant ginčo sandorius, notarė O.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-57-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01721-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.1; 2.4.4.5.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir remontas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-42-565/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir remontas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Effectus novus“, kooperatinei bendrovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ ir T.

S. dėl sutartinės hipotekos lakÅ¡tų bei vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl neatlygintinio hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujančio juridinio asmens teisnumui.IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statyba ir remontas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais 2012 m. vasario 23 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ (notarinio registro Nr. 1125), 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ dėl sutartinės hipotekos lakÅ¡to, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimo ir iÅ¡dėstymo nauja redakcija (notarinio registro Nr. 5629), sudarytus UAB „Effektus novus“, UAB „Statyba ir remontas“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, ir jų pagrindu Klaipėdos miesto 2 notarų biuro notaro G.

B. 2014 m. gegužės 15 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. GB3979).IeÅ¡kovė nurodė, kad, užtikrindama atsakovei UAB „Effektus novus“ suteiktos 139 000 Eur paskolos grÄ Å¾inimÄ , 2010 m. liepos 16 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu kredito unijai „Nacionalinė kredito unija“ įkeitė ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Buvęs ieÅ¡kovės vadovas atsakovas T. S. ieÅ¡kovės akcininkui G. Z. 2012 m. pavasarį pateikė įrodymus, kad Å¡i hipoteka yra pasibaigusi ir iÅ¡registruota. IeÅ¡kovės akcininkui G. Z. 2015 m. tapo žinoma, kad 2012 m. vasario 23 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu bei 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu dėl sutartinės hipotekos lakÅ¡to pakeitimo ir iÅ¡dėstymo nauja redakcija ieÅ¡kovė, atstovaujama atsakovo T. S., minėtas patalpas įkeitė atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, užtikrindama atsakovei UAB „Effektus novus“ pagal 2012 m. vasario 23 d. sutartį suteiktÄ paskolÄ .

IeÅ¡kovės įsitikinimu, sudaryti hipotekos sandoriai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės veiklos tikslams (tenkinti privačius interesus, vystyti veiklÄ , siekti maksimalaus veiklos rentabilumo, pelno, aukÅ¡tos veiklos rezultatų), nes paskola atsakovei UAB „Effektus novus“ buvo suteikta iÅ¡imtinai Å¡ios atsakovės veiklai vystyti, ieÅ¡kovė negavo naudos iÅ¡ atsakovės veiklos, taip pat ieÅ¡kovei nebuvo atlyginta už patalpų įkeitimÄ . Vienintelis ieÅ¡kovės akcininkas G. Z. nepasirašė 2012 m. sausio 3 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. vienintelio akcininko sprendimų dėl patalpų įkeitimo, patalpų įkeitimo klausimai su akcininku nebuvo derinami, todėl kyla įtarimas, kad minėti akcininko sprendimai yra suklastoti.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas T. S. ir jo sutuoktinė A. S. įvairiais laikotarpiais buvo atsakovės UAB „Effektus novus“ akcininkais bei vadovais, o tai leidžia teigti, jog T. S. neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais ieÅ¡kovės vadovo įgaliojimais ir ieÅ¡kovės turtÄ panaudojo savo (susijusio) verslo paskoloms užtikrinti. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ neabejotinai turėjo suprasti, jog hipotekos sandoriai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės veiklos tikslams, nes ieÅ¡kovei priklausančios patalpos buvo įkeistos neatlygintinai ir ieÅ¡kovė negavo jokios naudos iÅ¡ atsakovei UAB „Effektus novus“ suteiktos paskolos.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė yra privatus juridinis asmuo, kurio įstatuose nėra nustatytas reikalavimas vadovui, sudarant sandorius ieÅ¡kovės vardu, gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ , o valdyba nėra sudaroma. Todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 37 straipsnio 10 dalimi, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės vadovas turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius ieÅ¡kovės vardu, taip pat ir sandorius dėl ieÅ¡kovės ilgalaikio turto įkeitimo, taigi, sudarant ginčijamus hipotekos sandorius, ieÅ¡kovės valdymo organų kompetencija nebuvo pažeista.Teismas pažymėjo, kad byloje yra vienintelio ieÅ¡kovės akcininko G.

Z. sprendimai įkeisti kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ ieÅ¡kovei priklausančias patalpas, užtikrinant atsakovei UAB „Effectus novus“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ ir, nors ieÅ¡kinyje teigiama, jog G. Z. Å¡ių sprendimų nepasirašė, įrodymų apie Å¡ių sprendimų suklastojimÄ ieÅ¡kovė nepateikė. Teismas akcentavo ir tai, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ nesÄ Å¾iningumo, sudarant ginčo hipotekos sandorius.

Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kovė ir 100 proc. ieÅ¡kovės akcijų savininkas G. Z. ieÅ¡kovės patalpų įkeitimo, užtikrinant atsakovei UAB „Effectus novus“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ 2010 metais, net ir ieÅ¡kovei negaunant naudos iÅ¡ įkeitimo ar paskolos sandorio, nelaikė ieÅ¡kovės veiklos tikslams prieÅ¡taraujančiu sandoriu. Paskola kredito unijai „Nacionalinė kredito unija“ buvo grÄ Å¾inta ne iÅ¡ atsakovės UAB „Effectus novus“ veiklos metu uždirbtų lėšų, o atsakovei kredito unijai „Mėnelio taupomoji kasa“ refinansavus Å¡iÄ paskolÄ .

Teismo vertinimu, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, turėdama duomenis, kad ieÅ¡kovei priklausančios patalpos pirminiu įkeitimu jau buvo įkeistos kredito unijai „Nacionalinė kredito unija“, užtikrinant tam pačiam asmeniui, t. y. atsakovei UAB „Effectus novus“, suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , jog sprendimÄ dėl patalpų įkeitimo yra priėmęs 100 proc. ieÅ¡kovės akcijų savininkas, kad atsakovei UAB „Effectus novus“ naujai suteiktos paskolos dalis buvo skirta anksčiau suteiktai paskolai refinansuoti, neturėjo pagrindo abejoti, jog ieÅ¡kovės patalpų įkeitimas neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės veiklos tikslams.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeÅ¡kovė UAB „Statyba ir remontas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pagrindinis privataus juridinio asmens veiklos tikslas – iÅ¡ veiklos gauti ekonominę naudÄ , tad sandoriai, kuriais ne tik kad nėra siekiama pelno, tačiau prieÅ¡ingai, juridinio asmens turtas pateikiamas svetimo juridinio asmens įsipareigojimams prieÅ¡ kredito įstaigas neatlygintinai užtikrinti, yra prieÅ¡ingi juridinio asmens veiklos tikslams, nes tuo akivaizdžiai yra daroma žala pačiai bendrovei.

Ginčo sandorių pagrindu atsirado turto suvaržymai, dėl kurių pradėtas išieškojimas iš šio turto, tad akivaizdu, kad dėl šių sandorių ieškovė gali netekti (ir neteks, jei sandoriai bus palikti galioti) viso įkeisto didelės vertės bendrovės turto, o tai neabejotinai bendrovę privers bankrutuoti. Sandorio neatlygintinumas yra aplinkybė, patvirtinanti, kad sudarytas sandoris prieštarauja pelno siekiančio juridinio asmens veiklos tikslams.Su atsakove UAB „Effectus novus“ ieškovės nesieja jokie verslo santykiai, bendrovės neturi jokių finansinių įsipareigojimų viena kitai, taigi neegzistavo jokia ieškovės pareiga įkeisti bendrovės patalpas.

Paskola iÅ¡ kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ buvo imama iÅ¡imtinai UAB „Effectus novus“ veiklai vystyti, t. y. Å¡ios atsakovės interesais. Nei viena iÅ¡ atsakovių nenurodė nei vienos realios priežasties, kodėl ieÅ¡kovė savo turtu turėjo užtikrinti atsakovei iÅ¡duotos paskolos grÄ Å¾inimÄ .IeÅ¡kovės bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, kad sandoriai, susiję su turto perleidimu ar įsigijimu, yra patvirtinami bendrovės vienintelio akcininko sprendimu (nepriklausomai nuo to, jog įstatuose tai nebuvo nurodyta), be to, tvirtinant ginčo sandorius, notarė O.

Ž. pareikalavo pateikti akcininko sprendimÄ , todėl, nustačius akcininko sprendimų (kurių G. Z. teigia nepasirašęs) suklastojimo faktÄ , yra pagrindas pripažinti, kad hipotekos sandoriai sudaryti pažeidžiant ieÅ¡kovės valdymo organo kompetencijÄ , t. y. nesant akcininko sprendimo. Nors teismas nurodo, kad ieÅ¡kovės įstatai nenumato tokio reikalavimo, tačiau iÅ¡ to, jog tokio sprendimo reikalavo sandorį tvirtinusi notarė seka, kad nesant tokių sprendimų, sandoriai nebÅ«tų patvirtinti.

Akcininko sprendimų suklastojimo faktÄ , visų pirma, patvirtina teismui pateiktas akcininko G. Z. 2015 m. rugpjūčio 11 d. pareiÅ¡kimas, kuriuo Å¡is asmuo patvirtino, kad tokių sprendimų nėra pasirašęs. Be to, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad Å¡ių sprendimų suklastojimo faktas netiriamas nurodytame ikiteisminiame tyrime, nes kol tyrimas nėra užbaigtas, įtarimų apimtis gali keistis, o T. S. yra inkriminuojamos turto pasisavinimo ir sukčiavimo nusikalstamos veikos, kurios Å¡iuo atveju ir buvo padarytos panaudojus suklastotus dokumentus, o ieÅ¡kovė savo skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo grindė tokiu akcininko sprendimų klastojimo faktu.

Akivaizdu, kad iki Å¡is ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas, Å¡i civilinė byla turėjo bÅ«ti sustabdyta, tad teismas nepagrįstai atmetė tokį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ .Atsakovas T. S. bei jo žmona atskirais laikotarpiais buvo UAB „Effectus novus” akcininkais ir vadovais, o tai leidžia teigti, kad T. S. sudarė hipotekos sandorius su juo pačiu susijusia įmone, tikėtina, siekdamas gauti ekonominę naudÄ , galimai klastojo akcininko sprendimus, todėl, veikdamas ieÅ¡kovės vardu, buvo nesÄ Å¾iningas.

Byloje konstatuotinas ir kitų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumas – jos neabejotinai turėjo suprasti, kad ginčo sandoriai yra sudaromi prieÅ¡ingai ieÅ¡kovės veiklos tikslams, nes turtas buvo įkeičiamas neatlygintinai, be jokios ekonominės grÄ Å¾os iÅ¡ sudaromo sandorio. Toks elgesys prieÅ¡tarauja elementariai verslo logikai ir bet kuris verslo subjektas analogiÅ¡komis aplinkybėmis suprastų, kad sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovės vardu veikiantis T. S. sudarinėjo aiÅ¡kiai nenaudingÄ sandorį savo atstovaujamai įmonei.

Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ negali bÅ«ti laikoma pasyvia teisinių santykių Å¡alimi, kuriai nėra keliami jokie padidinto apdairumo, rÅ«pestingumo ir atsakingo skolinimo standartai. Sudarydama ginčo sandorius, nepasidomėjusi, kodėl ieÅ¡kovė sudaro tokį akivaizdžiai jos veiklos tikslams prieÅ¡taraujantį sandorį, kredito unija, neabejotinai turėjo suprasti, kad ieÅ¡kovės interesai tokiais sandoriais yra pažeidžiami. Kredito unija savo atsiliepimu patvirtina aplinkybę, kad nesidomėjo, kodėl viena įmonė įkeičia savo turtÄ be jokios finansinės grÄ Å¾os, t. y. patvirtino, jog buvo nerÅ«pestinga ir neapdairi, nesusisiekė su ieÅ¡kovės akcininku ir nesiaiÅ¡kino ar toks įkeitimas iÅ¡ tikrųjų atitinka jo valiÄ , nors abejonėms pagrindÄ turėjo suteikti ir tai, jog ieÅ¡kovės akcininkas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jis nemoka lietuvių kalbos, o pateikti buvo lietuvių kalba suraÅ¡yti vienintelio akcininko sprendimai.Kiekvienu atveju sandorio prieÅ¡taravimas juridinio asmens veiklai turi bÅ«ti nustatomas individualiai, o ankstesnio sandorio pasiraÅ¡ymo faktas nesuteikė teisės T.

S. savo nuožiÅ«ra sudarinėti paskesnius hipotekos sandorius, juolab, kad pirmasis hipotekos sandoris buvo sudarytas užtikrinant 139 000 Eur paskolos grÄ Å¾inimÄ , o ginčijamais hipotekos sandoriais jos apimtis padidėjo iki 810 936,05 Eur (2 800 000 Lt). Kita vertus, aplinkybė, kad 2010 m. pats G. Z. pasirašė neatlygintinÄ hipotekos sandorį, jo nedaro neprieÅ¡taraujančiu ieÅ¡kovės veiklos tikslams, o tokio sandorio nenaudingumo pasekmės turi tekti jį sudariusiam asmeniui.Atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apeliantės prielaidos, kuriomis ji grindžia argumentus dėl akcininko sprendimo privalomumo, t. y. kad tvirtinant hipotekos sandorius notarė O. Ž. pareikalavo pateikti tokį sprendimÄ , yra daugiau filosofinio pobÅ«džio, nes tai tik vieno teisininko – notarės nuomonė, kurios galėjo nepatvirtinti netgi kiti teisininkai, jeigu Å¡alys bÅ«tų nesutikusios su tokia nuomone ir prašę patvirtinti sandorius kito notaro. Teismas pagrįstai savo sprendimÄ grindė ne vieno teisininko nuomone, o aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suformuluota įstatuose nuostata, kad perleidžiant bet kokį juridinio asmens turtÄ arba jį apsunkinant, jokio akcininko sprendimo ar patvirtinimo nereikia.Apeliantė neįrodė, kad akcininkas G.

Z. nepasirašė akcininko sprendimų ir jie yra suklastoti. Teismas pagristai nevertino kaip įrodymo apeliantės nurodomo akcininko G. Z. pareiÅ¡kimo, kuriuo patvirtinama, kad tokio sprendimo jis nėra pasirašęs, nes nėra aiÅ¡ku, nei kas šį pareiÅ¡kimÄ paruošė, nei kas jį surašė, nei kas pasirašė, nei kokiomis aplinkybėmis jis buvo suraÅ¡ytas. G. Z. gyvena (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, visai netoli Vilniaus, kur ir vyko teisminis bylos nagrinėjimas, jokių papildomų dokumentų, norint atvykti iÅ¡ Latvijos į LietuvÄ tvarkyti nereikia, todėl jis turėjo realias galimybes atvykti į teismo posėdį, apie kurį žinojo, ir teismui betarpiÅ¡kai paaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, galimai duoti savo paraÅ¡o pavyzdžius, kad bent jau vizualiai bÅ«tų galima sulyginti tikruosius G.

Z. paraÅ¡us ir paraÅ¡us, esančius vienintelio akcininko sprendimuose, kurie tariamai yra suklastoti.Teismas pagrįstai netenkino apeliantės praÅ¡ymo sustabdyti civilinę bylÄ iki ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas, nes nėra jokių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 ar 164 straipsniuose numatytų pagrindų bylai sustabdyti. Apeliantė pateikė įrodymus, kad dėl galbÅ«t nusikalstamų buvusio apeliantės vadovo T. S. veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau civilinė byla gali bÅ«ti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme.Vykdant Å«kinę veiklÄ , įmonės vardu sudaromi įvairÅ«s sandoriai, o kiekvienas verslas yra susijęs su tam tikra rizika.

Apeliantės sudaryti hipotekos sandoriai taip pat buvo susiję su tam tikra rizika, tačiau jie nėra neteisėti. Priešingai apelianto teiginiams, ginčo hipotekos sandoriai nebuvo apeliantei nuostolingi, nes apeliantė jokio savo turto neprarado ir todėl jokių nuostolių nepatyrė. Pačių hipotekos sandorių sudarymas neprieštaravo ir negalėjo prieštarauti apeliantės veiklos tikslams, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kuri nors sutartis pasirašiusi šalis iš anksto būtų ketinusi šių sutarčių nevykdyti ar jas pažeisti.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nepagrindė savo teiginių, kodėl analogiÅ¡kus neatlygintinius sandorius ji vertina skirtingai – buvusio vadovo G. Z. sudarytÄ visiÅ¡kai identiÅ¡kÄ 2010 metų neatlygintinį hipotekos sandorį, iÅ¡ kurio apeliantė analogiÅ¡kai negavo jokios naudos, kaip neprieÅ¡taraujantį įmonės veiklos tikslams, o atsakovo T. S. sudarytÄ identiÅ¡kÄ neatlygintinį hipotekos sandorį jau kaip prieÅ¡taraujantį veiklos tikslams.Teismas teisingai nustatė, kad apeliantė Å¡ioje byloje neįrodė kredito unijos ,,Mėmelio taupomoji kasa“ nesÄ Å¾iningumo, nors tokiÄ pareigÄ ir turėjo.

Teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė kredito unija ,,Mėmelio taupomoji kasa“ bÅ«tų turėjusi kokių nors sÄ sajų su atsakovu T. S. ar atsakove UAB ,,Effectus novus“, dėl kurių bÅ«tų suinteresuota suteikti paskolÄ ir užsitikrinti jos grÄ Å¾inimÄ , nesÄ Å¾iningai pažeisdama apeliantės interesus.Atsakovė kredito unija, dar prieÅ¡ suteikdama kreditÄ UAB ,,Efflectus novus“ ir prieÅ¡ ginčo hipotekos sandorių įforminimÄ , žinojo, kad apeliantės vienintelis akcininkas, tuo metu buvęs ir jos direktoriumi, G.

Z., dar 2010 m liepos 6 d. buvo įforminęs analogiÅ¡kÄ hipotekos sandorį, kuriuo įkeitė hipoteka tÄ patį turtÄ to paties skolininko prievolėms užtikrinti, be to, nors G. Z. ir tuo metu, tikriausiai, buvo ne Lietuvos Respublikos pilietis ir, tikėtina, tuo metu nemokėjo lietuvių kalbos, jis pats pasirašė hipotekos sandorio dokumentuose, kurie taip pat buvo suraÅ¡yti tik lietuvių kalba. Todėl kredito unijai nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių, kad ginčijami sandoriai galėjo neatitikti G.

Z. valios, kai ankstesnis analogiÅ¡kas sandoris, jo valiÄ atitiko. Taigi apeliantės argumentai, kad atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo tai, jog ji atskirai nesusiekė su apeliantės akcininku ir nesiaiÅ¡kino jo valios, nepagrįsti. Be to, hipotekos sandorius patvirtino notaras, kurio pareiga ir atsakomybė užtikinti, kad civilinėje apyvartoje nebÅ«tų neteisėtų ar negaliojančių sandorių.Tiek nuosekliai plėtojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tiek Europos SÄ jungos teises aktuose ypatingai akcentuojama civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties iÅ¡saugojimo principų svarba.

Å ioje byloje Å¡ie principai ypatingai svarbÅ«s, nes civilinių santykių sugriovimo pasekmes gali turėti labai neigiamÄ Ä¯takÄ ne tik kredito unijos, kaip specifinio juridinio asmens, tik valdančio didelio skaičiaus indėlininkų pinigines lėšas, interesams, bet ir daugelio indėlininkų, pajininkų teisėtiems interesams. Å iuos civilinius santykius bÅ«tų galima griauti tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, neabejotinai įrodžius imperatyvių teisės normų pažeidimÄ , kurio Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neįrodė.

Taigi, netgi teismui konstatavus apeliantės teisių pažeidimÄ ginčo hipotekos sandoriais, Å¡ioje byloje bÅ«tų nepagrįsta pripažinti ginčo hipotekos sandorius negaliojančiais, tuo labiau, kad apeliantė gali apginti galbÅ«t pažeistus savo interesus kitais bÅ«dais – pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį buvusiam savo vadovui T. S. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ , ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatus juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007, kt.).Å ioje byloje ieÅ¡kovė sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ ir susitarimÄ dėl sutartinės hipotekos lakÅ¡to pakeitimo ir iÅ¡dėstymo nauja redakcija ginčija tiek dėl juridinio asmens valdymo organų kompetencijos pažeidimo, tiek dėl jų prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams.Pažymėtina, kad CK 1.82 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aiÅ¡kiai apibrėžtas teisinis sandorio negaliojimo pagrindas, kai privataus juridinio asmens valdymo organas pažeidžia savo kompetencijÄ : pažeidimas turi pasireikÅ¡ti bÅ«tent privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos to organo kompetencijos pažeidimu.

Remiantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų kompetencijÄ ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad jos įstatuose nėra nustatyto reikalavimo įmonės vadovui prieÅ¡ sudarant sandorius, gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ (sprendimÄ ) sandoriams, taigi, akivaizdu, jog steigimo dokumentuose (įstatuose) nustatyta valdymo organo – vadovo kompetencija, sudarant ginčijamus sandorius, nebuvo pažeista.

Todėl įstatyme apibrėžtas sandorio negaliojimo pagrindas Å¡iuo atveju neegzistuoja.Apeliantės argumentai dėl tariamai įmonėje susiklosčiusios praktikos prieÅ¡ sandorių sudarymÄ gauti tokį akcininkų (akcininko) sutikimÄ , taip pat tokio sutikimo privalomumÄ dėl to, kad jo pareikalavo ginčijamus sandorius tvirtinusi notarė, pripažįstami teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais dėl to, kad nei įmonėje nusistovėjusi praktika (jeigu tokios aplinkybės ir bÅ«tų įrodytos), nei notaro atitinkamas reikalavimas negali iÅ¡plėsti įstatyme nustatyto sandorių negaliojimo pagrindų sÄ raÅ¡o.

Taigi, konstatavus, kad akcininko sprendimai (pritarimai) pagal įmonės steigimo dokumentus ginčijamiems sandoriams sudaryti nebuvo reikalingi ir tokių sprendimų nebuvimas negalėtų lemti sandorių negaliojimo, daroma iÅ¡vada, kad teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga faktinė aplinkybė, ar sudarant sandorius pateikti vienintelio akcininko G. Z. 2012 m. sausio 3 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimai įkeisti atsakovui kredito unijai ,,Mėmelio taupomoji kasa“ ieÅ¡kovui priklausančias patalpas, užtikrinant UAB ,,Effectus novus“ suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , yra tikri (nesuklastoti).

Vis dėlto, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atitinkamus apeliacinio skundo argumentus (dėl nepagrįsto civilinės bylos nesustabdymo) ir atitinkamÄ apeliantės praÅ¡ymÄ , pateiktÄ bylÄ nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui, pasisako dėl tariamo Å¡ių sprendimų suklastojimo ir pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimÄ dėl to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas.Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. sausio 6 d. raÅ¡tÄ ,,Dėl sujungtų ikiteisminių tyrimų“ (tÄ patį raÅ¡tÄ apeliantė pateikė ir apeliacinės instancijos teismui kartu su praÅ¡ymu sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ), ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotais dokumentais nėra vykdomas.

Argumentas, esÄ ikiteisminio tyrimo apimtys gali keistis (plėstis, tame tarpe ir pareiÅ¡kiant naujus įtarimus bei tiriant papildomas aplinkybes), yra teisingas, tačiau pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimÄ turi egzistuoti tuo metu, kai byla stabdoma (praÅ¡oma jÄ stabdyti), o ne teoriÅ¡kai vertinant tokios galimybės atsiradimÄ ateityje. Be to, pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ , byla turi bÅ«ti stabdoma, kai negalima jos nagrinėti tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamÄ ja tvarka arba, pagal 4 punktÄ , kai nagrinėjant bylÄ , kurioje atsakovui pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, paaiÅ¡kėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme.

Taigi, abu su baudžiamuoju procesu siejami civilinės bylos sustabdymo pagrindai sÄ lygojami baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme, o ne su vykstančio ikiteisminio tyrimo. Vienas iÅ¡ CPK 164 straipsnyje numatytų fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – bylÄ teismas gali sustabdyti tuomet, kai pripažįsta, kad tai bÅ«tina (4 punktas) siejamas su tuo, kad civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas neturi galimybės pats nustatyti faktinių aplinkybių, kurios yra tyrimo objektu vykdomame ikiteisminiame tyrime.Tačiau, minėta (žr. 20 punktÄ ), Å¡iuo atveju ikiteisminiame tyrime nėra tiriamas akcininko G.

Z. 2012 m. sausio 3 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimų įkeisti ieÅ¡kovui priklausančias patalpas suklastojimo ar suklastotų dokumentų panaudojimo faktas, be to, kaip teisingai pažymi atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Kredito unija ,,Mėmelio taupomoji kasa“, Å¡ių akcininko sprendimų suklastojimo faktas galėjo bÅ«ti įrodinėjamas ir nustatytas nagrinėjamoje civilinėje byloje, paskiriant akcininko paraÅ¡o ekspertizę. Tačiau toks praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančiam teismui nebuvo reiÅ¡kiamas, t. y. apeliantė civilinėje byloje nesiekė įrodinėti aplinkybių, kurios, jos vertinimu, byloje yra reikÅ¡mingos, o apsiribojo akcininko pareiÅ¡kimo teismui pateikimu, nors toks fizinio asmens pareiÅ¡kimas nevertintinas kaip leistinas įrodymas CPK 177 straipsnio 2 dalies, 186 straipsnio 2 dalies ar 192 straipsnio 4 dalies prasme.

Remdamasi 20 – 23 punktuose iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme teisinis pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimÄ dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo neegzistavo, tokio pagrindo nėra ir apeliacinėje instancijoje. Atitinkamai, apeliantės praÅ¡ymas stabdyti bylos nagrinėjimÄ atmetamas kaip nepagrįstas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiÅ¡kai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sÄ lygomis nereiÅ¡kia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali bÅ«ti ekonomiÅ¡kai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami.

Tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir teisėtÄ civilinę apyvartÄ â€“ nebÅ«tų pasiektas, nes bÅ«tų sudarytos kliÅ«tys pačiai civilinei apyvartai, kaip tokiai. Jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių.

Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas, atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes, bÅ«tų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).Apeliantė kaip ginčijamų hipotekos sandorio ir susitarimo dėl hipotekos lakÅ¡to pakeitimo akivaizdų nenaudingumÄ , sudarantį pagrindÄ konstatuoti Å¡ių sandorių prieÅ¡taravimÄ jos teisnumui nurodo tai, kad privataus juridinio asmens veiklos tikslas yra iÅ¡ veiklos gauti ekonominę naudÄ , todėl sandoriai, kuriais juridinio asmens turtas pateikiamas svetimo juridinio asmens įsipareigojimams prieÅ¡ kredito įstaigas neatlygintinai užtikrinti ir kuriais akivaizdžiai yra daroma žala pačiai bendrovei, pripažintini negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Apeliantė taip pat nurodo, kad su atsakove UAB „Effectus novus“ jos nesieja jokie verslo santykiai, bendrovės neturi jokių finansinių įsipareigojimų viena kitai, todėl esÄ neegzistavo jokia ieÅ¡kovės pareiga įkeisti bendrovės patalpas. Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiÅ¡kia aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Jei privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016). Svetimo daikto hipoteka civilinėje apyvartoje yra teisėtas sandoris (CK 4. 175 straipsnio 5 dalies punktas, 4.181 straipsnio 1 dalis). Įstatymo norma dėl svetimo daikto hipotekos atlygintinumo yra dispozityvi (CK 4.181 straipsnio 2 dalis).

Todėl vien ta aplinkybė, kad hipotekos sandoris yra neatlygintinas, o įkaito davėjas yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno, savaime nereiÅ¡kia hipotekos sandorio prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams. Nors apeliantė nurodo, kad jos su atsakove UAB ,,Effectus novus“ nesiejo jokie verslo ryÅ¡iai, Å¡iÄ aplinkybę paneigia atsakovės KU ,,Mėmėlio taupomoji kasa“ kartu su tripliku pateiktas UAB ,,Effectus novus“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad apeliantę su Å¡ia bendrove siejo įvairÅ«s verslo ryÅ¡iai (mokėjimai buvo atliekami pagal sÄ skaitas, už darbus, pagal paskolos sutartį ir kt.).

Kad Å¡alis siejo ryÅ¡iai, kurių apeliantė nėra suinteresuota įvardyti, patvirtina ir aplinkybė, kad dar iki ginčijamų sandorių sudarymo tas pats turtas užtikrinant UAB ,,Effectus novus“ prievoles pagal paskolos sutartį buvo įkeistas kitai kredito unijai ir hipotekos sandorį tuomet pasirašė tas pats vienintelis akcininkas G. Z., kuris tuo metu buvo ir įmonės direktorius. Apeliantė, nurodydama, kad jai nebuvo jokio ekonominio intereso sudaryti ginčijamus sandorius, neįvardija, koks ekonominis interesas lėmė iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko, taip pat neatlygintinio hipotekos sandorio sudarymÄ 2010 m. liepos 6 d. ir nenurodo, kodėl to sandorio neginčijo kaip prieÅ¡taraujančio juridinio asmens veikslo tikslams, apsiribodama abstrakčiais argumentais, esÄ to sandorio neginčijimas savaime nereiÅ¡kia ginčijamų sandorių teisėtumo.

Pats hipotekos sandoris, net jeigu jis ir neatlygintinas, nėra nei ekonomiÅ¡kai naudingas, nei žalingas, kadangi juo turtas nėra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, taip pat savaime iÅ¡ hipotekos sandorio nekyla jokie nuostoliai. Žalingos pasekmės (iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto) kyla tik tuomet, kai pažeidžiama prievolė, kuri yra užtikrinta svetimo daikto hipoteka. Kaip teisingai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė KU ,,Mėmelio taupomoji kasa“, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kuri nors sutartis pasiraÅ¡iusi Å¡alis iÅ¡ anksto bÅ«tų ketinusi Å¡ių sutarčių nevykdyti ar jas pažeisti.

Kaip jau buvo paminėta 26 punkte, pagal kasacinio teismo praktikÄ su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tik tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas, atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes, bÅ«tų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Tačiau byloje esant duomenų apie įkaito davėjÄ ir atsakovę UAB ,,Effectus novus“ siejusius tarpusavio verslo ryÅ¡ius, apie anksčiau sudarytus ir Å¡alių pripažintus bei įvykdytus analogiÅ¡kus savo esme sandorius, hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu aptariamu teisiniu pagrindu reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ ne ieÅ¡kovės, prisiėmusios atitinkamÄ verslo rizikÄ atžvilgiu, o atsakovės KU ,,Mėmelio taupomoji kasa“ atžvilgiu, nes bÅ«tent ji, suteikusi kreditÄ esant prievolės užtikrinimui (svetimo turto hipotekai), Å¡iÄ užtikrinimo priemonę prarastų.Minėta, kad viena iÅ¡ aplinkybių, kurias turi įrodyti ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, yra kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas.

Pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio Å¡alis veikė sÄ Å¾iningai, o kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016). Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas įrodinėjant, kad kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, nėra pakankamas įrodymas (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).

Ginčijant sandorį CK 1.82 straipsnio pagrindu, reikia įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams. Atsakovės KU ,,Mėmėlio taupomoji kasa“ nesÄ Å¾iningumas grindžiamas tuo, kad ji turėjo suprasti, jog ginčo sandoriai yra sudaromi prieÅ¡ingai ieÅ¡kovės veiklos tikslams, nes turtas buvo įkeičiamas neatlygintinai, be jokios ekonominės grÄ Å¾os iÅ¡ sudaromo sandorio. Toks elgesys esÄ prieÅ¡tarauja elementariai verslo logikai ir bet kuris verslo subjektas analogiÅ¡komis aplinkybėmis suprastų, kad sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovės vardu veikiantis T.

S. sudarinėjo aiÅ¡kiai nenaudingÄ sandorį savo atstovaujamai įmonei. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų remiamasi Å¡ia apeliantės logika, nesÄ Å¾iningu turėtų bÅ«ti pripažįstamas kiekvienas kredito davėjas, kuriam prievolių įvykdymas užtikrinamas neatlygintine svetimo daikto hipoteka. Tačiau neatlygintiniai svetimo daikto hipotekos sandoriai yra įprasta verslo praktika, todėl pats savaime sandorio neatlygintinumas nelemia nei sandorio prieÅ¡taravimo juridinio asmens veiklos tikslams, nei, juo labiau, kredito davėjo ir įkaito turėtojo nesÄ Å¾iningumo.

Apeliantė Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ nesÄ Å¾iningumÄ grindžia argumentais, kad sudarydama ginčo sandorius, ji nepasidomėjo, kodėl ieÅ¡kovė sudaro tokį akivaizdžiai jos veiklos tikslams prieÅ¡taraujantį sandorį, nesidomėjo, kodėl viena įmonė įkeičia savo turtÄ be jokios finansinės grÄ Å¾os, nesusisiekė su ieÅ¡kovės akcininku ir nesiaiÅ¡kino ar toks įkeitimas iÅ¡ tikrųjų atitinka jo valiÄ .Dėl sandorio prieÅ¡taravimo juridinio asmens veikslo tikslams ir Å¡ios aplinkybės akivaizdumo pasisakyta pirmiau.

Tuo tarpu argumentai dėl nepakankamo informacijos apie sandorį surinkimo ir neįsigilinimo į sudaromo sandorio (hipotekos) motyvus nepripažįstami pagrįstais. Byloje nustatyta, kad kredito unija ,,Mėmelio taupomoji kasa“ prieÅ¡ suteikdama kreditÄ UAB ,,Efflectus novus“ ir prieÅ¡ ginčo hipotekos sandorių įforminimÄ , turėjo informacijÄ , kad apeliantės vienintelis akcininkas, tuo metu buvęs ir jos direktoriumi, G. Z., dar 2010 m liepos 6 d. buvo įforminęs analogiÅ¡kÄ hipotekos sandorį, kuriuo įkeitė hipoteka tÄ patį turtÄ to paties skolininko prievolėms užtikrinti.

IÅ¡ atsakovės gautas kreditas iÅ¡ dalies buvo skirtas ankstesniojo paskolos sandorio su KU ,,Nacionalinė kredito unija“ refinansavimui. Tokioje situacijoje kredito unijai nebuvo pagrindo abejonėms, kad ginčijami sandoriai galėjo neatitikti G. Z. valios, kai ankstesnis visiÅ¡kai analogiÅ¡kas sandoris jo valiÄ atitiko. Taigi apeliantės argumentai, kad atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo tai, jog ji atskirai nesusiekė su apeliantės akcininku ir nesiaiÅ¡kino jo valios, nepagrįsti.Sandorio Å¡alies, kurios sÄ Å¾iningumas pagal įstatymÄ preziumuojamas, nesÄ Å¾iningumo aplinkybė negali bÅ«ti grindžiama abstrakčiais samprotavimais apie tam tikrų pareigų neįvykdymÄ , informacijos nesurinkimÄ ir pan.

NesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į sudaromo hipotekos sandorio įprastumÄ , į tai, kad svetimo turto hipoteka buvo užtikrintas ankstesnis to paties skolininko prievolės įvykdymas; kad naujai sudaroma kredito sutartimi iÅ¡ dalies buvo siekiama refinansuoti bÅ«tent ankstesniojo kredito sandorio pagrindu atsiradusiÄ prievolę; kad ankstesnįjį hipotekos sandorį dėl to pateis turto sudarė įmonės savininkas, tuo metu buvęs ir įmonės direktoriumi, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovė kredito unija, suteikdama paskolÄ ir sudarydama hipotekos sandorį, bÅ«tų nesurinkusi kokios nors sandorio teisėtumui reikÅ¡mingos informacijos, dėl kurios nesurinkimo ji galėtų bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾ininga.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir panaikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Atsakovės kredito unijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas negali bÅ«ti tenkinamas dėl to, kad ji nepateikė įrodymų, jog tokias iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme yra patyrusi. IeÅ¡kovė UAB ,,Statyba ir remontas“ paduodama apeliacinį skundÄ , sumokėjo 500 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies – 5 427 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas, priteistinas iÅ¡ apeliantės į valstybės biudžetÄ (CPK 84, 93, 96 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statyba ir remontas“ (juridinio asmens kodas 120424178) 5 427 Eur (penkis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .             Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė Rasa GudžiÅ«nienė Gintaras Pečiulis