2024-08-01 Nr. BB-4159-1-01-1-05937-2023-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2933/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05937-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. M. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį. Abiejų instancijų teismai neteisingai nustatė laidavimo pradžios laikotarpį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 340 straipsnyje nenurodyta, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens statusas atsiranda nuo nuosprendžio paskelbimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo momento. Teismai netinkamai taikė ir BK 38 straipsnio 3 dalį, kurioje nenurodyta, nuo kurio momento (nuosprendžio paskelbimo ar įsiteisėjimo) skaičiuojamas vienerių metų terminas, per kurį teismas gali panaikinti sprendimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, remdamasis aplinkybe, kad naują nusikalstamą veiką V. M. padarė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laikotarpiu (t. y. paskelbus nuosprendį, kuriuo paskirtas laidavimas dėl ankstesnės nusikalstamos veikos, tačiau šiam nuosprendžiui dar neįsiteisėjus). Kasatorius nurodo, kad jo veiksmams įtakos turėjo ir nukentėjusiosios veiksmai; tai konstatuota kitame baudžiamajame procese. Taigi, išvadą, kad kasatorius galimai darys naujas nusikalstamas veikas, teismai padarė priskirdami jam ir nukentėjusiosios veiksmų pasekmes. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad abi veikos, dėl kurių jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, buvo padarytos dėl sudėtingų jo gyvenime susiklosčiusių aplinkybių (skyrybų procesas; agresyvus nukentėjusios elgesys) įtakos, kurios buvo laikinos ir šiuo metu jau išnykusios.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus – nepagrįstai netaikė jam BK 38 straipsnio nuostatų, netinkamai nustatė laidavimo pradžios laikotarpį. Kasatorius nesutinka su teismų padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog ateityje nuteistasis V. M. nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalie 4 punkto nuostata yra vertinamojo pobūdžio, t. y. ar yra pagrindo manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes, duomenis apie atsakomybėn traukiamo asmens gyvenimo būdą, asmenybę.

Kasatorius teigia, kad darydami atitinkamą išvadą, teismai tinkamai neatsižvelgė į tam tikras nepalankiai susiklosčiusias laikinas aplinkybes (nukentėjusiosios agresyvų elgesį, nuteistojo dėl skyrybų patirtą stresą). Taigi, skundą kasatorius teikia iš esmės ginčydamas vertinamojo pobūdžio nuostatas, kurios nėra kasacijos dalykas. Išvada, kad V. M. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalie 4 punkte įtvirtintos sąlygos padaryta remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma. Kasatoriaus nesutikimas su teismo pateiktu faktinių bylos aplinkybių vertinimu nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo. Taip pat kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro sava teisės normų interpretacija. Nuteistojo pateiktame kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 38, 40, BPK 340 straipsnių nuostatų taikymo. Į šiuos bei kitus argumentus apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė priimtoje nutartyje. Kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir kitokia nurodytų teisės normų interpretacija nėra teisinis argumentas, sudarantis pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka. Taigi, V. M. pateiktame kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai)

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė