5bb161d0-3dc3-48ae-ae3b-2118c668d89d · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-1025-297/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18600-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.2.13.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 19 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Danguolė Urbanavičienė iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18600-17 medžiagÄ , kurioje K.

K., gimęs 1983 m. gegužės 8 d. Å akiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis K. K. pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, Å¡iomis aplinkybėmis: dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d.

įstatymo Nr. IX-1672 red.) (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnį bÅ«damas atsakingu už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ Ä¯monėje, pažeidė Ä®statymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. DS-02 patvirtintos Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 3.1.1, 3.1.3, 6.5 punktų, Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų (1999 m. gruodžio 22 d., Nr. 102) 6 ir 12 punktų, 1 priedo 2.5, 2.11, 2.16 punktų, 2 priedo 3.13 punkto, Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 punkto reikalavimus įgyvendinti atsargos priemones, projektuojant technologinius procesus, įrengiant, pertvarkant darbo vietas, parenkant darbo įrenginius, organizuojant darbÄ ; organizuoti kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimÄ ; esant pavojingoms zonoms, imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, t. y. nesprendė techninių ir organizacinių klausimų UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinyje (duomenys neskelbtini) , nes darbo vietoje prie krautuvo (duomenys neskelbtini), smulkintuvo AMNI VR12/15 buvo dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių ir darbo aplinka Å¡alia Å¡ių įrenginių kėlė pavojų darbuotojų gyvybei ir sveikatai, nes nebuvo sumontuoti atitinkami saugos įtaisai, apsaugantys darbuotojus nuo krintančių daiktų ir krautuvo bei smulkintuvo; nes projektuojant, įrengiant ir pertvarkant technologinius procesus, dirbant su krautuvu, t. y. pilant padangas į smulkintuvÄ AMNI VR12/15, darbo vietos nebuvo saugios, nebuvo užtikrinta, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebÅ«tų darbuotojų, kroviniai nebÅ«tų keliami virÅ¡ darbo vietų, kuriose bÅ«na darbuotojai, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas D.

V., o bÅ«tent 2017 m. balandžio 18 d. 15.10 val. UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinyje (duomenys neskelbtini) , krautuvui (duomenys neskelbtini) pilant padangas į smulkintuvo AMNI VR12/15 piltuvÄ , viena padanga, atsimuÅ¡usi į smulkintuvo piltuvo briaunÄ , atÅ¡oko ir iÅ¡ ne mažiau kaip iÅ¡ 4 metrų aukščio nukrito ant smulkintuvÄ valdžiusio pagalbinio darbininko D. V., tuo nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl krÅ«tininio V stuburo slankstelio kÅ«no ir lanko daugybinio skeveldrinio lūžimo, krÅ«tininio VI stuburo slankstelio kompresinio skeveldrinio lūžimo ir kairės skersinės ataugos lūžimo, dalinio trauminio nugaros smegenų krÅ«tininės dalies pažeidimo su kojų motorinės funkcijos sutrikimu bei dubens organų funkcijos sutrikimu.

Kaltinamasis K. K., pareiÅ¡kus jam įtarimÄ dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiÅ¡kai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi dirba nuo 2007 metų. Jis, kaip vadovas, yra asmeniÅ¡kai atsakingas už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ . Pagal galiojančius teisės aktus turi teisę tiek pats, tiek įgaliojant atsakingus asmenis, užtikrinti visiÅ¡kÄ darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ . Kaltinamasis pripažįsta, kad neįvykdė visų vadovui keliamų reikalavimų, t. y. paskirdamas E. V. atsakinga už Alytaus padalinį bei S. K.

– už atitinkamų su darbų sauga susijusių funkcijų vykdymÄ , neužtikrino tinkamos kontrolės, dėl ko įvyko nelaimė įmonėje ir nukentėjo žmogus. Jis pats, nuolat bÅ«damas savo tiesioginėje darbo vietoje – Vievyje, nepakankamai domėjosi Alytaus padalinio darbo ypatumais ir darbo organizavimu. Ä®monės technika perkama su jo žinia, montavimas ir priežiÅ«ra yra taip pat jo žinioje, tačiau jis, kaip vadovas, gaudavo nedaug informacijos iÅ¡ žemesnių vadovų apie darbuotojų iÅ¡reikÅ¡tas pretenzijas dėl įrangos netinkamo eksploatavimo, darbo saugos užtikrinimo.

Visa tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, kuomet įmonės Alytaus padalinyje buvo sužalotas darbuotojas. Jis prisiima kaltę dėl to, kad buvo nesilaikoma tam tikrų reikalavimų, įrengiant darbo vietas, t. y. kad nukentėjusio darbuotojo D. V. darbo vieta nebuvo pakankamai apsaugota nuo krentančių daiktų, nebuvo apgalvota tokia rizika. Jis labai gailisi dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, atsiprašė nukentėjusiojo ir jie susitaikė. D. V. padaryta žala yra atlyginta (5 t., b. l. 139–140).

Kaltinamojo K. K. kaltė, be jo paties paaiškinimų, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. 17.50 val. Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties buvo gautas telefoninis pranešimas, kad į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatytas D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini) kurį 2017 m. balandžio 18 d. apie 15 val. darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) , sužalojo krisdama krovininio automobilio padanga;

D. V. alkotesteriu nustatytas 0.00 promilės girtumas (blaivus, paimtas kraujas); dėl stuburo krÅ«tininės dalies daugybinių lūžimų nukentėjusysis iÅ¡vežtas į Kauno klinikas (1 t. b. l. 1). 2017 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos – UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ atliekų rÅ«Å¡iavimo cecho Alytuje, (duomenys neskelbtini) , apžiÅ«ra, protokole nurodyta, kad į cechÄ Ä¯Ä—jimas yra iÅ¡ gamybinio pastato vakarinės pusės; cecho viduje, kairėje pusėje nuo įėjimo supiltas kalnas padangų, o deÅ¡inėje pusėje stovi įrenginys ,,A.

M. GMBH“, smulkinantis padangas; įrenginys raudonos spalvos, metalinis, piltuvo formos detalė, į kuriÄ pilamos padangos smulkinimui; įrenginio apačioje yra juostinis eskalatorius, kuris eina į padangų rÅ«Å¡iavimo bÅ«gnÄ ; Å¡alia padangų, smulkintuvo kairėje pusėje, 1,2 m atstumu rasta gulinti padanga, jos parametrai – Michelin 385/65R 22.5; patalpos priekyje stovi supilta krÅ«va presuoto popieriaus ir kartono; tarp krÅ«vos ir padangų smulkintuvo stovi oranžinės spalvos krautuvas (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių nematyti, jis priekiu atsuktas į padangų rÅ«Å¡iavimo bÅ«gnÄ ; krautuvo priekyje sumontuotas metalinis kauÅ¡as, jis nuleistas ant žemės (1 t., b. l. 26–35). 2017 m. balandžio 21 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir nuotraukomis fiksuota UAB „(duomenys neskelbtini) “ gamybinių patalpų Alytuje, (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra; nurodoma, kad patalpoje, padangų rÅ«Å¡iavimo ir smulkinimo angare, deÅ¡inėje pusėje nuo įėjimo matyti apie 3-4 metrų aukščio padangų smulkinimo aparatas, kurio apatinė dalis raudonos spalvos, virÅ¡utinė dalis piltuvo formos, metalo spalvos; kairėje aparato pusėje matyti elektros valdymo dėžė, Å¡alia jos – metalinės kopėčios, prie kopėčių ant medinio padėklo paguldyta padanga; už padėklo yra žalios spalvos transporteris, kuriuo smulkintos padangos transportuojamos į didelę raudonos spalvos talpÄ ; prieÅ¡ais smulkintuvo aparatÄ stovi geltonos spalvos krautuvas, kurio krovimo kauÅ¡as prikrautas padangų atliekų (1 t., b. l. 36–42). 2017 m. gegužės 21 d. apžiÅ«ros protokolu fiksuota UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktos filmuotos medžiagos, esančios kompaktiniame diske, peržiÅ«ra; nurodoma, kad kompaktiniame diske yra keturi video failai; faile pavadinimu „Alytus vidinis ch20170418140920“ matyti vaizdas patalpos, kurioje stovi padangų smulkintuvas, kalnai priverstų padangų; vaizdo įraÅ¡u užfiksuotas momentas, kuomet atvažiuoja krautuvas su padangomis pakrautu kauÅ¡u ir sustoja netoli smulkintuvo; antrame faile pavadinimu „Alytus vidinis ch20170418140919“ matyti, kaip krautuvas su pilnu padangų prikrautu kauÅ¡u juda link padangų smulkintuvo; neaiÅ¡kiai matyti nukentėjusysis D.

V., nulipantis nuo padangų smulkintuvo; trečiame faile pavadinimu „Alytus vidinis ch20170418140922“ matyti, kaip krautuvo vairuotojas tupi po pakeltu krautuvo kauÅ¡u ir kažkÄ daro, dėl vaizdo kokybės nematyti, kÄ tiksliai, po to staigiai nubėga link išėjimo; ketvirtame faile pavadinimu „Įvykis 14 14 56“ matyti, kaip krautuvo vairuotojas iÅ¡pila padangas į smulkintuvÄ ir fiksuotu laiku – 2017 m. balandžio 18 d. 14.14.56 val. viena padanga nukrenta žemyn ant stovinčio D. V.; nukentėjusysis matosi neaiÅ¡kiai, nes stovi itoje kauÅ¡o pusėje; matyti, kaip pasirodo jo Å¡almas ir jis nukrenta, po to prie jo pribėga iÅ¡ krautuvo iÅ¡lipęs vairuotojas (1 t., 1, b. l. 133–134).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis D. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo pagalbiniu darbininku nuo 2017 m. vasario 14 d. Ä® darbÄ jis buvo priimtas su bandomuoju laikotarpiu. PrieÅ¡ pradedant dirbti, jam buvo aprodyti įrengimai. Pradžioje jo darbo vieta buvo prie padangų, t. y. jis turėjo rÅ«Å¡iuoti padangas tolimesniam perdirbimui. Darbdavys nukentėjusiajam paaiÅ¡kino, kad esant bÅ«tinumui reikės padirbėti ir prie malÅ«no (smulkintuvo). Specialių apmokymų nebuvo, kursų taip pat.

PrieÅ¡ darbų pradžiÄ nukentėjusysis buvo supažindintas su įvadiniais darbų saugos reikalavimais, taip pat pasiraÅ¡ytinai susipažino su darbo vietos instrukcijomis: Darbuotojų, kuriems neprivaloma kvalifikacija dirbant įvairiais elektriniais įrengimais, saugos ir sveikatos instrukcija, RÅ«Å¡iuotojo saugos ir sveikatos instrukcija, Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija, Krovimo darbų rankomis saugos ir sveikatos instrukcija, Dirbančio hidrauliniu presu saugos ir sveikatos instrukcija, Dirbančio kilnojamaisiais el.

įrankiais saugos ir sveikatos instrukcija, Naudojančiojo suslėgtÄ orÄ technologiniams tikslams saugos ir sveikatos instrukcija, Dirbančio aukÅ¡tyje saugos ir sveikatos instrukcija. Su visomis instrukcijomis jį supažindino UAB „(duomenys neskelbtini) “ administratorė E. S.. Nukentėjusysis daugiausia dirbo padangų rÅ«Å¡iavime (atkraudavo padangas), tačiau reikėjo dirbti ir prie padangų smulkintuvo. Dirbant prie smulkintuvo, pagrindinės funkcijos buvo prižiÅ«rėti, kad iÅ¡ smulkintuvo į transporterį nepatektų Å¡iukÅ¡lės, o esant nesklandumui, sustabdyti smulkintuvÄ , prižiÅ«rėti, kad bÅ«tų tvarkinga darbo vieta.

Reikalavimų, kad kažkur toliau paeiti negalima, nebuvo. Apskritai, jokių specialių reikalavimų dirbant su tuo malÅ«nu nebuvo nurodyta. Apmokymas dirbti su prietaisu buvo paprastas – darbuotojas G. G. parodė el. skydelio mygtukus ir paaiÅ¡kino, kÄ kada daryti. Dirbant prie Å¡io smulkintuvo, ne kartÄ buvo situacijų, kai iÅ¡ piltuvo, į kurį metamos padangos, iÅ¡krisdavo padanga. Darbuotojai ne kartÄ sakė meistrei G. D. ir technikos direktoriui M, kad piltuvas nesaugus ir kad reikia didesnių apsaugų (uždėti paaukÅ¡tinimus ar pan.).

Ä® darbuotojų pasiÅ«lymus nebuvo sureaguota. Paskutiniu metu darbdavys kėlė darbuotojams daug reikalavimų. Anksčiau krovikai kraudavo po pusę kauÅ¡o padangų, tačiau darbų vadovai liepė krauti kuo daugiau, nes per mažai susmulkinama padangų. Darbų saugos užtikrinimas įmonėje labai minimalus, nes darbdavys žiÅ«ri ne į darbuotojų saugumÄ , o į atliekų kiekį (rezultatÄ ), t. y., kad kuo daugiau bÅ«tų padaryta žaliavų. Meistrė G. D. paprastai prie smulkintuvo neprieidavo, ji instruktavimo ar kitokių darbo klausimais susijusių dalykų nukentėjusiajam neteikė. 2017 m. balandžio 18 d. 7 val. nukentėjusysis pradėjo darbÄ prie padangų smulkintuvo, su juo dirbo traktoristas Ž.

G.. Nukentėjusysis prižiÅ«rėjo smulkintuvÄ . Apie 15 val., bÅ«nant Å¡alia smulkintuvo, Ž. G. atvežė ir supylė padangas į smulkintuvÄ . Nukentėjusysis elektros dėžėje paspaudė „Reverse“ mygtukÄ , kad bÅ«tų pradėtas padangų smulkinimas, ir nueidinėjo. Tuo metu peiliai pradėjo smulkinti padangas ir Å¡ios pradėjo Å¡okinėti. Jis buvo nusisukęs nugara ir nematė padangų. Staiga pajautė stiprų smÅ«gį į galvÄ ir parkrito ant žemės. Jis sÄ monės neprarado, bet pradėjo dusti.

Nukentėjusysis pakėlė rankÄ , prie jo pribėgo Ž. G., liepė jam nejudėti ir iÅ¡kvietė medikus. Nukentėjusysis jautė, kad negali pajudinti kojų. Medikai jį iÅ¡vežė į Alytaus ligoninę, po to skubiai iÅ¡vežė į Kauno klinikas operacijai (1 t., b. l. 46–49, 50–51, 53). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 511/2017 (06) nurodyta, kad D. V. kliniÅ¡kai nustatyta krÅ«tininio V stuburo slankstelio kÅ«no ir lanko daugybinis skeveldrinis lūžimas, krÅ«tininio VI stuburo slankstelio kompresinis skeveldrinis lūžimas ir kairės skersinės ataugos lūžimas, dalinis trauminis nugaros smegenų krÅ«tininės dalies pažeidimas su kojų motorinės funkcijos sutrikimu bei dubens organų funkcijos sutrikimu.

Sužalojimas padarytas veikiant traumuojančiai jėgai stuburo išilginės ašies kryptimi. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 120–122). VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ir LSMU ligoninės Kauno klinikų pažymose nurodyta, kad D. V. patirta trauma priskiriama prie sunkių (2 t., b. l. 104–105). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. V. (iki santuokos S.) parodė, kad nuo 2015 m. vasario 17 d. ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinio administratore-apskaitininke.

Jos pagrindinės funkcijos buvo dokumentų ir apskaitos tvarkymas, važtaraščių suvedimas, ataskaitų rengimas, pateikimas, personalo dokumentų tvarkymas. 2017 m. sausio mėn. pradžioje iÅ¡ darbo išėjo padalinio vadovas A. K., kuris buvo atsakingas už įmonės padalinio darbų saugÄ ir darbuotojų sveikatÄ , ir įmonės direktorius K. K. įsakymu laikinai paskyrė jÄ atsakinga už padalinio darbų saugÄ , nes tuo metu įmonėje (padalinyje) niekas nebuvo iÅ¡klausęs darbų saugos kursų – mokymų ir neturėjo reikiamos kvalifikacijos, o ji tÄ kvalifikacijÄ buvo įgijusi 2015 m., pažymėjimo Nr. 097261, iÅ¡duotÄ UAB „SDG“.

Ji gavo segtuvÄ su saugos instrukcijomis bei įrengimų naudojimo instrukcijomis. Atskirų mokymų, kaip konkrečiai turėtų padalinyje vykdyti darbuotojų saugÄ , nebuvo pravesta, specialios patvirtintos tvarkos nebuvo. Nuo to momento ji buvo atsakinga pravesti darbuotojų įvadinius ir periodinius instruktažus, supažindinti darbuotojus su įrengimų instrukcijomis. Ji darbuotojus supažindino su tomis instrukcijomis, kurias turėjo. D. V. jų įmonėje buvo įdarbintas 2017 m. vasario mėn., ji formino jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ir davė susipažinti su pagrindinėmis saugos instrukcijomis Nr. 3, 10, 17, 18, 27, 9, su kuriomis nurodyta supažindinti pagalbinį darbuotojÄ pagal jo pareigybę, ir papildomos – Nr. 21 ir 26.

IÅ¡ pradžių D. V. dirbo tik prie padangų rÅ«Å¡iavimo, vėliau dirbo ir prie padangų smulkintuvo, buvo supažindintas su tokio darbo specifika. Kad jo, kaip pagalbinio darbuotojo, saugos instrukcijoje nėra įraÅ¡yta saugos reikalavimų dirbant prie padangų smulkintuvo, ji tuo metu nematė. Padangų smulkintuvas į padalinį buvo atvežtas 2015 m. rugsėjo mėn. ir nuo to laiko dirbo. Profesinės rizikos vertinimas dėl darbo su padangų smulkintuvu nebuvo atliktas. Tuo metu už darbų saugÄ padalinyje buvo atsakingas padalinio vadovas A.

K.. Apskritai jai niekada nereikėjo organizuoti profesinės rizikos vertinimo, t. y. speciali tokio vertinimo tvarka įmonėje nėra reglamentuota, bent jau ji nėra pasiraÅ¡iusi po tokiu dokumentu. Kiek atsimena iÅ¡ saugos kursų, kuriuose įgijo kvalifikacijÄ dėl saugos įmonėje, profesinės rizikos vertinimas įmonėje buvo aptartas, bet kad įmonėje ji turėtų tÄ organizuoti, tikrai nežinojo. Ä®monės Alytaus padalinyje buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas tik tada, kai įvyko nelaimingas atsitikimas su „B.

H.“ darbuotoju, kai jis UAB „(duomenys neskelbtini) “ patalpose žuvo. Kad dirbant su krautuvu patalpose yra nelygios grindys, tÄ pastebėjo ir ji, ir vadovai, tuo klausimu buvo ne kartÄ diskutuota, taip pat ir su patalpų savininku UAB „(duomenys neskelbtini) “, tačiau jie atsisakė investuoti į patalpas, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovai neinvestavo į svetimÄ turtÄ . Padangų smulkintuvo bandymo metu nebuvo užfiksuota, kad su juo bÅ«tų pavojinga dirbti. Prie padangų smulkintuvo buvo dirbama su krautuvais, pradžioje su D.

A. , vėliau buvo D. D., o po jo atvežė CAT krautuvÄ , nes Dieci buvo per mažas, mažai veždavo padangų. Krautuvas CAT buvo iÅ¡bandomas, matuojamas jo kauÅ¡o plotis ir padangų smulkintuvo leikos plotis, buvo bandoma, ar saugu dirbti naudojant Å¡iuos abu prietaisus. Buvo padaryta iÅ¡vada, kad pločiai yra pakankami ir dirbti galima. Tuo metu nebuvo vertinama, ar gali kristi padanga nuo smulkintuvo kraÅ¡to. Ji pati yra ne kartÄ mačiusi, kaip D. V. stovėjo prie juostinio konvejerio padangų iÅ¡pylimo į smulkintuvÄ metu ir niekada nebuvo jokių padangų kritimo ar panaÅ¡ių dalykų.

Tiksliai, kur jam stovėti iÅ¡pylimo metu, ir nebuvo nurodyta, tik buvo paaiÅ¡kinta, kad nestovėtų arti krautuvo tuo metu, bet konkrečių zonų nebuvo nurodyta. Pripažįsta, kad ji nežinojo, jog įmonėje reikia organizuoti profesinės rizikos vertinimÄ prieÅ¡ pradedant darbÄ su tam tikrais įrengimais, arba iÅ¡kilus papildomų klausimų dėl įrangos veikimo, juolab, kad toks vertinimas nebuvo atliktas dar iki jos paskyrimo atsakinga už saugÄ . Taip pat ji nežinojo, kad turi inicijuoti instrukcijų pataisas ar parengimÄ naujų instrukcijų, kadangi jas gavo jau paruoÅ¡tas, jai reikėdavo jas pateikti darbuotojams susipažinti.

Pripažįsta, kad nebuvo pakankamai įsigilinusi į darbų saugos procesÄ , tai turėjo įtakos įvykiui, kuomet buvo sužalotas darbuotojas D. V.. Dėl Å¡io įvykio labai gailisi, D. V. atsiprašė, žala nukentėjusiajam atlyginta (5 t., b. l. 58–60, 73). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. K. parodė, kad nuo 2008 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, turi darbų saugos tarnybos specialisto kvalifikacijÄ . Pagrindinės jo pareigos buvo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymas.

Å ias funkcijas apibrėžia Ä®monių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinės nuostatos. Jomis remiantis buvo sukurtos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatos, kurios jo veiklÄ ir apibrėžia, tai numato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis. Jis buvo atsakingas už privalomÄ darbų saugos ir sveikatos dokumentacijos parengimÄ , darbdavių, padalinio vadovų darbų saugos ir sveikatos klausimais konsultavimÄ , darbdavio, padalinio vadovų, darbuotojų ir kitų atsakingų asmenų konsultavimÄ darbų saugos ir sveikatos klausimais, pasiÅ«lymų darbų saugos bÅ«klei gerinti teikimÄ , įvadinį administracijos ir dviejų Vilniaus padalinių darbuotojų instruktavimÄ , darbuotojų privalomų mokymų organizavimÄ : padalinių vadovų, atsakingų už darbų saugÄ ir darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus pagal teisės aktus, padalinių vadovų, atsakingų už padalinio darbų saugÄ mokymų organizavimÄ , darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus mokymų organizavimÄ , profesinės rizikos vertinimo organizavimÄ , lengvų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo organizavimÄ , kaip darbdavio atstovo, apskaitÄ , prevencinių priemonių rengimÄ , darbuotojų informavimÄ apie privalomus vykdyti darbų saugos aktus, supažindinimÄ darbuotojų su aktualiais teisės aktais saugos ir sveikatos klausimais, padalinių vadovų kontrolę dėl saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi padalinyje, pažeidimų nustatymÄ darbų saugos ir sveikatos klausimais bei vadovų informavimÄ .

Profesinės rizikos vertinimas buvo viena iÅ¡ jo vykdomų funkcijų, t. y. nustatyti darbo vietas, kurioms reikalingas vertinimas, nustatyti profesinės rizikos veiksnius ir parengti programÄ . Pripažįsta kaltę, kad laiku nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, dėl darbų apimties nebuvo spėta atlikti reikiamų darbų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sužalotas darbe žmogus. Valstybinės darbo inspekcijos planinio patikrinimo visuose UAB „(duomenys neskelbtini) “ padaliniuose – Alytaus, Vilniaus Žarijų, Vilniaus Lentvario, Tauragės, Utenos – buvo tikrinama darbo sauga ir sveikata.

Tokio patikrinimo Alytuje 2017 m. kovo 23 d. metu buvo patikrintas padalinys ir nustatyti pažeidimai, kuriuos reikėjo paÅ¡alinti per nustatytÄ terminÄ . Vienas iÅ¡ reikalavimų buvo iki 2017 m. balandžio 28 d. atlikti profesinį rizikos vertinimÄ darbo vietų prie padangų smulkinimo linijos. Jam laiku nebuvo praneÅ¡ta apie Alytaus padalinyje atsiradusį naujÄ krautuvÄ , apie tai jis atsitiktinai sužinojo telefonu iÅ¡ E. V., nes pokalbio metu ji paklausė, ar darbuotojas, turintis krautuvo vairuotojo kvalifikacijÄ , gali valdyti krautuvÄ , kuris yra didesnių iÅ¡matavimų – galingumo ir su didesniu kauÅ¡u.

Pokalbio metu jis iÅ¡siaiÅ¡kino reikiamÄ informacijÄ apie naujÄ krautuvÄ . E apie tai jį informavo 2017 m. vasario pabaigoje– kovo pradžioje, t. y. kai jau su krautuvu buvo dirbama apie dvi savaites. Tuo tarpu informacijÄ apie krautuvÄ jis turėjo gauti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovo – tai galėjo bÅ«ti tiek padalinio vadovas, tiek gamybos vadovas, tiek meistras, tiek technikos vadovas, iki darbo su krautuvu pradžios. Profesinės rizikos vertinimÄ jis pats buvo pradėjęs organizuoti ir Alytaus padalinyje atliko parengiamuosius darbus, kurie bÅ«tini pagal jo atliekamas funkcijas.

Kovo mėn. pradžioje buvo atvykęs į Alytaus padalinį, atliko tris profesinės rizikos vietas –prie padangų smulkintuvo darbuotojo darbo vieta, krautuvo vairuotojo ir pagalbinio darbininko prie preso ir plastikinės taros badytuvo. Darbuotojo prie padangų smulkintuvo buvo vertinama biologiniai veiksniai, cheminiai veiksniai, apÅ¡vietimas prie valdymo pulto, ergonominius veiksnius, psichosocialinius ir fizinius – sužeidimo rizikÄ (fizinio sužeidimo rizika) ir fizikinius. Prie jo padangų kritimo atvejų nebuvo, jis stebėjo darbÄ pusę pamainos, apie 4 val., konkrečiai gamybos patalpose, bÅ«nant kartu su Alytaus padalinio vadove, technikos vadovu, meistre ir darbuotojais, nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jokių pastabų, kad egzistuoja padangų kritimo rizika, todėl padangų kritimo rizikos nenumatė, nors apie tai reikėjo pagalvoti ir paruoÅ¡ti atitinkamas apsaugos priemones.

Pabrėžia, kad VDI inspektorius S. L. dažnai lankėsi įmonės gamybinėse patalpose, taip pat per planinį patikrinimÄ jis buvo, tačiau padangų kritimo rizikos neužfiksavo, todėl jis neįtraukė atskiro punkto į profesinės rizikos vertinimÄ dėl padangų kritimo. Nelaimingas atsitikimas, kuomet buvo sužalotas D. V., įvyko 2017 m. balandžio 18 d., o profesinės rizikos vertinimo iÅ¡vada buvo pateikta 2017 m. balandžio 19 d. Kadangi vertinimas vyko pagal nustatytÄ iÅ¡ anksto sudarytÄ programÄ , nelaimingas atitikimas Å¡ios iÅ¡vados negalėjo įtakoti.

Kiek jam žinoma, Nacionalinei visuomenės tarnybai vertinant profesinę rizikÄ , darbuotojai dėl padangų kritimo rizikos neiÅ¡reiÅ¡kė jokių pastabų, tačiau jis sutinka, kad reikėjo labiau analizuoti darbinę situacijÄ prie padangų smulkintuvo. Bendrovėje nebuvo priimtas sprendimas dėl pavojingų darbo vietų zonų žymėjimo ir jos nebuvo pažymėtos. Dėl grindų dangos jis buvo minėjęs K. K. ne kartÄ , taip pat Å¡is punktas buvo įtrauktas ir į VDI inspektoriaus rekomendacijas.

Direktorius šį klausimÄ svarstė, tačiau iki galo jis nebuvo iÅ¡spręstas, nes tai labai didelės finansinės iÅ¡laidos. Darbo vietos su krautuvu D. D. profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas 2014 metais, iÅ¡ esmės jis buvo galiojantis ir juo buvo vadovaujamasi atliekant darbÄ su krautuvu (duomenys neskelbtini) o iÅ¡kilus naujiems rizikos veiksniams – Å¡iuo atveju įgijus naujÄ didesnį krautuvÄ , reikėjo įvertinti iÅ¡ karto naujas rizikas, projektuojant, o jo nepaleidžiant į darbinį procesÄ .

Naujo įrenginio eksploatacijos pradžiÄ sprendžia įmonės vadovai. Ä®sigijus kiekvienÄ technikos priemonę, kartu gaunama gamintojo instrukcija, kaip teisingai jÄ eksploatuoti, ten numatyti įrenginio saugus naudojimas tiek pagal darbines funkcijas, tiek dėl darbuotojų saugos ir sveikatos. Kitų papildomų instrukcijų rengti nereikia, darbuotojai pasiraÅ¡ytinai supažindinami su gamintojo instrukcija, tokių reikalavimų rengti papildomÄ saugos ir sveikatos instrukcijÄ nėra, tai apibrėžia ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas ,,Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo (...) instruktavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

D. V. sužalojimÄ lemiantys veiksniai buvo – padangos diametras ir smulkintuvo bunkerio sienelių aukÅ¡tis bei krautuvo kauÅ¡o dydis, to vertinant profesinę rizikÄ nebuvo galima numatyti, kadangi nebuvo fiksuoti jam žinomi atvejai. Ä®vykio metu dirbę darbuotojai konkrečiai tose darbo vietose (pagalbinio darbuotojo, krautuvo vairuotojo) buvo pasiraÅ¡ytinai instruktuoti darbų saugos ir sveikatos darbe klausimais ir dirbo su iÅ¡duotomis asmens apsaugos priemonėmis. Jis yra atsakingas už įmonės saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų atlikimÄ , taip pat kiekviename padalinyje yra asmuo, kuriam perduoti įgaliojimai darbų saugos ir sveikatos srityje, konkrečiu atveju Alytuje buvo apskaitininkė–administratorė E. V., direktoriaus įsakymu paskirta vykdyti saugos ir sveikatos funkcijas.

Ji turėjo reikiamÄ kvalifikacijÄ darbuotojų saugos bei sveikatos srityje ir jos apmokyti nereikėjo, nes jos turimas pažymėjimas leidžia bÅ«ti atsakingam už darbų saugos kompetencijas. Konkrečiai dėl darbų saugos ir sveikatos užtikrinimo darbe ji retai konsultavosi, kartais pasitikslindavo kai kuriais klausimais. Kalbant apie kolektyvines apsaugos priemones, jis nurodė, kad jos yra techninės ir organizacinės. Techninės yra technikos vadovo kompetencija, kadangi tai susiję su technika ir neapima darbų saugos specialisto kompetencijos.

Kolektyvinės organizacinės apsaugos priemonės buvo numatytos ir pagalbinio darbuotojo instrukcijos Nr. 10, 4.11.4 punkte ,,darbo metu draudžiama dirbti transporto judėjimo zonose“ ir 2.1.9 punkte ,,tarp pavojingų veiksnių minimi krintantys griūvantys daiktai, galimos traumos, sunkūs sužeidimai“. Dėl konkrečių kolektyvinių organizacinių apsaugos priemonių turėjo būti parengtas technologinis aprašymas (gamybinio proceso), kurį turėjo atlikti administracija, o po to numatyti organizacines apsaugos priemones ir kreiptis į jį, pranešant, kad tokios priemonės yra reikalingos.

Dėl reikalavimo, kad įmonės direktorius imtųsi priemonių, kad darbai bÅ«tų sustabdyti dirbant nesaugioje aplinkoje su krautuvu CAT, paaiÅ¡kino, kad apie krautuvo naudojimÄ sužinojo vėliau, kai krautuvas buvo naudojamas jau apie dvi savaites. Akcentuoja, kad VDI inspektorius S. L., lankydamas ir tikrindamas Alytaus padalinį, taip pat nereikalavo sustabdyti darbų. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ir savo klaidų apgailestauja, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, žala nukentėjusiajam yra atlyginta (5 t. b. l. 108–111).

IÅ¡ 2018 m. birželio 7 d. sudarytos sutarties matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas D. V. susitaikė su įtariamaisiais K. K., E. V., S. K., kurie atlygino jam padarytÄ Å¾alÄ , ir D. V. atsisakė byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio (5 t., b. l. 165–166, 167). Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Bernatavičienės 2018 m. liepos 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas S. K. ir E. V. atžvilgiu nutrauktas BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks prokurorės sprendimas patvirtintas Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi (5 t., b. l. 181–189).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. G. parodė, kad 2017 m. balandžio 18 d. apie 15.15 val. jis buvo savo darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini) “, Alytuje, (duomenys neskelbtini) , gamybinėse patalpose, dirbo su krautuvu ir krovė panaudotas padangas į smulkintuvÄ . Per kelis metrus atsitraukęs nuo smulkintuvo stovėjo darbininkas D. V., kuris prižiÅ«rėjo smulkintuvÄ , jis buvo užsidėjęs apsauginį Å¡almÄ . Pakėlus kauÅ¡u padangas iÅ¡pylimui, viena didelė padanga amortizavosi ir krito iÅ¡ smulkintuvo žemyn, tuo momentu D.

V. buvo nusisukęs. Minėta padanga maždaug iÅ¡ 2–3 m aukščio nukrito D. V. ant galvos ar nugaros, po ko Å¡is iÅ¡kart susmuko ant žemės. Liudytojas pranešė apie nelaimę E. S.. Buvo iÅ¡kviesta GMP. Liudytojas darbo inspektoriui buvo sakęs, kad pilant padangas iÅ¡ kauÅ¡o, kauÅ¡as bÅ«na tiesiai virÅ¡ bunkerio, o kauÅ¡o deÅ¡inys kraÅ¡tas ir kairys kraÅ¡tas nutolęs nuo Å¡oninių bunkerio kraÅ¡tų apie 50–60 cm, tai yra labai mažas atstumas, žinant, kad pilamos ir labai didelės padangos, jos lengvai gali atsimuÅ¡ti į bunkerio kraÅ¡tÄ ir nukristi ant žemės, kaip ir atsitiko Å¡io įvykio metu.

Krautuvo strėlė privaroma tiesiai virÅ¡ bunkerio. Krautuvo, kuriuo buvo dirbama įvykio dienÄ , kauÅ¡o dėl jo iÅ¡matavimų nėra galimybės privaryti arčiau, nes tada reikėtų strėlę laikyti aukščiau, o kadangi kauÅ¡as remiasi į bunkerio Å¡onus, tokiu atveju padangos bÅ«tų iÅ¡pilamos iÅ¡ didesnio aukščio. Be to, už padangų smulkintuvo stovi elektros spinta, kurioje yra aukÅ¡ta įtampa. Jei krautuvu privažiavus arčiau smulkintuvo bÅ«tų pilamos padangos, jos gali nukristi ir ant tos spintos, tai irgi bÅ«tų pavojinga.

Padangų smulkintuvas bÅ«davo pastoviai įjungtas, tik iÅ¡jungdavo tais atvejais, kai smulkinant padangÄ ji užstrigdavo tarp peilių. Padangos užstrigdavo dažnai, nes peiliai greitai atÅ¡ipdavo, reikėdavo vos ne kiekvieno iÅ¡pylimo metu jungti reverso mygtukÄ , kad peilis atsisuktų ir padangÄ smulkintų iÅ¡ naujo. Dirbant su krautuvu, D. V., kuris atsakingas už smulkintuvÄ , nuolat bÅ«davo krautuvo darbo zonoje, tik ne tiesiai po krautuvu, bet Å¡alia jo, prie valdymo pulto arba prie pat smulkintuvo. Atsisukęs į smulkintuvo zonÄ , D.

V. matydavo, kada reikia pasitraukti ir pasitraukdavo. Ä®vykio metu jis nespėjo pamatyti krentančios padangos, nes buvo užsisukęs nugara į smulkintuvo zonÄ ir ėjo nuo jo. Krautuvo darbo zonos UAB „(duomenys neskelbtini) “ nebuvo numatytos, niekas net žodžiu nebuvo sakęs, kad turi bÅ«ti iÅ¡laikytas kažkoks saugus atstumas ir koks atstumas tai turi bÅ«ti. Po įvykio tik buvo pasakyta, kad D. V. turėjo bÅ«ti už 3,5 metro. Yra buvę atvejų, kai padangos, judant krautuvui link smulkintuvo, iÅ¡krisdavo pakeliui, nes važiavimo pagrindas buvo duobėtas, o padangų kiekis krautuve nebuvo nustatytas.

Keliant padangas į smulkintuvÄ , jos nekrisdavo, nebuvo tokių atvejų. Jeigu vežant padangas ar jas kraunant kokia pakibdavo ant kauÅ¡o kraÅ¡to, tai ateidavo darbininkas pataisyti ar jos numesti, prieÅ¡ tai krautuvo vairuotojui saugiai nuleidus kauÅ¡Ä Å¾emiau. Ä®vykio metu, kuomet padanga nukrito ant D. V., kauÅ¡as nebuvo perkrautas, padangų ant kraÅ¡to pakibusių taip pat nebuvo. Jis važiavo į priekį su pakrautu kauÅ¡u link smulkintuvo įsitikinęs, kad D. V. stovėjo atokiau krautuvo. Tiesiai tarp krautuvo ir smulkintuvo darbininkas niekada nestovėdavo.

Padangų virš kaušo borto taip pat nebuvo prikrauta. Pagal saugos reikalavimus tiek jis, tiek D. V. laikėsi saugos kiek įmanoma, o konkrečių saugos zonų jiems niekas niekada nebuvo nurodęs. Jis visada laikėsi saugaus atstumo, visada įsitikindavo, kad kelyje tarp smulkintuvo ir krautuvo nėra žmonių, o kokiu atstumu žmogus galėtų stovėti šone krautuvo, jam nebuvo nurodyta, tuo labiau, kad žmogus nestovėjo, o judėjo (1 t., b. l. 102–103, 104–106). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G.

G. parodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ krautuvo vairuotoju ir pagalbiniu darbininku nuo 2016 m. balandžio 14 d. Darbus paskirsto meistrė G. D.. Ä®sidarbinant A. K. supažindino jį su darbų saugos instrukcijomis, jis davė didelį pluoÅ¡tÄ instrukcijų ir nurodė jas perskaityti, vėliau parodė, kur pasiraÅ¡yti. Pagal darbo grafikÄ jis dirba po 12 valandų, dvi dienas dirba, dvi nedirba. 2017 m. balandžio mėn. dirbo kartu su D. V. ir Ž. G.. Ž dirbo krautuvo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, t. y. vežiojo padangas į smulkintuvÄ ir po to iÅ¡ smulkintuvo vežiodavo drožles į sandėliavimo vietÄ .

D. V. ir liudytojas pasikeisdami dirbo prie padangų rÅ«Å¡iavimo ir prie smulkintuvo bÅ«gno. Dirbant prie smulkintuvo bÅ«gno buvo keletas atvejų, kai nukrito padanga ar kelios padangos. Anksčiau padangoms krauti buvo naudojamas kitas krautuvas, mažesniu kauÅ¡u, dirbant su juo padangų kritimų irgi buvo, bet mažiau. Dabartinis krautuvas yra didesnis, taip pat prie smulkintuvo yra nelygus žemės pavirÅ¡ius – grindys, todėl privažiuojant ar keliant kauÅ¡Ä , jis susvyruoja ir padangos susijudina kauÅ¡e bei gali nukristi. 2017 m. balandžio 18 d. apie 15 val. jis dirbo kitoje patalpoje, prie padangų rÅ«Å¡iavimo, ten atliko visus darbus bei ruošėsi ateiti pas D.

V. ir jį pakeisti prie rÅ«Å¡iavimo bÅ«gno. Išėjęs iÅ¡ rÅ«Å¡iavimo patalpos, pamatė prie smulkintuvo krautuvÄ pakeltu kauÅ¡u. Tuo metu iÅ¡ lauko atbėgo Ž. G. ir pasakė, kad krentanti padanga sužalojo D. V., apie jis pranešė E. S.. Atvyko greitoji ir D. V. iÅ¡vežė. Liudytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų atstovas ir yra ne kartÄ sakęs buvusiam vadovui A. K., taip pat meistrei G. D., kad yra rizika bÅ«ti sužalotiems, nes pats matė, kaip ne kartÄ krito padangos, sakė, kad reikia lyginti patalpos grindis, nes vien dėl nelygumų dažnai keltuvo kauÅ¡as pakrypdavo, kartais ir padangų pakraunama per daug (1 t., b. l. 111–112).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirba nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Pradėjo dirbti rÅ«Å¡iuotoja, vėliau jÄ paskyrė dirbti operatore, taip pat dirbo krautuvo vairuotoja. 2017 m. sausio 30 d. jÄ perkėlė į cecho meistrės pareigas, tačiau iki 2017 m. birželio mėn. dar dirbo krautuvo vairuotoja ir kartu meistre. Ä®monės direktorius K. K. jÄ informavo, kad jos, kaip cecho meistrės, pagrindinė funkcija bus organizuoti ir kontroliuoti darbuotojų darbÄ , o instruktažus jiems ves E. S..

Dėl jos paskyrimo organizuoti darbus ir juos kontroliuoti įsakymas buvo pasiraÅ¡ytas, tačiau neatsimena datos, lyg tai vasario mėnesį, tačiau su darbų sauga susijusių funkcijų ji dar negalėjo vykdyti, nes neturėjo padalinio vadovės kvalifikacijos pažymėjimo, t. y. nebuvo apmokyta dirbti tÄ darbÄ . PažymėjimÄ gavo 2017 m. gegužės 3 d., nuo Å¡ios dienos jau gali vykdyti funkcijas, susijusias su darbuotojų saugos reikalavimų užtikrinimu darbo vietoje. Iki tol funkcijas vykdė E. S..

Ä®monėje darbai vyksta trejose gamybinėse patalpose. Pirmoje vyksta antrinių atliekų rÅ«Å¡iavimas ir presavimas, antroje – panaudotų padangų smulkinimas, trečioje – sandėliuojamos panaudotos padangos, kurios vėliau smulkinamos. Nuo 2017 m. vasario 5 d. įmonės Alytaus padalinyje pradėjo dirbti Ž. G., o nuo 2017 m. vasario 14 d. pradėjo dirbti D. V.. Å iems darbuotojams E. S. pravedė įvadinius darbų saugos instruktažus, supažindino su priemonių naudojimo dokumentais. Minėti vaikinai su darbu buvo supažindinti prieÅ¡ įdarbinant įmonėje, ji pati jiems parodė, kÄ reikės daryti tiek vienam, tiek kitam, kadangi darbai nėra sudėtingi, užteko parodyti patalpas, bei dirbančius tÄ darbÄ Å¾mones.

Abu vaikinai suprato, kÄ reikės daryti, po to pasirašė darbo sutartis. Ji pati su cecho meistrės pareiginiais nuostatais susipažino bei juos pasirašė 2017 m. kovo 13 d. Nuostatuose nurodyta, kad meistrė turi instruktuoti ir kontroliuoti, kaip pavaldÅ«s darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje. Nuo tada vykdė darbuotojų kontrolės funkcijas, o instruktuoja nuo gegužės 3 d. Darbuotojų instruktavimas vykdomas žodžiu, t. y. kiekvienas darbuotojas pakartotinai perskaito visas jam reikiamas instrukcijas bei pasiraÅ¡o, kad su jomis susipažino.

Minėti darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitÄ . Pradžioje Ž. G. dirbo su krautuvu D. D., juo vežiojo padangas į smulkintuvÄ , tačiau vėliau jam buvo priskirtas kitas krautuvas (duomenys neskelbtini). Krautuvas buvo pakeistas, nes Dedalus krautuvas buvo nuomojamas ir buvo grÄ Å¾intas savininkui. Jų įmonės krautuvo kauÅ¡as yra didesnis, juo galima atvežti daugiau padangų, darbas vyksta greičiau. D. V. ir G. G. dirba pagalbiniais darbininkais, jie pasikeisdami rÅ«Å¡iuoja padangas ir valdymo pulto pagalba valdo smulkintuvo bÅ«gnÄ , o taip pat nuo transporterio nurenka Å¡iukÅ¡les. 2017 m. balandžio 18 d. kuomet D.

V. atsitiko nelaimė darbe, ji buvo pas E. S. kabinete. Atbėgęs Ž. G. pasakė, kad reikia skubiai kviesti medikus, nes ant D. V. užkrito padanga. Visi nubėgo į įvykio vietÄ , kur pamatė gulintį D. V.. Ä®vertinusi situacijÄ , kad greitoji neprivažiuos prie nukentėjusio V., ji nurodė Ž. G. patraukti krautuvÄ toliau nuo padangų smulkintuvo bÅ«gno. Atvykusi greitoji pagalba privažiavo prie pat D. V. ir suteikę pirmÄ jÄ med. pagalbÄ iÅ¡vežė. E. S. taip pat iÅ¡vyko į ligoninę.

Liudytoja liko įvykio vietoje, sulaukė policijos ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno. Anksčiau yra buvę keli atvejai, kai padangos iškrito iš smulkintuvo. Ž. G. jai buvo sakęs, kad reikėtų įrengti paaukštinimo sienelę ant bunkerio viršaus, kad padangos neužkristų ant elektros spintos, tačiau ji nemanė, kad tai labai svarbu, kad turėtų tai svarstyti su savo vadovais. Liudytoja tik jam priminė, kad krautuvo vairuotojai turi atsakingai pakrauti padangas ir stebėti krovinį, tuomet bus gerai vykdomas darbas.

Ji pati yra mačiusi, kaip padangos nukrisdavo vežant jas iki smulkintuvo arba keliant kauÅ¡Ä Ä¯ viršų link smulkintuvo, dėl to su darbuotojais kalbėta ne kartÄ , kad krautuvo kauÅ¡as neturi bÅ«ti perpildytas ir bÅ«tų laikomasi visų bÅ«tinų saugumo užtikrinimo priemonių. Kiek vežti padangų kauÅ¡e, niekur neapibrėžta, tiesiog visiems darbuotojams pasakyta, kad turi bÅ«ti saikingai vežama. Cecho meistrės pareiginių nuostatų 2.7 punktas numato jos pareigÄ užtikrinti rÅ«Å¡iavimo, presavimo ir smulkinimo darbams skirtų įrenginių, inventoriaus ir kitų darbo priemonių apsaugÄ .

Jos pareiginių funkcijų 4.1.3 punkte numatyta pareiga užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, elektrosaugos, aplinkos apsaugos, higienos ir darbo tvarkos reikalavimų laikymÄ si ir kontrolę – šį punktÄ vykdė iki kol gavo saugos pažymėjimÄ gamybine prasme, t. y. kontroliavo, kad bÅ«tų vykdomi saugiai darbai, nuolat primindavo darbuotojams, kad laikytųsi saugaus atstumo, kad darbuotojai nelįstų po pakeltu kauÅ¡u. Buvo numatyta, kad darbuotojai dirbtų saugiose zonose, tokios zonos numatytos Nuostatuose, bet jos nebuvo pažymėtos.

Tik po šio nelaimingo įvykio darbininko darbo zona buvo perkelta į konvejerio pusę, kad krautuvas būtų dar toliau nuo pagalbinio darbininko (1 t., b. l. 95–96, 97–98). Iš 2017 m. vasario 13 d. darbo sutarties Nr. 571 matyti, kad D. V. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ į Alytaus padalinį pagalbiniu darbininku; darbo pradžia – 2017 m. vasario 14 d. (3 t., b. l. 13–15). UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinio darbuotojų darbo grafike laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. nurodyta, kad 2017 m. balandžio 18 d.

D. V. buvo darbo diena; darbo pradžia – 7 val., darbo pabaiga – 20 val. (3 t., b. l. 76). Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo matyti, kad D. V. pasirašytinai supažindintas su darbų saugos ir sveikatos apsaugos įvadine instrukcija 2017 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 141–142). Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo (3 t., b. l. 43–44) matyti, kad D. V. 2017 m. vasario 14 d. buvo pasirašytinai supažindintas su šešiomis instrukcijomis:

Nr. 3, Darbuotojų, kuriems neprivaloma kvalifikacija dirbant įvairiais elektriniais įrenginiais, saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 156–159); Nr. 10, Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 164–168); Nr. 17, Atliekančio krovimo darbus rankomis saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 169–172); Nr. 18, Dirbančio su hidrauliniu presu darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 173–177); Nr. 27, Dirbančio aukštyje darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija (2 t., b. l. 5–10);

Nr. 9, RÅ«Å¡iuotojo saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 160–163); 2017 m. kovo 6 d. supažindintas su dviem instrukcijomis: Nr. 26, Naudojančio suslėgtÄ orÄ technologiniams tikslams darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija (2 t., b. l. 1–4), Nr. 21, Dirbančio su kilnojamais elektriniais įrankiais darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 178–182). 2017 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įsakyme „Dėl vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės kontrolės Alytaus padalinyje“ Nr. I-1410/2 nurodyta, kad E. S. laikinai (iki padalinio vadovo paskyrimo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais) įpareigota įgyvendinti Alytaus padalinyje darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

E. S. pavesta:

i) įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones; ii) užtikrinti, kad elektros įranga, technologiniai įrengimai, transporto priemonės bÅ«tų tvarkingi, o radus gedimų – nedelsiant organizuoti jų Å¡alinimÄ ; iii) užtikrinti, kad baigus darbÄ patalpose ir darbo vietose bÅ«tų tvarka, iÅ¡jungti elektros įrenginiai, iÅ¡skyrus tuos, kurie turi veikti visÄ parÄ ; iv) vykdyti Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nų nurodymus nustatytu laiku (3 t., b. l. 48). 2017 m. sausio 23 d.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įsakyme „Dėl Alytaus padalinio darbuotojų instruktavimo tvarkos“ Nr. I-1410/4 nurodyta, kad E. S. yra laikinai (iki padalinio vadovo paskyrimo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais) skiriama atsakinga už Alytaus padalinio darbuotojų įvadinį, pirminį, periodinį, papildomÄ , tikslinį instruktavimus darbo vietoje (3 t., b. l. 49). 2018 m. balandžio 30 d. sutartyje Nr. 08-45 nurodyta, kad S. K., veikiantis pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus 2007 m. liepos 18 d. iÅ¡duotÄ nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. (21.26)-332-2258, turintis darbų saugos tarnybos specialisto kvalifikacijÄ , samdomas vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini) “.

Sutartimi S. K. įsipareigojo vykdydamas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, vadovautis Darbo kodeksu, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniais (lokaliniais) norminiais teisės aktais ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatais; rengti saugos ir sveikatos norminius dokumentus, atitinkančius Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Sutarties 4.1. nurodyta, kad S. K., kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus arba nesudarė sÄ lygų tokių reikalavimų laikymuisi, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta atsakomybė (3 t., b. l. 135).

UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatuose, patvirtintuose 2011 m. rugpjūčio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus K. K., nurodytos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir įmonės tarnybos funkcijos, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų teisės ir pareigos. Nuostatų 3.1.5, 3.1.6, 4.2.1, 4.2.2.4, 4.2.2.6 punktuose tarnybai nurodyta: organizuoti rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimÄ ; nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, organizuoti reikiamų priemonių parengimÄ ir įgyvendinimÄ ; rengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, informuoti darbdavį apie pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai ir prevencines priemones, kurių reikia imtis (3 t., b. l. 136–137).

IÅ¡ VÄ® Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuo 2007 m. gegužės 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , vadovas yra K. K. (3 t., b. l. 99–100). UAB „(duomenys neskelbtini) “ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinėje instrukcijoje, patvirtintoje 2017 m. rugpjūčio 27 d. direktoriaus įsakymu, 3 skyriuje nurodytos darbdavio pareigos ir teisės, garantuojant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas: 3.1.1. punkte nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; 3.1.5. punkte nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių apraÅ¡ymus, vykdo kolektyvines sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos; 6.5. punkte nurodyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės vidinę kontrolę įmonėje.

Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimÄ ;

2) organizuoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės paso parengimÄ ir jo pildymÄ ;

3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarkÄ Ä¯monėje;

4) tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas);

5) įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (1 t., b. l. 146–155). IÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui K. K. reikalavimÄ paÅ¡alinti nustatytus Alytaus padalinyje, Alytuje, (duomenys neskelbtini) , 10 pažeidimų, tačiau reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus, susijusius su krentančiais daiktais – nėra (2 t., b. l. 149–151).

IÅ¡ Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos pateiktos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ du kartus kreipėsi į laboratorijÄ dėl profesinės rizikos vertinimo: 2017 m. balandžio 19 d. atliktas trijų darbo vietų profesinės rizikos vertinimas pagal 2017 m. balandžio 5 d. praÅ¡ymÄ ; 2017 m. birželio 15 d. atliktas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas pagal 2017 m. gegužės 25 d. pakartotinį praÅ¡ymÄ (3 t., b. l. 114). IÅ¡ 2017 m. balandžio 19 d.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinio profesinio rizikos vertinimo matyti, kad buvo įvertinta pagalbinio darbininko darbo vieta prie padangų smulkinimo įrenginių – smulkintuvo AMNI ir rūšiavimo būgno (profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 2); profesinė rizika dėl krentančių daiktų nenustatyta (1 t., b. l. 187–203). Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus gamybinio padalinio 2014 m. balandžio 28 d. profesinės rizikos vertinimo matyti, kad buvo įvertintos įvairios darbo vietos UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinyje; darbas prie padangų smulkintuvo „AMNI“ nebuvo įvertintas (2 t., b. l. 163–199).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ supažindinimo su mašina „AMNI M. G.“ naudojimo (eksploatavimo) instrukcijos registravimo lapo matyti, kad D. V. su instrukcija buvo supažindintas, yra jo parašas (2 t., b. l. 50). Nurodytoje instrukcijoje aprašyta mašinos valdytojo atsakomybė, teisiniai nurodymai, techniniai duomenys, pateiktas mašinos brėžinys ir pastatymo planas, bendrieji saugos nurodymai, specialūs saugos nurodymai (naudojant smulkintuvus vis vien gali kilti pavojus naudotojų ar trečių asmenų gyvybei ir sveikatai, netoli pjaustymo įrankių pavojus didžiausias), aprašytas mašinos veikimas, techninė priežiūra, taisymas (2 t., b. l. 50–103).

UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus K. K. 2017 m. gegužės 4 d. patvirtintame Technologiniame padangų smulkinimo apraÅ¡yme detalizuota smulkinimo procesas, funkcijos, įrengimai, darbų atlikimo tvarka ir saugos reikalavimai, eksploatacinės rizikos; apraÅ¡yme nurodyta, kad kauÅ¡iniu krautuvu kraunant padangas į smulkintuvÄ , kitiems darbuotojams draudžiama bÅ«ti prie smulkintuvo valdymo pulto, kylančio juostinio transporterio, bei lipti kopetėlėmis ant smulkintuvo aptarnavimo aikÅ¡telės; kauÅ¡iniu krautuvu dirbant, draudžiama kitiems darbuotojams bÅ«ti pakrovimo ir iÅ¡krovimo zonose bei dirbti krautuvo ir kitų transporto priemonių judėjimo vietose; dirbti prie smulkintuvo valdymo punkto bei atlikti kitus bet kokius smulkintuvo darbus galima tik kauÅ¡iniam krautuvui visiÅ¡kai sustojus arba jam dirbant kitose darbo zonose (3 t., b. l. 85–91).

Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. apie 15.10 val. UAB „(duomenys neskelbtini) “ gamybinėse patalpose Alytuje, (duomenys neskelbtini) , įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo traumuotas UAB „(duomenys neskelbtini) ” pagalbinis darbininkas D. V.. Nelaimingas atsitikimas įvyko smulkinant panaudotas padangas. Darbo priemonės ir įrenginiai, kuriais vyksta gamyba, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Gamybinis procesas vyksta taip: padangos kauÅ¡iniu krautuvu (duomenys neskelbtini) pakraunamos į smulkinimo bÅ«gnÄ , iÅ¡ kurio susmulkintos padangų drožlės juostiniu transporteriu patenka į bÅ«gninį sietÄ ir iÅ¡krinta po Å¡iuo sietu ant grindų.

IÅ¡kritusios padangų drožlės tuo pačiu krautuvu semiamos ir nuvežamos į sandėliavimo vietÄ , esančiÄ sandėlio gale, ir pilamos į krÅ«vÄ . Prie tos vietos, kur privažiuoja krautuvas iÅ¡versti panaudotas padangas į smulkinimo bÅ«gnÄ , ant jo rėmo yra įrengtas valdymo pultas, kuriuo pagalbinis darbininkas valdo smulkinimo bÅ«gnÄ : įjungiamas ar iÅ¡jungiamas, įjungiama atbulinė eiga, kai bÅ«gnas pradeda strigti ar blogai smulkina panaudotas padangas, taip pat nuo konvejerio nurenka Å¡iukÅ¡les ar kitas atliekas.

Kitas pagalbinis darbininkas tuo metu rÅ«Å¡iuoja panaudotas padangas jų sandėliavimo vietoje, iÅ¡renka padangas su metaliniais diskais, rÅ«Å¡iuoja į atskirÄ vietÄ . Ä®vykio dienÄ dirbo darbuotojai Ž. G. (autokrautuvo vairuotojas), G. G. ir D. V. (pagalbiniai darbininkai). Apie 15.10 val. Ž. G. iÅ¡ sandėliavimo vietos krautuvu atvežė panaudotas padangas prie smulkinimo bÅ«gno. Sustojęs pavertė krautuvo kauÅ¡Ä ir padangas iÅ¡pylė į smulkinimo bÅ«gnÄ . Padanga, buvusi kauÅ¡o virÅ¡uje, kurios matmenys 385/65R22.5, neįkrito į smulkinimo bÅ«gnÄ , o krisdama atsitrenkė į bÅ«gno bunkerio virÅ¡utinę dalį, po to atsitrenkė į apžiÅ«ros aikÅ¡telės aptvėrimo tvorelę ir krito žemyn.

Ä®vykio metu D. V. buvo prie smulkinimo bÅ«gno ir jungė reversÄ , kad atsisuktų smulkinimo peiliai, nes smulkinimo bÅ«gnas pradėjo strigti. Atsisukus peiliams, smulkinimo bÅ«gnas automatiÅ¡kai įsijungė ir pradėjo smulkinti panaudotas padangas. D. V. pasisuko ir pradėjo eiti nuo bÅ«gno. Tuo metu Ž. G., krautuvu (duomenys neskelbtini) atvežęs padangas, pakėlęs kauÅ¡Ä jas pylė į smulkinimo bÅ«gnÄ . Tuo metu D. V. buvo nuėjęs nuo smulkinimo bÅ«gno valdymo pulto maždaug 2-3 žingsnius, krisdama padanga pataikė jam į galvÄ .

Pamatęs įvykį, Ž. G. greitai iÅ¡lipo iÅ¡ krautuvo ir pribėgo prie D. V., kuris susmuko ant grindų. Ž. G. nubėgo pas E. S. ir pranešė apie įvykį. E. S. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri iÅ¡vežė D. V. į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę. Po apžiÅ«ros D. V. tolimesniam gydymui buvo iÅ¡vežtas į LSMU Kauno klinikas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Å¡iose patalpose veiklÄ vykdo Alytaus padalinius įkÅ«rusios UAB „(duomenys neskelbtini) ”, registruota (duomenys neskelbtini), bei socialinė įmonė UAB „B.

H.“, registruota (duomenys neskelbtini). Visiems abiejų įmonių darbuotojams vadovauja E. S., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitininke-administratore ir UAB „B. H.” Alytaus padalinio vadove. UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbdavys dalį savo teisių ir pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais jai perdavęs Įsakymais Nr. I-1410/2 ir Nr. I-1410/4, šioje įmonėje E. S. dirba 5 darbo dienas, 40 darbo valandų per savaitę. UAB „B. H.” darbdavys jai perdavęs dalį savo teisių ir pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Padalinio vadovo pareiginiais nuostatais Nr.

10. Å ioje darbovietėje ji dirba 2 darbo valandas per dienÄ , 5 darbo dienas per savaitę. Visiems tuo metu dirbantiems darbuotojams vadovauja ir UAB „(duomenys neskelbtini) ” cecho meistrė G. D., dirbanti ir krautuvo vairuotoja, kuriai darbdavys dalį savo teisių ir pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais perdavęs netinkamai. G. D. įgaliojimai perduoti 2017 m. kovo 13 d. Cecho meistro pareiginiais nuostatais, nors ji darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais buvo neapmokyta ir neatestuota. Darbuotojai dirba pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ administratorės-apskaitininkės E. S. sudarytÄ darbo grafikÄ .

Darbuotojai dirba dviem brigadomis po tris darbuotojus pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , dvi darbo dienas dirba, dvi dienas poilsiauja. VienÄ brigadÄ sudaro UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai, kitÄ brigadÄ sudaro UAB „B. H.” darbuotojai, tÄ patį darbÄ dirba dviejų įmonių darbuotojai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2017 m. vasario mėn. viduryje UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius K. K., technikos vadovas M. A. ir gamybos vadovas R. A. nusprendė, kad krautuvas D. D. 30.7 dėl dažnų gedimų turi bÅ«ti pakeistas kitu.

Ä® Alytaus padalinį buvo atvežtas krautuvas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo tęsiami darbai. Å io krautuvo kauÅ¡as yra didesnis, negu prieÅ¡ tai buvusio krautuvo. Pradėjus dirbti Å¡iuo krautuvu, Ž. G. ir D. V. pastebėjo, kad beveik kiekvienÄ pamainÄ , iÅ¡pilant padangas, didesnės padangos atsimuÅ¡a į smulkinimo bÅ«gno bunkerio kraÅ¡tÄ , neįkrinta į smulkinimo bÅ«gnÄ , o nukrinta žemyn. D. V. ir Ž. G. apie tai buvo informavę cecho meistrę G. D. ir technikos vadovÄ M. A.. Tyrimo metu nustatyta, kad krautuvo kauÅ¡o plotis yra 2,75 m , o bunkerio plotis yra 4,06 m.

Pagalbinis darbininkas, stovėdamas prie smulkinimo bÅ«gno valdymo pulto ir valdydamas bÅ«gnÄ bei nurinkdamas Å¡iukÅ¡les bei atliekas nuo transporterio, turi dirbti po/prie krautuvu kauÅ¡u pakeltų panaudotų padangų. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2017 m. balandžio 6 d. praÅ¡ymu ir pagal 2017 m. balandžio 10 d. sutartį Nr. ST-PS-2-19 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros specialistai iÅ¡tyrė UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinio ((duomenys neskelbtini) , Alytuje) trijų darbo vietų profesinės rizikos veiksnius ir atlikę profesinės rizikos vertinimÄ 2017 m. balandžio 19 d. užpildė Profesinės rizikos įvertinimo korteles.

Pagalbinio darbininko profesinės rizikos įvertinimo kortelėje nurodyta, kad Darbo vietos patalpose neįrengtos taip, kad pėstieji ir transporto priemonės galėtų saugiai judėti – naudojami garsiniai krautuvų signalai, darbuotojams iÅ¡duotos signalinės liemenės, bet nepaženklinti keliai, darbuotojai prie konvejerio stovi labai arti pravažiuojančio krautuvo. Padangų kritimas dėl smulkinimo bÅ«gno bunkerio dydžio nebuvo įvertintas. Direktorius K. K. apmokytas ir atestuotas: 2013 m. kovo 20 d. pagal Darbdavio, jam atstovaujančio asmens mokymo programÄ .

Administratorė–apskaitininkė E. S. 2015 m. balandžio 23 d. apmokyta ir atestuota pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programÄ . Ä®monėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo fizinis asmuo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas S. K.. Akte nurodomos Å¡ios nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) netinkamas pagalbinio darbininko darbo vietos įrengimas, pasireiÅ¡kęs tuo, kad nebuvo imtasi priemonių užtikrinti, kad po/prie laikinai pakeltu kroviniu nebÅ«tų darbuotojų, tuo pažeista Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 12 punktas, kad „darbdavys, projektuodamas technologinius procesus, įrengdamas ir pertvarkydamas darbo vietas, parinkdamas darbo įrenginius ir organizuodamas darbÄ (...) privalo įgyvendinti (...) nurodytas atsargos priemones taip užtikrindamas saugos ir sveikatos darbe atitinkamÄ lygmenį“, 1 priedo 2.16 punktas, kad „darbuotojams turi bÅ«ti užtikrintas saugus priėjimas prie visų vietų, skirtų gamybai, reguliavimo ir įrenginio priežiÅ«ros darbams atlikti.

Buvimas šiose vietose turi būti saugus“, 2 priedo 3.1.3 punktas, kad „privalo būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai. Tuo atveju, kai krovinių negalima perkelti kitu būdu (ne virš neapsaugotų darbo vietų), privalo būti nustatomi ir taikomi atitinkamai saugūs veikimo būdai“.

2) Vidinės kontrolės nepakankamumas, pasireiÅ¡kęs tuo, kad nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas pagalbinio darbininko darbo vietoje pradėjus naudoti krautuvÄ (duomenys neskelbtini), nebuvo įvertinta padangų kritimo rizika ir smulkinimo bÅ«gno bunkerio dydis su krautuvo kauÅ¡o dydžiu; su rizikos vertinimo rezultatais nebuvo supažindinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai, tuo pažeista Ä®statymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 4 punkto, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 13 punktų nuostatos (3 t., b. l. 1–77). 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad:

1. Nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: D. V. esant veikiančio krautuvo pavojingoje zonoje, kur buvo vykdomi padangų krovimo į smulkinimo bunkerį darbai, padanga, buvusi kauÅ¡e, nepateko į smulkintuvo bunkerio vidų – krisdama atsitrenkė į bunkerio virÅ¡utinę briaunÄ , krito žemyn, smogė jos kritimo trajektorijoje buvusiam D. V. ir jį sunkiai sužalojo. Nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, kad vykdant padangų pakrovimo darbus, pavojingose zonose, kuriose dėl darbo pobÅ«džio pavojus nukristi daiktui, nebuvo imtasi reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

Tai, kad pagalbinis darbininkas buvo ne tik veikiančio krautuvo pavojingoje zonoje, bet ir krovinio kritimo trajektorijoje, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Tai, kad įmonėje nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, pradėjus naudoti krautuvÄ (duomenys neskelbtini) ( nebuvo įvertinta padangų kritimo rizika, dėl smulkintuvo bunkerio ir krautuvo kauÅ¡o dydžių), organizaciniu požiÅ«riu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. TiriamÄ nelaimingÄ atsitikimÄ organizaciniu požiÅ«riu įtakojo ir tai, kad nebuvo parengta bei patvirtinta padangų smulkinimo technologinė dokumentacija ir darbuotojai nebuvo su ja supažindinti;

2. Tiriamuoju atveju vykdomi darbai neatitiko: Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 punkto reikalavimo, kad kai darbovietėse yra pavojingos zonos, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi daiktui, šiose zonose turi būti imtasi reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, o pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 3.1.3 punkto reikalavimo, kad jeigu reikia kelti krovinį virši neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai, tai privalo būti nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai; krautuvo gamintojo Vadovo, Instrukcijos Nr. 14 reikalavimų, kad darbuotojai būtų saugiu atstumu nuo veikiančio krautuvo pavojingos darbo zonos; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 dalies 1 punkto ir Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 4 punkto reikalavimo dėl rizikos vertinimo.

3. D. V. instruktavimas atitiko UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ instruktavimo tvarkÄ , bet įmonėje nebuvo parengta bei patvirtinta padangų smulkinimo technologinė dokumentacija ir darbuotojai nebuvo su ja supažindinti, tai organizaciniu požiÅ«riu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.

4. Nukentėjusiojo D. V. veiksmai (buvimas ne tik veikiančio krautuvo pavojingoje zonoje, bet ir krovinio kritimo trajektorijoje) turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, bet tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad jam buvo nurodyta, kad draudžiama bÅ«ti dirbančio krautuvo darbo zonoje (1 t., b. l. 127–132). Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo K. K. kaltė yra įrodyta. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys – kaltinamojo K. K. paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu ir darbdaviu, taigi, bÅ«damas atsakingas už darbuotojų saugÄ bei sveikatÄ Ä¯monėje, nesiėmė priemonių tinkamai apsaugoti darbuotojus bei jų sveikatÄ , neužtikrino, kad kiekvieno dirbančio darbuotojo darbo vieta bÅ«tų saugi, darbas bÅ«tų organizuojamas, nepažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D.

V. sveikata. K. K. dėl neatsargumo padaryti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai turėjo priežastinį ryšį su atsiradusiais padariniais – nukentėjusiojo sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmuose yra BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimÄ padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. Parenkant bausmę K. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis nusikalto dėl neatsargumo, jis teisiamas pirmÄ kartÄ , tačiau teismas įvertina tai, kad kaltinamasis anksčiau jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (5 t., b. l. 142–143). Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe jis baustas ir už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus bei Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus nevykdymÄ (5 t., b. l. 144–158). Dirba, į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitÄ neįraÅ¡ytas (5 t., b. l. 163).

Kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų, savo noru atlygino nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis sutiko, kad bÅ«tų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi – bauda (6 t. b. l. 32). Ä®vertinus visas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokurorės siÅ«loma BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktÄ už neatsargų nusikaltimÄ buvo nustatyta bauda iki 225 MGL dydžio (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, įsigaliojusi 2016 m. balandžio 1 d. ir galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.). Nustatant kaltinamajam K. K. skirtinos baudos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, į tai, kad kaltinamojo netinkamas pareigų atlikimas Å¡iuo atveju sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta darbuotojo sveikata, kaltinamasis, bÅ«damas įmonės vadovas, jau ne pirmÄ kartÄ pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus.

Ä®vertinus visas nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina didesnė, nei prokurorės siÅ«loma, t. y. 105 MGL dydžio bauda, artima Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies, skiriamos už neatsargius nusikaltimus, vidurkiui. Baudos bausmė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 897 redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), kuriuo nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur. Kadangi baudžiamoji byla, esant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino esÄ s kaltas, yra sÄ lygos taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir skiriamÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta. Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su UAB „(duomenys neskelbtini) “ vaizdo įraÅ¡u paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 105 MGL (3 954,30 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 70 MGL dydžio, t. y. 2 636,20 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 20 ct) baudÄ . Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti K. K. paskirtÄ baudÄ sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, teismui reikia pateikti mokėjimo kvitÄ .

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Prie bylos pridėtÄ kompaktinį diskÄ su UAB „(duomenys neskelbtini) “ vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti prie bylos. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Kaltinamajam padavus praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Danguolė Urbanavičienė