2017-06-28 Nr. AB-12935-3-61-3-01252-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-562-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01252-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl raštų panaikinimo, žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-9), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. vasario 8 d. raštą Nr. 96-481, 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 96-631, 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 96-626, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. kovo 3 d. raštą Nr. 69D1-(69.5.)-334, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-2261; 2) įpareigoti Lukiškių TI-K nuimti draudimą lankytis Jungtinių Tautų Organizacijos (Žmogaus teisių komiteto), Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Tarptautinėje Prigimtinių Teisių Tribunolo interneto svetainėje; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K išduoti Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komiteto peticiją, surašytą rusų kalba; 4) išaiškinti, dėl kokios priežasties Tarnyba neatvyko į Lukiškių TI-K ir nepaėmė iš jo hidrintų riebalų sudėčiai nustatyti; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi (b. l. 21-23) pareiškėjui nustatė terminą iki 2017 m. gegužės 12 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus pagal teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, nurodyti tinkamas proceso šalis, pateikti teismui įrodymus apie Tarnybos 2017 m. kovo 3 d. rašto Nr. 69D1-(69.5.)-334 gavimo datą, taip pat dokumentus, nurodytus teismo nutartyje.

Pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. pateikė teismui pranešimą (b. l. 26-28), kuriame nurodė, kad, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu, prašo patenkinti jo skundą ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Pranešime taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. raštui Nr. 96-631 ir 2017 m. vasario 21 d. raštui Nr. 96-626 įstatymai nenustato privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos. Be to, Tarnybos siųsto voko neišsaugojo, todėl prašo teismo iš Lukiškių TI-K išsireikalauti pažymą, kuri patvirtintų, kad Tarnybos sprendimą jis gavo 2017 m. kovo 16 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi (b. l. 30-31) pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, vertino, kad pareiškėjas neištaisė teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, t. y. nepatikslino skundo reikalavimų ir nenurodė proceso šalių pagal teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, nepateikė Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 23 d. rašyto prašymo dėl apsilankymo bibliotekoje ir naudojimosi ribota interneto prieiga, taip pat Lukiškių TI-K rašytų skundų, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami Lukiškių TI-K sprendimai, todėl tai yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu.

III. Pareiškėjas J. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 34-39), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir išnagrinėti jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, iš esmės.

Nurodo, kad pagal teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį, kiek turėjo galimybių, pateikė kuo įmanoma tikslesnę informaciją. Pareiškėjas suformulavo konkrečius, tikslius ir aiškius reikalavimus.

Dėl Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. rašto Nr. 96-631 ir 2017 m. vasario 21 d. rašto Nr. 96-626 pažymi, jog pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalį sprendimai gali būti, bet ne privalomai skundžiami išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ši tvarka netaikoma ir ginčams dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu).

Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-230-143/2017 nustatė, jog institucijų sprendimai laikomi įrodinėjimo priemonėmis neteisėtumui (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui), kaip vienai iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti.

Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. kovo 3 d. rašto gavimo, teigia, jog pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, jog gauto rašto voko nėra išsaugojęs, tačiau Lukiškių TI-K šis Tarnybos raštas su voku buvo užregistruotas atitinkama tvarka ir 2017 m. kovo 16 d. įteiktas pareiškėjui, o tai atspindi pareiškėjo parašas Lukiškių TI-K laiškų registracijos žurnale. Todėl pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti tai patvirtinančią pažymą iš Lukiškių TI-K, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė tai padaryti, pažeisdamas ABTĮ 80 straipsnio nuostatas.

Dėl tinkamos proceso šalies nurodo, kad teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje neprašė pareiškėjo patikslintame skunde įtraukti papildomos proceso šalies arba pareiškėjas nesuprato, kad to jo buvo prašoma. Tačiau pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį teismas gali pats pašalinti tokius skundo trūkumus, o galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama sprendžiama posėdžio parengiamojoje dalyje. Taigi, teismas turėjo visas galimybes ir teises pašalinti pareiškėjo skundo trūkumus ir priimti jo skundą.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas nesiekė tinkamai, objektyviai, išsamiai, vadovaudamasis įstatymais, teisingumo ir protingumo principais išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas neištaisė teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, t. y. nepatikslino skundo reikalavimų ir nenurodė proceso šalių pagal teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, nepateikė Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 23 d. rašyto prašymo dėl apsilankymo bibliotekoje ir naudojimosi ribota interneto prieiga, taip pat Lukiškių TI-K rašytų skundų, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami Lukiškių TI-K sprendimai, sprendė, jog tai yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog visus teismo nustatytus skundo trūkumus ištaisė, o, jei, teismo manymu, liko neištaisytų trūkumų (dėl tinkamų proceso šalių ir jų atstovų, dokumentų išreikalavimo), ABTĮ teismui suteikė teises ir galimybes šiuos trūkumus ištaisyti pačiam.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo turinį, prie jų pridėtus dokumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, iš esmės sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais.

Visų pirma, pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi nustačius, kad pareiškėjas nepateikė duomenų dėl kai kurių skundžiamų raštų apskundimo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl jei tokia tvarka pasinaudojo, turėtų prašyti panaikinti būtent Kalėjimų departamento sprendimus, priimtus išnagrinėjus pareiškėjo skundus minėta tvarka, o jei nepasinaudojo – pareiškėjas turėtų atsisakyti reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 96-631 ir Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 96-626, be to, skundo reikalavimai turėtų būti suformuluoti konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi bei 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas turėtų taip pat atsisakyti antro, trečio ir ketvirto skundo reikalavimų, pareiškėjui taisant šį trūkumą, skundo tikslinimo pareiškime buvo nurodyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu, prašo patenkinti jo skundą ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

Vertinant tokį skundo patikslinimą, spręstina, jog pareiškėjas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje pateiktus siūlymus dėl skundo reikalavimų, suformulavo vieną galutinį reikalavimą – priteisti žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (pareiškėjo teisės į informaciją ribojimo, nesudarymo tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje, netinkamo maitinimo, netinkamų atsakymų į pareiškėjo skundus ir prašymus), atlyginimą. Nepaisant to, jog skundo tikslinimo pareiškime pareiškėjas ir nurodė, kad Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. raštui Nr. 96-631 ir 2017 m. vasario 21 d. raštui Nr. 96-626 įstatymai nenustato privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos, tačiau galutinai jis pasirinko reikšti tik vieną minėtą reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, nebesiekdamas panaikinti atitinkamų institucijų raštų.

Tai patvirtina ir tie pareiškėjo argumentai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-230-143/2017) institucijų sprendimai laikomi įrodinėjimo priemonėmis neteisėtumui (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui), kaip vienai iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti. Todėl, atsižvelgus į tai, vertintina, jog pareiškėjas atsisakė jo nurodytiems Lukiškių TI-K, Tarnybos ir Kalėjimų departamento raštams ir sprendimams teikti skundžiamų raštų (sprendimų) reikšmę, tačiau nusprendė juos laikyti vienu iš įrodymų, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Pareiškėjui skundo tikslinimo pareiškimu suteikus minėtiems raštams ir sprendimams įrodymų reikšmę, nepagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo reikalavimas pareiškėjui dar kartą pateikti atitinkamus dokumentus ir įrodymus, t. y. apie Tarnybos 2017 m. kovo 3 d. rašto Nr. 69D1-(69.5.)-334 gavimo datą bei Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 23 d. rašytą prašymą dėl apsilankymo bibliotekoje ir naudojimosi ribota interneto prieiga, taip pat Lukiškių TI-K rašytus skundus, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami Lukiškių TI-K sprendimai, kadangi, kaip minėta, pareiškėjas, tikslindamas skundą, atsisakė reikalavimo panaikinti šiuos raštus. Priėmus nagrinėti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo teisės iš esmės bus ginamos.

Taip pat ir trūkumas dėl tinkamų proceso šalių, pareiškėjui patikslinus skundą ir palikus tik vieną reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, laikytinas pašalintu, kadangi neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas reiškiamas tinkamam atsakovui – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kita vertus, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas (ABTĮ 33 str. 5 d.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ 67 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p.), šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 67 str. 1 d. 4 p.), atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 67 str. 1 d. 7 p.).

Taigi, kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui, tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas iš esmės buvo patikslintas tinkamai, ištaisius teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neištaisė teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų ir nepagrįstai skundą laikė nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjui. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys