Legislator Case Law & Legislation
5bacc9f5-0cf8-447e-b175-e360305b6f1c AI generated

5bacc9f5-0cf8-447e-b175-e360305b6f1c · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 5bacc9f5-0cf8-447e-b175-e360305b6f1c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-723-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05912-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.2.4.9.3.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V.

Legislator headnote

AI generated

5bacc9f5-0cf8-447e-b175-e360305b6f1c · Klaipėdos apygardos teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui už uždelsimÄ atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. spalio 11 d. imtinai 3 000 EUR sumÄ , iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiuojant gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 857 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 3.1. Sprendimo dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas atsakovės įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-723-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05912-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.2.4.9.3.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V.

B. (V. B.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. (V. B.) ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Romversa“ dėl darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 2 905,54 EUR neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 42,84 EUR komandiruotės dienpinigių, 136 EUR kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

IÅ¡ Å¡ios sumos darbuotojui priklausantys mokesčiai jau iÅ¡skaičiuoti. Priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui už uždelsimÄ atsiskaityti atleidžiant iÅ¡ darbo už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 31 d. imtinai 8 587,74 EUR, iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiuojant darbuotojo mokesčius, o nuo 2018 m. kovo 31 d. iki visiÅ¡ko atsakovo atsiskaitymo su ieÅ¡kove priteisti po 29,21 EUR už kiekvienÄ darbo dienÄ (iÅ¡skaičiuojant iÅ¡ darbuotojo priklausančius gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesčius), priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas už uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ paslaugas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad, nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo teisinio pagrindo, atsakovė nutraukusi darbo sutartį su ieÅ¡kovu privalėjo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – DK) ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jokio kitokio susitarimo dėl atsiskaitymo atleidžiant iÅ¡ darbo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nebuvo. DK 202 straipsnis (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 12 d.) numatė, kad darbdavys ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį privalo raÅ¡tu ar elektroniniu bÅ«du darbuotojui pateikti informacijÄ apie jam apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas virÅ¡valandinių darbų trukmę, tačiau Å¡ios informacijos atsakovė neteikė.

Lyginant ieÅ¡kovo vairuotojo kortelės duomenis su atsakovės pateiktais ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiais matyti, kad dalį ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai dirbto laiko atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo ir už jį darbo užmokesčio nemokėjo. Kadangi vairuotojo kortelės kassavaitinėje diagramoje kiekvienos dienos darbo laikas yra programos sumuojamas nurodant diagramoje suminį kiekvienos dienos darbo laikÄ , atitinkamÄ darbo laikÄ ieÅ¡kovo atstovai skaičiavo apskaičiuodami ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais ieÅ¡kovui priklausančias sumas.

IeÅ¡kovo atstovai 2018 m. vasario 23 d. kreipėsi į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Žemaitijos auditas“ dėl ieÅ¡kovui priklausančių ir iÅ¡mokėtų darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių sumų apskaičiavimo. Uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos auditas“ pateikė savo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad atsakovė už ieÅ¡kovo darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Romversa“ laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. vasario 27 d. yra nepriskaičiavusi ir neiÅ¡mokėjusi ieÅ¡kovui 2 905,54 EUR darbo užmokesčio, 42,84 EUR komandiruotės dienpinigių ir 136 EUR kompensacijos už ieÅ¡kovo nepanaudotas atostogas.

Taigi darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu dienÄ (2017 m. vasario 27 d.) atsakovė nepriskaičiavo ir neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 3 084,38 EUR. Uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ 2018 m. kovo 6 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad ieÅ¡kovo vidutinis dienos darbo užmokestis pas atsakovę sudarė 29,21 EUR. Laikant, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovę 5 darbo dienas per savaitę, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 31 d. susidaro 294 darbo dienos. Atitinkamai atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovui už uždelsimÄ atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 31 d. imtinai 8 587,74 EUR, iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiuodama gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesčius.

2. Atsakovė atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ skaičiavimai netikslÅ«s, ir teigia, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima, kad vairuotojai dirba 8 valandas kiekvienÄ praleistÄ komandiruotėje dienÄ , tačiau grįžus iÅ¡ reiso, Å¡ie duomenys palyginami su dirbtu laiku pagal vairuotojo kortelę ir perskaičiuojamas darbo užmokestis. Uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos auditas“, remdamasi kassavaitinių diagramų duomenimis, patikslino patvirtintus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, papildomai nurodydama tÄ laikÄ , kurį rodo kassavaitinės diagramos kaip dirbtÄ , bet nepažymėtÄ Å¾iniaraščiuose.

Uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ pateikti skaičiavimai grindžiami tuo, kad jeigu ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėta, kad jis tÄ dienÄ dirbo 8 valandas, tačiau jų nedirbo ar dirbo mažiau, tai ieÅ¡kovui už tÄ dienÄ priklauso, užmokestis kaip už 8 valandas, o jei ieÅ¡kovas dirbo daugiau nei 8 valandas, tai jam priklauso papildomas užmokestis už virÅ¡ytas valandas. IeÅ¡kovui nebuvo nustatytas nekintamas darbo režimas, o faktinis žymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose po 8 darbo valandas kiekvienÄ dienÄ buvo atliekamas tik todėl, kad atsakovė objektyviai neturėjo galimybės nurodyti dirbto laiko.

Vertinant ieÅ¡kovo vairuotojo kortelės duomenis, matyti, kad jis ir ilsėjosi, todėl pagal vairuotojo kortelės duomenis jam buvo žymimos privalomas kasdienis ir (ar) kassavaitinis poilsis ir toks poilsis pagal teisės aktų nuostatas nėra laikomas darbo laiku ir nėra apmokamas darbo užmokesčiu. Atsakovė nurodo, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams darbdavys negali iÅ¡ anksto numatyti kasdieninio ar savaitės darbo laiko trukmės, todėl ieÅ¡kovo darbo sutartyje buvo nurodyta, kad nustatoma suminė darbo laiko apskaita, 8 valandos per parÄ ir numatomas mėnesinis darbo užmokestis.

Atsakovė pažymi, kad nedavė ieÅ¡kovui nurodymo važiuoti Å¡venčių dienomis, o, nesant atsakovės nurodymo, jis neturi jokio pagrindo tikėtis didesnio užmokesčio už Å¡ias darbo dienas. Pažymi, kad pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.10 papunktį netaikoma DK 161 straipsnio 1 dalies nuostata dėl savaitės poilsio dienų Å¡eÅ¡tadienį ir (ar) sekmadienį, nes transporte Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis nėra laikoma poilsio dienomis ir darbdavys už tokio darbuotojo darbÄ neturi prievolės mokėti DK 194 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsakovė pažymi, kad pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.7 papunktį netaikomos DK 154 straipsnio nuostatos dėl darbo naktį. Dėl viršvalandinio darbo atsakovė nurodo, kad Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.5 papunktis numatė, kad transporto įmonėse netaikoma DK 149 straipsnio 2 dalies nuostata dėl viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarkos, taigi, DK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl viršyto darbo laiko kompensavimo tvarkos transporte taip pat netaikomos. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui už uždelsimÄ atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. spalio 11 d. imtinai 3 000 EUR sumÄ , iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiuojant gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 857 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 3.1. Sprendimo dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas atsakovės įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini).

Ginčo laikotarpiu galiojęs DK 148 straipsnis numatė, kad transporto įstaigose darbo bei poilsio laikas gali skirtis nuo Å¡io kodekso nustatytų normų. Tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai. Teismas nurodė, kad ginčo santykiu metu DK 162 straipsnio 2 dalis numatė, kad skirti dirbti Å¡venčių dienomis draudžiama, iÅ¡skyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sÄ lygų.

Atsižvelgdamas į byloje pateiktÄ medžiagÄ , teisinį reglamentavimÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo darbas nelaikytinas darbu, kuriam atlikti pagal jo darbo sutarties galiojimo metu galiojusio DK 162 straipsnio 2 dalį leidžiama skirti dirbti Å¡venčių dienomis. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas Å¡venčių dienomis dirbo darbdavio nurodymu, tai yra ieÅ¡kovas Å¡venčių dienomis dirbo savo iniciatyva ir tokiu bÅ«du už darbÄ Å¡venčių dienomis atsakovei nėra pagrindo mokėti padidintÄ darbo užmokestį.

Pažymi, kad nėra duomenų, jog atsakovė davė nurodymÄ dirbti nakties metu, todėl, ieÅ¡kovui nusprendus dalį reiso atlikti nakties metu, jis neturi pagrindo tikėtis didesnio užmokesčio už tai iÅ¡ atsakovės. 3.2. Sprendimo dalyje dėl ekspertizės duomenų ir uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ duomenų vertinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekspertė nustatė, kad per 2015 m. lapkričio–2017 m. sausio mėnesių laikotarpį ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti apskaičiuota 5 651,79 EUR darbo užmokesčio ir atskaičius mokesčius iÅ¡mokėtina darbo užmokesčio suma sudarytų 4 577,10 EUR.

Be to, ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti apskaičiuota 482,25 EUR piniginė kompensacija už nepanaudotos 32,62 kalendorinės dienos kasmetines atostogas, atskaičius mokesčius tai sudarytų 405,33 EUR. Dėl ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų – uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ ataskaitos teismas nurodė, kad ataskaita suraÅ¡yta uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ įgalioto asmens – N. P., kuri nėra įtraukta į ekspertų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas buhalterės profesionalės pateiktÄ ataskaitÄ vertino kritiÅ¡kai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė atsižvelgusi į ekspertizės akte nurodytÄ informacijÄ atsakovui priklausantį darbo užmokestį ir kompensacijÄ už atostogas iÅ¡mokėjo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos priteisimo. 3.3. Sprendimo dalyje dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti komandiruotės dienpinigius pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 42,84 EUR komandiruotės dienpinigių.

Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad atsakovės įsakyme Nr. GZV127 15/01 nurodytas neteisingas komandiruotės dienų skaičius. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, ieÅ¡kovas komandiruotei iÅ¡siųstas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. nurodant 27 komandiruotės dienas užsienyje ir 1 dienÄ Lietuvoje. Tačiau, atlikus dienų apskaičiavimÄ , komandiruotės dienų skaičius yra 29 dienos užsienyje ir 1 diena Lietuvoje. Pažymi, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad byloje esantys duomenys, pateikti kelionės lapai patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 5 d. ieÅ¡kovas dar buvo Lietuvoje, pylėsi kuro ir sienÄ kirto tik 2015 m. lapkričio 6 d., todėl tiek už lapkričio 4 dienÄ , tiek už lapkričio 5 d. ieÅ¡kovui komandiruotpinigiai užsienyje dar negalėjo bÅ«ti skaičiuojami.

Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti apskaičiuota tik už dienas Lietuvoje, kas sudarytų 5,82 EUR. Tačiau atsakovė, atsiskaitydama su ieÅ¡kovu, yra permokėjusi pinigų sumÄ už kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovė su ieÅ¡kovu yra tinkamai atsiskaičiusi ir Å¡is reikalavimas dėl 42,84 EUR dienpinigių priteisimo yra atmestinas. 3.4. Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ pirmosios instancijos teismas nurodė, remiantis ekspertizės aktu ieÅ¡kovui turi bÅ«ti iÅ¡mokėta 4 577,10 EUR suma.

Atsakovė per visÄ laikotarpį Å¡iÄ sumÄ iÅ¡mokėjo, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė su atsakovu yra atsiskaičiusi. Ekspertizės akte ekspertė apskaičiavo, kad ieÅ¡kovo vidutinis darbo valandos užmokestis pas atsakovę sudarė 2,64 EUR, o tai sudaro 21,12 EUR vidutinį dienos darbo užmokestį. Laikant, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ 5 darbo dienas per savaitę, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki atsakovės atsiskaitymo – 2018 m. spalio 11 d. susidaro 422 darbo dienos. Atitinkamai už uždelsimÄ atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. spalio 11 d. imtinai apskaičiuotina 8 912,64 EUR suma iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiuojant gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesčius.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kinį tikslino keturis kartus, du kartus pašė atidėti bylos nagrinėjimÄ , dėl ko bylÄ nebuvo iÅ¡nagrinėta laiku, ieÅ¡kovui priteistinÄ sumÄ sumažino iki 3000 EUR, iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiuojant gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesčius. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 4. Apeliaciniu skundu apeliantas V. B. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Dėl taikytino teisinio reglamentavimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Å¡ioje byloje taikomi ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 561/2006 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB. Apelianto įsitikinimu, teismui sprendžiant ginÄÄ , ar atsakovė tinkamai apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo apeliantui darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas, nei Reglamentas, nei Direktyva neturi tam jokios reikÅ¡mės, nes jie nereglamentuoja mobiliųjų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos.

Nurodo, kad Reglamentas taikomas tik Bendrijoje arba tarp Bendrijos, Å veicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo Å¡alių. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas vyko į Å¡alis, kurios nepatenka į Reglamento reguliavimo sritį. Pažymi, kad nei Reglamentas, nei Direktyva, nei Darbo ir poilsio laiko ypatumai nesprendžia vairuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, todėl teismo sprendime nurodomi teisės aktai nesprendžia darbo užmokesčio mokėjimo klausimų. 4.2. Dėl darbo užmokesčio mokėjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis apeliantas nurodo, kad, prieÅ¡ingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, DK nuostatos aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustato, kad už virÅ¡valandžius, nakties darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis mokamas didesnis darbo užmokestis.

Ginčo laikotarpiu galiojusio DK 193 straipsnyje numatyta, kad už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, o DK 194 straipsnio 1 dalis nustato, kad už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienomis, jeigu toks darbas nenumatytas pagal grafikÄ , mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Ä®statymas nenumato jokių iÅ¡imčių, kad mokėdami vadinamiesiems mobiliesiems darbuotojams jų darbdaviai galėtų nesilaikyti imperatyviųjų DK normų, reglamentuojančių didesnį užmokestį už virÅ¡valandinį, nakties, poilsio ir Å¡venčių dienomis dirbtÄ darbÄ .

Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra ne priteisti jam papildomÄ užmokestį už nuvažiuotus kilometrus ar nuvežto krovinio kiekį, bet teisingai, kaip numato DK, sumokėti už jo faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ . 4.3. Dėl teismo ekspertizės apeliantas nurodė, kad ekspertizė buvo paskirta pažeidžiant proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , ekspertinei įstaigai pateikiant vien atsakovės su klaidingomis iÅ¡ankstinėmis teisinėmis ir faktinėmis prielaidomis suformuluotus klausimus.

Ekspertė, atsakydama į jai užduotus klausimus, negalėjo tinkamai apskaičiuoti, koks darbo užmokestis priklausė apeliantui, nes klausimuose iÅ¡ anksto buvo nurodyta, jog apeliantui nepriklausė didesnis užmokestis nei už virÅ¡valandžius, nei už nakties, poilsio ir Å¡venčių dienomis dirbtÄ darbÄ . Todėl pagal ekspertei pavestÄ užduotį ji suskaičiavo tik iÅ¡ viso apelianto dirbtų valandų skaičių, neiÅ¡skirdama darbo nakties, poilsio ir Å¡venčių dienomis, neskaičiuojdama virÅ¡valandžių, už kuriuos apeliantui privalėjo bÅ«ti mokamas didesnis atlyginimas.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ parengta iÅ¡vada, kadangi specialisto iÅ¡vada parengta nedarant nė vienai ginčo Å¡aliai palankių ar nepalankių prielaidų, t. y. objektyviai, be to, teismui posėdžių metu nekilo klausimų dėl iÅ¡vadoje atliktų skaičiavimų. 4.4. Dėl mokėjimo už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantui nurodo, kad teismas pripažino, kad už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantui apskaičiuotina 8 912,64 EUR suma.

Vis dėlto pirmosios instancijos teismas apeliantui iÅ¡ atsakovės priteisė už uždelsimÄ atsiskaityti laiku daugiau nei tris kartus mažesnę sumÄ â€“ 3 000 EUR. Apeliantas visiÅ¡kai nesutinka teismo sprendimu, kuris kelia teismo neÅ¡aliÅ¡kumo klausimÄ . Pažymi, kad atsakovė iki Å¡iol nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu. Å ioje byloje vienintelėje objektyvioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kiek darbo užmokesčio kartu su komandiruotės dienpinigiais ir kompensacija už nepanaudotas atostogas dar atsakovė nėra sumokėjusi: 2 905,54 EUR darbo užmokesčio, 42,84 EUR komandiruočių dienpinigių ir 136 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Taigi bendra suma, kurios atsakovė nesumokėjo apeliantui jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , sudarė 3 084,38 EUR. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme atsakovė apeliantui sumokėjo 575,80 EUR, todėl likusi nesumokėta suma sudaro 2 508,58 EUR, neskaitant kompensacijos. 4.5. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip apskaičiavo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimo procentÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai yra priteisti iÅ¡ atsakovės 2 905,54 EUR neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 42,84 EUR komandiruotės dienpinigių ir 136 EUR, priteisti už uždelsimÄ atsiskaityti atleidžiant iÅ¡ darbo po 29,21 EUR už kiekvienÄ darbo dienÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, nors apeliantas su tuo visiškai nesutinka, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su apeliantu. Atitinkamai apskaičiavo, kad apelianto antrojo reikalavimo suma yra 8 912,64 EUR. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 3 000 EUR, o atskaičius mokesčius – 2 280 EUR, todėl yra patenkinta 33,66 proc. antrojo apelianto reikalavimo. Be kita ko, pirmasis apelianto reikalavimas tariamai yra patenkintas 18,67 proc. Nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra patenkinti tik 8 procentai ieškovo reikalavimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo patenkintų reikalavimų dydį, todėl buvo netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

5. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 5.1. Dėl taikytino teisinio reglamentavimo atsakovė nurodo, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse, o darbo apmokėjimÄ â€“ DK normos. Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, teismas skundžiamame sprendime klausimus dėl apelianto darbo apmokėjimo sprendė bÅ«tent vadovaudamasis DK.

Tačiau tam, kad teismas galėtų nustatyti, kokio dydžio darbo užmokestis priklausė apeliantui pagal DK, teismas pirmiausia privalėjo nustatyti, koks buvo apelianto darbo laikas. BÅ«tent Å¡iuo aspektu – siekdamas nustatyti apelianto darbo laikÄ â€“ teismas ir vadovavosi Darbo ir poilsio laiko ypatumais, Reglamentu bei Direktyva. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Reglamentas bei Direktyva netaikytini netgi apelianto darbo ir poilsio laiko apskaitai, nes neva vežimai, kuriuos vykdė apeliantas, neatitinka vežimų, kuriems taikomas Reglamentas, sÄ lygų.

Su tuo negalima sutikti, nes apeliantas sutapatina Reglamento nuostatų tiesioginį veikimÄ su Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės, į kuriÄ perkeltos Reglamento nuostatos, taikymo sritimi. 5.2. Dėl darbo užmokesčio mokėjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis atsakovė nurodo, kad teismas skundžiame sprendime nenurodė, kad apeliantui dėl jo darbo specifikos nepriklauso didesnis darbo užmokestis už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį ir poilsio bei Å¡venčių dienomis.

IÅ¡ tiesų teismas konstatavo, kad bylos faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantas neturi teisės nagrinė­jamu atveju reikalauti tokio apmokėjimo, nes jis pats dirbo pažeisdamas darbo ir poilsio režimÄ , tai darė savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra, nesant darbdavio nurodymo dirbti virÅ¡valandžius, naktį ir poilsio bei Å¡venčių die­nomis. Todėl apeliantas skunde dėsto aplinkybes, iÅ¡ esmės nesusijusias su nagrinėjama byla. Apeliantas apeliaci­niame skunde analizuoja mobiliųjų darbuotojų darbo laiko apmokėjimo klausimus.

Tačiau apeliantas nepateikia kokių rodymų, argumentų ar motyvų, kad pagrįstų, jog nagrinėjamu atveju jo atliktas darbas atitiko teisės aktų nuostatas, suteikiančias jam teisę į didesnį užmokestį už darbÄ . 5.3. Dėl teismo ekspertizės akto reikÅ¡mės atsakovė nurodo, kad apeliantas kritikuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Lietuvos ekspertizės centrui uždavė tik atsakovės pateiktus klausimus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovę teikti klausimus, tačiau siekiant atsakyti į ieÅ¡kovo klausimus ekspertizės kaina iÅ¡augo dvigubai, o ieÅ¡kovas atsisakė sumokėti užstatÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo byloje atlikti darbo ekonomikos ekspertizę ir atsisakė sumokėti užstatÄ už ekspertizės atlikimÄ , tai yra už ieÅ¡kovo klausimų analizę, teismas pagrįstai ieÅ¡kovo klausimų ekspertui neuždavė. Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, teismas ne pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , o kaip tik užtikrino jo laikymÄ si, kadangi abiem Å¡alims sudarė vienodas sÄ lygas teikti klausimus ekspertui. Pažymi, kad atsakovės teismo ekspertui suformuluoti klausimai buvo su prielaidomis, kurios buvo numatytos ne todėl, kad jos yra naudingos atsakovei ar nenaudingos ieÅ¡kovui, o todėl, kad jos atitiko faktinę bylos situacijÄ , kuri buvo nežinoma teismo ekspertui. 5.4.

Dėl apeliantui priklausančio darbo užmokesčio apskaičiavimų atsakovė nurodo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ pateikti skaičiavimai netikslÅ«s ir kelia pagrįstų abejonių. Nurodo, kad ataskaitoje įtrauktos apmokėti ir tos dienos, per kurias ieÅ¡kovas turėjo faktiÅ¡kai ilsėtis, be to, Å¡ia ataskaita abejoti verčia teisės aktai, kuriais remiantis yra atlieka­mas skaičiavimas ir grindžiami konkretÅ«s darbo užmokesčio dydžiai. DK 148 straipsnis numato, kad transporto įstaigose darbo bei poilsio laikas, atsižvelgiant į darbo sezoniÅ¡kumÄ bei kitas sÄ lygas, gali skirtis nuo Å¡io kodekso nustatytų normų, tačiau uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos auditas“ visiÅ¡kai neatsižvelgė į apeliantui taikomus darbo ir poilsio laiko ypatumus, nevertino, kad vairuotojams nakties laikas skiriasi nuo bendrų nuostatų pagal DK, todėl skaičiavimai pagrįstai buvo vertinami kritiÅ¡kai. 5.5.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovė nurodo, kad apeliantas ignoruoja bylos eigÄ , tai, kad teismas atmetė jo reikalavimus dėl tam tikrų laikotarpių pripažinimo prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės, dėl 2 296,80 EUR priteisimo, dėl 1 360 EUR atskaičius mokesčius neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skolos. Taip pat apeliantas pamirÅ¡ta, kad jis pats atsisakė savo reikalavimų dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, dėl darbo užmokesčio skirtumo tarp ieÅ¡kovo pas atsakovę buvusio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo darbo užmokesčio priteisimo, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos, 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Taigi, dar keturi reikalavimai, kurių piniginė iÅ¡raiÅ¡ka labai apytiksliai yra apie 5 040,72 EUR, buvo iÅ¡nagrinėti atsakovės naudai, nes dėl apelianto atsisakymo nuo Å¡ių reikalavimų nėra atsakovės kaltės. Taip pat pažymi, kad pradinis reikalavimas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio buvo dėl 5 036,29 EUR, neatskaičius mokesčių, vėliau didintas iki 7 333,09 EUR, o galiausiai sumažintas iki 3 084,38 EUR. Taip pat ieÅ¡kovas pamirÅ¡ta ir tai, kad skundžiamu sprendimu buvo atmesti du jo reikalavimai priteisti 42,84 EUR komandiruotės dienpinigių, priteisti 136 EUR kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, reikalavimas priteisti 2 905,54 EUR neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jau atskaičius mokesčius), apibendrinant, iÅ¡ 10 reikalavimų 8 atmesti arba atsiimti, 1 tenkintas iÅ¡ dalies ir 1 atmestas todėl, kad dalis jo nepagrįsta, o kita dalis – įvykdyta.

Todėl reikalavimų apimties prasme tenkinta apie 10 procentų reikalavimų (1/10), tačiau iÅ¡ tenkinto reikalavimo, kaip minėta, tenkinta tik apie 33 procentus. Todėl teismas ir taip apskaičiavo tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ ieÅ¡kovo naudai. Teisėjų kolegija k o n s ta t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantas ir atsakovė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

8. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginÄÄ teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį. Dėl taikytino teisinio reglamentavimo mobiliesiems darbuotojams 9.

Dėl taikytino teisinio reglamentavimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taikė ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktus, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ Nr. 561/2006 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2002/15/EB. Apelianto įsitikinimu, teismui sprendžiant ginÄÄ , ar atsakovė tinkamai apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo apeliantui darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas, nei Reglamentas, nei Direktyva neturi tam jokios reikÅ¡mės, nes jie nereglamentuoja mobiliųjų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos.

10. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2015 m. spalio 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. 074, pagal jÄ ieÅ¡kovas priimtas dirbti pas atsakovę (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. vasario 27 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. ROM-17/02 ieÅ¡kovas atleistas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių sprendžiamas ginčas susijęs su transporto srityje dirbančiam darbuotojui mokėtinų sumų mokėjimu už virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis.

11. Su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju Direktyvos 2002/15/EB nuostatos negali bÅ«ti taikomos, nesutinkama. Byloje nustatyta, kad apeliantas dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tai yra buvo mobilusis darbuotojas. Direktyvos 2002/15/EB, kaip specialaus teisės akto, tikslas – nustatyti bÅ«tiniausius darbo laiko organizavimo reikalavimus, siekiant pagerinti asmenų, kurie verčiasi mobiliÄ ja kelių transporto veikla, sveikatos apsaugÄ ir saugÄ , kelių eismo saugumÄ bei suvienodinti konkurencijos sÄ lygas (Direktyvos 2002/15/EB 1 straipsnis).

Pagal Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio d punktÄ mobilusis darbuotojas – tai bet kuris darbuotojas, sudarantis kelionės ekipaÅ¾Ä , įskaitant stažuotojus ir mokinius, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas samdos pagrindais arba už atlygį, arba savo sÄ skaita. Å ios Direktyvos 3 straipsnio a punkto 1 papunktis nustato, kad darbo laikas mobiliesiems darbuotojams – tai laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilusis darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklÄ , tai yra laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai.

12. Kadangi atsakovė yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, jai taikytinas ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kuriuo siekiama suderinti konkurencijos sÄ lygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, ir pagerinti darbo sÄ lygas ir saugų eismÄ keliuose, Å¡is Reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Å iuo Reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto pramonės darbo pagerėjimÄ .

13. Pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos perkeltos į nacionalinį teisinį reguliavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-611/2018), todėl nesutinkama su apelianto argumentu, kad dėl tos aplinkybės, jog jis krovinius vežė ne Europos ekonominėje erdvėje, negali bÅ«ti iÅ¡ Direktyvos nuostatos perkeltos į norminį aktÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimÄ Nr. 587 (DK 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl mokėtinų sumų darbuotojui už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ . Lietuvos Respublikos darbo kodekse (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) darbo laikas apibrėžiamas kaip laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestÄ darbÄ , ir kiti jam prilyginti laikotarpiai (142 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), tačiau pagal DK 148 straipsnio nuostatas transporto įstaigose ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniÅ¡kumÄ bei kitas sÄ lygas gali skirtis nuo Å¡io kodekso nustatytų normų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.).

14. Kaip nustatyta 13 punkte, darbuotojų, dirbančių transporto įstaigose, darbo laikas gali skirtis nuo DK nustatytų normų ir transporto srityje nustatant darbuotojams darbo laikÄ taikytini Darbo ir poilsio laiko ypatumai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587, todėl sprendžiant byloje iÅ¡kilusį ginÄÄ dėl atsakovo darbo apmokėjimo apimties sÄ lygų, taikytinas ir Å¡is poįstatyminis aktas, kaip specialioji teisės norma DK atžvilgiu. Nors Direktyva 2002/15/EB ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587, kaip teisingai nurodo apeliantas, nedetalizuoja apmokėjimo tvarkos (apeliacinio skundo 7–12 punktai), tačiau Å¡iuose teisės aktuose nustatytos darbo laiko normos, paros laiko režimas, kuris, kaip ir pripažįsta apeliantas (apeliacinio skundo 12–14 punktai), yra skirtingas nei ginčo metu galiojusiose Darbo kodekso normose, yra tiesiogiai susiję su ieÅ¡kinio reikalavimais priteisti iÅ¡ atsakovės pinigines sumas už virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, kadangi remiantis bÅ«tent tik minėtų teisės aktų nuostatomis gali bÅ«ti teisingai apskaičiuojamas darbo laikas ir apeliantui priklausantis darbo užmokestis, kadangi bÅ«tent dėl apelianto darbo specifikos jam taikytinas kitas, nei DK numatytas, darbo laiko režimas.

15. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu atmestini apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisinį reglamentavimÄ siekdamas nustatyti apeliantui priteistinos sumos dydį už virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčo metu galiojusioje DK 148 straipsnio redakcijoje įstatymų leidėjas buvo įtvirtinęs nuostatÄ , jog transporto (ir kt. komentuojamo įstatymo nurodomose) veiklos srityse darbo ir poilsio laikas gali skirtis nuo DK nustatytų normų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ Nr. 561/2006 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2002/15/EB pažymėdamas ir tai, kad byloje taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 yra specialioji teisės norma, kuri, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, turi bÅ«ti taip pat taikoma sprendžiant apelianto reikalavimų pagrįstumo klausimÄ .

Dėl darbo užmokesčio sumokėjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis 16. Dėl darbo užmokesčio mokėjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis apeliantas nurodo, kad, prieÅ¡ingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, DK nuostatos aiÅ¡kiai nustato, kad už virÅ¡valandžius, nakties darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis mokamas didesnis darbo užmokestis. Ä®statymas nenumato jokių iÅ¡imčių, kad mokėdami vadinamiesiems mobiliesiems darbuotojams jų darbdaviai galėtų nesilaikyti imperatyviųjų DK normų, reglamentuojančių didesnį užmokestį už virÅ¡valandinį, nakties, poilsio ir Å¡venčių dienomis dirbtÄ darbÄ .

17. VirÅ¡valandiniais darbais laikomi darbai, dirbami virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). VirÅ¡valandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali bÅ«ti dirbami tik iÅ¡imtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais (DK 150 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, virÅ¡ijantis jam nustatytÄ darbo laiko trukmę, nors galbÅ«t ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiÅ¡kia virÅ¡valandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos mokėti už tokį buvimÄ darbo vietoje kaip už virÅ¡valandinį darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis turi bÅ«ti mokama, jeigu nustatoma tokia faktų visuma:

1) darbai buvo realiai dirbami;

2) darbai buvo dirbdami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2033-516/2011).

19. Dėl aplinkybės, kad apeliantas dirbo virÅ¡valandžius, poilsio ir Å¡venčių dienomis, byloje ginčo iÅ¡ esmės nėra, tačiau Å¡ios ginčo dalies objektas – ar atsakovė, kaip apelianto darbdavė, privalo sumokėti už apelianto atliktÄ darbÄ , kuris yra atliktas nesant darbdavio nurodymų. Aplinkybę, jog apeliantas dirbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, patvirtina apelianto dirbtos darbo valandos pagal kassavaitinės diagramos ir vairuotojo kortelės duomenis (nutarties 22 punktas).

Iš jų matyti, kad apeliantas dirbo 2015 m. gruodžio 26–27 dienomis, 2016 m. sausio 1 d., 2016 m. kovo 11 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d., tai yra būtent švenčių dienomis (DK 162 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Iš diagramos taip pat matyti, kad apeliantas viršydavo ir darbo – vairavimo valandas, pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 11 d., 2016 m. sausio 30 d. ir kitomis dienomis. Iš diagramos taip pat matyti, kad apeliantas dirbdavo ir savaitgaliais, tai patvirtina diagramos duomenys, pavyzdžiui, 2015 m. lapkričio 28–29 dienos, 2015 m. gruodžio 26 d. ir kitos diagramoje nurodytos dienos.

20. Vertinant, ar buvo darbdavio nurodymas dirbti virÅ¡valandinius darbus ir dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis (nutarties 19 punktas), pažymėtina, jog, remiantis teismų praktika, dirbti darbus nurodytu laiku darbdavys (jo atstovas) gali skirti tik įsakymu (nurodymu). Tam, kad toks darbas bÅ«tų pripažintas virÅ¡valandiniu, pakanka, kad nurodymÄ dirbti darbuotojo tiesioginis virÅ¡ininkas duotų žodžiu arba toks darbas bÅ«tų dirbamas su jo žinia ir leidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010).

Taigi, nustatydamas, ar egzistuoja antroji aplinkybė, sÄ lygojanti darbdavio pareigÄ sumokėti už virÅ¡valandinį darbÄ ir už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, teismas turi įvertinti įrodymų visumÄ ir Å¡io vertinimo pagrindu konstatuoti, ar buvo atitinkamas darbdavio nurodymas, leidimas, iÅ¡reikÅ¡tas kokia nors darbuotojams privaloma forma, ar darbuotojai dirbo savo iniciatyva, be darbdavio nurodymo ir jam nežinant (CPK 185 straipsnis) 21. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog dirbo virÅ¡valandžius ir dirbo Å¡venčių ir poilsio dienomis darbdavio nurodymu.

Pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 5 punktÄ darbuotojai, kuriems dėl darbo pobÅ«džio ir (ar) darbų sezoniÅ¡kumo negalima iÅ¡ anksto numatyti kasdieninio ar savaitės darbo laiko trukmės, gali bÅ«ti įvedama suminė darbo laiko apskaita ir nustatomi suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiai. Å alys pripažįsta, jog apeliantas savarankiÅ¡kai organizavo savo darbÄ , poilsio ir laiko trukmę (apeliacinio skundo 19 punktas, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ 15 punktas). Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog apeliantas dirbo be darbdavio žinios, konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-435-265/2018.

Å ios nutarties 72 punkte nurodyta, kad apeliantas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo gavęs nurodymus iÅ¡ darbdavio dirbti virÅ¡valandžius, pažeidinėti darbo laiko režimÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias faktines aplinkybes ir į Å¡ios nutarties 18 punktÄ , konstatuojama, kad apeliantas dirbo nesant darbdavio nurodymo ir be jo žinios, todėl atsižvelgiant į tai sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nėra teisėto pagrindo apeliantui mokėti didesnį darbo užmokestį už darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis ir už virÅ¡valandžius, kuriuos apeliantas dirbo savo iniciatyva, nežinant darbdaviui ir negavęs darbdavio leidimo, todėl atmestini apelianto argumentai, nurodyti apeliacinio skundo 16–18 dalyse, jog nagrinėjamu atveju apeliantui turi bÅ«ti priteisiamas darbo užmokestis už darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis ir už virÅ¡valandžius.

22. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad mobiliesiems darbuotojams Darbo ir poilsio laiko ypatumais nustatyta, kad jeigu darbo valandų suma sudaro 6–9 valandas, į darbo laikÄ turi bÅ«ti įterpiama mažiausiai 30 minučių pertrauka, o jeigu darbo valandų suma virÅ¡ija 9 valandas – mažiausiai 45 minučių pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių. Atlikus byloje pateiktos kassavaitinės diagramos duomenų analizę nustatyta, kad apeliantas tam tikromis dienomis, pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 25 d., vairavo 10,45 val., 2015 m. gruodžio 25 d. vairavo 10,13 val., 2016 m. kovo 13 d. vairavo 10,27 val., nefiksuojant duomenų apie daromas pertraukas, taip iÅ¡ esmės virÅ¡ydamas darbo sutartyje nurodytÄ 8 darbo valandų normÄ .

Apeliacinės instancijos teismui patikrinus ir vairuotojo korteles duomenis nustatyta, kad minėtu laikotarpiu taip pat dienos darbo laiko norma lyginant su darbo sutartyje nustatytÄ ja (8 valandos) buvo virÅ¡yta (I e. tomas, 160–173 e. b. l.), todėl daroma iÅ¡vada, kad apeliantas ne tik dirbo nesant darbdavio leidimo, bet ir pažeidinėdamas darbo laiko režimÄ (2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo“, ir iÅ¡ dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ir panaikinančio ReglamentÄ 9EEB Nr. 3820/85“, 10 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo ekspertizės akto iÅ¡vados duomenų taikymo 23. Dėl teismo ekspertizės apeliantas nurodė, kad ekspertizė buvo paskirta pažeidžiant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , ekspertinei įstaigai pateikiant vien atsakovės su klaidingomis iÅ¡ankstinėmis teisinėmis ir faktinėmis prielaidomis suformuluotus klausimus. Nurodo, kad ekspertė, atsakydama į jai užduotus klausimus, negalėjo tinkamai apskaičiuoti, koks darbo užmokestis priklausė apeliantui, nes klausimuose iÅ¡ anksto buvo nurodyta, jog apeliantui nepriklausė užmokestis už virÅ¡valandžius, už nakties, poilsio ir Å¡venčių dienomis dirbtÄ darbÄ .

24. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Atsižvelgiant į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vados didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ darytina iÅ¡vada, kad teismo pareiga kritiÅ¡kai vertinti ekspertizės iÅ¡vadÄ yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trÅ«kumais, antra, iÅ¡vados turinio trÅ«kumais (iÅ¡vados prieÅ¡taringumu, prieÅ¡taravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.).

25. Apeliantas teigia, kad skiriant ekspertizę buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi ekspertui buvo užduoti tik atsakovės teikiami klausimai, pirmosios instancijos teismas neuždavė nė vieno klausimo, be to, teikiami klausimai buvo pagrįsti prielaidomis (apeliacinio skundo 23–30 punktai).

26. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė prašė paskirti byloje darbo ekonomikos ekspertizę. Apeliantas nesutiko, kad byloje bÅ«tų paskirta darbo ekonomikos ekspertizė, nes pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ iÅ¡vadÄ (2018 m. kovo 30 d. nutartis). Å ia nutartimi tiek apeliantas, tiek atsakovė buvo įpareigoti teikti klausimus, suformuluoti juos ir pateikti teismui. 2018 m. balandžio 12 d. apeliantas ir atsakovė pateikė klausimus.

Apeliantas kėlė klausimus, ar atsakovės tvarkyta apelianto darbo laiko apskaita atitiko norminių teisės aktų reikalavimus, ir teikė klausimus dėl darbo užmokesčio įtraukiant virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. Atsakovės klausimai buvo prieÅ¡ingi, tai yra atsakovė prašė apskaičiuoti darbo užmokestį nesivadovaujant, nesiremiant ir į skaičiavimus neįtraukiant civilinėje byloje esančių apelianto darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenų ir laikant, kad apeliantas dirbo tik vairuotojo kortelėje fiksuotu laiku (tai yra skaičiuoti tik darbo ir poilsio dienas).

27. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas ekspertizę pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę tiek apeliantui, tiek atsakovei teikti klausimus, Å¡alys klausimus teikė ir aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė ekspertizę pagal suformuluotus atsakovės klausimus (CPK 213 straipsnis), apeliantui atsisakius sumokėti už ekspertizę, ir kurio suformuluoti klausimai prieÅ¡tarauja Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos civilinio proceso teisės normos ar nukrypta nuo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo.

28. Dėl ekspertizės akto prielaidų apeliantas nurodo, kad ekspertei suformuluoti klausimai buvo pagrįsti netinkamomis prielaidomis, dėl to ekspertė negalėjo tinkamai apskaičiuoti, koks darbo užmokestis priklausė apeliantui, nes klausimuose iÅ¡ anksto buvo nurodyta, jog apeliantui nepriklausė didesnis užmokestis nei už virÅ¡valandžius, nei už nakties, poilsio ir Å¡venčių dienomis dirbtÄ darbÄ .

29. Kaip nustatyta Å¡ios nutarties 9–22 punktuose, apeliantui pagrįstai nepriklausė didesnis užmokestis nei už virÅ¡valandžius, nei už nakties, poilsio ir Å¡venčių dienomis dirbtÄ darbÄ . Be to, faktÄ , jog nurodytos prielaidos yra objektyvios, pagrindžia ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, kurioje iki ekspertizės skyrimo buvo konstatuota, kad apeliantas pažeidė darbo laiko režimÄ , nebuvo gavęs nurodymo dirbti virÅ¡valandžius, todėl darytina iÅ¡vada, kad suformuluoti klausimai iÅ¡ esmės atitiko faktinę bylos situacijÄ , 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad atlikta ekspertizė yra su trÅ«kumais ir ji prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams (nutarties 24 punktas).

Dėl sumokėjimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir darbo užmokesčio skaičiavimo 30. Dėl sumokėjimo už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantui apskaičiuotina 8 912,64 EUR suma. Pažymi, kad atsakovė iki Å¡iol nėra atsiskaičiusi su apeliantu ir Å¡ioje byloje vienintelėje objektyvioje uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ iÅ¡vadoje nurodyta, kiek darbo užmokesčio kartu su komandiruotės dienpinigiais ir kompensacija už nepanaudotas atostogas dar atsakovė nėra sumokėjusi: 2 905,54 EUR darbo užmokesčio, 42,84 EUR komandiruočių dienpinigių ir 136 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

31. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Vertinant byloje pateiktÄ uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ įgalioto asmens iÅ¡vadÄ , nustatyta, kad iÅ¡vadoje preziumuojama, kad apeliantui priklauso visos sumos už dirbtus virÅ¡valandžius, poilsio ir kitas dienas (iÅ¡vados 2 pastraipa), Å¡ioje iÅ¡vadoje nėra duomenų, kad dokumento rengėja atsižvelgė į specifinį apelianto darbo pobÅ«dį ir taikytinÄ paros režimÄ , numatytÄ Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumuose (nutarties 13 punktas), ir į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, kad apeliantas pažeidinėjo darbo režimÄ nesant darbdavio reikalavimo.

32. IÅ¡vados rengėja nurodo, kad nėra gavusi duomenų apie darbo skaičiavimo nuostatus (metodikÄ ) atsakovės įmonėje, be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dokumento rengėja iÅ¡vadoje nurodo papildomas prielaidas, tai yra skaičiuotino darbo užmokesčio analizės plėtinius, kurie nėra paremti objektyviais duomenimis, kad į atsakovo darbo laikÄ faktiÅ¡kai yra įskaičiuotos ir darbo metu daromos pertraukos (iÅ¡vados 3 pastraipa). Atsižvelgiant į Å¡iuos netikslumus, daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡vadoje nurodyti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl tyrimo (skaičiavimo) metodo pasirinkimo, tyrimo pagrįstumo ir prielaidų, kas suponuoja, kad apelianto pateiktos iÅ¡vados yra abejotinos bylos faktinių aplinkybių kontekste (CPK 185 straipsnis).

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 31–32 punktuose, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ parengta išvada ir išvadoje nurodyti duomenys vertintini kritiškai, kadangi išvada yra netiksli dėl tyrimo prielaidų ir apeliacinio skundo argumentai, nurodyti apeliacinio skundo 33–38 punktuose, vertintini kaip nepagrįsti.

34. Dėl mokėjimo už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantas nurodo, kad teismas pripažino, jog už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantui apskaičiuotina 8 912,64 EUR suma. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas apeliantui iÅ¡ atsakovės priteisė už uždelsimÄ atsiskaityti laiku daugiau nei tris kartus mažesnę sumÄ â€“ 3 000 EUR. Apeliantas teigia, kad priteistinos sumos sumažinimas kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo. Nurodo, kad atsakovė iki Å¡iol nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu.

35. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nėra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo priteistinos sumos dydį komandiruotpinigių, dienpinigių atžvilgiu (CPK 320 straipsnio 2 dalis), nes apeliantas apeliacinio skundo 39 punkte iÅ¡ esmės kartoja apeliacinio skundo 33–38 punktuose nurodytus argumentus, kad jam priklauso didesnė suma pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ iÅ¡vadÄ . Kaip konstatuota Å¡ios nutarties 32–33 punktuose, uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ iÅ¡vada yra vertintina kritiÅ¡kai, kadangi ji yra su trÅ«kumais, todėl pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai rėmėsi prima facie galia turinčiu įrodymu – teismo ekspertizės iÅ¡vada, kuria, vertinant laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra su kitais byloje esančiais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis (nutarties 15–29 punktais), buvo konstatuota, kad atsakovės per 2015 m. lapkričio–2017 m. sausio laikotarpį apeliantui turėtų bÅ«ti iÅ¡mokėta 4 577,10 EUR suma (atskaičius mokesčius).

36. Byloje nustatyta, kad atsakovė apeliantui yra išmokėjusi 4 001,30 EUR, o 2018 m. spalio 11 d. sumokėjo 575,80 EUR, tai yra iš viso sumokėjo 4 577,10 EUR. Esant šioms aplinkybėms, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė su apeliantu yra atsiskaičiusi, atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apeliacinio skundo 39 ir 40 punktai yra nepagrįsti.

37. Apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo mažinti apeliantui priklausančiÄ iÅ¡mokÄ už uždelsimÄ atsiskaityti laiku. Pažymi, kad apeliantas elgėsi rÅ«pestingai ir atidžiai, o atsakovė apeliantui neiÅ¡mokėjo didelės pinigų sumos.

38. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).

39. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė chronologinę įvykių sekÄ ir iÅ¡ esmės pagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog atsakovė taip ilgai uždelsė atsiskaityti su apeliantu, yra kaltas ir pats apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad apeliantas bÅ«damas atsakovės darbuotojas darbdavio reikalavimus ignoravo, į darbÄ neatvyko, duomenų apie neatvykimo priežastis atsakovei neteikė (2017 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. ROM-17/01, 2017 m. vasario 20 d. aktas). Be to, bylos nagrinėjimo metu apeliantas ieÅ¡kinio reikalavimus tikslino keturis kartus, prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ , todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys nesiekė greito ir operatyvaus bylos nagrinėjimo, o dėl apelianto teikiamų praÅ¡ymų ir ieÅ¡kinio reikalavimų tikslinimo byla nebuvo iÅ¡nagrinėta laiku.

40. Nagrinėjamu atveju vidutinio darbo užmokesčio už visÄ bylinėjimosi laikotarpį priteisimas atsižvelgiant į 39 punkte nustatytas aplinkybes reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui, be to, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, pagal bylos aplinkybes visa apimtimi vidutinio atlyginimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimas nebÅ«tų teisingas ir protingas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), todėl paliktina pirmosios instancijos teismo priteista už uždelsimo atsiskaityti laikÄ sumažinta konkreti suma – 3 000 EUR.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 41. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip apskaičiavo ieÅ¡kovo patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų procentÄ . Teigia, kad byloje nėra aiÅ¡ku, kaip pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra patenkinti tik 8 procentai ieÅ¡kovo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo apelianto patenkintų reikalavimų dydį, todėl buvo netinkamai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

42. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, bÅ«tinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.

43. Byloje nustatyta, kad apeliantas pradiniu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimus pripažinti apelianto atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti 2 mėnesių vidutinio mėnesinio užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (ieÅ¡kovas skaičiavimo nepateikė, tačiau 2017 m. rugsėjo 19 d. patikslinimu nurodė, kad Å¡io reikalavimo dydis 1 340,12 EUR), vidutinį užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (ieÅ¡kovas skaičiavimo neteikė, vidutinė gaunama suma – 3 923,80 EUR (nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki Å¡iol apie 23 mėn.), 2 000 EUR neturinės žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas 2017 m. gegužės 29 d. ieÅ¡kinį patikslino praÅ¡ydamas papildomai priteisti 5 036,29 EUR darbo užmokesčio ir 1 360 EUR atskaičius mokesčius, 504,20 EUR kompensacijÄ . IeÅ¡kovas 2017 m. liepos 12 d. ieÅ¡kinį tikslino, padidino reikalaujamÄ priteisti darbo užmokestį iki 7 333,09 EUR. 2017 m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovas vėl tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡ydamas priteisti už pravaikÅ¡tÄ 1 630,99 EUR, priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ 170,06 EUR už mėnesį nuo gaunamo atlyginimo kitoje darbovietėje iki sprendimo įsiteisėjimo (tikslus skaičiavimas nepateiktas, todėl atsižvelgiant į tai, kad sprendimas neįsiteisėjęs, skaičiuojama taip – 170,06 EUR x 23, kas sudaro 3 911,38 EUR), už prastovÄ ne dėl darbuotojo kaltės priteisti 2 298,60 EUR, 5 036,29 EUR atlyginimo už neįtrauktÄ Ä¯ apskaitÄ darbÄ , 1 360 EUR skolÄ , 361,74 EUR už nepanaudotas atostogas. 44. 2018 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovas keitė reikalavimus atsisakydamas ieÅ¡kinio reikalavimo dėl atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, dėl praÅ¡ymo priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ , dviejų mėnesių kompensacijÄ , 2 000 EUR neturinės žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas patikslinimu praÅ¡o priteisti 2 905,24 EUR neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 42,84 EUR dienpinigių, 136 EUR kompensacijÄ , 8 587,024 EUR už uždelsimÄ atsiskaityti, priteisti po 29,21 EUR už kiekvienÄ darbo dienÄ . IÅ¡ Å¡ių nustatytų aplinkybių matyti, kad nuo pradinio ieÅ¡kinio apeliantas keitė visus ir 2018 m. kovo 28 d. atsisakė 4 ieÅ¡kinio reikalavimų. IÅ¡ Å¡ių reikalavimų patenkintas 1 reikalavimas dėl 8 587,024 EUR už uždelsimÄ atsiskaityti, patenkinant šį reikalavimÄ 34,94 procento, tai yra priteisiant 3 000 EUR už uždelsimÄ atsiskaityti.

45. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. Jeigu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Å ioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintÄ reikalavimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, ieÅ¡kovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi bÅ«ti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

46. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas yra atsisakęs dalies ieÅ¡kinio reikalavimų. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. BylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikÅ¡tų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, iÅ¡sprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikÅ¡tus reikalavimus, kurių ieÅ¡kovas nebepalaiko.

47. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieÅ¡kovas dalies ieÅ¡kinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Jeigu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė didelės sumos ieÅ¡kinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų bÅ«ti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, iÅ¡skyrus, jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti didesnį reikalavimÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Nagrinėjamu atveju iš 10 reikalavimų iš dalies tenkintas vienas reikalavimas (10 procentų).

48. Byloje ieÅ¡kovui iÅ¡ 10 reikalavimų atsisakius 4 reikalavimų yra teisėtas pagrindas atsižvelgti į CPK 94 straipsnio 1 dalį ir 47 punkte nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso.

Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Yra teisėtas pagrindas sumažinti ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį dviem procentais ir sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo patenkinta reikalavimo dalis yra 8 procentai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas procesines teisės normas iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

Dėl procesinės bylos baigties 49. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

50. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Teismo sprendimu turi bÅ«ti atsakyta į visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir iÅ¡spręsti kiti bylai reikÅ¡mingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, pagal patikslinus reikalavimus, apmokestinamas 263 EUR žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, iÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinį (8 procentai), iÅ¡ atsakovės priteisiama 21,04 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 52. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti nepraÅ¡o, todėl atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Romversa“ priteisiama 21,04 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai. Teisėjai Marius Dobrovolskis Erinija Kazlauskienė Albina Pupeikienė