5bacc9f5-0cf8-447e-b175-e360305b6f1c · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2A-723-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05912-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.2.4.9.3.3 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos KazlauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Albinos PupeikienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apelianto V.
Legislator headnote
AI generated5bacc9f5-0cf8-447e-b175-e360305b6f1c · KlaipÄdos apygardos teismas: KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mai 2018 m. lapkriÄio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisÄ ieÅ¡kovui už uždelsimÄ atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. spalio 11 d. imtinai 3 000 EUR sumÄ , iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaiÄiuojant gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesÄius, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ ir priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 857 EUR bylinÄjimosi iÅ¡laidų atsakovei. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 3.1. Sprendimo dalyje dÄl darbo užmokesÄio priteisimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas atsakovÄs įmonÄje dirbo (duomenys neskelbtini).
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-723-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05912-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.2.4.9.3.3 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos KazlauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Albinos PupeikienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apelianto V.
B. (V. B.) apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 23 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. (V. B.) ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âRomversaâ dÄl darbo užmokesÄio bei kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovui 2 905,54 EUR neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio, 42,84 EUR komandiruotÄs dienpinigių, 136 EUR kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.
IÅ¡ Å¡ios sumos darbuotojui priklausantys mokesÄiai jau iÅ¡skaiÄiuoti. Priteisti iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovui už uždelsimÄ atsiskaityti atleidžiant iÅ¡ darbo už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 31 d. imtinai 8 587,74 EUR, iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaiÄiuojant darbuotojo mokesÄius, o nuo 2018 m. kovo 31 d. iki visiÅ¡ko atsakovo atsiskaitymo su ieÅ¡kove priteisti po 29,21 EUR už kiekvienÄ darbo dienÄ (iÅ¡skaiÄiuojant iÅ¡ darbuotojo priklausanÄius gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesÄius), priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas už uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ paslaugas.
IeÅ¡kovas nurodÄ, kad, nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo teisinio pagrindo, atsakovÄ nutraukusi darbo sutartį su ieÅ¡kovu privalÄjo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau â DK) ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jokio kitokio susitarimo dÄl atsiskaitymo atleidžiant iÅ¡ darbo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄs nebuvo. DK 202 straipsnis (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 12 d.) numatÄ, kad darbdavys ne reÄiau kaip kartÄ per mÄnesį privalo raÅ¡tu ar elektroniniu bÅ«du darbuotojui pateikti informacijÄ apie jam apskaiÄiuotas, iÅ¡mokÄtas ir iÅ¡skaiÄiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmÄ, atskirai nurodydamas virÅ¡valandinių darbų trukmÄ, taÄiau Å¡ios informacijos atsakovÄ neteikÄ.
Lyginant ieÅ¡kovo vairuotojo kortelÄs duomenis su atsakovÄs pateiktais ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiais matyti, kad dalį ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai dirbto laiko atsakovÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose nežymÄjo ir už jį darbo užmokesÄio nemokÄjo. Kadangi vairuotojo kortelÄs kassavaitinÄje diagramoje kiekvienos dienos darbo laikas yra programos sumuojamas nurodant diagramoje suminį kiekvienos dienos darbo laikÄ , atitinkamÄ darbo laikÄ ieÅ¡kovo atstovai skaiÄiavo apskaiÄiuodami ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais ieÅ¡kovui priklausanÄias sumas.
IeÅ¡kovo atstovai 2018 m. vasario 23 d. kreipÄsi į uždarÄ jÄ akcinÄ bendrovÄ âŽemaitijos auditasâ dÄl ieÅ¡kovui priklausanÄių ir iÅ¡mokÄtų darbo užmokesÄio ir kitų su darbo užmokesÄiu susijusių sumų apskaiÄiavimo. Uždaroji akcinÄ bendrovÄ âŽemaitijos auditasâ pateikÄ savo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodÄ, kad atsakovÄ už ieÅ¡kovo darbo uždarojoje akcinÄje bendrovÄje âRomversaâ laikotarpį nuo 2015 m. lapkriÄio 2 d. iki 2017 m. vasario 27 d. yra nepriskaiÄiavusi ir neiÅ¡mokÄjusi ieÅ¡kovui 2 905,54 EUR darbo užmokesÄio, 42,84 EUR komandiruotÄs dienpinigių ir 136 EUR kompensacijos už ieÅ¡kovo nepanaudotas atostogas.
Taigi darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu dienÄ (2017 m. vasario 27 d.) atsakovÄ nepriskaiÄiavo ir neiÅ¡mokÄjo ieÅ¡kovui 3 084,38 EUR. Uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ 2018 m. kovo 6 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad ieÅ¡kovo vidutinis dienos darbo užmokestis pas atsakovÄ sudarÄ 29,21 EUR. Laikant, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ 5 darbo dienas per savaitÄ, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 31 d. susidaro 294 darbo dienos. Atitinkamai atsakovÄ privalo sumokÄti ieÅ¡kovui už uždelsimÄ atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 31 d. imtinai 8 587,74 EUR, iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaiÄiuodama gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesÄius.
2. AtsakovÄ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ skaiÄiavimai netikslÅ«s, ir teigia, kad darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose žymima, kad vairuotojai dirba 8 valandas kiekvienÄ praleistÄ komandiruotÄje dienÄ , taÄiau grįžus iÅ¡ reiso, Å¡ie duomenys palyginami su dirbtu laiku pagal vairuotojo kortelÄ ir perskaiÄiuojamas darbo užmokestis. Uždaroji akcinÄ bendrovÄ âŽemaitijos auditasâ, remdamasi kassavaitinių diagramų duomenimis, patikslino patvirtintus darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äius, papildomai nurodydama tÄ laikÄ , kurį rodo kassavaitinÄs diagramos kaip dirbtÄ , bet nepažymÄtÄ Å¾iniaraÅ¡Äiuose.
Uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ pateikti skaiÄiavimai grindžiami tuo, kad jeigu ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose buvo pažymÄta, kad jis tÄ dienÄ dirbo 8 valandas, taÄiau jų nedirbo ar dirbo mažiau, tai ieÅ¡kovui už tÄ dienÄ priklauso, užmokestis kaip už 8 valandas, o jei ieÅ¡kovas dirbo daugiau nei 8 valandas, tai jam priklauso papildomas užmokestis už virÅ¡ytas valandas. IeÅ¡kovui nebuvo nustatytas nekintamas darbo režimas, o faktinis žymÄjimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose po 8 darbo valandas kiekvienÄ dienÄ buvo atliekamas tik todÄl, kad atsakovÄ objektyviai neturÄjo galimybÄs nurodyti dirbto laiko.
Vertinant ieÅ¡kovo vairuotojo kortelÄs duomenis, matyti, kad jis ir ilsÄjosi, todÄl pagal vairuotojo kortelÄs duomenis jam buvo žymimos privalomas kasdienis ir (ar) kassavaitinis poilsis ir toks poilsis pagal teisÄs aktų nuostatas nÄra laikomas darbo laiku ir nÄra apmokamas darbo užmokesÄiu. AtsakovÄ nurodo, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonÄs vairuotojams darbdavys negali iÅ¡ anksto numatyti kasdieninio ar savaitÄs darbo laiko trukmÄs, todÄl ieÅ¡kovo darbo sutartyje buvo nurodyta, kad nustatoma suminÄ darbo laiko apskaita, 8 valandos per parÄ ir numatomas mÄnesinis darbo užmokestis.
AtsakovÄ pažymi, kad nedavÄ ieÅ¡kovui nurodymo važiuoti Å¡venÄių dienomis, o, nesant atsakovÄs nurodymo, jis neturi jokio pagrindo tikÄtis didesnio užmokesÄio už Å¡ias darbo dienas. Pažymi, kad pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.10 papunktį netaikoma DK 161 straipsnio 1 dalies nuostata dÄl savaitÄs poilsio dienų Å¡eÅ¡tadienį ir (ar) sekmadienį, nes transporte Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis nÄra laikoma poilsio dienomis ir darbdavys už tokio darbuotojo darbÄ neturi prievolÄs mokÄti DK 194 straipsnyje nustatyta tvarka.
AtsakovÄ pažymi, kad pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.7 papunktį netaikomos DK 154 straipsnio nuostatos dÄl darbo naktį. DÄl virÅ¡valandinio darbo atsakovÄ nurodo, kad Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.5 papunktis numatÄ, kad transporto įmonÄse netaikoma DK 149 straipsnio 2 dalies nuostata dÄl virÅ¡yto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarkos, taigi, DK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos dÄl virÅ¡yto darbo laiko kompensavimo tvarkos transporte taip pat netaikomos. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmÄ 3.
KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mai 2018 m. lapkriÄio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisÄ ieÅ¡kovui už uždelsimÄ atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. spalio 11 d. imtinai 3 000 EUR sumÄ , iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaiÄiuojant gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesÄius, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ ir priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 857 EUR bylinÄjimosi iÅ¡laidų atsakovei. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 3.1. Sprendimo dalyje dÄl darbo užmokesÄio priteisimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas atsakovÄs įmonÄje dirbo (duomenys neskelbtini).
GinÄo laikotarpiu galiojÄs DK 148 straipsnis numatÄ, kad transporto įstaigose darbo bei poilsio laikas gali skirtis nuo Å¡io kodekso nustatytų normų. Tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. gegužÄs 14 d. nutarimu Nr. 587 (su vÄlesniais pakeitimais) patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai. Teismas nurodÄ, kad ginÄo santykiu metu DK 162 straipsnio 2 dalis numatÄ, kad skirti dirbti Å¡venÄių dienomis draudžiama, iÅ¡skyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dÄl techninių gamybos sÄ lygų.
Atsižvelgdamas į byloje pateiktÄ medžiagÄ , teisinį reglamentavimÄ , teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo darbas nelaikytinas darbu, kuriam atlikti pagal jo darbo sutarties galiojimo metu galiojusio DK 162 straipsnio 2 dalį leidžiama skirti dirbti Å¡venÄių dienomis. Be to, byloje nÄra duomenų, kad ieÅ¡kovas Å¡venÄių dienomis dirbo darbdavio nurodymu, tai yra ieÅ¡kovas Å¡venÄių dienomis dirbo savo iniciatyva ir tokiu bÅ«du už darbÄ Å¡venÄių dienomis atsakovei nÄra pagrindo mokÄti padidintÄ darbo užmokestį.
Pažymi, kad nÄra duomenų, jog atsakovÄ davÄ nurodymÄ dirbti nakties metu, todÄl, ieÅ¡kovui nusprendus dalį reiso atlikti nakties metu, jis neturi pagrindo tikÄtis didesnio užmokesÄio už tai iÅ¡ atsakovÄs. 3.2. Sprendimo dalyje dÄl ekspertizÄs duomenų ir uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ duomenų vertinimo pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ekspertÄ nustatÄ, kad per 2015 m. lapkriÄioâ2017 m. sausio mÄnesių laikotarpį ieÅ¡kovui turÄtų bÅ«ti apskaiÄiuota 5 651,79 EUR darbo užmokesÄio ir atskaiÄius mokesÄius iÅ¡mokÄtina darbo užmokesÄio suma sudarytų 4 577,10 EUR.
Be to, ieÅ¡kovui turÄtų bÅ«ti apskaiÄiuota 482,25 EUR piniginÄ kompensacija už nepanaudotos 32,62 kalendorinÄs dienos kasmetines atostogas, atskaiÄius mokesÄius tai sudarytų 405,33 EUR. DÄl ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų â uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ ataskaitos teismas nurodÄ, kad ataskaita suraÅ¡yta uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ įgalioto asmens â N. P., kuri nÄra įtraukta į ekspertų sÄ raÅ¡Ä , todÄl teismas buhalterÄs profesionalÄs pateiktÄ ataskaitÄ vertino kritiÅ¡kai.
AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad atsakovÄ atsižvelgusi į ekspertizÄs akte nurodytÄ informacijÄ atsakovui priklausantį darbo užmokestį ir kompensacijÄ už atostogas iÅ¡mokÄjo, todÄl nÄra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dÄl darbo užmokesÄio ir kompensacijos priteisimo. 3.3. Sprendimo dalyje dÄl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti komandiruotÄs dienpinigius pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs priteisti 42,84 EUR komandiruotÄs dienpinigių.
Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad atsakovÄs įsakyme Nr. GZV127 15/01 nurodytas neteisingas komandiruotÄs dienų skaiÄius. Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄios medžiagos, ieÅ¡kovas komandiruotei iÅ¡siųstas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkriÄio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. nurodant 27 komandiruotÄs dienas užsienyje ir 1 dienÄ Lietuvoje. TaÄiau, atlikus dienų apskaiÄiavimÄ , komandiruotÄs dienų skaiÄius yra 29 dienos užsienyje ir 1 diena Lietuvoje. Pažymi, kad atsakovÄs atstovas teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad byloje esantys duomenys, pateikti kelionÄs lapai patvirtina, kad 2015 m. lapkriÄio 5 d. ieÅ¡kovas dar buvo Lietuvoje, pylÄsi kuro ir sienÄ kirto tik 2015 m. lapkriÄio 6 d., todÄl tiek už lapkriÄio 4 dienÄ , tiek už lapkriÄio 5 d. ieÅ¡kovui komandiruotpinigiai užsienyje dar negalÄjo bÅ«ti skaiÄiuojami.
Teismas nurodÄ, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui galÄjo bÅ«ti apskaiÄiuota tik už dienas Lietuvoje, kas sudarytų 5,82 EUR. TaÄiau atsakovÄ, atsiskaitydama su ieÅ¡kovu, yra permokÄjusi pinigų sumÄ už kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, teismo vertinimu, atsakovÄ su ieÅ¡kovu yra tinkamai atsiskaiÄiusi ir Å¡is reikalavimas dÄl 42,84 EUR dienpinigių priteisimo yra atmestinas. 3.4. DÄl atsakovÄs pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ pirmosios instancijos teismas nurodÄ, remiantis ekspertizÄs aktu ieÅ¡kovui turi bÅ«ti iÅ¡mokÄta 4 577,10 EUR suma.
AtsakovÄ per visÄ laikotarpį Å¡iÄ sumÄ iÅ¡mokÄjo, todÄl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovu yra atsiskaiÄiusi. EkspertizÄs akte ekspertÄ apskaiÄiavo, kad ieÅ¡kovo vidutinis darbo valandos užmokestis pas atsakovÄ sudarÄ 2,64 EUR, o tai sudaro 21,12 EUR vidutinį dienos darbo užmokestį. Laikant, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ 5 darbo dienas per savaitÄ, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki atsakovÄs atsiskaitymo â 2018 m. spalio 11 d. susidaro 422 darbo dienos. Atitinkamai už uždelsimÄ atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. spalio 11 d. imtinai apskaiÄiuotina 8 912,64 EUR suma iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaiÄiuojant gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesÄius.
Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinÄjimo metu ieÅ¡kinį tikslino keturis kartus, du kartus paÅ¡Ä atidÄti bylos nagrinÄjimÄ , dÄl ko bylÄ nebuvo iÅ¡nagrinÄta laiku, ieÅ¡kovui priteistinÄ sumÄ sumažino iki 3000 EUR, iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaiÄiuojant gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesÄius. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 4. Apeliaciniu skundu apeliantas V. B. praÅ¡o KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. DÄl taikytino teisinio reglamentavimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodÄ, kad Å¡ioje byloje taikomi ne tik Lietuvos Respublikos teisÄs aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 561/2006 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB. Apelianto įsitikinimu, teismui sprendžiant ginÄÄ , ar atsakovÄ tinkamai apskaiÄiavo ir iÅ¡mokÄjo apeliantui darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas, nei Reglamentas, nei Direktyva neturi tam jokios reikÅ¡mÄs, nes jie nereglamentuoja mobiliųjų darbuotojų darbo apmokÄjimo tvarkos.
Nurodo, kad Reglamentas taikomas tik Bendrijoje arba tarp Bendrijos, Å veicarijos ir Europos ekonominÄs erdvÄs susitarimo Å¡alių. TaÄiau nagrinÄjamu atveju apeliantas vyko į Å¡alis, kurios nepatenka į Reglamento reguliavimo sritį. Pažymi, kad nei Reglamentas, nei Direktyva, nei Darbo ir poilsio laiko ypatumai nesprendžia vairuotojų darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo ir mokÄjimo, todÄl teismo sprendime nurodomi teisÄs aktai nesprendžia darbo užmokesÄio mokÄjimo klausimų. 4.2. DÄl darbo užmokesÄio mokÄjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venÄių dienomis apeliantas nurodo, kad, prieÅ¡ingai, nei sprendÄ pirmosios instancijos teismas, DK nuostatos aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustato, kad už virÅ¡valandžius, nakties darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis mokamas didesnis darbo užmokestis.
GinÄo laikotarpiu galiojusio DK 193 straipsnyje numatyta, kad už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesÄio, o DK 194 straipsnio 1 dalis nustato, kad už darbÄ poilsio arba Å¡venÄių dienomis, jeigu toks darbas nenumatytas pagal grafikÄ , mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Ä®statymas nenumato jokių iÅ¡imÄių, kad mokÄdami vadinamiesiems mobiliesiems darbuotojams jų darbdaviai galÄtų nesilaikyti imperatyviųjų DK normų, reglamentuojanÄių didesnį užmokestį už virÅ¡valandinį, nakties, poilsio ir Å¡venÄių dienomis dirbtÄ darbÄ .
Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra ne priteisti jam papildomÄ užmokestį už nuvažiuotus kilometrus ar nuvežto krovinio kiekį, bet teisingai, kaip numato DK, sumokÄti už jo faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ . 4.3. DÄl teismo ekspertizÄs apeliantas nurodÄ, kad ekspertizÄ buvo paskirta pažeidžiant proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , ekspertinei įstaigai pateikiant vien atsakovÄs su klaidingomis iÅ¡ankstinÄmis teisinÄmis ir faktinÄmis prielaidomis suformuluotus klausimus.
EkspertÄ, atsakydama į jai užduotus klausimus, negalÄjo tinkamai apskaiÄiuoti, koks darbo užmokestis priklausÄ apeliantui, nes klausimuose iÅ¡ anksto buvo nurodyta, jog apeliantui nepriklausÄ didesnis užmokestis nei už virÅ¡valandžius, nei už nakties, poilsio ir Å¡venÄių dienomis dirbtÄ darbÄ . TodÄl pagal ekspertei pavestÄ užduotį ji suskaiÄiavo tik iÅ¡ viso apelianto dirbtų valandų skaiÄių, neiÅ¡skirdama darbo nakties, poilsio ir Å¡venÄių dienomis, neskaiÄiuojdama virÅ¡valandžių, už kuriuos apeliantui privalÄjo bÅ«ti mokamas didesnis atlyginimas.
Nurodo, kad nagrinÄjamu atveju reikia vadovautis uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ parengta iÅ¡vada, kadangi specialisto iÅ¡vada parengta nedarant nÄ vienai ginÄo Å¡aliai palankių ar nepalankių prielaidų, t. y. objektyviai, be to, teismui posÄdžių metu nekilo klausimų dÄl iÅ¡vadoje atliktų skaiÄiavimų. 4.4. DÄl mokÄjimo už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantui nurodo, kad teismas pripažino, kad už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantui apskaiÄiuotina 8 912,64 EUR suma.
Vis dÄlto pirmosios instancijos teismas apeliantui iÅ¡ atsakovÄs priteisÄ už uždelsimÄ atsiskaityti laiku daugiau nei tris kartus mažesnÄ sumÄ â 3 000 EUR. Apeliantas visiÅ¡kai nesutinka teismo sprendimu, kuris kelia teismo neÅ¡aliÅ¡kumo klausimÄ . Pažymi, kad atsakovÄ iki Å¡iol nÄra atsiskaiÄiusi su ieÅ¡kovu. Å ioje byloje vienintelÄje objektyvioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kiek darbo užmokesÄio kartu su komandiruotÄs dienpinigiais ir kompensacija už nepanaudotas atostogas dar atsakovÄ nÄra sumokÄjusi: 2 905,54 EUR darbo užmokesÄio, 42,84 EUR komandiruoÄių dienpinigių ir 136 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Taigi bendra suma, kurios atsakovÄ nesumokÄjo apeliantui jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , sudarÄ 3 084,38 EUR. BylÄ nagrinÄjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme atsakovÄ apeliantui sumokÄjo 575,80 EUR, todÄl likusi nesumokÄta suma sudaro 2 508,58 EUR, neskaitant kompensacijos. 4.5. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindÄ, kaip apskaiÄiavo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimo procentÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai yra priteisti iÅ¡ atsakovÄs 2 905,54 EUR neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio, 42,84 EUR komandiruotÄs dienpinigių ir 136 EUR, priteisti už uždelsimÄ atsiskaityti atleidžiant iÅ¡ darbo po 29,21 EUR už kiekvienÄ darbo dienÄ .
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, nors apeliantas su tuo visiÅ¡kai nesutinka, kad atsakovÄ yra visiÅ¡kai atsiskaiÄiusi su apeliantu. Atitinkamai apskaiÄiavo, kad apelianto antrojo reikalavimo suma yra 8 912,64 EUR. Pirmosios instancijos teismas priteisÄ ieÅ¡kovui 3 000 EUR, o atskaiÄius mokesÄius â 2 280 EUR, todÄl yra patenkinta 33,66 proc. antrojo apelianto reikalavimo. Be kita ko, pirmasis apelianto reikalavimas tariamai yra patenkintas 18,67 proc. NÄra aiÅ¡ku, kaip pirmosios instancijos teismas nusprendÄ, jog yra patenkinti tik 8 procentai ieÅ¡kovo reikalavimo.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaiÄiavo ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų dydį, todÄl buvo netinkamai paskirstytos bylinÄjimosi iÅ¡laidos.
5. AtsakovÄ pateikÄ atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 5.1. DÄl taikytino teisinio reglamentavimo atsakovÄ nurodo, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 (su vÄlesniais pakeitimais) patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominÄs veiklos srityse, o darbo apmokÄjimÄ â DK normos. Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, teismas skundžiamame sprendime klausimus dÄl apelianto darbo apmokÄjimo sprendÄ bÅ«tent vadovaudamasis DK.
TaÄiau tam, kad teismas galÄtų nustatyti, kokio dydžio darbo užmokestis priklausÄ apeliantui pagal DK, teismas pirmiausia privalÄjo nustatyti, koks buvo apelianto darbo laikas. BÅ«tent Å¡iuo aspektu â siekdamas nustatyti apelianto darbo laikÄ â teismas ir vadovavosi Darbo ir poilsio laiko ypatumais, Reglamentu bei Direktyva. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Reglamentas bei Direktyva netaikytini netgi apelianto darbo ir poilsio laiko apskaitai, nes neva vežimai, kuriuos vykdÄ apeliantas, neatitinka vežimų, kuriems taikomas Reglamentas, sÄ lygų.
Su tuo negalima sutikti, nes apeliantas sutapatina Reglamento nuostatų tiesioginį veikimÄ su Lietuvos Respublikos nacionalinÄs teisÄs, į kuriÄ perkeltos Reglamento nuostatos, taikymo sritimi. 5.2. DÄl darbo užmokesÄio mokÄjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venÄių dienomis atsakovÄ nurodo, kad teismas skundžiame sprendime nenurodÄ, kad apeliantui dÄl jo darbo specifikos nepriklauso didesnis darbo užmokestis už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį ir poilsio bei Å¡venÄių dienomis.
IÅ¡ tiesų teismas konstatavo, kad bylos faktinÄs aplinkybÄs rodo, kad apeliantas neturi teisÄs nagrinÄjamu atveju reikalauti tokio apmokÄjimo, nes jis pats dirbo pažeisdamas darbo ir poilsio režimÄ , tai darÄ savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra, nesant darbdavio nurodymo dirbti virÅ¡valandžius, naktį ir poilsio bei Å¡venÄių dienomis. TodÄl apeliantas skunde dÄsto aplinkybes, iÅ¡ esmÄs nesusijusias su nagrinÄjama byla. Apeliantas apeliaciniame skunde analizuoja mobiliųjų darbuotojų darbo laiko apmokÄjimo klausimus.
TaÄiau apeliantas nepateikia kokių rodymų, argumentų ar motyvų, kad pagrįstų, jog nagrinÄjamu atveju jo atliktas darbas atitiko teisÄs aktų nuostatas, suteikianÄias jam teisÄ Ä¯ didesnį užmokestį už darbÄ . 5.3. DÄl teismo ekspertizÄs akto reikÅ¡mÄs atsakovÄ nurodo, kad apeliantas kritikuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Lietuvos ekspertizÄs centrui uždavÄ tik atsakovÄs pateiktus klausimus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ teikti klausimus, taÄiau siekiant atsakyti į ieÅ¡kovo klausimus ekspertizÄs kaina iÅ¡augo dvigubai, o ieÅ¡kovas atsisakÄ sumokÄti užstatÄ .
Kadangi ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kÄ praÅ¡ymo byloje atlikti darbo ekonomikos ekspertizÄ ir atsisakÄ sumokÄti užstatÄ už ekspertizÄs atlikimÄ , tai yra už ieÅ¡kovo klausimų analizÄ, teismas pagrįstai ieÅ¡kovo klausimų ekspertui neuždavÄ. Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, teismas ne pažeidÄ Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , o kaip tik užtikrino jo laikymÄ si, kadangi abiem Å¡alims sudarÄ vienodas sÄ lygas teikti klausimus ekspertui. Pažymi, kad atsakovÄs teismo ekspertui suformuluoti klausimai buvo su prielaidomis, kurios buvo numatytos ne todÄl, kad jos yra naudingos atsakovei ar nenaudingos ieÅ¡kovui, o todÄl, kad jos atitiko faktinÄ bylos situacijÄ , kuri buvo nežinoma teismo ekspertui. 5.4.
DÄl apeliantui priklausanÄio darbo užmokesÄio apskaiÄiavimų atsakovÄ nurodo, kad uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ pateikti skaiÄiavimai netikslÅ«s ir kelia pagrįstų abejonių. Nurodo, kad ataskaitoje įtrauktos apmokÄti ir tos dienos, per kurias ieÅ¡kovas turÄjo faktiÅ¡kai ilsÄtis, be to, Å¡ia ataskaita abejoti verÄia teisÄs aktai, kuriais remiantis yra atliekamas skaiÄiavimas ir grindžiami konkretÅ«s darbo užmokesÄio dydžiai. DK 148 straipsnis numato, kad transporto įstaigose darbo bei poilsio laikas, atsižvelgiant į darbo sezoniÅ¡kumÄ bei kitas sÄ lygas, gali skirtis nuo Å¡io kodekso nustatytų normų, taÄiau uždaroji akcinÄ bendrovÄ âŽemaitijos auditasâ visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ apeliantui taikomus darbo ir poilsio laiko ypatumus, nevertino, kad vairuotojams nakties laikas skiriasi nuo bendrų nuostatų pagal DK, todÄl skaiÄiavimai pagrįstai buvo vertinami kritiÅ¡kai. 5.5.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovÄ nurodo, kad apeliantas ignoruoja bylos eigÄ , tai, kad teismas atmetÄ jo reikalavimus dÄl tam tikrų laikotarpių pripažinimo prastovomis ne dÄl darbuotojo kaltÄs, dÄl 2 296,80 EUR priteisimo, dÄl 1 360 EUR atskaiÄius mokesÄius neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio skolos. Taip pat apeliantas pamirÅ¡ta, kad jis pats atsisakÄ savo reikalavimų dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, dÄl darbo užmokesÄio skirtumo tarp ieÅ¡kovo pas atsakovÄ buvusio vidutinio darbo užmokesÄio ir gaunamo darbo užmokesÄio priteisimo, dviejų mÄnesių vidutinio darbo užmokesÄio kompensacijos, 2 000 EUR neturtinÄs žalos atlyginimo.
Taigi, dar keturi reikalavimai, kurių piniginÄ iÅ¡raiÅ¡ka labai apytiksliai yra apie 5 040,72 EUR, buvo iÅ¡nagrinÄti atsakovÄs naudai, nes dÄl apelianto atsisakymo nuo Å¡ių reikalavimų nÄra atsakovÄs kaltÄs. Taip pat pažymi, kad pradinis reikalavimas dÄl neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio buvo dÄl 5 036,29 EUR, neatskaiÄius mokesÄių, vÄliau didintas iki 7 333,09 EUR, o galiausiai sumažintas iki 3 084,38 EUR. Taip pat ieÅ¡kovas pamirÅ¡ta ir tai, kad skundžiamu sprendimu buvo atmesti du jo reikalavimai priteisti 42,84 EUR komandiruotÄs dienpinigių, priteisti 136 EUR kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, reikalavimas priteisti 2 905,54 EUR neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio (jau atskaiÄius mokesÄius), apibendrinant, iÅ¡ 10 reikalavimų 8 atmesti arba atsiimti, 1 tenkintas iÅ¡ dalies ir 1 atmestas todÄl, kad dalis jo nepagrįsta, o kita dalis â įvykdyta.
TodÄl reikalavimų apimties prasme tenkinta apie 10 procentų reikalavimų (1/10), taÄiau iÅ¡ tenkinto reikalavimo, kaip minÄta, tenkinta tik apie 33 procentus. TodÄl teismas ir taip apskaiÄiavo tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ ieÅ¡kovo naudai. TeisÄjų kolegija k o n s ta t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliuÄių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantas ir atsakovÄ praÅ¡o bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinÄjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonÄmis.
8. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolÄs forma, skirta neįsiteisÄjusio teismo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinÄti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). TaÄiau nagrinÄjantis ginÄÄ teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusio ginÄo pobÅ«dį. DÄl taikytino teisinio reglamentavimo mobiliesiems darbuotojams 9.
DÄl taikytino teisinio reglamentavimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taikÄ ne tik Lietuvos Respublikos teisÄs aktus, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ Nr. 561/2006 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2002/15/EB. Apelianto įsitikinimu, teismui sprendžiant ginÄÄ , ar atsakovÄ tinkamai apskaiÄiavo ir iÅ¡mokÄjo apeliantui darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas, nei Reglamentas, nei Direktyva neturi tam jokios reikÅ¡mÄs, nes jie nereglamentuoja mobiliųjų darbuotojų darbo apmokÄjimo tvarkos.
10. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovÄ 2015 m. spalio 30 d. sudarÄ darbo sutartį Nr. 074, pagal jÄ ieÅ¡kovas priimtas dirbti pas atsakovÄ (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. vasario 27 d. atsakovÄs direktoriaus įsakymu Nr. ROM-17/02 ieÅ¡kovas atleistas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. NagrinÄjamoje byloje tarp Å¡alių sprendžiamas ginÄas susijÄs su transporto srityje dirbanÄiam darbuotojui mokÄtinų sumų mokÄjimu už virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis.
11. Su apelianto argumentu, kad nagrinÄjamu atveju Direktyvos 2002/15/EB nuostatos negali bÅ«ti taikomos, nesutinkama. Byloje nustatyta, kad apeliantas dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonÄs vairuotoju, tai yra buvo mobilusis darbuotojas. Direktyvos 2002/15/EB, kaip specialaus teisÄs akto, tikslas â nustatyti bÅ«tiniausius darbo laiko organizavimo reikalavimus, siekiant pagerinti asmenų, kurie verÄiasi mobiliÄ ja kelių transporto veikla, sveikatos apsaugÄ ir saugÄ , kelių eismo saugumÄ bei suvienodinti konkurencijos sÄ lygas (Direktyvos 2002/15/EB 1 straipsnis).
Pagal Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio d punktÄ mobilusis darbuotojas â tai bet kuris darbuotojas, sudarantis kelionÄs ekipaÅ¾Ä , įskaitant stažuotojus ir mokinius, kuris dirba įmonÄje, teikianÄioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas samdos pagrindais arba už atlygį, arba savo sÄ skaita. Å ios Direktyvos 3 straipsnio a punkto 1 papunktis nustato, kad darbo laikas mobiliesiems darbuotojams â tai laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilusis darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklÄ , tai yra laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai.
12. Kadangi atsakovÄ yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonÄ, jai taikytinas ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kuriuo siekiama suderinti konkurencijos sÄ lygas tarp sausumos transporto rūšių, ypaÄ kelių transporto sektoriuje, ir pagerinti darbo sÄ lygas ir saugų eismÄ keliuose, Å¡is Reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Å iuo Reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebÄsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto pramonÄs darbo pagerÄjimÄ .
13. Pirmiau nurodytos teisÄs aktų nuostatos perkeltos į nacionalinį teisinį reguliavimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. lapkriÄio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-413-611/2018), todÄl nesutinkama su apelianto argumentu, kad dÄl tos aplinkybÄs, jog jis krovinius veÅ¾Ä ne Europos ekonominÄje erdvÄje, negali bÅ«ti iÅ¡ Direktyvos nuostatos perkeltos į norminį aktÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. gegužÄs 14 d. nutarimÄ Nr. 587 (DK 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.).
Kaip minÄta, nagrinÄjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl mokÄtinų sumų darbuotojui už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ . Lietuvos Respublikos darbo kodekse (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) darbo laikas apibrÄžiamas kaip laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestÄ darbÄ , ir kiti jam prilyginti laikotarpiai (142 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), taÄiau pagal DK 148 straipsnio nuostatas transporto įstaigose ir kitose ekonominÄs veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniÅ¡kumÄ bei kitas sÄ lygas gali skirtis nuo Å¡io kodekso nustatytų normų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.).
14. Kaip nustatyta 13 punkte, darbuotojų, dirbanÄių transporto įstaigose, darbo laikas gali skirtis nuo DK nustatytų normų ir transporto srityje nustatant darbuotojams darbo laikÄ taikytini Darbo ir poilsio laiko ypatumai, nustatyti Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. gegužÄs 14 d. nutarimu Nr. 587, todÄl sprendžiant byloje iÅ¡kilusį ginÄÄ dÄl atsakovo darbo apmokÄjimo apimties sÄ lygų, taikytinas ir Å¡is poįstatyminis aktas, kaip specialioji teisÄs norma DK atžvilgiu. Nors Direktyva 2002/15/EB ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. gegužÄs 14 d. nutarimas Nr. 587, kaip teisingai nurodo apeliantas, nedetalizuoja apmokÄjimo tvarkos (apeliacinio skundo 7â12 punktai), taÄiau Å¡iuose teisÄs aktuose nustatytos darbo laiko normos, paros laiko režimas, kuris, kaip ir pripažįsta apeliantas (apeliacinio skundo 12â14 punktai), yra skirtingas nei ginÄo metu galiojusiose Darbo kodekso normose, yra tiesiogiai susijÄ su ieÅ¡kinio reikalavimais priteisti iÅ¡ atsakovÄs pinigines sumas už virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, kadangi remiantis bÅ«tent tik minÄtų teisÄs aktų nuostatomis gali bÅ«ti teisingai apskaiÄiuojamas darbo laikas ir apeliantui priklausantis darbo užmokestis, kadangi bÅ«tent dÄl apelianto darbo specifikos jam taikytinas kitas, nei DK numatytas, darbo laiko režimas.
15. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybÄms ir nurodomų motyvų pagrindu atmestini apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikÄ teisinį reglamentavimÄ siekdamas nustatyti apeliantui priteistinos sumos dydį už virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog ginÄo metu galiojusioje DK 148 straipsnio redakcijoje įstatymų leidÄjas buvo įtvirtinÄs nuostatÄ , jog transporto (ir kt. komentuojamo įstatymo nurodomose) veiklos srityse darbo ir poilsio laikas gali skirtis nuo DK nustatytų normų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikÄ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ Nr. 561/2006 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2002/15/EB pažymÄdamas ir tai, kad byloje taikomas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. gegužÄs 14 d. nutarimas Nr. 587 yra specialioji teisÄs norma, kuri, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, turi bÅ«ti taip pat taikoma sprendžiant apelianto reikalavimų pagrįstumo klausimÄ .
DÄl darbo užmokesÄio sumokÄjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venÄių dienomis 16. DÄl darbo užmokesÄio mokÄjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venÄių dienomis apeliantas nurodo, kad, prieÅ¡ingai, nei sprendÄ pirmosios instancijos teismas, DK nuostatos aiÅ¡kiai nustato, kad už virÅ¡valandžius, nakties darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis mokamas didesnis darbo užmokestis. Ä®statymas nenumato jokių iÅ¡imÄių, kad mokÄdami vadinamiesiems mobiliesiems darbuotojams jų darbdaviai galÄtų nesilaikyti imperatyviųjų DK normų, reglamentuojanÄių didesnį užmokestį už virÅ¡valandinį, nakties, poilsio ir Å¡venÄių dienomis dirbtÄ darbÄ .
17. VirÅ¡valandiniais darbais laikomi darbai, dirbami virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmÄ (DK 150 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). VirÅ¡valandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali bÅ«ti dirbami tik iÅ¡imtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais (DK 150 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). PažymÄtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, virÅ¡ijantis jam nustatytÄ darbo laiko trukmÄ, nors galbÅ«t ir susijÄs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiÅ¡kia virÅ¡valandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos mokÄti už tokį buvimÄ darbo vietoje kaip už virÅ¡valandinį darbÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-328/2011).
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis turi bÅ«ti mokama, jeigu nustatoma tokia faktų visuma:
1) darbai buvo realiai dirbami;
2) darbai buvo dirbdami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2015 m. lapkriÄio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-328/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas civilinÄje byloje Nr. 2A-2033-516/2011).
19. DÄl aplinkybÄs, kad apeliantas dirbo virÅ¡valandžius, poilsio ir Å¡venÄių dienomis, byloje ginÄo iÅ¡ esmÄs nÄra, taÄiau Å¡ios ginÄo dalies objektas â ar atsakovÄ, kaip apelianto darbdavÄ, privalo sumokÄti už apelianto atliktÄ darbÄ , kuris yra atliktas nesant darbdavio nurodymų. AplinkybÄ, jog apeliantas dirbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis, patvirtina apelianto dirbtos darbo valandos pagal kassavaitinÄs diagramos ir vairuotojo kortelÄs duomenis (nutarties 22 punktas).
IÅ¡ jų matyti, kad apeliantas dirbo 2015 m. gruodžio 26â27 dienomis, 2016 m. sausio 1 d., 2016 m. kovo 11 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. rugpjÅ«Äio 15 d., tai yra bÅ«tent Å¡venÄių dienomis (DK 162 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). IÅ¡ diagramos taip pat matyti, kad apeliantas virÅ¡ydavo ir darbo â vairavimo valandas, pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 11 d., 2016 m. sausio 30 d. ir kitomis dienomis. IÅ¡ diagramos taip pat matyti, kad apeliantas dirbdavo ir savaitgaliais, tai patvirtina diagramos duomenys, pavyzdžiui, 2015 m. lapkriÄio 28â29 dienos, 2015 m. gruodžio 26 d. ir kitos diagramoje nurodytos dienos.
20. Vertinant, ar buvo darbdavio nurodymas dirbti virÅ¡valandinius darbus ir dirbti poilsio bei Å¡venÄių dienomis (nutarties 19 punktas), pažymÄtina, jog, remiantis teismų praktika, dirbti darbus nurodytu laiku darbdavys (jo atstovas) gali skirti tik įsakymu (nurodymu). Tam, kad toks darbas bÅ«tų pripažintas virÅ¡valandiniu, pakanka, kad nurodymÄ dirbti darbuotojo tiesioginis virÅ¡ininkas duotų žodžiu arba toks darbas bÅ«tų dirbamas su jo žinia ir leidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužÄs 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-339/2010).
Taigi, nustatydamas, ar egzistuoja antroji aplinkybÄ, sÄ lygojanti darbdavio pareigÄ sumokÄti už virÅ¡valandinį darbÄ ir už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis, teismas turi įvertinti įrodymų visumÄ ir Å¡io vertinimo pagrindu konstatuoti, ar buvo atitinkamas darbdavio nurodymas, leidimas, iÅ¡reikÅ¡tas kokia nors darbuotojams privaloma forma, ar darbuotojai dirbo savo iniciatyva, be darbdavio nurodymo ir jam nežinant (CPK 185 straipsnis) 21. NagrinÄjamos bylos atveju nustatyta, kad apeliantas nepateikÄ jokių įrodymų, jog dirbo virÅ¡valandžius ir dirbo Å¡venÄių ir poilsio dienomis darbdavio nurodymu.
Pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 5 punktÄ darbuotojai, kuriems dÄl darbo pobÅ«džio ir (ar) darbų sezoniÅ¡kumo negalima iÅ¡ anksto numatyti kasdieninio ar savaitÄs darbo laiko trukmÄs, gali bÅ«ti įvedama suminÄ darbo laiko apskaita ir nustatomi suminÄs darbo laiko apskaitos laikotarpiai. Å alys pripažįsta, jog apeliantas savarankiÅ¡kai organizavo savo darbÄ , poilsio ir laiko trukmÄ (apeliacinio skundo 19 punktas, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ 15 punktas). PažymÄtina ir tai, kad aplinkybÄ, jog apeliantas dirbo be darbdavio žinios, konstatuota ir KlaipÄdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2A-435-265/2018.
Å ios nutarties 72 punkte nurodyta, kad apeliantas į bylÄ nepateikÄ jokių įrodymų, kad jis buvo gavÄs nurodymus iÅ¡ darbdavio dirbti virÅ¡valandžius, pažeidinÄti darbo laiko režimÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias faktines aplinkybes ir į Å¡ios nutarties 18 punktÄ , konstatuojama, kad apeliantas dirbo nesant darbdavio nurodymo ir be jo žinios, todÄl atsižvelgiant į tai sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nÄra teisÄto pagrindo apeliantui mokÄti didesnį darbo užmokestį už darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venÄių dienomis ir už virÅ¡valandžius, kuriuos apeliantas dirbo savo iniciatyva, nežinant darbdaviui ir negavÄs darbdavio leidimo, todÄl atmestini apelianto argumentai, nurodyti apeliacinio skundo 16â18 dalyse, jog nagrinÄjamu atveju apeliantui turi bÅ«ti priteisiamas darbo užmokestis už darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venÄių dienomis ir už virÅ¡valandžius.
22. NagrinÄjamu atveju pažymÄtina, kad mobiliesiems darbuotojams Darbo ir poilsio laiko ypatumais nustatyta, kad jeigu darbo valandų suma sudaro 6â9 valandas, į darbo laikÄ turi bÅ«ti įterpiama mažiausiai 30 minuÄių pertrauka, o jeigu darbo valandų suma virÅ¡ija 9 valandas â mažiausiai 45 minuÄių pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minuÄių. Atlikus byloje pateiktos kassavaitinÄs diagramos duomenų analizÄ nustatyta, kad apeliantas tam tikromis dienomis, pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 25 d., vairavo 10,45 val., 2015 m. gruodžio 25 d. vairavo 10,13 val., 2016 m. kovo 13 d. vairavo 10,27 val., nefiksuojant duomenų apie daromas pertraukas, taip iÅ¡ esmÄs virÅ¡ydamas darbo sutartyje nurodytÄ 8 darbo valandų normÄ .
ApeliacinÄs instancijos teismui patikrinus ir vairuotojo korteles duomenis nustatyta, kad minÄtu laikotarpiu taip pat dienos darbo laiko norma lyginant su darbo sutartyje nustatytÄ ja (8 valandos) buvo virÅ¡yta (I e. tomas, 160â173 e. b. l.), todÄl daroma iÅ¡vada, kad apeliantas ne tik dirbo nesant darbdavio leidimo, bet ir pažeidinÄdamas darbo laiko režimÄ (2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 âDÄl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisÄs aktų suderinimoâ, ir iÅ¡ dalies keiÄianÄio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ir panaikinanÄio ReglamentÄ 9EEB Nr. 3820/85â, 10 straipsnio 1 dalis).
DÄl teismo ekspertizÄs akto iÅ¡vados duomenų taikymo 23. DÄl teismo ekspertizÄs apeliantas nurodÄ, kad ekspertizÄ buvo paskirta pažeidžiant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , ekspertinei įstaigai pateikiant vien atsakovÄs su klaidingomis iÅ¡ankstinÄmis teisinÄmis ir faktinÄmis prielaidomis suformuluotus klausimus. Nurodo, kad ekspertÄ, atsakydama į jai užduotus klausimus, negalÄjo tinkamai apskaiÄiuoti, koks darbo užmokestis priklausÄ apeliantui, nes klausimuose iÅ¡ anksto buvo nurodyta, jog apeliantui nepriklausÄ užmokestis už virÅ¡valandžius, už nakties, poilsio ir Å¡venÄių dienomis dirbtÄ darbÄ .
24. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizÄs iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinÄjimo priemone â eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizÄs akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dÄl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esanÄius duomenis. TaÄiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinÄs galios, teismui ji nÄra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esanÄiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).
Atsižvelgiant į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizÄs iÅ¡vados didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ darytina iÅ¡vada, kad teismo pareiga kritiÅ¡kai vertinti ekspertizÄs iÅ¡vadÄ yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trÅ«kumais, antra, iÅ¡vados turinio trÅ«kumais (iÅ¡vados prieÅ¡taringumu, prieÅ¡taravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.).
25. Apeliantas teigia, kad skiriant ekspertizÄ buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, kadangi ekspertui buvo užduoti tik atsakovÄs teikiami klausimai, pirmosios instancijos teismas neuždavÄ nÄ vieno klausimo, be to, teikiami klausimai buvo pagrįsti prielaidomis (apeliacinio skundo 23â30 punktai).
26. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovÄ praÅ¡Ä paskirti byloje darbo ekonomikos ekspertizÄ. Apeliantas nesutiko, kad byloje bÅ«tų paskirta darbo ekonomikos ekspertizÄ, nes pateikÄ uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ iÅ¡vadÄ (2018 m. kovo 30 d. nutartis). Å ia nutartimi tiek apeliantas, tiek atsakovÄ buvo įpareigoti teikti klausimus, suformuluoti juos ir pateikti teismui. 2018 m. balandžio 12 d. apeliantas ir atsakovÄ pateikÄ klausimus.
Apeliantas kÄlÄ klausimus, ar atsakovÄs tvarkyta apelianto darbo laiko apskaita atitiko norminių teisÄs aktų reikalavimus, ir teikÄ klausimus dÄl darbo užmokesÄio įtraukiant virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis. AtsakovÄs klausimai buvo prieÅ¡ingi, tai yra atsakovÄ praÅ¡Ä apskaiÄiuoti darbo užmokestį nesivadovaujant, nesiremiant ir į skaiÄiavimus neįtraukiant civilinÄje byloje esanÄių apelianto darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äių duomenų ir laikant, kad apeliantas dirbo tik vairuotojo kortelÄje fiksuotu laiku (tai yra skaiÄiuoti tik darbo ir poilsio dienas).
27. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes teisÄjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas ekspertizÄ pažeidÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas sudarÄ galimybÄ tiek apeliantui, tiek atsakovei teikti klausimus, Å¡alys klausimus teikÄ ir aplinkybÄ, kad pirmosios instancijos teismas paskyrÄ ekspertizÄ pagal suformuluotus atsakovÄs klausimus (CPK 213 straipsnis), apeliantui atsisakius sumokÄti už ekspertizÄ, ir kurio suformuluoti klausimai prieÅ¡tarauja KlaipÄdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytoms faktinÄms aplinkybÄms, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos civilinio proceso teisÄs normos ar nukrypta nuo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo.
28. DÄl ekspertizÄs akto prielaidų apeliantas nurodo, kad ekspertei suformuluoti klausimai buvo pagrįsti netinkamomis prielaidomis, dÄl to ekspertÄ negalÄjo tinkamai apskaiÄiuoti, koks darbo užmokestis priklausÄ apeliantui, nes klausimuose iÅ¡ anksto buvo nurodyta, jog apeliantui nepriklausÄ didesnis užmokestis nei už virÅ¡valandžius, nei už nakties, poilsio ir Å¡venÄių dienomis dirbtÄ darbÄ .
29. Kaip nustatyta Å¡ios nutarties 9â22 punktuose, apeliantui pagrįstai nepriklausÄ didesnis užmokestis nei už virÅ¡valandžius, nei už nakties, poilsio ir Å¡venÄių dienomis dirbtÄ darbÄ . Be to, faktÄ , jog nurodytos prielaidos yra objektyvios, pagrindžia ir KlaipÄdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, kurioje iki ekspertizÄs skyrimo buvo konstatuota, kad apeliantas pažeidÄ darbo laiko režimÄ , nebuvo gavÄs nurodymo dirbti virÅ¡valandžius, todÄl darytina iÅ¡vada, kad suformuluoti klausimai iÅ¡ esmÄs atitiko faktinÄ bylos situacijÄ , 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, todÄl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, nÄra pagrindo pripažinti, kad atlikta ekspertizÄ yra su trÅ«kumais ir ji prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams (nutarties 24 punktas).
DÄl sumokÄjimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir darbo užmokesÄio skaiÄiavimo 30. DÄl sumokÄjimo už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantui apskaiÄiuotina 8 912,64 EUR suma. Pažymi, kad atsakovÄ iki Å¡iol nÄra atsiskaiÄiusi su apeliantu ir Å¡ioje byloje vienintelÄje objektyvioje uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ iÅ¡vadoje nurodyta, kiek darbo užmokesÄio kartu su komandiruotÄs dienpinigiais ir kompensacija už nepanaudotas atostogas dar atsakovÄ nÄra sumokÄjusi: 2 905,54 EUR darbo užmokesÄio, 42,84 EUR komandiruoÄių dienpinigių ir 136 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
31. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Vertinant byloje pateiktÄ uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ įgalioto asmens iÅ¡vadÄ , nustatyta, kad iÅ¡vadoje preziumuojama, kad apeliantui priklauso visos sumos už dirbtus virÅ¡valandžius, poilsio ir kitas dienas (iÅ¡vados 2 pastraipa), Å¡ioje iÅ¡vadoje nÄra duomenų, kad dokumento rengÄja atsižvelgÄ Ä¯ specifinį apelianto darbo pobÅ«dį ir taikytinÄ paros režimÄ , numatytÄ Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumuose (nutarties 13 punktas), ir į KlaipÄdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, kad apeliantas pažeidinÄjo darbo režimÄ nesant darbdavio reikalavimo.
32. IÅ¡vados rengÄja nurodo, kad nÄra gavusi duomenų apie darbo skaiÄiavimo nuostatus (metodikÄ ) atsakovÄs įmonÄje, be to atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad dokumento rengÄja iÅ¡vadoje nurodo papildomas prielaidas, tai yra skaiÄiuotino darbo užmokesÄio analizÄs plÄtinius, kurie nÄra paremti objektyviais duomenimis, kad į atsakovo darbo laikÄ faktiÅ¡kai yra įskaiÄiuotos ir darbo metu daromos pertraukos (iÅ¡vados 3 pastraipa). Atsižvelgiant į Å¡iuos netikslumus, daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡vadoje nurodyti duomenys kelia pagrįstų abejonių dÄl tyrimo (skaiÄiavimo) metodo pasirinkimo, tyrimo pagrįstumo ir prielaidų, kas suponuoja, kad apelianto pateiktos iÅ¡vados yra abejotinos bylos faktinių aplinkybių kontekste (CPK 185 straipsnis).
33. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta Å¡ios nutarties 31â32 punktuose, sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ parengta iÅ¡vada ir iÅ¡vadoje nurodyti duomenys vertintini kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡vada yra netiksli dÄl tyrimo prielaidų ir apeliacinio skundo argumentai, nurodyti apeliacinio skundo 33â38 punktuose, vertintini kaip nepagrįsti.
34. DÄl mokÄjimo už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantas nurodo, kad teismas pripažino, jog už uždelsimÄ atsiskaityti apeliantui apskaiÄiuotina 8 912,64 EUR suma. Vis dÄlto pirmosios instancijos teismas apeliantui iÅ¡ atsakovÄs priteisÄ už uždelsimÄ atsiskaityti laiku daugiau nei tris kartus mažesnÄ sumÄ â 3 000 EUR. Apeliantas teigia, kad priteistinos sumos sumažinimas kelia abejonių dÄl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo. Nurodo, kad atsakovÄ iki Å¡iol nÄra atsiskaiÄiusi su ieÅ¡kovu.
35. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. PažymÄtina, kad apeliaciniu skundu nÄra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaiÄiavo priteistinos sumos dydį komandiruotpinigių, dienpinigių atžvilgiu (CPK 320 straipsnio 2 dalis), nes apeliantas apeliacinio skundo 39 punkte iÅ¡ esmÄs kartoja apeliacinio skundo 33â38 punktuose nurodytus argumentus, kad jam priklauso didesnÄ suma pagal uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ iÅ¡vadÄ . Kaip konstatuota Å¡ios nutarties 32â33 punktuose, uždarosios akcinÄs bendrovÄs âŽemaitijos auditasâ iÅ¡vada yra vertintina kritiÅ¡kai, kadangi ji yra su trÅ«kumais, todÄl pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai rÄmÄsi prima facie galia turinÄiu įrodymu â teismo ekspertizÄs iÅ¡vada, kuria, vertinant laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra su kitais byloje esanÄiais duomenimis ir faktinÄmis aplinkybÄmis (nutarties 15â29 punktais), buvo konstatuota, kad atsakovÄs per 2015 m. lapkriÄioâ2017 m. sausio laikotarpį apeliantui turÄtų bÅ«ti iÅ¡mokÄta 4 577,10 EUR suma (atskaiÄius mokesÄius).
36. Byloje nustatyta, kad atsakovÄ apeliantui yra iÅ¡mokÄjusi 4 001,30 EUR, o 2018 m. spalio 11 d. sumokÄjo 575,80 EUR, tai yra iÅ¡ viso sumokÄjo 4 577,10 EUR. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovÄ su apeliantu yra atsiskaiÄiusi, atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apeliacinio skundo 39 ir 40 punktai yra nepagrįsti.
37. Apeliantas nurodo, kad nÄra pagrindo mažinti apeliantui priklausanÄiÄ iÅ¡mokÄ už uždelsimÄ atsiskaityti laiku. Pažymi, kad apeliantas elgÄsi rÅ«pestingai ir atidžiai, o atsakovÄ apeliantui neiÅ¡mokÄjo didelÄs pinigų sumos.
38. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaiÄiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelÄ disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisÄs pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su darbo teisÄs principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisÄs principu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. rugsÄjo 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-87/2013).
39. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡dÄstÄ chronologinÄ Ä¯vykių sekÄ ir iÅ¡ esmÄs pagrįstai konstatavo, kad dÄl to, jog atsakovÄ taip ilgai uždelsÄ atsiskaityti su apeliantu, yra kaltas ir pats apeliantas. ApeliacinÄs instancijos teismas papildomai pažymi, kad apeliantas bÅ«damas atsakovÄs darbuotojas darbdavio reikalavimus ignoravo, į darbÄ neatvyko, duomenų apie neatvykimo priežastis atsakovei neteikÄ (2017 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. ROM-17/01, 2017 m. vasario 20 d. aktas). Be to, bylos nagrinÄjimo metu apeliantas ieÅ¡kinio reikalavimus tikslino keturis kartus, praÅ¡Ä atidÄti bylos nagrinÄjimÄ , todÄl sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys nesiekÄ greito ir operatyvaus bylos nagrinÄjimo, o dÄl apelianto teikiamų praÅ¡ymų ir ieÅ¡kinio reikalavimų tikslinimo byla nebuvo iÅ¡nagrinÄta laiku.
40. NagrinÄjamu atveju vidutinio darbo užmokesÄio už visÄ bylinÄjimosi laikotarpį priteisimas atsižvelgiant į 39 punkte nustatytas aplinkybes reikÅ¡tų pernelyg didelÄ disproporcijÄ tarp padaryto teisÄs pažeidimo ir sankcijos darbdaviui, be to, vadovaujantis bendraisiais teisÄs principais, pagal bylos aplinkybes visa apimtimi vidutinio atlyginimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimas nebÅ«tų teisingas ir protingas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), todÄl paliktina pirmosios instancijos teismo priteista už uždelsimo atsiskaityti laikÄ sumažinta konkreti suma â 3 000 EUR.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 41. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindÄ, kaip apskaiÄiavo ieÅ¡kovo patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų procentÄ . Teigia, kad byloje nÄra aiÅ¡ku, kaip pirmosios instancijos teismas nusprendÄ, jog yra patenkinti tik 8 procentai ieÅ¡kovo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaiÄiavo apelianto patenkintų reikalavimų dydį, todÄl buvo netinkamai paskirstytos bylinÄjimosi iÅ¡laidos.
42. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, bÅ«tinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinÄs, kad Å¡alis turÄjo bylinÄjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinÄ pagalbÄ civilinÄje byloje asmens visos sumokÄtos sumos pripažįstamos bylinÄjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.
43. Byloje nustatyta, kad apeliantas pradiniu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kÄ reikalavimus pripažinti apelianto atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu, priteisti 2 mÄnesių vidutinio mÄnesinio užmokesÄio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ (ieÅ¡kovas skaiÄiavimo nepateikÄ, taÄiau 2017 m. rugsÄjo 19 d. patikslinimu nurodÄ, kad Å¡io reikalavimo dydis 1 340,12 EUR), vidutinį užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (ieÅ¡kovas skaiÄiavimo neteikÄ, vidutinÄ gaunama suma â 3 923,80 EUR (nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki Å¡iol apie 23 mÄn.), 2 000 EUR neturinÄs žalos atlyginimÄ .
IeÅ¡kovas 2017 m. gegužÄs 29 d. ieÅ¡kinį patikslino praÅ¡ydamas papildomai priteisti 5 036,29 EUR darbo užmokesÄio ir 1 360 EUR atskaiÄius mokesÄius, 504,20 EUR kompensacijÄ . IeÅ¡kovas 2017 m. liepos 12 d. ieÅ¡kinį tikslino, padidino reikalaujamÄ priteisti darbo užmokestį iki 7 333,09 EUR. 2017 m. rugsÄjo 19 d. ieÅ¡kovas vÄl tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡ydamas priteisti už pravaikÅ¡tÄ 1 630,99 EUR, priteisti darbo užmokesÄio skirtumÄ 170,06 EUR už mÄnesį nuo gaunamo atlyginimo kitoje darbovietÄje iki sprendimo įsiteisÄjimo (tikslus skaiÄiavimas nepateiktas, todÄl atsižvelgiant į tai, kad sprendimas neįsiteisÄjÄs, skaiÄiuojama taip â 170,06 EUR x 23, kas sudaro 3 911,38 EUR), už prastovÄ ne dÄl darbuotojo kaltÄs priteisti 2 298,60 EUR, 5 036,29 EUR atlyginimo už neįtrauktÄ Ä¯ apskaitÄ darbÄ , 1 360 EUR skolÄ , 361,74 EUR už nepanaudotas atostogas. 44. 2018 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovas keitÄ reikalavimus atsisakydamas ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, dÄl praÅ¡ymo priteisti darbo užmokesÄio skirtumÄ , dviejų mÄnesių kompensacijÄ , 2 000 EUR neturinÄs žalos atlyginimÄ .
IeÅ¡kovas patikslinimu praÅ¡o priteisti 2 905,24 EUR neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio, 42,84 EUR dienpinigių, 136 EUR kompensacijÄ , 8 587,024 EUR už uždelsimÄ atsiskaityti, priteisti po 29,21 EUR už kiekvienÄ darbo dienÄ . IÅ¡ Å¡ių nustatytų aplinkybių matyti, kad nuo pradinio ieÅ¡kinio apeliantas keitÄ visus ir 2018 m. kovo 28 d. atsisakÄ 4 ieÅ¡kinio reikalavimų. IÅ¡ Å¡ių reikalavimų patenkintas 1 reikalavimas dÄl 8 587,024 EUR už uždelsimÄ atsiskaityti, patenkinant šį reikalavimÄ 34,94 procento, tai yra priteisiant 3 000 EUR už uždelsimÄ atsiskaityti.
45. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. Jeigu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, sprendžiant dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklÄ, jog bylinÄjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Å ioje normoje nedetalizuota, ar bylinÄjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintÄ reikalavimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad, ieÅ¡kovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dÄl atsisakytų reikalavimų turi bÅ«ti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
46. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas yra atsisakÄs dalies ieÅ¡kinio reikalavimų. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dÄl ginÄo esmÄs. BylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dÄl ginÄo esmÄs, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinÄjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dÄl kurių susidarÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidos. BylÄ nutraukus, vÄl kreiptis į teismÄ dÄl ginÄo tarp tų paÄių Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todÄl pareikÅ¡tų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, iÅ¡sprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikÅ¡tus reikalavimus, kurių ieÅ¡kovas nebepalaiko.
47. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir vÄlesnio jo atsisakymo priežastys: ieÅ¡kovas dalies ieÅ¡kinio atsisakÄ (sumažino savo reikalavimus) dÄl svarbių priežasÄių, nenurodydamas priežasÄių ar dÄl to, kad atsakovas ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos. Jeigu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kÄ didelÄs sumos ieÅ¡kinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų, o atsakovas vÄliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turÄtų bÅ«ti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, iÅ¡skyrus, jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nulÄmÄ atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį arba dÄl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasÄių ieÅ¡kovas turÄjo pagrindÄ reikÅ¡ti didesnį reikalavimÄ ) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
NagrinÄjamu atveju iÅ¡ 10 reikalavimų iÅ¡ dalies tenkintas vienas reikalavimas (10 procentų).
48. Byloje ieÅ¡kovui iÅ¡ 10 reikalavimų atsisakius 4 reikalavimų yra teisÄtas pagrindas atsižvelgti į CPK 94 straipsnio 1 dalį ir 47 punkte nurodytÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , į tai, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilÄs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mÄ turi kaltÄ (atsakomybÄ) dÄl proceso.
AtsakomybÄ ir kaltÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinÄjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. rugsÄjo 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Yra teisÄtas pagrindas sumažinti ieÅ¡kovo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydį dviem procentais ir sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo patenkinta reikalavimo dalis yra 8 procentai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas procesines teisÄs normas iÅ¡sprendÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .
DÄl procesinÄs bylos baigties 49. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas dÄl jų nepasisako. Kartu pažymÄtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
50. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino bylos aplinkybes, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nÄra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Teismo sprendimu turi bÅ«ti atsakyta į visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir iÅ¡sprÄsti kiti bylai reikÅ¡mingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ darbuotojai bylose dÄl visų reikalavimų, atsirandanÄių iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesÄio sumokÄjimo.
NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, pagal patikslinus reikalavimus, apmokestinamas 263 EUR žyminiu mokesÄiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo atleistas, iÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinį (8 procentai), iÅ¡ atsakovÄs priteisiama 21,04 EUR žyminio mokesÄio valstybÄs naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme 52. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). AtsakovÄ nepateikÄ duomenų apie patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisti nepraÅ¡o, todÄl atsakovÄs patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325â331 straipsniais, teisÄjų kolegija n u t a r i a : KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkriÄio 23 d. sprendimÄ iÅ¡ esmÄs palikti nepakeistÄ .
Patikslinti sprendimo rezoliucinÄ dalį, nurodant, kad iÅ¡ atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âRomversaâ priteisiama 21,04 EUR žyminio mokesÄio valstybÄs naudai. TeisÄjai Marius Dobrovolskis Erinija KazlauskienÄ Albina PupeikienÄ