5bac9ac1-ca08-481c-b4ea-9fc761ac037e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-328-478/2022 Proceso Nr. 1-01-1-17659-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos, Sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui, kaltinamojo J. P. gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo J.

P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 13 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. J. P. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje kartu su V. D., E. L., kuris nuteistas už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ 2021 m. birželio 8 d. PrancÅ«zijos Bajonos teismo nuosprendžiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje – vasario mėnesio pradžioje, J.

P. nurodymu, susitikimo Vilniaus mieste metu susitarė Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgyti narkotines medžiagas kanapes (antžemines dalis), tikslu tolimesnei jų realizacijai jas pergabenti į Vokietijos Federacinę RespublikÄ bei aptarė planuojamo labai sunkaus nusikaltimo įvykdymo detales. J. P. organizuotos grupės nariams paskirstė vaidmenis, pavesdamas V. D. Ispanijos Karalystėje surasti asmenį, pas kurį atlygintinai įgis narkotines medžiagas, neteisėtai įgytas narkotines medžiagas pakrauti pervežimui į automobilyje tam tikslui J.

P. iÅ¡ anksto įrengtÄ slėptuvę, parinkti narkotinių medžiagų gabenimui iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę RespublikÄ saugiausiÄ marÅ¡rutÄ , o E. L., J. P. nusikalstamos veikos vykdymui paruoÅ¡tu ir E. L. vardu 2019 m. rugsėjo 5 d. įregistruotu automobiliu ,,Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas narkotines medžiagas pergabenti J. P. nurodytiems asmenims į Vokietijos Federacinę RespublikÄ . Nusikalstamos veikos vykdymui J. P. E. L. kelionės iÅ¡laidoms davė 1 500 Eur, o narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) įgijimui Ispanijos Karalystėje V.

D. davė ne mažiau kaip 9 450 Eur. Taip pat J. P. suteikė E. L. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia“, skirtÄ iÅ¡imtinai kontaktuoti tik su juo (J. P.) ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,Samsung“, skirtÄ naudotis kelionės metu navigacija, bei konspiracijos tikslais perdavė E. L. ,,ProFline“ buitinės produkcijos gaminius bei jų apraÅ¡us, nurodydamas juos pasiimti su savimi į kelionę, siekiant užmaskuoti nusikaltimo darymÄ , neva E. L. kelionės vykimo į IspanijÄ -VokietijÄ tikslas yra Å¡ios produkcijos tinklo plėtra, reklama, pardavimai užsienio klientams.

Tokiu bÅ«du, tęsdami bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , V. D. ir E. L. ne vėliau kaip 2020 m. vasario 9 d. automobiliu ,,Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, Valensijos miestÄ , kur 2020 m. vasario 12 d. V. D. iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pravarde „P.“, nedalyvaujant E. L., už J. P. pinigines lėšas – 9 450 Eur neteisėtai įgijo 3 480 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias paslėptas minėtame automobilyje įrengtoje slėptuvėje po priekinėmis sėdynėmis, šį kiekį narkotinių medžiagų E. L. kitÄ dienÄ gabeno Å¡iuo automobiliu iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę RespublikÄ , tačiau kelionės nebaigė, nes 2020 m. vasario 14 d. apie 6.00 val.

PrancÅ«zijoje, autostrados A63 Maritxu kelių rinkliavos poste, Biriatou, Ispanijos-PrancÅ«zijos kryptimi, muitinės pareigÅ«nai patikrinimo metu minėtame automobilyje, po priekinėmis sėdynėmis esančioje slėptuvėje surado ir paėmė šį labai didelį kiekį 3 480 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių). Å iais savo veiksmais J. P. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo sulaikytas 2021 m. liepos 13 d. 7.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi J. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, to paties teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d., 2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. liepos 5 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam J. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 13 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 4.

Kaltinamojo J. P. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį, kaltinamajam J. P. skirti užstatÄ ir, esant bÅ«tinumui, kitas suderinamas kardomÄ sias priemones. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Skundžiama nutartis yra formali ir deklaratyvi, nebuvo vertinti daugelis veiksnių, kurie rodo, kad J. P. atžvilgiu nėra bÅ«tina taikyti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , o nutartyje iÅ¡dėstyti motyvai, gynėjo manymu, nėra pakankami daryti iÅ¡vadai apie nutartyje nurodytų suėmimo pagrindų buvimÄ , dėl to nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta. 4.2.

Gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teigia, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ J. P. iki 1 metų 6 mėnesių, nesilaikė imperatyvių reikalavimų, iÅ¡plėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, todėl buvo pažeistas proporcingumo principas. 4.3. Skunde nurodoma, kad griežčiausia kardomoji priemonė buvo grindžiama iÅ¡imtinai įtariamųjų ir kaltinamųjų N. Å ., A.

T., V. D., E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ir teigiama, jog Å¡ie proceso dalyviai apkalba J. P., tuo siekdami suÅ¡velninti savo pačių teisinę padėtį. Å ių asmenų parodymai yra nenuoseklÅ«s, neatitinka kitų bylos duomenų, o vien tik tokie policijos „bendradarbių“, siekiančių sau procesinių lengvatų, parodymai negali bÅ«ti pakankamas ir besÄ lygiÅ¡kas pagrindas ilgÄ laikÄ taikyti J. P. griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ . 4.4. Gynėjas teigia, kad teismo nurodytos aplinkybės nepagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo ir nurodo, kad teismas nepagrįstai iÅ¡imtinį dėmesį skyrė inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui, nepaisydamas BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo reikalavimų.

Tuo tarpu teismo vis kartojami teiginiai, kad J. P. gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais ir dėl to gali bėgti ar slėptis, yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Pabrėžia, kad J. P. socialiai pozityvių (teisėto verslo, šeiminių) ryšių negalima prilyginti nusikalstamiems ryšiams, o jų egzistavimas jokiu būdu nereiškia, kad jais pasinaudodamas J. P. galėtų bandyti bėgti, slėptis nuo teismo. Be to, nei kaltinimų pobūdis, nei ankstesni teistumai Lenkijos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje taip pat nepagrindžia fakto apie J.

P. galimus nusikalstamus ryÅ¡ius užsienyje. 4.5. Gynėjas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad J. P. socialiniai ir Å¡eiminiai ryÅ¡iai Lietuvoje nėra pakankami. Teigia, kad J. P. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi ilgametę draugę (partnerę), su kuria veda bendrÄ Å¡eimos Å«kį ir palaiko artimus ryÅ¡ius. Nurodo, kad iki suėmimo J. P. oficialiai dirbo ir gavo pastoviais, teisėtas pajamas, o teismo motyvus, kad Lietuvoje kaltinamasis neturi nekilnojamojo turto ir anksčiau kažkurį laikÄ nedirbo, vertina kaip nepakankamus iÅ¡vadai, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo teismo. 4.6.

Skunde teigiama, kad teismas nenurodė nė vieno pagrįsto motyvo, kodėl J. P. turėtų norėti iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos ir slapstytis. Pažymi, kad J. P. neturi jokio teorinio suinteresuotumo tai daryti – jis kaltės nepripažįsta ir savo nekaltimÄ sieks įrodyti betarpiÅ¡kai dalyvaudamas baudžiamajame procese. Atkreipia dėmesį, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismų sprendimuose dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pripažįstama, kad Europos SÄ jungoje esant laisvam asmenų judėjimui, geram ir pigiam susisiekimui, kaltinamasis bet kada gali grįžti į LietuvÄ , o jam neatvykus pagal Europos areÅ¡to orderį gali greitai bÅ«ti iÅ¡duotas Lietuvai.

Taip pat nurodo, kad Lietuvos RespublikÄ su dauguma Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių sieja dviÅ¡alės tarptautinio bendradarbiavimo sutartys, kurių pagrindu galima iÅ¡duoti nuo baudžiamojo proceso subjektų bėgti ar slėptis bandančius asmenis. 4.7. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ suėmimo pagrindÄ ir nurodo, kad N. Å . apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu iÅ¡sakyti teiginiai apie tai, jog neva bÅ«damas suimtas J. P. buvo su juo susitikęs ir bandė daryti jam poveikį, turi kelti abejones, nes jie, bÅ«dami visiÅ¡kai izoliuoti nuo vienas kito, susitikti ir pasiÅ¡nekėti pataisos įstaigoje, gynėjo teigimu, neturėjo jokių realių galimybių.

Nurodo, jog jeigu N. Å . bÅ«tų buvęs darytas poveikis, jis bÅ«tų tai fiksavęs ir iÅ¡ karto informavęs pareigÅ«nus, su kuriais tuo metu bendradarbiavo. Teigia, kad bylos medžiagoje nėra pateikti jokie vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ pataisos namų ar kiti objektyvÅ«s duomenys, kurie galėtų patvirtinti N. Å . ir J. P. susitikimo faktÄ . Be to, N. Å . taip pat nenurodė, kokie paÅ¡aliniai asmenys dalyvavo jo tariamo bendravimo su J. P. metu. Gynėjo vertinimu, prieÅ¡ tai paminėtų aplinkybių kontekste, duomenimis nepagrįsti ir neįtikinami N. Å . parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip dirbtinis bandymas „sukonstruoti“ suėmimo pagrindÄ J.

P.. Taip pat nurodo, kad pokalbis tarp J. P. ir A. T., kurį akcentuoja teismas skundžiamoje nutartyje, ir jo metu iÅ¡sakytos frazės neturi nieko bendra su Å¡iuo baudžiamuoju procesu ir A. T. procesine padėtimi, kadangi pokalbis buvo apie A. T. skolÄ J. P.. 4.8. Gynėjas teigia, kad teismo nurodytos aplinkybės nepagrindžia ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo. Vien tai, kad J. P. inkriminuotos veikos yra kvalifikuotos kaip padarytos organizuotoje grupe, nereiÅ¡kia, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas.

J. P. inkriminuojama viena veika nepasižymi nei aukÅ¡tu organizuotumo lygmeniu, nei sudėtingumu, nei kažkokiomis kitomis iÅ¡skirtinėmis savybėmis. Byloje yra tik du kaltinamieji, kuriems inkriminuota viena veika. Tai, kad kurjeris su automobiliu važiavo per kelių Europos SÄ jungos valstybių teritorijas, parodo tik nusikaltimo padarymo bÅ«do primityvumÄ , o ne sudėtingumÄ ir aukÅ¡to lygmens planavimÄ . Å ios aplinkybės, gynėjo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama nutartyje, objektyviai neleidžia daryti iÅ¡vados nei apie veikų periodiÅ¡kumÄ , nei apie kaltinamojo tikslÄ ar polinkį daryti naujas veikas.

Taip pat nurodo, kad teismo motyvai, susiję su ankstesniais J. P. teistumais, nėra susiję su BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu suėmimo pagrindu bei atkreipia dėmesį, jog Å¡ioje byloje A. T. bei N. Å . nėra taikomas suėmimas, nors jie abu yra ne kartÄ teisti. Gynėjas taip pat teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. P. bÅ«tų gavęs piniginių lėšų iÅ¡ nelegalių veiklų bei nurodo, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo ir gavo teisėtas pajamas, o vien gaunamų pajamų dydis, gynėjo įsitikinimu, negali turėti teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ dėl suėmimo termino pratęsimo, todėl nesutinka, kad remiantis Å¡iuo faktu galima konstatuoti polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas, siekiant finansinės naudos.

Taip pat nurodo, kad byloje nėra ir jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad J. P. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. 4.9. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismui buvo pateikta Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos profesoriaus dr. A. N. mokslinė iÅ¡vada dėl baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo Å¡ioje baudžiamojoje byloje, kuri, gynėjo įsitikinimu, svarbi ir sprendžiant J. P. taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ , kadangi remiantis ja bei BK 7 straipsnyje įtvirtinto universalaus principo nuostatomis, J.

P. baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas Lietuvos Respublikoje yra negalimas, o tai, gynėjo įsitikinimu, reiÅ¡kia, kad bylÄ nagrinėjant PrancÅ«zijos Respublikoje, J. P. grėstų ženkliai Å¡velnesnė bausmė, kadangi PrancÅ«zijos Respublikoje nuteistam E. L. už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo paskirta 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl mano, kad teismo teiginiai apie J. P. gresiančiÄ laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, yra nepagrįsti. 4.10. Gynėjas nesutinka su teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog J.

P. yra suteikiama tinkama medicinos pagalba, nors į bylÄ ne kartÄ buvo teikiami medicininiai dokumentai, patvirtinantys J. P. sveikatos sutrikimus bei bÅ«tinybę jam gauti reikalingÄ medicininę pagalbÄ , įskaitant ir medicininę operacijÄ . Nurodo, kad reikalingų gydymo procedÅ«rų nei (duomenys neskelbtini) pataisos namų, nei Laisvės atėmimo vietų ligoninė J. P. suteikti negali, o gynybos praÅ¡ymai J. P. „etapuoti“ į jo pasirinktÄ gydymo įstaigÄ , kur jam bÅ«tų suteikta reikalinga medicininė pagalba, nėra tenkinami, todėl mano, kad ilgalaikis J.

P. kalinimas, neužtikrinant reikalingos medicininės pagalbos suteikimo, turi būti vertinamas kaip jo teisių pažeidimas. 4.11. Nutartyje tik formaliai nurodyta, kad kitos procesinės prievartos priemonės negali užtikrinti baudžiamojo proceso siekiamų tikslų, tačiau jokie konkretūs argumentai šiuo klausimu teismo nebuvo nurodyti, nors už J. P. buvo sumokėtas pakankamai didelio dydžio – 15 000 Eur užstatas. Gynėjo įsitikinimu, BPK 119 straipsnio tikslai gali būti užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, numatytomis BPK 120 straipsnyje.

Kaltinamajam paskyrus užstatÄ ir (ar) intensyviÄ priežiÅ«rÄ , kuriuos taikomos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, bus efektyviai užtikrintas netrukdomas jo dalyvavimas procese. Å iame kontekste atkreipia dėmesį ir į didelio rezonanso sulaukusiÄ â€žKamuolinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo bylÄ , kurioje kaltinamieji buvo paleisti iÅ¡ suėmimo, teismui jų atžvilgiu paskyrus nedidelius užstatus. Taip pat pažymi, kad kitas kaltinamasis V. D. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo paleistas iÅ¡ suėmimo, paskyrus jam Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, taip pat pažymi, kad išėjus į laisvę, jis yra įtariamas padaręs naujÄ smurtinio pobÅ«džio veikÄ .

Tai gynėjo įsitikinimu tik parodo, kad suėmimas J. P. yra taikomas ne dėl to, kad egzistuotų būtinieji suėmimo taikymo pagrindai, o dėl to, kad jis nepripažįsta kaltės ir nėra davęs parodymų.

5. Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras siÅ«lė skundÄ atmesti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo J. P. gynėjo skundas atmetamas 6. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. P. kardomosios priemonės –suėmimo terminÄ , tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Kaltinamojo J. P. gynėjas skunde pakartotinai keliÄ klausimÄ dėl duomenų pakankamumo Å¡ioje byloje ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kaltinamajam pratęsdamas suėmimo terminÄ , iÅ¡imtinai vadovavosi kito kaltinamojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais melagingais parodymais. Sutiktina su gynėjo argumentu, jog suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teisėjų kolegija dar kartÄ atkreipia gynėjo dėmesį, jog sprendžiant klausimus, susijusius su kardomosios priemonės taikymu ar jos termino pratęsimu, kaltinamojo kaltės klausimas nėra ir negali bÅ«ti sprendžiamas, kitaip tariant, negali bÅ«ti vertinamas baudžiamojoje byloje surinktų duomenų sÄ sajumas.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas kaltinti asmenį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad J. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokie duomenys užfiksuoti ne tik proceso dalyvių N. Å ., A. T., V.

D., E. L. parodymuose, bet ir 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. gruodžio 21 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, daiktų apžiÅ«ros, asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Taigi, Å¡ie duomenys leidžia pagrįstai manyti apie J. P. dalyvavimÄ jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, kitaip tariant, leidžia taikyti kaltinamajam kardomÄ sias priemones, tame tarpe ir suėmimÄ . Ar nurodyti duomenys yra patikimi, bus įvertinti tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį sprendimÄ J.

P. atžvilgiu. Skunde nurodytos priežastys, dėl kurių, pasak gynėjo, kitiems kaltinamiesiems yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

8. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam J. P. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui bei darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ , įvertino ne tik gręsiančios bausmės griežtumÄ , kaip teigiama skunde, bet ir kitas faktines aplinkybes, numatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje, nė vienai nesuteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nors kaltinamasis J. P. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau jokio registruoto turto Lietuvoje neturi, yra iÅ¡situokęs, Å¡iuo metu gyvena su G. Å ., su kuria veda bendrÄ Å«kį, neturi iÅ¡laikytinių. Kaip teisingai nurodė apygardos teismas, kaltinamojo darbinės veiklos realumas taip pat kelia pagrįstas abejones, kadangi sugretinus UAB „F.“ 2022 m. sausio 4 d. pažymoje nurodytus duomenis su J.

P. parodymais, duotais 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu, sprendžiant klausimÄ dėl jo suėmimo, matyti, kad kaltinamasis negalėjo įvardinti nei tikslaus įmonės pavadinimo, kurioje iki sulaikymo jis dirbo daugiau nei penkis mėnesius, nei galėjo įvardinti tikslias savo darbo funkcijas bendrovėje (t. 4, b. l. 67-68; t. 5, b. l. 44-45). Taigi, nors J. P. iÅ¡ tikrųjų su Lietuva sieja tam tikri socialiniai ir darbiniai ryÅ¡iai, tačiau nėra pagrindo sutikti su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog jie yra itin stabilÅ«s ir tvirti, dėl kurių kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, negalėtų bėgti (slėptis) nuo teismo baudžiamojo proceso metu.

11. J. P. kaltinamas tik viena nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, tačiau Å¡i veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymėtina, kad už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, kaip teisingai nurodo gynėjas, nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau, vertinant jÄ visumoje su kitomis Å¡ioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Å iuo atveju, iÅ¡ inkriminuotos nusikalstamos veikos matyti, kad J. P. vaidmuo galimo nusikaltimo padaryme buvo aktyvus – jis kontroliavo organizuotos grupės veiklÄ , paskirstė organizuotos grupės nariams vaidmenis, užduotis, o nusikalstama veika galimai padaryta kelių valstybių teritorijose. Minėtų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis turi dukrÄ , gyvenančiÄ ir dirbančiÄ Jungtinėje Karalystėje, su kuria palaiko artimÄ ryšį. Be to, praeityje buvo teistas užsienio valstybėse – Lenkijos Respublikoje už didelės vertės svetimo turto prievartavimÄ , atimant asmeniui laisvę bei veikiant organizuotoje grupėje (septynios nusikalstamos veikos) ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje už vagystę po neteisėto patekimo į privačiÄ valdÄ .

Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobÅ«džio turi bÅ«ti asmens ryÅ¡iai užsienyje, dėl kurių bÅ«tų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę, tačiau J. P. pareikÅ¡tų kaltinimų pobÅ«dis, sÄ sajos su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu Å¡eimos nariu bei teistumai skirtingose užsienio valstybėse patvirtina, jog kaltinamasis J. P. turi pakankamai stiprius ryÅ¡ius užsienio valstybėse, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, gali jais pasinaudoti ir pasislėpti nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų.

Taigi, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Kaltinamojo gynėjo teiginiai apie tai, kad J. P. neturi jokio suinteresuotumo bėgti (slėptis), yra labiau gynėjo manymas, spėjimas nei objektyviais duomenimis paremtos aplinkybės. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi ar ėmėsi konkrečių priemonių pasislėpti nuo baudžiamojo proceso. Nors asmens pabėgimo į kitÄ užsienio valstybę atveju yra numatyti instrumentai (Europos areÅ¡to orderis, tarptautinėse dviÅ¡alėse bendradarbiavimo sutartyse numatyta ekstradicijos galimybė), leidžiantys susigrÄ Å¾inti besislapstantį asmenį, tačiau jų panaudojimas tik patvirtintų, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebuvo pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Pažymėtina ir tai, kad jurisdikcijos klausimai, aptariami mokslinėje išvadoje, ir bausmių dydžiai, numatyti Prancūzijos Respublikos baudžiamajame įstatyme, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl nevertintini.

12. BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog suėmimas gali būti paskirtas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis, taip pat ir kaltinamasis, trukdys procesui, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius.

13. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog kaltinamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metu bandė daryti poveikį įtariamiesiems N. Å . ir A. T.. N. Å ., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. P. turi įtakingų nusikalstamo pasaulio atstovų artimoje aplinkoje ir ne kartÄ yra minėjęs, kad, esant poreikiui, turi galimybių susidoroti su nepageidaujamais asmenimis, tokius jo žodžius N. Å . laiko realiais ir verčiančiais bijoti dėl savo bei artimųjų sveikatos. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu N. Å . taip pat nurodė, kad įkalinimo įstaigoje, nors jie tuo metu ir buvo laikomi atskirai, tačiau jį kaltinamasis pasiÅ¡aukė, kada sportavo salėje (paaiÅ¡kino, kad kameros langai su sporto sale sueina kampu, todėl tuo metu galima pasikalbėti) ir pasakė, kad ateis advokatas ir atneÅ¡ parodymus, kuriuos jam, N. Å ., reikės duoti.

Taigi, Å¡ie duomenys paneigia skundo argumentus, kad įkalinimo įstaigoje įtariamieji susitikti ir pasikalbėti neturėjo jokių galimybių. (duomenys neskelbtini) pataisos namų raÅ¡te nurodytos aplinkybės taip pat nepatvirtina gynėjo teiginių, kad suimtieji, bÅ«dami visiÅ¡kai izoliuoti vienas nuo kito, neturi realių galimybių susitikti ir pasiÅ¡nekėti. Taigi, byloje yra duomenų apie J. P. grasinimÄ kitam įtariamajam ne tik prieÅ¡ jo sulaikymÄ , bet ir suėmimo metu. Be to, A. T. taip pat paaiÅ¡kino, kad jis tam tikru metu nedavė parodymų, nes baiminosi dėl galimo poveikio, kurį J.

P. gali padaryti tiek jam, tiek ir jo artimiesiems. Atsižvelgtina ir į tai, kad dar prieÅ¡ sulaikant kaltinamÄ jį J. P., veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės 2021 m. gegužės 11 d. metu buvo užfiksuotas pokalbis, kurio metu A. T. buvo grasinama, kad su juo susidoros, jei nebus veikiama tokiu bÅ«du, kuriuo pageidauja kaltinamasis. Nors skunde teigiama, kad pokalbis vyko apie A. T. įsiskolinimÄ J. P., tačiau A. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jam buvo daromas spaudimas dėl to, kad jis vengia kartu daryti nusikaltimus.

Taigi, Å¡ie duomenys rodo, kad A. T. turėjo pagrindÄ bijoti J. P., apsispręsdamas dėl parodymų davimo. Atsižvelgiant į Å¡io proceso stadijÄ , darytina iÅ¡vada, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis J. P. gali bandyti paveikti asmenis, galinčius nurodyti bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti suėmimo taikymo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali bÅ«ti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamasis padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

15. Kaip minėta, J. P. Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä . Nors skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius kaltinamojo teistumus, tačiau su Å¡iais skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi ankstesni teistumai leidžia charakterizuoti kaltinamojo asmenybę. Pats ankstesnių baudžiamojo įstatymo pažeidimų ir nuteisimo už juos faktas, o taip pat pobÅ«dis nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas J.

P., leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Iš J. P. pareikšto kaltinimo turinio matyti, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio – buvo iš anksto suplanuota, gerai organizuota, galimai padaryta veikiant organizuotoje grupėje. Taip pat apkreiptinas dėmesys, kad J. P. kaltinamas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekio disponavimu. Nors iki sulaikymo kaltinamasis dirbo, tačiau, įvertinus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, galima pagrįstai manyti, jog J.

P. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir iÅ¡ nusikalstamos veikos darymo. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, bÅ«damas laisvėje, J. P. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindÄ bei jį tinkamai motyvavo, atsižvelgdamas į J. P. vaidmenį darant nusikalstamÄ veikÄ .

16. Pasak gynėjo, BPK 119 straipsnio tikslai gali bÅ«ti užtikrinti J. P. paskyrus Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ â€“ užstatÄ ir (ar) intensyviÄ priežiÅ«rÄ . AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo J. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat ryÅ¡ius užsienyje, inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamÄ veikÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo J.

P. skirti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, tame tarpe užstatÄ ir (ar) intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamÄ kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ , taip pat nesulaikys kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei sumokėtas 15 000 Eur užstatas, nei intensyvi priežiÅ«ra Å¡ioje proceso stadijoje negali eliminuoti galimos kaltinamojo pasislėpimo, bandymo paveikti kitus proceso dalyvius ar naujų nusikaltimų darymo rizikos.

Pažymėtina, kad skundo teiginiai, jog Å¡ioje byloje kitam kaltinamajam nėra taikomas suėmimas, taip pat nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, skirdamas kaltinamam asmeniui kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsdamas jos terminÄ , kiekvienÄ kartÄ individualiai įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sÄ lygas bei kitas reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes.

17. Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su J. P. sveikatos bÅ«kle ir tinkamo gydymo bÅ«do neužtikrinimu suimtajam, taip pat nėra pagrindas panaikinti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Baudžiamojoje byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina tik tai, kad kaltinamasis J. P. turi sveikatos problemų, dalis jų yra pakankamai senos, tačiau jos nėra tokios, dėl kurių J. P. negali bÅ«ti laikomas suimtu įkalinimo įstaigoje. Be to, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, visais atvejai suimtam kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsniu, yra užtikrinamos reikalingos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ne tik laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniuose, o, esant bÅ«tinybei, gali bÅ«ti suteiktos ir valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Taigi, skundo teiginiai dėl anksčiau minėtų aplinkybių laikytini nepagrįstais.

18. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo J. P. teises ir laisves, tačiau šiuo atveju suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati kaltinamajam inkriminuotos nusikaltimos veikos pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste. J. P. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Ä®vertinus Å¡ioje nutartyje aptartų aplinkybių visetÄ , J. P. kalinimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiÅ«riu, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamÄ apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

19. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis, kuria kaltinamajam J. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam J. P. pratęstÄ suėmimo terminÄ trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 13 d., palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta