Legislator Case Law & Legislation
5bac09c8-5ed3-4e64-8b41-995d41f44935 AI generated

5bac09c8-5ed3-4e64-8b41-995d41f44935 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5bac09c8-5ed3-4e64-8b41-995d41f44935
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dokumentas iÅ¡duotas valstybės arba savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme iÅ¡vardytų subjektų; įstatyme nurodyti subjektai, iÅ¡duodami tokį dokumentÄ , nevirÅ¡ijo savo kompetencijos;

Legislator headnote

AI generated

5bac09c8-5ed3-4e64-8b41-995d41f44935 · Vilniaus apygardos teismas: dokumente pateikta informacija yra pakankama tam, kad bÅ«tų nustatytos įrodinėjimo dalykÄ sudarančios aplinkybės. Todėl Tarnybos iÅ¡vada yra laikytina oficialiuoju (prima facie) įrodymu, kuris objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai pagrindžia atsakovo nurodytas aplinkybes dėl visų vaikų gyvenamosios vietos aspektų ir, atitinkamai, paneigia ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad atsakovas neteikia vaikams jokio materialinio iÅ¡laikymo, kadangi vaikai, kaip nurodyta iÅ¡vadoje, vienodÄ laikÄ gyvena tiek su atsakovu, tiek su ieÅ¡kove.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1034-852/2021 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01966-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. balandžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų iÅ¡sprendimo ir atsakovo D.

S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų iÅ¡sprendimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. S. (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, be kita ko, praÅ¡ydama nutraukti tarp jos ir atsakovo D.

S. (toliau – ir atsakovas) sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ jį iÅ¡laikymÄ nepilnamečių vaikų B. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 215 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nepilnamečių vaikų B. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9631-231/2020 priėmimo dienos; nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovę.

3. Atsakovas kreipėsi į teismÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniu, be kita ko, praÅ¡ydamas nutraukti tarp jo ir ieÅ¡kovės sudarytÄ santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės.

4. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2021 m. sausio 27 d. gautas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame jis atkreipė dėmesį, kad savo atsiliepimo į ieÅ¡kinį 30, 89 bei 90 punktuose nurodė, jog, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kinyje teigia ieÅ¡kovė, atsakovui ir ieÅ¡kovei pradėjus gyventi atskirai, vaikai vienodÄ laikÄ gyvendavo tiek su ieÅ¡kove, tiek ir su atsakovu, tačiau praėjus maždaug pusei metų po to, kai atsakovas ir ieÅ¡kovė pradėjo gyventi atskirai, vaikų gyvenamoji vieta iÅ¡ dalies keitėsi – vyriausias sÅ«nus B. pradėjo nuolat gyventi kartu su atsakovu, jaunesnysis sÅ«nus L. ir toliau gyvena vienodÄ laikÄ tiek su ieÅ¡kove, tiek su atsakovu, o dukra L. daugiau laiko gyvena su ieÅ¡kove.

IeÅ¡kovė savo atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį taip pat nurodė, kad visi vaikai vienodÄ laikÄ bÅ«na (gyvena) tiek pas atsakovÄ , tiek pas ieÅ¡kovę. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡alis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso Å¡alis grindžia savo reikalavimÄ ar atsikirtimÄ . Pažymėjo, kad, nagrinėjamu atveju, Å¡alis (ieÅ¡kovė) savo atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį expressis verbis pareiÅ¡kė, kad pripažįsta kitos Å¡alies (atsakovo) nurodomus faktus, kad visi vaikai vienodÄ laikÄ bÅ«na (gyvena) ir su atsakovu, ir su ieÅ¡kove.

Atitinkamai, konstatuotina, kad remiantis CPK 187 straipsnio 1 dalimi, šios aplinkybės yra nustatytos, ieškovės pripažintos bei laikytinos įrodytomis. Taip pat pažymėjo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) savo 2020 m. gruodžio 22 d. išvadoje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (toliau – išvada) konstatavo, kad, apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje buvo pažymėta, kad dukra L. gyvena su ieškove.

IÅ¡vadoje taip pat pažymėta, kad ieÅ¡kovės teigimu, sÅ«nus L. vienodÄ laikÄ bÅ«na tai pas jÄ , tai pas tėvÄ , o sÅ«nus B. pas ieÅ¡kovę taip pat lankosi, bÅ«na kad pernakvoja. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad raÅ¡ytinis įrodymas teismo gali bÅ«ti pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik tokiomis sÄ lygomis:

1) dokumentas išduotas valstybės arba savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų;

2) įstatyme nurodyti subjektai, iÅ¡duodami tokį dokumentÄ , nevirÅ¡ijo savo kompetencijos;

3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus;

4) dokumente pateikta informacija yra pakankama tam, kad bÅ«tų nustatytos įrodinėjimo dalykÄ sudarančios aplinkybės. Todėl Tarnybos iÅ¡vada yra laikytina oficialiuoju (prima facie) įrodymu, kuris objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai pagrindžia atsakovo nurodytas aplinkybes dėl visų vaikų gyvenamosios vietos aspektų ir, atitinkamai, paneigia ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad atsakovas neteikia vaikams jokio materialinio iÅ¡laikymo, kadangi vaikai, kaip nurodyta iÅ¡vadoje, vienodÄ laikÄ gyvena tiek su atsakovu, tiek su ieÅ¡kove.

Dėl Å¡ių aplinkybių objektyviai konstatuotina, kad, atsižvelgiant į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovo atžvilgiu taikoma laikinoji apsaugos priemonė neturi jokio teisinio pagrindo bei neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Atitinkamai, laikinosios apsaugos priemonės taikymas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes yra netikslingas, nepagrįstai pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, todėl laikinoji apsaugos priemonė yra naikintina.

5. IeÅ¡kovė atsiliepime į pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ nurodė, kad jos įsitikinimu, atsakovas tokį praÅ¡ymÄ teikia, stengdamasis iÅ¡vengti iÅ¡laikymo mokėjimo. Pažymėjo, kad jis vaikų neiÅ¡laikė ir jais visiÅ¡kai nesidomėjo visu laikotarpiu nuo išėjimo iÅ¡ namų ((duomenys neskelbtini)) iki ieÅ¡kinio įteikimo ((duomenys neskelbtini)). Vaikus prižiÅ«rėjo ir iÅ¡laikė tik ieÅ¡kovė, jai (laikotarpiu, kai ieÅ¡kovė dirbo) padėjo jos mama. Tik pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, atsakovas pradėjo demonstruoti tariamÄ rÅ«pinimÄ si vaikais, pasiimdamas tai vienÄ , tai kitÄ vaikÄ , gÄ sdinti ieÅ¡kovę vaikų atėmimu, neleidimu su jais matytis ir pan., reikalaudamas atsisakyti reikalavimų dėl iÅ¡laikymo ir jo įsiskolinimo.

Kad atsakovas vengia mokėti iÅ¡laikymÄ , patvirtina dabartinė situacija, kai atsakovas gražiuoju iÅ¡laikymo neteikia, antstolė paskutinį kartÄ iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 2020 m. lapkričio mėn. Nurodė, kad vaikai iÅ¡ tiesų nepraleidžia su atsakovu pusės laiko, nes atsakovas nėra pajėgus tiek laiko prižiÅ«rėti vaikų ir sudaryti jiems tinkamų gyventi sÄ lygų. Nors ieÅ¡kovė ir netrukdo atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau patys vaikai nenori ilgai bÅ«ti pas tėvÄ , praÅ¡osi namo pas ieÅ¡kovę, jiems daug ramiau ir patogiau bÅ«ti su mama.

Vaikai neigiamai reaguoja į ilgesnį pabuvimo tėvo namuose laikotarpį. Vaikai nesimato, atpranta vienas nuo kito, paskui jiems bÅ«na sunku atkurti tarpusavio ryšį. Atsakovas dirba, vaikų prižiÅ«rėti negali, tÄ daro jo senyvo amžiaus motina. Nors ieÅ¡kovė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo nurodžiusi, kad vaikai bÅ«na pas abu tėvus maždaug po lygiai, tačiau toks teiginys buvo paremtas tik neilgai atsiliepimo metu susidariusi situacija, plačiau nevertinant konkretaus vaikų buvimo pas tėvÄ laiko ir ypatumų.

Atsakovui tuo metu buvo naudinga, kad vaikai bÅ«tų pas jį – kol situacija ir vaikų gyvenamÄ ja vieta domėjosi vaikų teisių apsaugos tarnyba. Pažymėjo, kad yra įsitikinusi, jog atsakovas negali tinkamai ilgesnį laikÄ prižiÅ«rėti vaikų, neturi tam nei laiko, nei sugebėjimų, todėl jų neprižiÅ«rės pusės laiko, kaip deklaruojama. Nurodė, kad vaikai 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. su ja praleido du trečdalius viso laiko, o ne pusę. Nurodė, kad mano, jog Tarnybos iÅ¡vada yra neteisinga, suraÅ¡yta neobjektyviai vertinant situacijÄ , neįvertinus atsakovo manipuliavimo vaikų apklausas atliekant be mamos, o tik jiems esant su tėvu ir jo motina, neiÅ¡klausius ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų ir pan.

Dėl Å¡ių aplinkybių dar 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi su skundu į Vaikų teisių apsaugos kontrolierę. Artimiausi metu ketina pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl kitos laikinosios apsaugos priemonės – konkrečios bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, nes tėvas nesilaiko žodinių susitarimų, laiku neperduoda arba nepasiima vaikų, nuolat juos vežioja pas ieÅ¡kovę be įspėjimo, Å¡iuo pretekstu nuolat užeina ir vaikÅ¡to po jos butÄ , filmuoja, daro garso įraÅ¡us, tokiu bÅ«du jÄ baugina ir kontroliuoja, neigiamai veikia vaikus.

Be to, buvimo su vienu iÅ¡ tėvų laikotarpis nėra lemiamas veiksnys, nustatant, kokias iÅ¡laidas kiekvienas iÅ¡ tėvų patiria vaikų iÅ¡laikymui. Per metus, kuriuos ieÅ¡kovė viena prižiÅ«rėjo ir augino vaikus, susiklostė bendra tvarka, pagal kuriÄ bÅ«tent ieÅ¡kovė prisiima, iÅ¡ savo sÄ skaitos apmoka visas nepilnamečių vaikų iÅ¡laidas (visų poreikių tenkinimui skirtas, t. y. perka vaikų rÅ«bus, higienos priemones, gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymo, mokymosi, lavinimosi susijusias iÅ¡laidas), o ne tik susijusias su vienkartiniu maisto ar saldumynų nupirkimu.

T. y. ji iÅ¡ esmės yra tapusi vaikams skirto iÅ¡laikymo valdytoja (uzufruktore). Å ių uzufruktoriaus pareigų padalijimas dviems asmenims neiÅ¡vengiamai sukeltų konfliktus tarp tėvų, jiems nesutariant, kokias konkrečiai iÅ¡laidas kiekvienas iÅ¡ tėvų turi prisiimti, kaip tas iÅ¡laidas pasidalinti, atsiskaityti vienam su kitu, kad iÅ¡leidžiama suma atitiktų lygybės principÄ ir pan. Tai taip pat neigiamai paveiktų nepilnamečių vaikų interesus ta prasme, kad vienas iÅ¡ tėvų vienam vaikui, augančiam su juo, galimai suteiktų didesnį (geresnį) iÅ¡laikymÄ , nei kitiems vaikams, tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas lygybės principas, suprastėtų brolių – seserų santykiai, vaiko ryÅ¡ys su kitu iÅ¡ tėvų ir t.t.

Pvz., Å¡iuo metu, atsakovas nuperka vaikui kokį žaislÄ , padovanoja, vėliau atsiima, sakydamas kad jis blogas ir pan., taip daiktų pagalba manipuliuoja vaikais, siekdamas juos paveikti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (priteistas laikinas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams), siekiant užtikrinti ir patenkinti bÅ«tinÄ sias sÄ lygas vaikams vystytis ir bent minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti viso bylos nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (jų panaikinimo) nenagrinėja ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.

Vertino, atsakovo nurodomos aplinkybės, jog per paskutinius mėnesius situacija dėl vaikų gyvenamosios vietos pasikeitė, atsakovo subjektyvÅ«s skaičiavimai dėl nepilnamečių vaikų kurį laikÄ nusistovėjusios gyvenamosios vietos, nesudaro pagrindo spręsti dėl laikino materialaus iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. PrieÅ¡ingu atveju, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams) panaikinimo ir konstatuodamas, jog nepilnamečiai vaikai vienodai laiko praleidžia pas abu tėvus, teismas iÅ¡spręstų ginÄÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡ esmės. Esant tokioms aplinkybėms, įvertindamas atsakovo argumentus, ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, jog atsakovas iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams geranoriÅ¡kai neteikia ir jo gauna tiek, kiek iÅ¡ieÅ¡koti pavyksta antstolei, taip pat į ieÅ¡koves nurodomas aplinkybes (konkrečias datas ir skaičiavimus), jog nepilnamečiai vaikai daugiau laiko praleidžia su ja, kas iÅ¡ esmės paneigia atsakovo nurodomus argumentus, sprendė, jog Å¡iai dienai spręsti dėl laikino materialaus iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams teikimo panaikinimo pagrindo nėra, jų taikymas atitinka proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, nepažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros, o svarbiausia – užtikrina ir patenkina nepilnamečių vaikų minimaliuosius poreikius ir bÅ«tinÄ sias sÄ lygas vaikams vystytis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atsakovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

9. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pati ieÅ¡kovė pripažino, kad visi vaikai vienodÄ laikÄ gyvena ir su atsakovu, ir su ieÅ¡kove, o tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovas ir ieÅ¡kovė civilinės bylos nagrinėjimo metu vienodai (lygiomis dalimis) prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo materialiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, įpareigojančiÄ atsakovÄ mokėti periodinį vaikų iÅ¡laikymÄ .

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi iÅ¡ esmės vien ieÅ¡kovės 2021 m. vasario 8 d. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ , kuriame ieÅ¡kovė nurodė, kad vaikai esÄ daugiau laiko praleidžia su ieÅ¡kove. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės atsiliepimui į praÅ¡ymÄ suteikė pernelyg didelę įrodomÄ jÄ galiÄ , nepaisant ieÅ¡kovės pozicijos subjektyvumo ir akivaizdaus suinteresuotumo bÅ«sima nutartimi, kuria bus iÅ¡nagrinėtas atsakovo praÅ¡ymas. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė savo atsiliepime į praÅ¡ymÄ net nenurodė jokios informacijos apie tai, kiek laiko vaikai praleidžia su abiem tėvais nuo laikinosios apsaugos priemonės taikymo pradžios momento (2020 m. rugsėjo 30 d.) bei nuo momento, kai tėvai faktiÅ¡kai pradėjo gyventi skyrium.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, formaliai vertindamas ieškovės pateiktus subjektyvius skaičiavimus dėl vaikų praleidimo laiko su ieškove, neatsižvelgė ne tik į tai, kad ieškovės skaičiavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, bet ir į tai, kad bet kuriuo atveju, vaikų gyvenimo (būvimo laikas) su atsakovu ir ieškove, nagrinėjamu atveju vertintinas nuo ieškovės ieškinio civilinėje byloje pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini)), t. y., būtent viso civilinės bylos nagrinėjimo metu, o ne tik 2020 m. gruodžio ar 2021 m. sausio mėn. Be kita ko, priešingai negu vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovas geranoriškai išlaiko vaikus materialiai pagal savo finansines galimybes.

Atsiliepimo į praÅ¡ymÄ 1 punkte nurodyta, kad tai, jog esÄ atsakovas vengia mokėti iÅ¡laikymÄ , patvirtina dabartinė situacija, kai atsakovas gražiuoju iÅ¡laikymo neteikia, antstolė paskutinį kartÄ iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 2020 m. lapkričio mėn. Pažymėjo, kad pastarasis ieÅ¡kovės teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, antstolė iÅ¡skaito (nuraÅ¡o) lėšas vaikų iÅ¡laikymui ir po 2020 m. lapkričio mėn., kas akivaizdžiai paneigia aukščiau nurodytÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ .

Nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų lygiomis dalimis prisideda prie vaikų išlaikymo materialiai:

1) vienas iš vaikų (B.) gyvena kartu su atsakovu;

2) vienas iš vaikų (L.) gyvena kartu su ieškove;

3) vienas iÅ¡ vaikų (L.) vienodÄ laikÄ gyvena tiek su atsakovu, tiek su ieÅ¡kove. Atitinkamai, kiekvienas iÅ¡ tėvų patiria vienodas iÅ¡laidas, susijusias su vaikų iÅ¡laikymu – maisto, drabužių pirkimas, kelionės, Å¡vietimo iÅ¡laidos ir kt. Atsižvelgiant į tai, atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodyti ieÅ¡kovės teiginiai apie tai, kad neva atsakovas teikia vaikams materialinį iÅ¡laikymÄ iÅ¡imtinai ta suma, kuriÄ iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡ieÅ¡ko antstolė, yra atmestini kaip neatitinkantys tikrovės.

10. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ji atmesti.

11. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas vaikų neiÅ¡laikė ir jais visiÅ¡kai nesidomėjo visu laikotarpiu nuo išėjimo iÅ¡ namų ((duomenys neskelbtini)) iki ieÅ¡kinio įteikimo ((duomenys neskelbtini)), t. y. daugiau kaip metus laiko. Atsakovas Å¡ios aplinkybės netgi neginčija ir neatsikerta savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atskirajame skunde. Nors atsakovas teigia, kad moka iÅ¡laikymÄ (kurį nuskaito antstolė) ir savo pozicijÄ grindžia pateikiamu banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai teigia, kad jokių mokėjimų, be nurodytų atsiliepime (2020 m. lapkričio mėn.) ji nurodomu laikotarpiu nebuvo gavusi.

IeÅ¡kovės manymu, atsakovas painioja antstolės rezervuotas ir faktiÅ¡kai kreditoriaus naudai pervestas lėšas. Visa gauta iÅ¡laikymo suma sudaro 1 293,01 Eur, kas atitinka priteistÄ laikinÄ jį iÅ¡laikymÄ už 2 mėn. 5 d. (1 293,01/600), nors nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties priėmimo jau praėjo 5 mėn. 9 d., t. y. atsakovas skolingas iÅ¡laikymÄ nepilnamečių vaikų naudai už daugiau nei tris mėnesius. Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra bloga, dėl kurios jis neva teikti iÅ¡laikymo negali (atskirojo skundo iÅ¡naÅ¡a Nr. 3, kurioje nurodoma, kad atsakovas pagal profesijÄ yra (duomenys neskelbtini) ir užsiima individualia veikla, tačiau dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino ir nepalankios epidemiologinės situacijos atsakovas Å¡iuo metu negali užsiimti pastarÄ jÄ individualia ir gauti iÅ¡ jos pajamų, todėl jo mėnesio pajamas Å¡iuo metu sudaro tik 257 Eur/mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama subsidija).

IeÅ¡kovė su tokiu teiginiu nesutinka, nes jai yra žinoma, kad atsakovas toliau teikia paslaugas ir gauna nuolatines pajamas. Å i aplinkybė jai yra žinoma iÅ¡ turimos bendros prieigos prie abiejų sutuoktinių valdomų banko sÄ skaitų. Pridedamas iÅ¡raÅ¡as parodo, kad atsakovas gauna pajamas, tačiau jas nuolat iÅ¡ sÄ skaitos nusiima, kad jos nebÅ«tų nuraÅ¡ytos antstolės ir pervestos vaikams iÅ¡laikyti. Pažymėjo, kad banko sÄ skaita atspindi tik pavedimais gaunamas atsakovo pajamas, nors dėl atsakovo darbo pobÅ«džio akivaizdu, kad didžiÄ jÄ dalį pajamų jis gauna grynaisiais pinigais.

Atsakovas nepagrįstai sureikÅ¡mina anksčiau ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę dėl atsakovo praleidžiamo su vaikais laiko. Akivaizdžiai matyti, kad tos aplinkybės, kurias atsakovas taip akcentuoja, nurodytuose dokumentuose nebuvo konkrečiai aptariamos ir tų dokumentų kontekste nebuvo svarbios ar esminės, o paminėtos tik kaip Å¡alutinės, bendrai apibÅ«dinant tuometinę situacijÄ (kai vaikai iÅ¡ tiesų buvo pas tėvÄ ). Kaip jau buvo nurodyta ankstesniame atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, minėtas teiginys buvo paremtas tik trumpam tuo metu susidariusia situacija, plačiau nevertinant ir neskaičiuojant konkretaus vaikų buvimo pas tėvÄ laiko ir ypatumų.

Pažymėjo, kad nesutinka su Tarnybos iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad vaikai gyvena pas abu tėvus po lygiai. IeÅ¡kovės manymu, Tarnybos iÅ¡vada yra neteisinga, suraÅ¡yta neobjektyviai vertinant situacijÄ , neįvertinus atsakovo manipuliavimo vaikų apklausas atliekant be mamos, o tik jiems esant su tėvu ir jo motina, neiÅ¡klausius ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų ir pan. Dėl Å¡ių aplinkybių ji dar 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi su skundu į Vaikų teisių apsaugos kontrolierę (atsakymas dar nėra gautas).

VisiÅ¡kai neteisingas yra atskirojo skundo argumentas, jog aplinkybė, kad vaikai vienodÄ laikÄ gyvena ir su atsakovu, ir su ieÅ¡kove sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovas ir ieÅ¡kovė civilinės bylos nagrinėjimo metu vienodai (lygiomis dalimis) prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo materialiai. Tai yra netiesa, kadangi atsakovas vaikų pasiėmimo metu užtikrina tik vaikų maitinimÄ , tačiau ne bendrai iÅ¡laikymui reikalingų lėšų skyrimÄ . Pažymėjo, kad buvimo su vienu iÅ¡ tėvų laikotarpis nėra lemiamas veiksnys, nustatant, kokias iÅ¡laidas kiekvienas iÅ¡ tėvų patiria vaikų iÅ¡laikymui.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims praÅ¡ant gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos sureguliavimÄ . CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu teismas gali priteisti iÅ¡ vieno sutuoktinio laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams.

16. Nagrinėjamu atveju tokia laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta ginčijama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priteisiant laikinÄ iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnamečiams vaikams iÅ¡ atsakovo.

17. Atsakovas teigia, kad vaikai vienodÄ laikÄ gyvena ir su atsakovu, ir su ieÅ¡kove, o tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovas ir ieÅ¡kovė civilinės bylos nagrinėjimo metu vienodai (lygiomis dalimis) prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vien aplinkybė, jog vaikai vienodÄ laikÄ gyvena ir su tėvu, ir su motina, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad jie vienodai (lygiomis dalimis) prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

20. Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl kitų vaikams svarbių poreikių tenkinimo, priešingai, ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo savanoriškai nemoka, jis išieškomas priverstinai.

21. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino iÅ¡laikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo bÅ«tinuosius poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , o tai ir yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir bÅ«tino iÅ¡laikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio iÅ¡laikymÄ .

Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realÅ«s bÅ«tini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iÅ¡ tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo ir kt.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡iai dienai spręsti dėl laikino materialaus iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams teikimo panaikinimo pagrindo nėra, todėl ginčijama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas, nutaria: Atsakovo D. S. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Palikti nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas