2021-11-10 Nr. AB-23739-3-62-3-01735-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-891-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01735-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (J. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d (toliau – ir ginčo laikotarpis) atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK) 1 sektoriuje. Bendrame duše tarp kabinų nebuvo pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas. Nusiprausus duše į kitą pastatą reikėdavo eiti per lauką, dėl to kelis kartus jis buvo peršalęs. Dėl privatumo duše neužtikrinimo pareiškėjas patyrė nepatogumus ir pažeminimą. Pareiškėjo netenkino tai, kad nesant pertvarų tarp dušo kabinų, jis turėjo maudytis ir stebėti šalia jo buvusius kitus nuogus vyrus, negalėjo pasilenkti nusiplauti kojų, pritūpti, nes jo akių lygyje matėsi kitų vyrų lytiniai organai. Dėl negalėjimo normaliai išsimaudyti žodžiu kreipėsi į pareigūnus, tačiau problema nebuvo išspręsta. Nurodytos aplinkybės jį žemino psichologiškai ir fiziškai, buvo neįmanoma tokiomis sąlygomis gyventi, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis pasidarė irzlus, dirglus, kompleksuotas, sutriko miegas, pablogėjo pareiškėjo savijauta ir sveikata.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, jog teisės aktai nenumato prievolės nuteistųjų dušinėse įrengti matomumą ribojančias pertvaras. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Dėl psichologinės būklės problemų pareiškėjas į specialistus nesikreipė, nepateikė objektyvių duomenų apie dėl kalinimo sąlygų pažeidimų jo tariamai patirtas negatyvias pasekmes, kurios būtų pripažintinos neturtine žala arba lemtų neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto, todėl jo skundas atmestinas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo J. M. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamuosiuose patalpose.

6. Teismas nurodė, jog Taisyklės nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose, o reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Teismas priėjo prie išvados, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas dušo patalpose įrengti matomumą ribojančias pertvaras ar atskiras dušo kabinas. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pertvarų duše įrengimo ir privatumo užtikrinimo aspektais ir nustatė, kad dušo patalpos yra aprūpintos baldais ir inventoriumi, tačiau nepaneigtas argumentas, jog dušo patalpoje bent iš šonų buvo įrengtos pertvaros. Įvertinęs konkrečius pareiškėjo nusiskundimus ir tai, kad dėl savo fizinių savybių jis galėjo patirti patyčias bei patekti į konfliktines situacijas, teismas priėjo prie išvados, kad pertvarų neįrengimas dušo patalpose sudarė prielaidas pareiškėjo teisei į privatumą pažeisti.

7. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimu nurodė dušo patalpos įrengimą kitame pastate, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus bendra nuteistųjų dušinė yra įrengta kitame pastate, bei įvertinęs tai, jog teisės aktuose neįtvirtintas reikalavimas dušo patalpas įrengti tame pačiame pastate, kuriame įrengtos gyvenamosios patalpos, teismas konstatavo, kad šiuo aspektu pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo nėra.

8. Teismas sutiko, kad dėl nurodytų sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl privatumo duše neužtikrinimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar, kad pareiškėjas dėl privatumo naudojantis dušu būtų kreipęsis raštu į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas institucijas su prašymais ar skundais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo į teismą kreipėsi tik 2020 m. birželio 30 d., t. y. praėjus dvejiems metams nuo jo privatumo teisės neužtikrinimo pradžios ir po vienerių metų nuo šios teisės neužtikrinimo pabaigos. Pareiškėjas dušu naudojosi kartą per savaitę ir naudodamasis dušinėmis be pertvarų, buvo tokioje pat padėtyje, kaip ir kiti nuteistieji, kurie tuo pačiu metu taip pat naudojosi dušinėmis be visiškų pertvarų. Teismas byloje nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl tam tikrų individualių kūno savybių visiško privatumo naudojantis dušu užtikrinimas pareiškėjui buvo itin svarbus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis bendruoju protingumo ir sąžiningumo principu, teismas sprendė, kad byloje nustatytas privatumo neužtikrinimas yra mažareikšmis, neturintis ilgalaikių sunkių pasekmių pareiškėjo sveikatai ir psichologinei būklei.

9. Nenustatęs kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo privatumo duše neužtikrinimo vertinti kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

10. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, nusprendęs, jog pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų.

III. 11. Pareiškėjas J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK pareiškėjo medicininę knygelę, kuri įrodo intensyvų lankymąsi pas sveikatos priežiūros specialistus, bei psichologinės tarnybos registracijos žurnalą, kuris įrodo intensyvų lankymąsi pas psichologę.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teisėja neišreikalavo pareiškėjo medicininės knygelės, kuri įrodo pareiškėjo nusiskundimus sveikata. Pareiškėjas pas šeimos gydytoją lankėsi mažiausiai 20 kartų, pas psichiatrą – 10 kartų, kadangi pablogėjo jo savijauta ir sveikata (sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo irzlus, dirglus, kompleksuotas, sutriko miegas), turėjo vartoti didesnį kiekį vaistų. Į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi, siekdamas surasti dvasinę ramybę dėl kančių, susijusių su privatumo pažeidimu.

13. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2021 m. sausio 25 d. prašymą (gautas 2021 m. sausio 28 d.) prie bylos pridėti dokumentus – medicininės knygelės kopijas.

14. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, jog teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, nenurodė, jog teismas būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo J. M. prašomo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl jo laikymo Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, byloje nustatęs, jog pareiškėjo privatumo neužtikrinimas yra mažareikšmis, neturintis ilgalaikių sunkių pasekmių jo sveikatai ir psichologinei būklei, pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo palaiko savo reikalavimą priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, patirtos ginčo laikotarpiu, atlyginimą bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo jo medicininės knygelės, kuri įrodo pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su privatumo pažeidimu.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo neišreikalautos jo medicininės knygelės pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.).

20. Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir jį pagrindžiančius įrodymus (b. l. 6), atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą pateikė susijusius dokumentus. Byloje esanti Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. pažyma Nr. 85-40 „Dėl nuteistojo J. M.“ patvirtina, kad atlikdamas bausmę 1 sektoriuje pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo sukėlimo, kuriems atsirasti įtakos galėjo turėti privatumo trūkumas maudantis duše, nesikreipė (b. l. 17). Analogiška informacija buvo pateikta ir atsakovo atstovo atsiliepime (b. l. 10), su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas (b. l. 24). Pareiškėjas buvo aktyvus proceso dalyvis, teikė skundo papildymus, prašymus, tačiau nei skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 2), nei skundo papildymuose (b. l. 26–27, 32), nei prašyme (b. l. 31), nei 2020 m. lapkričio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu (informacinė pažyma b. l. 43–44) neprašė teismo išreikalauti jo medicininės knygelės. Nors ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tačiau ji nereiškia teismo pareigos surinkti nagrinėjamoje byloje ir tokius duomenis, kurių išreikalauti neprašė proceso šalys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1021-968/2021).

21. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK pareiškėjo medicininę knygelę bei psichologinės tarnybos registracijos žurnalą ir prie bylos pridėti jo medicininės knygelės kopijas. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi tai, kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių būtinybė pateikti / išreikalauti dokumentus iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo išreikalauti / pridėti prie bylos jo prašomus dokumentus.

22. Vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus bei įvertinęs bylos medžiagą, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pertvarų neįrengimas dušo patalpose sudarė prielaidas pareiškėjo teisei į privatumą pažeisti ir pagrįstai sprendė, jog nenustačius kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, nėra pagrindo privatumo duše neužtikrinimo vertinti kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidimą, konstatuotini Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

24. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

25. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai; pareiškėjas jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą, nenurodė) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), sprendžia, kad tai nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų dėl neužtikrinto pareiškėjo privatumo naudojantis dušu ginčo laikotarpiu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo J. M. (J. M.) teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius