2026-05-27 Nr. AB-11060-4-54-3-00038-2026-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2319-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00038-2026-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam A. S. ir jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovui Robertui Nikiforovui,

vertėjai Olgai Deksnei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistantančio A. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam A. S. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Migracijos valdyba (toliau – ir Valdyba) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam A. S. taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. liepos 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

2. Valdyba Teikime nurodė:

2.1. 2024 m. vasario 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Vyriausybių 1995 m. sutartimi „Dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo“, (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis A. S. (toliau – ir Užsienietis) Latvijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvo perduotas VSAT pareigūnams, buvusiame Smėlynės – Medumi pasienio kontrolės punkte Lietuvos Respublikai. Užsienietis su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Tą pačią dieną Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Taip pat Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

2.2. 2024 m. vasario 2 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobsti iš esmės, įleidimo į Lietuvos Respubliką klausimas nesprendžiamas, nes prašymas pateiktas esant teritorijoje.

2.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. gegužės 1 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2.4. 2024 m. balandžio 8 d. Migracijos departamentas kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl informacijos pateikimo, norint išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, nes minėtas Užsienietis nenurodė konkrečios priežasties, kodėl jis prašosi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

2.5. 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai priėmė sprendimą Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2.6. 2024 m. balandžio 30 d. Užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

2.7. 2024 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai priėmė sprendimą pratęsti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę iki 2024 m. lapkričio 1 d.

2.8. 2024 m. rugpjūčio 19 d. Užsienietis VSAT administracijai pateikė, prašymą leisti gyventi jo pasirinktu adresu, darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2024 m. rugpjūčio 14 d. su (duomenys neskelbtini) ir darbdavio įsipareigojimą, kad jam suteikiama gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), bei papildomus dokumentus.

2.9. 2024 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai priėmė sprendimą pakeisti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę į alternatyvią sulaikymui priemonę (įpareigojimą kiekvieną penktadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT apie savo buvimo vietą) taikant iki 2024 m. lapkričio 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. 2024 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Užsieniečiui pratęsta taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2025 m. vasario 22 d.

2.10 2025 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublika gavo Vokietijos Federacinės Respublikos sienos apsaugos pareigūnų paklausimą dėl Užsieniečio grąžinimo pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino III reglamentas), kuriuo nustatomi kriterijai ir mechanizmai valstybei narei, atsakingai už trečiosios šalies piliečio ar asmens be pilietybės pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.

2.11 2025 m. balandžio 8 d. Užsienietis elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė prašymą, adresuotą Migracijos departamentui, nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Lietuvoje. 2025 m. gegužės 6 d. Migracijos departamentas nutraukė Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

2.12 2025 m. gruodžio 16 d. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą pagal Dublino III reglamentą Užsienietis buvo grąžintas iš Prancūzijos Respublikos. Tą pačią dieną Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. ir perduotas VSAT.

2.13 2025 m. gruodžio 18 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Su minėtu sprendimu Užsienietis nesutiko ir apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeitė ir Užsienietį apgyvendino laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos be vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2.14 Migracijos departamentas 2026 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą atnaujinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

2.15 Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. sprendimu Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2026 m. balandžio 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Su sprendimu Užsienietis nesutiko ir apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą ir Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.16 2026 m. vasario 2 d. Užsieniečiui buvo atliktas pažeidžiamumo vertinimas, tačiau asmuo neįtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, jam nustatyti specialieji poreikiai.

2.17 Užsienietis, turėdamas laisvo judėjimo galimybę, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, tyčia, neteisėtai, išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra bei savo kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis, yra linkęs nesilaikyti tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų ir tvarkos. Yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, pasinaudojęs laisvo judėjimo galimybe, vėl neteisėtai išvyks iš Lietuvos ir kompetentingos Lietuvos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Užsienietis nėra pateikęs jokio dokumento patvirtinančio jo asmens tapatybę ir tai vertinama, kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis.

2.18 Remiantis Užsieniečio bylos duomenimis, asmuo 2024 m. balandžio 30 d. VSAT priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės pateiktu tarnybiniu pranešimu buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. 2026 m. sausio 14 d. VSAT elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo skyrių, dėl Užsieniečio pažeidžiamumo nustatymo ir tą pačią dieną buvo gautas atsakymas, kad Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą ir dabar vyksta jo pažeidžiamumo vertinimas. Užsieniečiui laikino apgyvendinimo įstaigoje yra užtikrinamos visos būtinosios, medicininės, socialinės ir psichologinės paslaugos.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 29 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) tenkino Valdybos teikimą ir pratęsė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. liepos 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

4. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog yra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl sprendė, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

5. Teismas nurodė, kad nuo 2026 m. sausio 29 d. teismo sprendimo priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė. Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę, todėl teismas priėjo išvados, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo Sprendimą ir paskirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. 2019 m. teismams skirtoje analizėje dėl tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymo pabrėžiama, kad sulaikymas gali būti taikomas tik pirminiam laikotarpiui, būtinu esminiams prašymo motyvams nustatyti, ir tik tada, kai šios informacijos neįmanoma gauti be sulaikymo. Užsienietės atveju nebuvo nustatyta, kad nesulaikius Užsienietės, nebūtų įmanoma išsiaiškinti prieglobsčio motyvų. Tuo tarpu toks griežtas asmens laisvės ribojimas visą laikotarpį, kol būtų nagrinėjamas prieglobsčio prašymas (jeigu būtų laikoma, kad motyvai išsiaiškinami tik priėmus galutinį sprendimą) būtų neproporcingas asmens laisvės varžymas, nes nėra aišku, kiek ilgai truks prieglobsčio prašymo nagrinėjimas.

7.2. VSAT nepateikė jokių duomenų, kad institucijos ėmėsi kokių konkrečių veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti, toliau grįsti asmens sulaikymo nurodytu pagrindu (siekiu išsiaiškinti asmens tapatybę) yra nepagrįsta, kadangi Užsienietis VSAT žinioje yra nuo 2024 m. vasario 1 d. Taip pat, byloje nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiautų, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

7.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

7.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1251-968/2024, konstatavo, jog sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui visada turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės“ (toliau – ir Įstatymas). Teismas, turėtų atsižvelgti į bylos aplinkybių visumą ir skirti asmeniui, kiek įmanoma švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę.

7.5. Nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą kaip de facto sulaikymas siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Užsieniečio asmens tapatybė nėra kvestionuojama, asmuo yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas iš esmės (o ne skubos tvarka), taip pat nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu, nėra duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui.

7.6. 2026 m. vasario 2 d. atliktame specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinime asmeniui buvo nustatyti neurologiniai simptomai (galvos skausmai, svaigimas), taip pat virškinamojo trakto sutrikimo simptomai, kairės akies periodiniai skausmai. Asmuo periodiškai teigė, jog jam reikalingas pilnas vaistų išdavimas, kad būtų užtikrintas tinkamas gydymas, nes blogėja sveikata. Jį kamuoja bejėgiškumo jausmas, baimė, nerimas, nesugebėjimas jaustis laimingu, padidėjęs širdies ritmas, pilvo skausmai. Vertinimo metu nustatyti specialieji poreikiai – bendrosios praktikos gydytojo bei psichologo priežiūra. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad asmuo nebemato kaire akimi, buvo taikytas gydymas – siuntimas skubos tvarka į viešąją įstaigą Viniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas dėl tolimesnio gydymo, spręsti dėl poreikio hospitalizacijai.

7.7. Dėl pritaikyto judėjimo ribojimo jam nėra užtikrinama visapusiška būtina medicininė pagalba, jis negali gauti viso reikalingo gydymo, dėl to pablogėjo jo sveikata ir nebemato kaire akimi.

8. Valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

9. Valdyba atsiliepimą į Užsieniečio apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Užsieniečio atžvilgiu yra taikoma ne baudžiamojo pobūdžio, bet administracinės kontrolės priemonė, kuri yra būtina migracijos procesui administruoti. Be to, yra suteikiamos procesinės garantijos ir teisė ginčyti sprendimus teisme, kuria Užsienietis aktyviai naudojasi ir teikia motyvus pats. Tačiau kartu, turėdamas prieglobsčio prašytojo teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, jis privalo bendradarbiauti su institucijomis, laikytis tiek apgyvendinimo, tiek judėjimo sąlygų, nepiktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, siekdamas išvengti procedūrų ar savavališkai pasirinkti kitą valstybę.

9.2. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo atnaujinimas yra kompetentingos institucijos procesinis sprendimas, priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, siekiant tinkamai įvertinti užsieniečio teisinę situaciją. Todėl, kad Migracijos departamentas atnaujino prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, negali būti laikoma įrodymu, jog Užsienietis nuosekliai laikėsi jam nustatytų pareigų ar kad neegzistuoja jo pasitraukimo rizika.

9.3. Užsienietis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir vėliau grąžintas pagal Dublino III reglamento nuostatas, bei pats buvo pateikęs prašymą nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Lietuvos Respublikoje, šios aplinkybės objektyviai patvirtina judėjimo faktą ir yra reikšmingos vertinant pasislėpimo/pasitraukimo riziką, nepriklausomai nuo vėlesnių procesinių sprendimų, nes vertinant pasislėpimo riziką, pagal Įstatymo nuostatas atsižvelgiama į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, užsieniečio elgesį procedūros metu, jo ankstesnius veiksmus, laikymąsi nustatytų pareigų, ryšius su kitomis valstybėmis bei bandymus savavališkai keisti buvimo valstybę.

9.4. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Lietuvos Respublikos institucijos būtų atsisakiusios suteikti Užsieniečiui būtinąją medicinos pagalbą ar kad tokia pagalba objektyviai nebūtų prieinama. Valdyba pabrėžia, jog Užsieniečio pažeidžiamumas buvo vertintas 2024 m., taip pat pakartotinai atliekamas pažeidžiamumo vertinimas ir šiuo laikotarpiu, sudarytos sąlygos gauti sveikatos priežiūros paslaugas bei kitą reikalingą pagalbą, tačiau Užsienietis nebuvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą bei pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Bylos duomenys patvirtina, jog tiek psichologė, atlikusi psichologinės būklės vertinimą, pateikė išvadą, kad psichologinės būklės vertinimo metu pažeidžiamumo faktorių, specialiųjų poreikių dėl asmens psichinės sveikatos neišryškėjo, tiek socialinė darbuotoja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro įsakymu „Dėl užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir susipažinusi su Priėmimo ir integracijos agentūros gydytojo ir psichologo išvadomis, pravedė pokalbį

su Užsieniečiu ir parengė specialių poreikių ir pažeidžiamumo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodė, jog Užsienietis nėra pažeidžiamas asmuo.

9.5. Užsienietis akcentavo, jog turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje ir nurodė, kad jam sudaromos tik ribotos galimybės išvykti iš apgyvendinimo vietos. Tačiau teisė dirbti, kuri prieglobsčio prašytojui suteikiama pagal Įstatymo nuostatas, nėra absoliuti ir savaime nepanaikina pareigos laikytis jam taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių. Užsieniečiui ir anksčiau buvo sudarytos sąlygos dirbti Lietuvos Respublikoje – jis buvo pateikęs darbo sutartį bei darbdavio įsipareigojimus, t. y. valstybės institucijos jau buvo sudariusios realias individualias galimybes integruotis į darbo rinką, nepaisant to, suteiktų galimybių ir taikytų švelniausių kontrolės priemonių, Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą, tai rodo, jog suteiktos galimybės dirbti ir gyventi laisvesnėmis sąlygomis neužtikrino Užsieniečio pareigos laikytis nustatytos teisinės tvarkos.

9.6. Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės ribojimas ir nėra absoliutus, esant reikšmingoms aplinkybėms, jis gali teikti prašymą apgyvendinimo vietos vadovui, pateikdamas konkrečias priežastis dėl jo išvykimo už apgyvendinimo vietos ribų ir šis prašymas bus išsamiai įvertintas, tuo pačiu pats sprendimas dėl išleidimo trukmės nebūtų nustatytas automatiškai jis priimamas individualiai, įvertinus rizikos veiksnius, asmens teisinę padėtį, elgesį bei kontrolės poreikį, proporcingumo bei būtinybės kriterijus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. liepos 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad paskirtos alternatyvios sulaikymo priemonės pagrindai nėra išnykę ir egzistuoja didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pratęsė jo atžvilgiu taikė tokią griežtą ir sulaikymui prilygstančią laisvę ribojančią priemonę, kadangi nėra užtikrinama visapusiška būtina medicininė pagalba ir negali gauti viso reikalingo gydymo.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas.

14. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

15. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1–14 punkte nurodytos aplinkybės.

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

17. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, tik prašo taikyti švelnesnę, kuri neribotų jo judėjimo laisvės, priemonę.

19. Atsakovas teikime nurodė, kad Užsienietis 2024 m. vasario 1 d. Latvijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvo perduotas VSAT pareigūnams. 2024 m. vasario 2 d. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimu Užsieniečiui taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. gegužės 1 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų nuo iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje. 2024 m. balandžio 30 d. Užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimu apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų pratęstas iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Užsieniečiui pateikus darbo sutartį, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu alternatyvi sulaikymui priemonė buvo pakeista į švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną penktadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT apie savo buvimo vietą – ją taikant iki 2024 m. lapkričio 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu ši priemonė užsieniečiui buvo pratęsta iki 2025 m. vasario 22 d. 2025 m. gegužės 6 d.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 25S1077793 nutraukė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 2025 m. gruodžio 16 d. Užsienietis pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas iš Prancūzijos Respublikos. Tą pačią dieną užsienietis sulaikytas neilgiau kaip 48 val. ir perduotas VSAT. Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau nei išnyks užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

Su minėtu sprendimu užsienietis nesutiko ir apskundė jį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu (numeris nenurodytas) atnaujino Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 2026 m. sausio 23 d. Priėmimo ir integracijos agentūros Priėmimo koordinavimo skyrius surašė Psichologinės būklės vertinimo pažymą. 2026 m. vasario 2 d. atliktas Užsieniečio specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 22 d. nutartimi terminas sutrumpintas iki 2026 m. sausio 31 d.

Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. sprendimu Užsieniečiui pratęsta taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2026 m. balandžio 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. 2026 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2026 m. balandžio 27 d. Valdyba kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam A. S. taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. liepos 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamu sprendimu teikimą tenkino.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga taikyti Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. liepos 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis tiriant jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, be to Valdyba nenurodė, kokių procedūrų nebūtų galima atlikti asmens atžvilgiu Užsieniečiui pritaikius jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pateiktus įrodymus, be kita ko, apibūdinančius Užsieniečio individualią situaciją, specialiuosius poreikius, sveikatos būklę (2026 m. balandžio 17 d. Medicinos dokumentų išrašas, siuntimas, 2026 m. gegužės 11 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir kt.), jam iki šiol taikytų alternatyvių sulaikymui priemonių trukmę, prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procesą (įvykdyta Užsieniečio apklausa, sprendimas nepriimtas), proceso dalyvių paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. liepos 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.) iki 2026 m. liepos 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio A. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam A. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. liepos 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Iveta Pelienė

Egidijus Šileikis