5ba38f2b-1c3f-4889-9cd4-e6cfcaaa0050 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1996-1081/2021 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00440-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.19. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. birželio 16 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja Kristina Vorienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. Å ., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. J., jos atstovui advokatui L. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja I. J. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos mamos P. S. mirties, priimti. Nurodė, jog pareiÅ¡kėja yra I. J. ir P. S. dukra. PareiÅ¡kėja taip pat turėjo vienÄ brolį S. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas P. S.. Po jo mirties likusį palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjos mama P. S. Jai 1994 m. lapkričio 15 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos mama P. S. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

PareiÅ¡kėja to nepadarė dėl to, kad 2003 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutartimi mama visÄ jai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo padovanojusi jai ir pareiÅ¡kėja manė, kad daugiau jokio kito turto nėra. PareiÅ¡kėja iÅ¡ savo pusbrolio A. J. neseniai sužinojo, kad mamai priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kai pastarasis paklausė ar pareiÅ¡kėja nenorėtų jo iÅ¡nuomoti Å«kininkui. PareiÅ¡kėja norėdama iÅ¡nuomoti minėtÄ Å¾emės sklypÄ sužinojo, kad jis tebėra registruotas jos tėvo P. S. vardu.

Kodėl mama nebuvo susitvarkiusi Å¡io sklypo dokumentų, pareiÅ¡kėjai nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja nežinojo, jog po mamos mirties liko paveldėtino turto, pareiÅ¡kėja praleido įstatymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, todėl teismo praÅ¡o jį atnaujinti. PareiÅ¡kėjos vertinimu, atnaujinus terminÄ palikimui priimti kitų asmenų teisės ir interesai nebus pažeisti, kadangi ji yra vienintelė įpėdinė. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktu atsiliepimu pateiktam pareiÅ¡kimui neprieÅ¡taravo ir bylÄ prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja I. J. ir jos atstovas advokatas L. K. pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytais motyvais. PareiÅ¡kėja I. J. paaiÅ¡kino, kad kreipėsi į teismÄ , nes atsitiktinai sužinojo apie tėvo turėtÄ Å¾emės sklypÄ . Tiesiog laidotuvėse pusbrolis A. J. paklausė jos ar ji nenorėtų iÅ¡nuomoti žemės sklypo. Tada sužinojo, kad dar yra nepaveldėtos žemės. Mama buvo sudariusi dovanojimo sutartį ir visÄ turtÄ padovanojo jai, todėl po mamos mirties nemanė, kad yra dar kokio nors turto.

Sužinojusi apie nepaveldėtÄ Å¾emės sklypÄ kreipėsi į notarų biurÄ , o vėliau į teismÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: pareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog P. S. ir P. S. Å¡eimoje gimė du vaikai – S. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, ir pareiÅ¡kėja I. S. (dabar – J.). P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties visÄ likusį turtÄ , įskaitant ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1994 m. lapkričio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. 7288, paveldėjo P. S. 2003 m. rugsėjo 18 d. sutartimi P. S. jai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ padovanojo pareiÅ¡kėjai I.

J. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į dovanojamo turto sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas nebuvo. VÄ® Registrų centro duomenimis nustatyta, kad minėtas žemės sklypas tebėra registruotas P. S. vardu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos mama P. S. Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K. 2021 m. balandžio 13 d. pažyma Nr. S-22 patvirtina, kad po P. S. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. PareiÅ¡kėja apie tai, kad po mamos mirties liko paveldimo turto sužinojo giminaičių laidotuvėse ir tada kreipėsi į notarÄ bei vėliau į teismÄ .

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje Å¡is principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminÄ palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiÅ¡kėja nežinojo, jog po mamos mirties dar liko paveldimo turto. PareiÅ¡kėja manė, kad visas turtas jai buvo padovanotas 2003 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutartimi. VÄ® Registrų centro duomenimis daugiau jokio turto P. S. vardu įregistruota nebuvo.

Dėl nežinomų priežasčių žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), liko registruotas P. S. vardu, nors jį faktiÅ¡kai 1994 m. buvo paveldėjusi pareiÅ¡kėjos mama P. S.. Apie aplinkybę, kad po mamos mirties liko turto pareiÅ¡kėja atsitiktinai sužinojo iÅ¡ savo pusbrolio ir iÅ¡ karto po to kreipėsi į notarÄ ir į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Ä®vertinus byloje surinktus duomenis, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarÄ , pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rÅ«pestinga.

PareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiÅ¡kėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytÄ terminÄ , o pareiÅ¡kėjos elgesys rodo, jog ji turėjo valiÄ priimti palikimÄ . Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pareiÅ¡kimo tenkinimui neprieÅ¡taravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, pareiÅ¡kėjos I. J. praÅ¡ymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiÅ¡kėjos mamos P. S. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas, n u t a r i a: praÅ¡ymÄ tenkinti. atnaujinti pareiÅ¡kėjai I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos mamos P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per nutartį priėmusį teismÄ . Teisėja Kristina Vorienė