2016-12-14 Nr. AB-23872-3-61-3-02869-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-813-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02869-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir A. K. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vamzdynas“, G. L., D. L., N. P. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. K. ir A. K. (toliau – ir pareiškėjai) 2016 m. liepos 13 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. KADI-412 „Dėl kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d. raštišku pranešimu į pareiškėją A. K. kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo G. L., nurodydamas, jog jau yra patvirtinti detaliojo planavimo sprendiniai dėl žemės sklypo padalijimo ir reikia nuvykti pas notarą pasirašyti dokumentus, tačiau jis suabejojo dėl šio patvirtinimo. 2016 m. birželio 22 d. iš teismo jie gavo pranešimą dėl atsiliepimų pateikimo į pareikštą ieškinį civilinėje byloje, tuomet sužinojo visas faktines aplinkybes dėl detaliojo plano tvirtinimo. Be to, pareiškėja J. K. detaliojo planavimo proceso metu nebuvo informuota raštu ar žodžiu. Ji į šį procesą apskritai nebuvo nei įtraukta, nei informuota.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jų skundą bei nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti 30,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p., 152 str. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), pažymėjo, jog nors kiekvienas asmuo, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises bei interesus, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau šios teisės įgyvendinimas yra neatsiejamai susijęs su tam tikrais procesiniais reikalavimais, inter alia (be kita ko) susijusiais su ginčų inicijavimo terminais. Nurodė, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skundas teismui turi būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas nustatė, kad ginčijamu įsakymu buvo patvirtintas 0,3225 ha ploto kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (brėžiniai) ir aiškinamasis raštas. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad detalusis planas buvo rengiamas remiantis sklypo savininkų ir planavimo organizatorių (tarp jų ir A. K.) prašymu. Aiškinamajame rašte nurodytas ir kitas nekilnojamasis daiktas – nebaigtas statyti pastatas – dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad tiek sklypas, tiek namas nuosavybės teise priklauso A. K., G. L., D. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vamzdynas“. Ginčijamu įsakymu buvo nustatyti tam tikri įpareigojimai sklypo savininkams, kuriuos jie turėjo įvykdyti, įsakymui įsigaliojus. Įsakyme numatyta, kad jis įsigalioja kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje ir detaliojo plano paskelbimo savivaldybės tinklapyje. Pagal atsakovo teismui pateiktus duomenis, įsakymas buvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje www.vrsa.lt 2014 m. rugpjūčio 21 d. 14 val. 59 min., o 2014 m. rugsėjo 18–24 d. apie įsakymo priėmimą buvo paskelbta vietinėje spaudoje – Vilniaus krašto savaitraštyje. Skundžiamo įsakymo 4.3 punkte buvo numatyta jo apskundimo tvarka ir terminas – vienas mėnuo nuo gavimo dienos. Atsakovas iš dokumentų valdymo sistemos teismui pateikė išrašą, iš kurio matyti, kad ginčijamas įsakymas buvo užregistruotas 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir išsiųstas vienam iš planavimo organizatorių G. L., kuris visų planavimo organizatorių vardu pateikė atsakovui 2014 m. liepos 23 d. prašymą dėl detaliojo plano patvirtinimo. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad A. K. apie ginčijamą įsakymą turėjo sužinoti dar 2014 m. Konstatavo, kad A. K., kreipdamasis į teismą praėjus beveik 2 metams po ginčijamo teisės akto priėmimo, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas pareiškėjo prašymu skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nustatė, kad A. K. prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo teismui nenurodė priežasčių, lėmusių tai, kodėl jis praleido skundo padavimo teismui terminą. Iš esmės visi prašymo atnaujinti terminą argumentai buvo susiję su tuo, kad apie detaliojo planavimo procedūras nebuvo informuota J. K. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl termino atnaujinimo (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014). Pažymėjo, jog prašyme dėl termino atnaujinimo nurodyta, kad J. K. asmenine nuosavybės teise priklauso ½ dalis name esančios patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jai turėjo būti raštu pranešta apie vykdomus sklypo detaliojo planavimo procesus.

Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad J. K. sutuoktinis A. K. buvo vienas iš detaliojo plano rengimo (planavimo) organizatorių, todėl pareiškėjų argumentus, susijusius su tuo, kad J. K. nežinojo apie sklypo detaliojo plano rengimą, kurį organizavo jos sutuoktinis ir likusios ½ buto dalies savininkas bei sklypo dalies savininkas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad skundo padavimo termino atnaujinimo klausimu taip pat reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, kurioje akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo.

Teismo nuomone, šio reikalavimo, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas įsakymas buvo paskelbtas ir viešai, neatitinka pareiškėjų pasyvumas ir nepagrįstas procesinis delsimas. Skundo padavimas beveik po 2 metų nuo ginčijamo akto paskelbimo neatitinka aptartų reikalavimų, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijų. Taigi šis elgesys, pasireiškęs pareiškėjų nepagrįstu delsimu, leido teismui daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Nurodė, kad, nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjams grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (30,00 Eur).

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti bei perduoti skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundo padavimo termino nėra praleidę, o prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo pateikė tik tam, jeigu teismas nuspręstų priešingai. Apie ginčijamą įsakymą sužinojo tik gavę ieškinį civilinėje byloje bei šio ieškinio dokumentaciją. A. K. neneigia, kad jis buvo vienu iš planavimo iniciatorių, tačiau viskuo rūpinosi G. L. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. A33-4513(26.2.1) „Dėl žemės sklypo detaliojo plano“ A. K. iš esmės buvo informuotas apie detaliojo plano sprendinių prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms. Po šio rašto gavimo jis daugiau nebuvo informuotas nei apie tolesnę planavimo eigą, nei apie detaliojo plano projekto teikimą derinti, nei apie skundžiamo įsakymo priėmimą bei jo paskelbimą. Būdamas advokatas, suprato ir pagrįstai tikėjosi, jog detaliojo plano patvirtinimas teisėtais būdais yra neįmanomas, t. y. prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Todėl jam nebuvo ir jokio protingai pagrįsto faktinio bei juridinio pagrindo domėtis apie tolesnę detaliojo planavimo eigą, t. y. domėtis tuo, kas teisinėje valstybėje neturi būti įmanoma. Teismas apskritai nenurodė nei vieno įrodymo ar realios faktinės aplinkybės, patvirtinančios faktą, kad J. K. žinojo ar turėjo žinoti apie rengiamą detalųjį planą ir jį patvirtinusį skundžiamą įsakymą.

2. Atsisakius atnaujinti praleistą terminą, būtų apribota viena iš esminių teisių – teisė į nuosavybę. Išdėstytos priežastys patvirtina, kad praleistas terminas turi būti atnaujintas. G. L. prašymą dėl detaliojo plano patvirtinimo atsakovui padavė neturėdamas tam jokio juridinio pagrindo, t. y. pareiškime neteisėtai nurodė, kad veikia visų planavimo organizatorių, tarp jų ir A. K., vardu, nors prašymą pasirašė tik vienas G. L. Akivaizdu, jog A. K. nežinojo bei negalėjo žinoti nei apie 2014 m. liepos 23 d. pateiktą prašymą dėl detaliojo plano patvirtinimo, nei apie 2014 m. rugpjūčio 21 d. priimtą ginčijamą įsakymą. Vien ta aplinkybė, jog ginčijamas įsakymas buvo formaliai paskelbtas atsakovo interneto svetainėje bei vietinėje spaudoje, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu A. K. informavimu apie priimtą įsakymą. J. K. tariamai praleistą terminą skundui paduoti teismas atsisakė atnaujinti remdamasis vien tik formaliu faktu, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai. Jie niekada nėra davę jokių įgaliojimų atstovauti vienas kitam, dar 2006 m. sausio 31 d. yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes pareiškėjai į teismą kreipėsi praleidę vieno mėnesio skundo padavimo terminą ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių (ABTĮ 29 str. 1 d., 30 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir tiek jų pateikti, tiek pirmosios instancijos teismo surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog apie galbūt egzistuojantį savo teisių pažeidimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui priėmus 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. KADI-412 „Dėl kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, paskelbtą viešai, pareiškėjai turėjo sužinoti daug anksčiau nei 2016 m. birželio 22 d., kaip jie teigė. Tiek skunde, tiek prašyme dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, be kita ko, nurodyta, kad 2016 m. balandžio 21 d. raštišku pranešimu į pareiškėją A. K. (jis buvo vienas iš planavimo organizatorių) kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. (taip pat planavimo organizatorius), nurodydamas, jog jau yra patvirtinti detaliojo planavimo sprendiniai dėl žemės sklypo padalijimo ir reikia nuvykti pas notarą pasirašyti dokumentus, tačiau jis suabejojo dėl šio patvirtinimo. Gavęs tokią informaciją, pareiškėjas A. K., taip pat pareiškėja J. K., kurie yra sutuoktiniai, nesiėmė jokių veiksmų, siekdami realizuoti teisminės gynybos teisę. Skundas teismui pateiktas tik 2016 m. liepos 13 d., praleidus apskundimo terminą. Pareiškėjai nepagrįstai delsė kreiptis į teismą. Tai yra subjektyvi aplinkybė. Objektyvių aplinkybių, pateisinančių tokį pareiškėjų elgesį, nenustatyta. Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl kai asmuo praleidžia įstatymo nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. K. ir A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė