5ba176ce-80fd-47ec-8d4e-69ab21dec044 · Kauno apygardos teismas

                                                Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-671-485/2015                                                                                      Proceso Nr. 4-69-3-02474-2015-7                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.;79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A.

L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutarimu A. L. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir už ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ jai skirta 28 Eur bauda, už ATPK 130 str. 1 d. – 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda – 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, už tai, kad ji 2015 m. vasario 24 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) , vairuodama automobilį Opel Corsa-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalÄ , nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Å iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1., 222 punktų reikalavimus. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja A. L. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimÄ ir administracinės teisės pažeidimo bylÄ jos atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde nurodo, kad teismas nepilnai įvertino visas bylos aplinkybes ir paskyrė galutinę nuobaudÄ , kuri yra ženkliai per griežta ir turėtų bÅ«ti mažintina.

Apeliantė teigia, kad ji neginčija pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo, po to, kai su ja susisiekė policijos pareigÅ«nai ji nuoÅ¡irdžiai su jais bendravo, padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau ji nesutinka, kad tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apeliantė nurodo, kad ji nejuto, jog iÅ¡važinėdama stovėjimo aikÅ¡telėje kliudė kitÄ automobilį, tai, kad padarė eismo įvykį ji suprato tik po to, kai su ja susisiekė policijos pareigÅ«nai ir ji apžiÅ«rėjo savo automobilį.

Tuo metu, kai ji iÅ¡važinėjo iÅ¡ aikÅ¡telės, jos automobilyje grojo muzika, o automobilio dyzelinis variklis dirbo pakankamai garsiai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja nesuvokė kliudžiusi automobilio, jos veiksmuose nėra bÅ«tinojo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymio – subjektyviosios pusės, t.y. tyčios. Be to, liudytojas P. A. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jei bÅ«tų sėdėjęs automobilio viduje ir grotų muzikÄ plastmasinių automobilių detalių susilietimo garso jis bÅ«tų neiÅ¡girdęs.Apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltu dėl pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ . Apeliacinis A. L. skundas tenkinamas.Ginčo dėl A. L. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., numatytÄ pažeidimÄ nėra ir aukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtÄ pažeidimÄ . Apeliantė savo skunde kelia kaltės klausimÄ dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo, todėl aukÅ¡tesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str. 1 d.).

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ .

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčia, taip pat bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.Pirmosios instancijos teismas spendė, jog automobiliui Toyota Land Cruiser padaryti apgadinimai yra akivaizdÅ«s, buvo girdimas automobilių kontakto garsas, kÄ patvirtino liudytojas P. A., pati pažeidėja nurodė, kad jai sunku buvo iÅ¡važiuoti iÅ¡ parakavimo vietos ir tai jį padarė ne iÅ¡ karto, todėl logiÅ¡ka manyti, kad pažeidėja važiuodama iÅ¡ parkavimo vietos buvo susikaupusi ir atidžiai stebėjo Å¡alia stovinčius automobilius, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitÄ transporto priemonę ir tikslingai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Aukštesnysis teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilių nuotraukose (b. l. 10-11,13), eismo įvykio schemoje (b. l.

2) užfiksuoti automobilių apgadinimai nėra žymÅ«s, automobilių dalys nėra stipriai įlenktos ar sudaužytos, nubrauktas tik dažų sluoksnis. PareiÅ¡kėja neneigia, kad važiuodama galėjo kliudyti kitÄ automobilį, bet to nepajuto ir nesuprato, kadangi automobilyje grojo muzika ir garsiai dirbo dyzelinis variklis. Sprendžiant tyčios klausimÄ , taip pat atsižvelgtina ir į pareiÅ¡kėjos elgesį po eismo įvykio. Nors ji nepajuto ir nepastebėjo vairuojamo automobilio kontakto su kitu stovėjusiu automobiliu ir nuvažiavo, tačiau su ja susisiekus policijos pareigÅ«nams, ji neginčijo savo kaltės, jÄ pripažino, atlygino padarytÄ Å¾alÄ ir padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes.

Pažymėtina, jog sÄ moningai Å¡alintis iÅ¡ įvykio vietos A. L. nebuvo jokio tikslo – jos automobilis buvo draustas, duomenų, kad ji buvo įvykio metu neblaivi – nėra. Nors pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi teismo posėdžio metu duotais liudytojo P. A. parodymais, jog bÅ«damas PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, jis iÅ¡girdo automobilių plastmasinių dalių kontakto garsÄ , pastebėjo, kaip Opel automobilis iÅ¡važinėjo iÅ¡ stovėjimo vietos, jam iÅ¡važiavus ant Å¡alia stovėjusio džipo buvo likę Å¡viesos spalvos dažų, atkreipė dėmesį, nes iÅ¡girdo garsÄ , iÅ¡ kurio suprato, kad Opel automobilis kliudė Å¡alia stovėjusį automobilį džipÄ bei liudytojos M.

G. paaiÅ¡kinimu, kad įvykio metu PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pastebėjo sunkiai iÅ¡važinėjantį Opel automobilį, iÅ¡girdo aiÅ¡kų trenksmÄ , Opel automobilis net nesustojęs nuvažiavo, tačiau įvertinus bylos medžiagÄ , Å¡ie duomenys neginčijamai neįrodo, kad ir A. L. turėjo pajausti ir pajautė susidÅ«rimÄ , juolab, kad iÅ¡ bylos aplinkybių galima teigti, jog automobilių kontakto bÅ«ta ne smÅ«ginio, o slystančio pobÅ«džio.

Automobilio Toyota Land Cruiser nuotraukose fiksuoti visi apgadinimai, kurie visumoje atrodo pakankamai žymÅ«s, tačiau vien braukimo žymė, kuri padaryta dėl A. L. neteisėtų veiksmų, neduoda pagrindo teigti, kad vairuotoja automobilių kontaktÄ turėjo jausti. Atsižvelgtina ir į A. L. vairavimo staÅ¾Ä , kuris yra visiÅ¡kai nedidelis ir rodo jos nepatyrimÄ , vairavimo įgÅ«džių stokÄ , tad ir tai turėjo įtakos jos tinkamam įvykio aplinkybių suvokimui ir įvertinimui. Aptartos aplinkybės paneigia A.

L. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėja suprato, jog ji apgadino kitÄ automobilį ir sÄ moningai (tyčia) iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, nesiaiÅ¡kinusi įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad A.

L. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, ji nepagrįstai nubausta už šį pažeidimÄ (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas, nutarimo dalis, kurioje A. L. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir taikant ATPK 33 str. paskirta nuobauda subendrinta su nuobauda, paskirta pagal ATPK 127 str. 2 d., naikinama.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

A. L. apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo dalį, kuria A. L. pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 301 str. nubausta 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                    Algirdas Remeika