2020-11-25 Nr. AB-22094-3-64-3-01236-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4971-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01236-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kameros buvo perpildytos, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Be to, dalį kamerų ploto užėmė jose esantys įvairūs pertekliniai baldai. Nebuvo sudarytos sąlygos į saugią ir orumą nežeminančią aplinką. Kamerose netinkamai įrengta ventiliacija, o vėdinimas per langus yra nepakankamas, dėl to kamerose buvo nemalonūs kvapai, drėgna. Gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, netinkamai atliktas remontas ir grybelio pašalinimo darbai, prižiūrėtojo iškvietimo sistema neįrengta, asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius skalbė praustuvėje, kurioje plaunami indai ir veidas. Pasinaudoti dušu buvo galima tik vieną kartą per savaitę, sanitarinis mazgas nuo likusio gyvenamojo ploto nebuvo atitvertas lubas siekiančia pertvara, neturi atskiros vėdinimo sistemos, todėl buvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tualetas yra priešais įėjimo/išėjimo duris, o pareigūnai, atidarydami duris ar stebėdami kamerą pro apžiūros langelį, neįspėdavo kameroje esančių asmenų, todėl pareiškėjas buvo stebimas visą laiką kitų asmenų.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad Atsakovas grasino, veikė psichologiškai. Dėl Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų jis patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, nepatogumus, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 5 500 Eur ir prašė ją priteisti iš atsakovo.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d., pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 17,5 kv. m gyvenamojo kameros ploto, taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkantį kameros plotą nebuvo pažeista. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Taigi negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

6. Dėl Šiaulių TI pagalbos mygtuko įrengimo nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

7. Dėl sąlygų asmens higienai nurodė, kad Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir, įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Dėl patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams nurodė, kad pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimam (dėl drėgmės pūdavo, nedžiūdavo, smirdėdavo), tačiau pareiškėjo skundo teiginius paneigia patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuota, kad minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart nurašomas. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius jų gyvenamosiose kamerose. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Be to, naudojimasis drabužių skalbimo paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga, tokia teise jie gali naudotis, jeigu turi sąskaitoje pinigų. Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę (šios aplinkybės pareiškėjas neneigia), o papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių TI pareigų vykdymas.

8. Šiaulių TI atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl jam Šiaulių TI kamerose tekusio per mažo ploto, nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (419 dienų), teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui nebuvo pažeista ir atitiko minimalius teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti.

11. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl kamerose nepakankamų staliukų kiekio ir dėl to tekusio valgyti atvėsusio maisto, teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog staliukų kamerose buvo pakankamai, todėl pareiškėjo argumentą, kad jis valgė atšalusį maistą, nes vienu metu negalėjo visi susėsti prie stalo, valgė gulte, laikydamas karštus indus ar sėdėdamas ant lovos krašto, smarkiai susikūprinęs ir galvą atrėmęs į viršutinę gulimąją vietą, vertino kaip nepagrįstą. Be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokioje kameroje (ar kokiu laikotarpiu) buvo per mažas stalas, nes pareiškėjas nurodytose kamerose buvo vienas, arba su dviem, trimis ar daugiau asmenų, buvo kameroje ir penki ar šeši asmenys, bet neilgą laiką ir tik epizodiškai.

12. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas ginčijamu laikotarpiu, todėl pareiškėjo teiginius dėl to, kad Šiaulių TI pateikti duomenys apie kalinčių asmenų skaičių kamerose yra netikslūs ir nepatikimi, vertino kritiškai.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos į saugią ir orumą nežeminančią aplinką, netinkamai įrengta ventiliacija, o vėdinimas per langus yra nepakankamas, dėl to kamerose buvo nemalonūs kvapai, drėgna, be to, netinkamai atliktas remontas ir grybelio pašalinimo darbai, teismas nurodė, kad išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 95 neatitiko nustatytų ribinių dydžių, oro temperatūra kamerose Nr. 95 ir Nr. 106 buvo žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, ant kamerų Nr. 95 ir Nr. 106 sienų ir lubų buvo vizualiai matomo pelėsio. Šiaulių TI 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 14/01-4623 pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui apie nustatytų trūkumų šalinimą, t. y. kameroje Nr. 95 pašalintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas, tačiau kamerose Nr. 95 ir 106 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 39 punktų pažeidimai nepašalinti. Teismas nustatė, kad atlikus patikrinimą kameroje Nr. 65, ant lubų ir sienų buvo vizualiai matomų pelėsių, kiti pažeidimai nenustatyti. Kameroje Nr. 89 oro santykinė drėgmė kameroje buvo žemesnė, nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015, ant kameros sienų ir lubų, ypač kampuose virš santechninių įrenginių, yra vizualiai matomų pelėsių.

14. Įvertinęs tai, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, ar minėti higienos normos pažeidimai nurodytose kamerose buvo pašalinti ir kada, teismas nurodytus higienos normos pažeidimus vertino pareiškėjo naudai ir sprendė, kad pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

15. Pareiškėjo teiginį dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Teismas pareiškėjo teiginius, kad vėdinimas per langus nepakankamas, vertino kaip subjektyvius, neparemtus jokiais objektyviais įrodymais.

16. Teismas kitus pareiškėjo nurodytus argumentus (nebuvo sudarytos sąlygos į saugią ir orumą nežeminančią aplinką) vertino kaip deklaratyvius, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių TI direktorių ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, kad pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, jog pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos.

17. Teismas nustatė, kad buvo patikrinta 9 iš 10 kamerų, kuriose buvo pareiškėjas. Iš patikrinimo aktų teismas nustatė, kad daugumoje kamerų dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, daugumoje kamerų vizualiai matomas pelėsis nebuvo užfiksuotas, taip pat konstatuota, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių turėti įtakos nelaimingiems atsitikimams nėra, taip pat nėra užfiksuota gyvenamosiose patalpose antisanitarinių sąlygų, ką skunde akcentavo pareiškėjas.

18. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Šiaulių TI per 2016–2017 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 32, būtent: grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, sanitarinio mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 95 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, sienos, lubos nuglaistytos, išardytas sanitarinio mazgo pjedestalas, sanitarinis mazgas išklijuotas plytelėmis, pervedžiota elektra, perteklinių gultų išmontavimas; Nr. 32 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos; Nr. 106 – nuvalytos lubos, sienos (pelėsis), užteptas hermetikas, perdažytos lubos, sienos, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamai atlikto remonto, grybelio pašalinimo darbų, perteklinių gultų nedemontavimo, atmetė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kameros, kuriose buvo pareiškėjas, suremontuotos, švarios, tvarkingos, jose pareiškėjo judėjimas dėl gultų ar baldų nebuvo apsunkintas ar suvaržytas.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo nurodytų teiginių dėl baldų trūkumo ar pertekliaus nekonkretizavo, nenurodė, kokioje kameroje kokie buvo pertekliniai baldai ir kokioje kameroje kokio inventoriaus trūko. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde ir atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus konstatavo, kad patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo būtinas inventorius, todėl pareiškėjo teiginius šiuo aspektu atmetė.

20. Pareiškėjo argumentus, kad visą parą veikė dirbtinė šviesa, kaip kankinimo priemonė psichologiškai palaužti, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3. papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Toks kamerų įrengimo apšvietimas užtikrina tinkamo režimo laikymąsi ir žmonių saugumą.

21. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. vasario 12 d. Nr. 20/01-1023 Šiaulių TI higienos–dezinfekcijos planą 2016–2017 m. Pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

22. Teismas pagrįstais pripažino pareiškėjo skundo teiginius dėl signalizacijos mygtukų kamerose neįrengimo ir pažymėjo, kad kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Atsakovo atstovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismas sprendė, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Teismas taip pat nurodė, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, kad tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Pareiškėjas nenurodė, kad dėl tokio pažeidimo jam buvo kilę problemų, jog jis dėl to patyrė kokią nors žalą, be to, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginius dėl minėto pažeidimo atmetė.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamo paskirstymo į kameras, nurodė, kad asmenys iš vienos kameros į kitą perkeliami pagal Šiaulių TI nustatytą tvarką, laikantis įstaigos lokalinių aktų, kameros planų ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pareiškėjo nurodytą argumentą vertino kaip deklaratyvų, abstraktų, nedetalizuotą, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją dėl jo perkėlimo iš vienos kameros į kitą, todėl pareiškėjo teiginius šiuo aspektu atmetė.

24. Dėl antisanitarinių sąlygų kamerose teismas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidimų dėl tvarkos kamerose nenustatyta. Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. vasario 12 d. Nr. 20/01-1023 Šiaulių TI higienos–dezinfekcijos 2016–2017 m. planą, nėra. Pareiškėjo aiškinimas, kad gyvenamosiose patalpose buvo sudaromos antisanitarinės sąlygos, yra nekonkretus, nedetalizuotas, nenurodyta, nei kuriose konkrečiai gyvenamosiose kamerose buvo antisanitarinės sąlygos, nei kaip konkrečiai jos pasireiškė. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis savo gyvenamąją vietą tvarkėsi savo asmeninėmis lėšomis pirkdamas valymo priemones, nes atsakovo atstovas kategoriškai atsisakydavo suteikti valymo priemones arba jų reikėdavo laukti. Pareiškėjas šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl neaišku, ar valymo priemonės ir kokios nebuvo išduodamos, ar tik jų reikėjo laukti. Pareiškėjas dėl gyvenamųjų patalpų antisanitarinių sąlygų, valymo priemonių neišdavimo į Šiaulių TI direktorių nesikreipė, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmetė.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas paaiškino, jog Šiaulių TI kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos teismas nustatė, kad kamerose Nr. 65, 95, 67 sanitarinis mazgas atitvertas OSB plokšte, kurios aukštis yra nuo 1,82 m iki 2,29 m, o kamerose Nr. 44, 29, 32, 106, 45, 89, 40 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurios aukštis yra nuo 2,09 m. iki 2, 33 m. t. y. ženkliai aukštesnės negu 1,5 m. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl teismas sprendė, kad šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktūs. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone įėjimo durų atžvilgiu, o kameroje Nr. 29 iš kameros vidinės pusės. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas nenurodė. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas kamerose neperšviečiamomis užuolaidomis arba durimis, šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatė.

27. Teismas taip pat vertino, kad Šiaulių TI pastatytas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti.

28. Teismas dėl tupimų klozetų įrengimo nurodė, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu. Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, jog dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas. Pareiškėjo asmens sveikatos istorija nepatvirtina, kad dėl tupiamo tualeto konstrukcijos pareiškėjui susidaro nepatogumų juo naudotis. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad Šiaulių TI netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, o dėl nurodyto nepatogumo, jeigu toks buvo, į Šiaulių TI administraciją ar Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė.

29. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su galimybe tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, teismas nurodė, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, kadangi teisė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, kaip nustatyta ir teisės aktuose, pareiškėjui buvo užtikrinta.

30. Dėl galimybės išsiskalbti drabužius teismas nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo aktuose konstatavo, jog sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė), pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas. Švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše. Pagal nustatytą Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarką, Šiaulių TI skalbiniai – išduodama patalynė ir rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje. Tiek Šiaulių TI skalbiniai, tiek asmeniniai skalbiniai skalbiami ne dažniau, kaip kartą per savaitę. Skalbiniai skalbimui iš suimtųjų (nuteistųjų) surenkami pagal direktoriaus patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafiką. Asmeniniai skalbiniai skalbiami ir džiovinami nemokamai.

31. Teismas taip pat nurodė, kad patikrinimo aktuose užfiksuota, jog Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojamas žurnale. Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta.

32. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai šiuo klausimu yra bendro pobūdžio, abstraktus, nekonkretus, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl argumentus dėl asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių plovimo praustuvėje, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir nenustatė šiuo aspektu Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

33. Teismas nurodė, kad pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingą įprotį. Į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl stuburo skausmo, o 2017 m. spalio 9 d. skundų neturėjo. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančius įrašus, teismas nenustatė, kad dėl Šiaulių TI kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė skunde nurodytus nepatogumus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais, prašymais laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d. dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

34. Pareiškėjo skundo teiginius, kad atsakovas grasino ir veikė psichologiškai, Šiaulių TI patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, vertino kaip subjektyvius ir nepagrįstus jokiais įrodymais. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kas ir kada jam grasino, iš ko konkrečiai ir kada patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, nenurodė, kodėl, jo nuomone, jį Šiaulių TI pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo nurodytus teiginius atmetė.

35. Teismas kaip nereikšmingus vertino ir pareiškėjo skundo teiginius, kad jis neturėjo asmeninės erdvės ir tai prilygo priverstiniam seksualiniam priekabiavimui, buvo pažeistas asmens kūno neliečiamumas ir vientisumas.

36. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 419 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus, pareiškėjui visas 419 dienų nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, privatumas naudojantis sanitariniais mazgais taip pat nebuvo pažeistas.

Tačiau pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus dėl vizualiai matomų pelėsių kamerose Nr. 95 (pareiškėjas buvo 2 dienas), Nr. 106 (pareiškėjas buvo 33 dienas), Nr. 65 (pareiškėjas buvo 16 dienų), Nr. 89 (pareiškėjas buvo 43 dienas) bei tai, kad kameros Nr. 95, 106, 87 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14, 16 punktų reikalavimų, teismas pripažino pagrįstais. Teismas sprendė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo ilgą laiko tarpą (419 dienų), todėl vien teisės pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl teismas sprendė, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 100 Eur, kurią ir priteisė iš atsakovo.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma.

III. 37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė dalies pažeidimų, nemotyvuotai atmetė jo nurodytas aplinkybes, nepateikė racionalių argumentų, išvadas teikė atsakovo naudai nepagrįstai gerinant jo procesinę padėtį byloje, paliko neišspręstas ir dviprasmiškas aplinkybes, netinkamai vertino neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrįsto argumento ir motyvo laikė dalį pareiškėjo nurodytų aplinkybių nereikšmingomis, jų pakankamai neanalizavo ir nevertino, todėl paliko neišnagrinėtas. Teismas turėjo ypatingai skirti dėmesio visoms pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms išanalizuoti ir itin atidžiai patikrinti atsakovo atstovo teiktus į bylą duomenis, jų teisėtumą ir tikrumą. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų ir faktų tyrime, galbūt turėdamas išankstinę nuomonę arba klaidingai įvertinęs pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir įrodymus.

39. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotą įrodymų vertinimo taisyklę, dėl to ne visa apimtimi išnagrinėjo skunde nurodytas aplinkybes ir dalį jų aiškindamas iškraipė pareiškėjo siekiamus įrodyti tikslus. Teigia, kad sanitarinis mazgas nebuvo atskira patalpa ir nebuvo kabina, atitinkanti galiojančius teisės aktų reikalavimus. Kameros patalpa yra viena patalpa, neturinti vidinių pilnų atitvarų, su vienu tiesioginiu įėjimu/išėjimu, todėl sanitarinio mazgo įrengimas ir atitvėrimas savavališka OSB ar plytų sienele kamerose Nr. 44, 29, 32, 65, 95, 106, 67, 45, 89, 40, negalėjo būti vertinamas kaip tinkamas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

40. Visi atsakovo atstovo pateikti duomenys apie atskirus sanitarinio inventoriaus užimamus plotus yra nekorektiški, nurodomi duomenys nereglamentuoti jokiuose teisės aktuose, todėl negali turėti ir neturi jokios teisinės reikšmės ir galios šioje byloje, todėl turėjo būti atmesti. Visos kameros Nr. 44, 29, 32, 65, 95, 106, 67, 45, 89, 40 pagal savo išplanavimo struktūrą ir įrengimą atitinka pagalbinės patalpos apibrėžimą ir nėra pritaikytos gyventi.

41. Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės šioje byloje, nes jis nebuvo supažindintas su byloje esančiais dokumentais, kuriuos teikė atsakovo atstovas kartu su atsiliepimo priedais, taip pat galbūt papildomai reikalautais teismo. Pareiškėjas skunde reikalavo, kad procesas vyktų rašytine tvarka, tačiau pažymėjo vienu iš savo reikalavimų, kad būtų suteikta teisė pateikti rašytinius papildomus įrodymus į atsakovo duomenis. Tokia teisė realizuota nebuvo.

42. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, neatėmė baldų užimamo ploto ir sanitarinio mazgo ploto. Taip pat nepagrįstai sprendė, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad Šiaulių TI prižiūrėtojomis dirba ir moterys, kurios jį daug kartų per dieną stebėjo besinaudojantį tualetu. Todėl visais atvejais, pačiam naudojantis ir kitiems kalinamiesiems naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas patyrė orumo ir garbės pažeminimą, tai sukėlė pareiškėjui didelius išgyvenimus ir destrukcinį požiūrį į įstatymų reikalavimų taikymo lygybę visiems vienodai.

43. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vertino skunde nurodytas aplinkybes dėl miegamųjų vietų kamerose. Neturint tikslaus miegamųjų vietų skaičiaus kiekvienoje kameroje skundžiamuoju laikotarpiu, nėra galimybės nustatyti tikslaus suimtųjų skaičiaus kamerose, nes suimtųjų skaičius yra nepastovus, vieni asmenys išvažiuoja, kiti - atvažiuoja, pagal operatyvinius duomenis yra nuolat ir reguliariai keičiama suimtųjų kameros registracija. Teigia, kad Šiaulių TI 2018 m. kovo 23 d. rašte Nr. 14/01-3696 nurodyta informacija neatitinka ginčijamu laikotarpiu buvusių miegamų vietų skaičiaus. Pareiškėjo nuomone, miegamų vietų skaičiui nustatyti nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. reikia vadovautis Šiaulių TI 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 14/01-6766 pateiktais duomenimis, o nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. kovo 23 d. vadovautis Šiaulių TI 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymos Nr. 62/08-265 duomenimis.

44. Pareiškėjas nurodo, kad teismas taip pat neteisingai vertino pareiškėjo skundo argumentus dėl galimybės vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu, kadangi tai pažeidžia bendrąsias asmens higienos laikymosi taisykles, taip pat neatsižvelgiama į tai, kad gali kilti ligų protrūkiai ir antisanitarinės sąlygos. Atsakovas turi užtikrinti teisę pareiškėjui pasinaudoti dušu tiek kartų, kad jis galėtų jaustis švarus ir aplinka būtų švari.

45. Pareiškėjas teigia, kad dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, pažeidimai yra susiję su nežmoniškomis ir kankinančiomis kalinimo sąlygomis, kurios atsakovui žinomos, todėl vertina kaip tikslingą atsakovo siekį, kad pareiškėjas patirtų kančias.

46. Atsakovo atstovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

47. Nurodo, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlygį už patirtus išgyvenimus, tačiau teismui nei vienos proceso šalies subjektyvi nuomonė nėra privaloma, kadangi teismas vadovaujasi teisės aktais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais, bei savo vidiniu įsitikinimu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjas nušalinimų teismui nereiškė. Byloje objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad egzistavo kitos aplinkybės, keliančios abejones teisėjo nešališkumu, nėra. Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas.

48. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad pareiškėjui buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, tačiau nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti visą jo reikalaujamą sumą. Pareiškėjui už konstatuotus pažeidimus priteista pakankama 100 Eur neturtinei žalai atlyginti suma.

49. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pažymi, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nei Šiaulių TI, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė ir nepagrindė kodėl neturtinę žalą vertina būtent tokia suma.

50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, jį skaičiavo neatėmęs baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto, taip pat nenustatė Konvencijos nuostatų pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu. Nepagrįsti ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su sanitarinių mazgų įrengimu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo pažeistas.

51. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi tiek teisės aktais, tiek teismų praktika, tiek teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, teisingo žalos atlyginimo koncepcija, remiasi įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, o bylos šalių pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, todėl abstraktūs pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 52. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

53. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Šiaulių TI ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui Higienos normos HN 134:2015 14, 16 ir 39 punktų reikalavimų, t. y., oro temperatūros kamerose Nr. 95 ir 106, vizualiai matomo pelėsio kamerose Nr. 65, 95 ir 106 bei drėgmės kameroje Nr. 89, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, buvo šališkas vertindamas įrodymus atsakovo naudai, pasisakė ne dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, nepagrįstai apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, neatėmė baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto, nepagrįstai nenustatė privatumo bei naudojimosi dušu (1 kartą per savaitę) pažeidimų, nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

55. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

56. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

57. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

58. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė visus, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, jo skunde nurodytus pažeidimus ir juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai juos įvertino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kokių jo skunde nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teismas neįvertino ar dėl kurių nepasisakė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais bei atsakovo byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas Šiaulių TI ginčijamu laikotarpiu, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, o Šiaulių TI tiek pareiškėjui pateiktoje pažymoje apie pareiškėjo buvimą kamerose, kamerų plotą, jose buvusių asmenų bei gultų skaičių ginčo laikotarpiu, tiek ir pažymoje, pateiktoje teismui, apie pareiškėjo buvimą kamerose, jų plotą, kamerose buvusių asmenų ir gultų skaičių, nesiskiria, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis ar juos vertino atsakovo naudai.

60. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad kameros nėra pritaikytos gyventi ir yra pagalbinės patalpos, nagrinėjamu atveju nevertinami, kadangi jie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip jau buvo minėta, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

61. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu kiek tai susiję su pareiškėjo privatumu naudojantis sanitariniais įrenginiais bei vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje apskaičiavimu neatimant baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto.

62. Pažymėtina, kad tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sanitarinio mazgo užimamas plotas išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto tik sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, t. y. sprendžiant, ar vienam asmeniui kameroje teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, išskyrus atvejus, kai nacionaliniuose teisės aktuose yra aiškiai nurodyta kitaip; į baldų ir įrenginių užimamą kameros plotą atsižvelgiama tik sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas jau buvo konstatuotas ir yra vertinamas asmeniui realiai tekęs asmeninės erdvės plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, kt.).

63. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į miegamųjų vietų skaičių neatsižvelgiama byloje esant patikimiems įrodymams apie kamerose faktiškai buvusių asmenų skaičių. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti duomenys apie ginčo laikotarpiu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių (įrodymus pateikė pareiškėjas ir atsakovas, juose nurodyta informacija nesiskiria), todėl apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą nėra pagrindo vadovautis įrengtų miegamųjų vietų skaičiumi.

64. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais dėl erdvės laisvai judėti kameroje trūkumo, kadangi byloje esantys įrodymai ir foto nuotraukos patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai reikšmingai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.

65. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su sanitarinio mazgo įrengimu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad sanitarinių mazgų įrengimas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos taip, jog naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Dalyje kamerų sanitarinis mazgas buvo atitvertas mūrine, virš 2 m siena, dalyje – apie 2 m OSB plokšte bei užuolaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė privatumo pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu.

66. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir dėl galimybės pareiškėjui vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kadangi teisės aktai nustato, jog asmenys turi teisę pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, pareiškėjas neneigia fakto, kad jam buvo suteikta teisė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

67. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismas buvo šališkas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nušalinimo teismui ar teisėjui, nagrinėjančiam jo bylą, nereiškė. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti ir atmestini.

68. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga ir pan. Pažymėtina, kad ABTĮ nustatyta teisė proceso dalyviams susipažinti su bylos medžiaga, ši teisė buvo išaiškinta pareiškėjui teismo šaukime, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas prašė teismo suteikti jam galimybę susipažinti su bylos medžiaga ir tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde teismui prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant ir suteikiant teisę pateikti papildomus rašytinius įrodymus, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pakeitęs nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir prašęs bylą nagrinėti žodine tvarka, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo teisė teikti byloje įrodymus būtų suvaržyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas yra nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ narys, ši organizacija pareiškėjo vardu rengia procesinius dokumentus ir teikia teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo aspektu buvo suvaržytos pareiškėjo teisės susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus, įrodymus ir pan.

69. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

70. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

71. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

72. Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nustatytų higienos normų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, aplinkybę, jog kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog būtent dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių.

73. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą byloje padavė pareiškėjas, vadovaujantis non reformation in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu, nesant byloje pateikto atsakovo apeliacinio skundo, pareiškėjo padėtis dėl jo paties paduoto apeliacinio skundo negali būti bloginama. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius