Legislator Case Law & Legislation
5b9778cc-9151-4df2-b898-b50e924f1e2d AI generated

5b9778cc-9151-4df2-b898-b50e924f1e2d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5b9778cc-9151-4df2-b898-b50e924f1e2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kreditorė D. G. pateikė teismui praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Baltic Medical Exchange“ bankrotÄ tyčiniu.Nurodė, kad buvęs įmonės vadovas R. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, kuriais įmonės veikla ir turtas perkelti į kitas įmones – UAB „Hancox&Co“ bei UAB „DH Medical“, vykdė atsiskaitymus pažeisdamas CK 6.9301 straipsnį, sudarinėjo nuostolingus ir ekonomiÅ¡kai nenaudingus įmonei sandorius. Pažymėjo, kad R.

Legislator headnote

AI generated

5b9778cc-9151-4df2-b898-b50e924f1e2d · Lietuvos apeliacinis teismas: Minėta aplinkybė sudarė pagrindÄ bankroto administratoriui ginčyti tokį sandorį, o sprendžiant dėl tyčinio bankroto teismas vertino ne atskirus valdymo organų veiksmus, tačiau atliktų sandorių visumÄ ir jų reikÅ¡mę įmonės finansinei padėčiai, todėl sprendė, kad byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, jog toks sandoris, kuomet buvo nuspręsta atsiskaityti su UAB „Rampini“, nulėmė įmonės bankrotÄ .Teismas taip pat nenustatė pagrindo konstatuoti, jog minėtu keturÅ¡aliu susitarimu susitartos parduoti prekės įmonei „Medipar OU“ buvo parduotos už mažesnę nei rinkos kainÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-165-241/2017Proceso Nr. 2-55-3-01225-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos D. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės D. G. pareiÅ¡kimÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Medical Exchange“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kreditorė D. G. pateikė teismui praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Baltic Medical Exchange“ bankrotÄ tyčiniu.Nurodė, kad buvęs įmonės vadovas R. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, kuriais įmonės veikla ir turtas perkelti į kitas įmones – UAB „Hancox&Co“ bei UAB „DH Medical“, vykdė atsiskaitymus pažeisdamas CK 6.9301 straipsnį, sudarinėjo nuostolingus ir ekonomiÅ¡kai nenaudingus įmonei sandorius. Pažymėjo, kad R.

Ž., siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymų su kreditoriais, pasitelkdamas kitus asmenis 2012 m. birželio 7 d. įkÅ«rė įmonę UAB „DH Medical“, į kuriÄ perkėlė visÄ UAB „Baltic Medical Exchange“ veiklÄ , darbuotojus, sutartis su tiekėjais ir turtÄ . Å iÄ aplinkybę pagrindžia susiraÅ¡inėjimas su tiekėjais. R. Ž. su partneriu D. H. dar 2011 m. gruodžio 6 d. įsteigė naujÄ Ä¯monę UAB „Hancox&Co“ ir nuo pat 2012 m. pradžios derėjosi su tiekėjais, praÅ¡ydamas sÄ skaitas – faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡yti naujos įmonės, o ne UAB „Baltic Medical Exchange“, vardu, dėl to, jog norėjo iÅ¡ įmonės perkelti produktus UAB „Hancox&Co“.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, jog turimi sandėlio likučiai 2012 m. birželio 7 d. fiktyviai parduoti mažesnėmis nei rinkos kainomis kitai susijusiai įmonei „Medipar OU“ (UAB „Baltic Medical Exchange“ filialas Estijoje), o pastaroji juos pardavė UAB „Entafarma“, nors prekės nebuvo iÅ¡vežtos į EstijÄ , o tiesiai į UAB „Entafarma“ sandėlius, tokiu bÅ«du nuslepiant pinigų srautus. Pažymėjo, kad R. Ž. 2012 m. birželio 26 d. pasiraÅ¡ytas keturÅ¡alis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos pažeidė kreditorių eiliÅ¡kumÄ , t. y. darbuotojų bei kitų kreditorių teises, tokiu bÅ«du pažeidžiant CK 6.9301 straipsnį.

Taip pat R. Ž. naudojo įmonės lėšas prekių ir paslaugų įsigijimui, sudarinėjo didelės apimties sutartis su reklamos agentÅ«romis, užsakinėjo pardavimo taisyklių neatitinkančias prekes, nuomojo transporto priemones, kompiuterius. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos D. G. pareiÅ¡kimÄ atmetė, priteisė suinteresuoto asmens R. Ž. naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad teismų praktika, aiÅ¡kindama senosios Ä®BÄ® redakcijos 2 straipsnio 12 dalį, iÅ¡ esmės suformulavo tuos pačius kriterijus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kurie vėliau buvo įtvirtinti naujoje Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcijoje.

Todėl nors kreditorė pareiškime ir remiasi bankroto bylos įmonei iškėlimo metu negaliojusia ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, tačiau tai nesudaro pagrindo nevertinti kreditorės pareiškime nurodytų aplinkybių.Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad nors R. Ž. ir D. T. H. dalyvavo įmonių veikloje, įmonės vertėsi veikla farmacinėje srityje, tačiau vien įmonių veiklos sritis ar tam tikrų asmenų dalyvavimas jų veikloje nesudaro pagrindo konstatuoti R.

Ž. neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindÄ bankrotÄ kvalifikuoti tyčiniu. Nors kreditorė įrodinėja, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ veikla buvo perkelta į nurodytas įmones, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų duomenų tokios aplinkybės negalima nustatyti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonei buvo suteikinėjamos paskolos, buvo svarstomas 2011 metais atsiradusių nuostolių dengimo klausimas, sprendė, kad įmonė dar anksčiau turėjo sunkumų, o jos veikla buvo finansuojama akcininkų paskolomis.

Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog vienu iÅ¡ įmonės akcininkų buvo pareiÅ¡kėjos sutuoktinis A. G. (turėjo 24 proc. balsų), jis dalyvavo priimant sprendimus visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, todėl jam, kaip akcininkui, buvo žinoma UAB „Baltic Medical Exchange“ finansinė situacija, o taip pat turėjo bÅ«ti žinomos ir tuo metu buvusio direktoriaus R. Ž. sprendimų priėmimo aplinkybės, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog bÅ«tų anksčiau keliami įmonės veiklos perkėlimo klausimai.     IÅ¡ byloje pateiktų 2011 m. sausio 5 d. visuotinio akcininkų protokolo Nr. 07-001, 2012 m. vasario 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. BME201202-20, 2011 m. kovo 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 07-002 teismas sprendė, kad akcininkai priimdavo sprendimus turto naudojimo ir valdymo klausimais, todėl pareiÅ¡kėjos nurodytų produktų perleidimo UAB „GDP sprendimai“, įmonei suteiktų paskolų grÄ Å¾inimo eiliÅ¡kumo sprendimai buvo priimti ne vienasmeniÅ¡kai tuometinio vadovo R.

Ž., o visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bendru akcininkų sutarimu. Duomenų apie tai, jog akcininkų sprendimai buvo nuginčyti, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Teismas vertintino, kad pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų R. Ž. veiksmų.Pareiškėja, įrodinėdama ekonomiškai nenaudingus sandorius, remiasi turto ir paslaugų (viešbučio) panaudojimo ne įmonės veiklai aplinkybėmis. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog pareiškėjos nurodytų daiktų realizavimo (pardavimo) aplinkybę pagrindžia bankroto administratoriaus ataskaita, pateikta bankroto byloje, todėl teismas nematė pagrindo sutikti su pareiškėjos paaiškinimais dėl turto panaudojimo.

Taip pat vertino, jog aplinkybė, kad R. Ž. asmeniniam poilsiui su šeima naudojo įmonės lėšas, nepagrįsta rašytiniais įrodymais, o grindžiama tik deklaratyviais pareiškėjos teiginiais. Teismas nenustatė pagrindo sutikti ir su pareiškėjos argumentais dėl įmonės veiklai reikalingų prekių bei paslaugų įsigijimo (kompiuterinės technikos nuomos, telekomunikacinių paslaugų), kadangi nepateikti šiuos argumentus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Pareiškėja įrodinėja R.

Ž. nustatytus neadekvačius atlyginimus reklamos agentÅ«roms, tačiau dėl minėtos aplinkybės pasisakė Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. liepos 18 d. operatyvumo patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448-1189, kuri pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį yra laikoma oficialiuoju raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja įrodinėdama neteisėtus R. Ž. veiksmus taip pat nepagrįstai remiasi pernelyg didelėmis mokamomis palÅ«kanomis už suteiktas įmonei paskolas.

IÅ¡ byloje pateiktų paskolų sutarčių turinio teismas nustatė, kad palÅ«kanų dydis visiems paskolų davėjams, tarp jų ir pačios pareiÅ¡kėjos D. G. vadovaujamai įmonei UAB „Hancox ir partneriai“ buvo tapatus, todėl minėta aplinkybė taip pat paneigia jos įrodinėjamÄ R. Ž. veikos neteisėtumÄ . Pačių paskolų reikalingumo pareiÅ¡kėja neginčijo. Kaip nepagrįstai suteikiantį pirmumÄ vienam iÅ¡ kreditorių UAB „Rampini“ pareiÅ¡kėja nurodė 2012 m. birželio 25 d. keturÅ¡alį susitarimÄ dėl tarpusavio užskaitos, tačiau iÅ¡ 2011 m. sausio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad akcininkai buvo susitarę prioritetine tvarka grÄ Å¾inti trumpalaikes paskolas nurodytoms įmonėms (taip pat ir UAB „Rampini“).

Minėta aplinkybė sudarė pagrindÄ bankroto administratoriui ginčyti tokį sandorį, o sprendžiant dėl tyčinio bankroto teismas vertino ne atskirus valdymo organų veiksmus, tačiau atliktų sandorių visumÄ ir jų reikÅ¡mę įmonės finansinei padėčiai, todėl sprendė, kad byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, jog toks sandoris, kuomet buvo nuspręsta atsiskaityti su UAB „Rampini“, nulėmė įmonės bankrotÄ .Teismas taip pat nenustatė pagrindo konstatuoti, jog minėtu keturÅ¡aliu susitarimu susitartos parduoti prekės įmonei „Medipar OU“ buvo parduotos už mažesnę nei rinkos kainÄ .

Byloje nėra duomenų apie tai, kokia prekių kaina iÅ¡ tiesų buvo rinkoje tuo metu. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyti tyčinio bankroto požymiai – netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas, ekonomiÅ¡kai nenaudingų sandorių sudarymas, turto pardavimas mažesnėmis nei rinkos kainomis su įmone susijusiems asmenims, todėl nepripažino UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja D. G. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti UAB „Baltic Medical Exchange“ bankrotÄ tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tyčinį bankrotÄ , netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.R.

Ž. nevykdė visuotinio akcininkų susirinkimo įpareigojimų dėl įstatinio kapitalo didinimo ir akcininkų susirinkimų organizavimo.Generalinėje prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00086-12 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnyje. R. Ž. buvo nuteistas lygtinai, tai patvirtina jo, kaip įmonės vadovo, netinkamÄ pareigų vykdymÄ .Vadovo pareigų netinkamÄ vykdymÄ Ä¯rodo be pagrindo sudarytos didelės apimties sutartys su reklamos įmonėmis „Creative Media Services“ ir UAB „Euroreklama“, be pagrindo iÅ¡nuomotos transporto priemonės, nors įmonei nereikėjo tiek transporto priemonių.

R. Ž. elektroniniai laiÅ¡kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ veikla perkelta į kitÄ Ä¯monę.UAB „Baltic Medical Exchange“ vadovas R. Ž., siekdamas apriboti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ , įmonės turimus sandėlio likučius 2012 m. birželio 7 d. fiktyviai pardavė mažesnėmis negu rinkos kainomis kitai susijusiai įmonei „Medipar OU“. Nuo 2012 m. pradžios iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ , kuomet įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis.R.

Ž. įmonės pinigus leido ne darbo poreikių tenkinimui – pirko bilietus į krepÅ¡inio varžybas, nuomojo sodybÄ , nusipirko plokščiaekranį televizorių, kavos aparatÄ ir kt.R. Ž. neefektyviai naudojo įmonės lėšas sudarydamas nuostolingus ir ekonomiÅ¡kai nenaudingus įmonei sandorius, kuomet užsakinėjo pardavimo taisyklių neatitinkančias prekes.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto administratorė praÅ¡o Vilnius apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantė piktnaudžiauja procesu. Generalinės prokuratÅ«ros pavedimu FNTT prie VRM atliko ikiteisminį tyrimÄ , kurio metu kvalifikuotiems teismo ekspertams buvo pavesta atlikti įmonės veiklos tyrimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamo bankroto požymių nebuvo nustatyta. Apeliantė savo skundÄ grindžia Ä®BÄ® ir CK normomis, kurios buvo priimtos jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje teisingai ir pagrįstai remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nurodė, jog Å¡ios normos neturi atgalinio veikimo.D.

G. teiginiai apie R. Ž. galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ yra nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo R. Ž. praÅ¡o Vilnius apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:D. G. atskirÄ jį skundÄ grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pareiÅ¡kime, nagrinėtame pirmos instancijos teisme, todėl R. Ž. neturėjo galimybės atskirsti ir teikti įrodymus, paneigiančius Å¡iuo argumentus ir aplinkybes.PareiÅ¡kėja atskirajame skunde nenurodė kokius įrodymus konkrečiai teismas netinkamai vertino ir kodėl teismas netinkamai taikė tyčinį bankrotÄ reglamentuojančias normas.R.

Ž. ne kartÄ kalbėjo su akcininkais dėl tolimesnės įmonės veiklos, tačiau nė vienas iÅ¡ akcininkų neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo dengti įmonės nuostolius didinant įstatinį kapitalÄ papildomais įnaÅ¡ais ir tai patvirtina aplinkybė, kad po 2012 m. vasario mėnesio neįvyko akcininkų susirinkimai. Nė vienas iÅ¡ akcininkų nekėlė netinkamo vadovo pareigų vykdymo klausimo.PareiÅ¡kėjos nurodomoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad R. Ž. iššvaistė bendrovės turtÄ , vedė apgaulingÄ apskaitÄ ir privedė bendrovę prie bankroto.Bendrovė, siekdama didinti produktų pardavimo apimtis, negalėjo apsieiti be reklamos televizijoje, todėl privalėjo sudaryti sutartis su televizija.Bendrovėje buvo 13 darbuotojų ir daugumos jų funkcijų atlikimui buvo reikalingas automobilis.

Vienu metu buvo nuomojami 8 automobiliai, todėl pareiÅ¡kėjos nurodoma mėnesio nuomos kaina yra ne už vienÄ automobilį, o už visÄ nuomojamų automobilių parkÄ . PareiÅ¡kėja nepateikė jokių argumentų, kad nuomos kaina nepagrįsta ar virÅ¡ija rinkos kainÄ , todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilių nuomos sandoriai buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi, nes automobiliai buvo reikalingi bendrovės veikloje ir nuomos kaina atitiko rinkos kainÄ .PareiÅ¡kėja nurodo, kad ir kitos R. Ž. vadovaujamos bendrovės bankrutavo, tačiau nenurodė kokiÄ Ä¯takÄ Å¡i aplinkybė turi konstatuojant UAB „Baltic Medical Exchange“ tyčinį bankrotÄ ir kaip tai galėjo įtakoti įmonės bankrotÄ .Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjos pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti R.

Ž. neteisėtus veiksmus, nulėmusius tyčinį bankrotÄ . PareiÅ¡kėjos nurodomas tiekėjas Maxiderma Healthcare Ltd (patikslinimas - Maxima Healthcare Ltd) su bendrove sudarytÄ sutartį nutraukė tik 2012 m. rugpjūčio 6 d., todėl akivaizdu, kad Å¡is sutarties nutraukimas niekaip neįtakojo įmonės bankroto.KeturÅ¡aliu susitarimu nebuvo pažeistas nė vieno kreditorių interesas, kadangi kreditoriai bet kuriuo atveju nebÅ«tų galėję nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į jau areÅ¡tuotas prekes, kurių vertės nebÅ«tų užtekę visų kreditorių reikalavimų patenkinimui.

Be to, susitarimu nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nes įmonės skola UAB „Rampini“ buvo atsiradusi anksčiau nei kitų kreditorių, todėl vertinant eiliÅ¡kumo prasme, UAB „Rampini“ galėjo tenkinti savo reikalavimus pirmiau nei kiti kreditoriai. Paskolų grÄ Å¾inimo eiliÅ¡kumÄ patvirtino įmonės akcininkų susirinkimas.PareiÅ¡kėja pakartotinai teikdama argumentÄ , kad R. Ž. įmonės pinigus leido ne darbo poreikių tenkinimui, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad nurodytas turtas ir piniginės lėšos buvo naudojamos asmeniniams vadovo poreikiams.Prekė Deep Relief, kuriÄ pirko įmonė, buvo registruota.

PareiÅ¡kėjos nurodomas kaip negalimas tiekti į vaistines Multi-GYn LiQuiGel 10 ml produktas nebuvo pirktas, jis buvo tiekiamas nemokamai kaip dovana, kad šį produktÄ Ä¯monė galėtų naudoti marketingo tikslais dalinant vaistininkams ir gydytojams. Tai patvirtina Bioclin sÄ skaita faktÅ«ra.Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis. Nėra įrodyta, kad R. Ž. bendrovės turtÄ tyčia nuostolingai iššvaistė, paslėpė, sunaikino ar sudarė sandorius, kurių vykdymas reiÅ¡kė nepagrįstai didelę finansinę naÅ¡tÄ bendrovei ar atliko veiksmus, kuriais siekė sužlugdyti bendrovę ir perkelti jos veiklÄ Ä¯ kitÄ jo paties ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę, ar atsiskaitė tik su tam tikrais kreditoriais, nepagrįstai suteikiant jiems pirmumo teisę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.Å ioje byloje apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas, todėl nagrinėtinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir naujų aplinkybių vertinimo D. G. atskirÄ jį skundÄ grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pareiÅ¡kime, nagrinėtame pirmosios instancijos teisme: aplinkybėmis, susijusiomis su automobilių nuoma iÅ¡ UAB „Rampini“, UAB „Baltic Master“, UAB „Transporent“; aplinkybėmis, susijusiomis su kitų bendrovių – UAB „Pajuostis”, UAB „DH Medical“, bankrotais; aplinkybėmis, susijusiomis su kita civiline byla dėl nuostolių iÅ¡ UAB „Baltic Medical Exchange“ vadovo priteisimo; aplinkybėmis, susijusiomis su darbuotojų atleidimu su iÅ¡eitinėmis iÅ¡mokomis; aplinkybėmis, susijusiomis su mokėjimais advokato padėjėjai L.

R.; aplinkybėmis, susijusiomis su prekių neatitikimu pardavimo taisyklėms; aplinkybėmis, susijusiomis su R. Ž. skyrybomis ir povedybine sutartimi. Taipogi apeliantė teikia eilę naujų įrodymų, kurie yra didelės apimties ir nebuvo pateikti bei nagrinėti pirmosios instancijos teisme. R. Ž. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prieÅ¡tarauja naujų įrodymų priėmimui ir naujų aplinkybių vertinimui, kadangi pareiÅ¡kėjai Å¡ių aplinkybių nenurodžius pirmosios instancijos teisme R.

Ž. neturėjo galimybės ir pakankamai laiko atskirsti ir teikti įrodymus, paneigiančius šiuo argumentus. Pasak R. Ž., apeliacinės instancijos teisme priėmus apeliantės teikiamus naujus rašytinius įrodymus ir vertinant naujas aplinkybes, bus pažeidžiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir R. Ž. teisė teikti atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais atsakovo argumentais. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Pareiškėja prie atskirojo skundo, grįsdama atskirajame skunde naujai nurodytas aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi pirmos instancijos teisme, pateikė naujus rašytinius įrodymus, nurodydama, kad šių įrodymų negalėjo pateikti teismui anksčiau dėl to, kad po vyro mirties ji negalėjo šių įrodymų gauti. Pareiškėjos sutuoktinis A. G. mirė 2013 m. kovo 27 d., todėl D. G. turėjo trejus metus gauti visus reikiamus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma naujų įrodymų yra 2012 metų, todėl nuo jų atsiradimo yra praėję dar daugiau laiko.

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, kuriuo reglamentuojamos Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ .

Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti.Nurodyto pagrindu laikytina, kad apeliantė turėjo galimybę nurodyti faktines pareiškimo aplinkybes ir pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, kad jie būtų įvertinti bylos nagrinėjimo metu, todėl naujus įrodymus atsisakytina priimti, atitinkamai atsisakant vertinti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 180 straipsnis, 302 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsniai)Dėl faktinių bylos aplinkybiųLietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis nustatyta, jog UAB „Baltic Medical Exchange“ įregistruota 2009 m. spalio 29 d.Nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2010 m. sausio 22 d.

UAB „Baltic Medical Exchange“ direktorės pareigas ėjo A. Š.; nuo 2010 m. sausio 29 d. iki 2013 m. sausio 14 d. direktoriumi buvo R. Ž.. Nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2010 m. sausio 29 d. UAB „Baltic Medical Exchange“ akcininkas buvo A. Z., duomenys apie vėlesnius akcininkus juridinių asmenų registre neįregistruoti, tačiau iš byloje pateiktų visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų matyti, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ akcininkais buvo UAB „Rampini“ (24 proc.), R.

Ž. (24 proc.), A. G. (24 proc.) ir D. T. H. (28 proc.).16. UAB „DH Medical“ juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. birželio 11 d., jos vadovu nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo A. U.; nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. – A. Š.; nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. – D. T. H.. Taip pat nustatyta, jog nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. UAB „DH Medical“ veikė valdyba, kurios nariai buvo A.

U., R. Ž. (valdybos pirmininkas) ir L. U..

17. UAB „Hancox&Co“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Cukė“) įregistruota 2011 m. gruodžio 6 d.; nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. direktoriumi buvo R. Ž.; nuo 2014 m. balandžio 16 d. direktore išrinkta J. S.; nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. akcininkas buvo D. T. H., o nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. balandžio 16 d. – J. V..18. 2012 m. gruodžio 20 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi UAB „Baltic Medical Exchange“ iškelta bankroto byla (toliau – „BME“ ir/ar atsakovė).

Dėl įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu ir teismo pareigos taikyti tinkamÄ Ä¯statymo redakcijÄ Vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Ä®statymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės vieÅ¡patavimo principas, teisinės valstybės elementas. Å is teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sÄ lyga.

Ä®statymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikÅ¡mė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po Å¡ių įstatymų įsigaliojimo. Taigi, esant neaiÅ¡kumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, bÅ«tina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laikÄ , taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laikÄ ir klausimÄ spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006).Apeliantė tiek atskirojo skundo, tiek pareiÅ¡kimo pozicijÄ , kad R.

Ž. atsiskaitymus vykdė pažeisdamas teisės aktuose nustatytÄ mokėjimų pinigais eiliÅ¡kumÄ , dėl ko pažeidė kreditorių interesus, grindžia CK 6.9301 straipsniu, reglamentuojančiu atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d. Tiek atsakovės bankroto administratorė, tiek R. Ž. atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad ginčo situacijai nei minėta teisės norma, nei Ä®BÄ® 20 straipsnis negali bÅ«ti taikomi, kadangi įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d., kai tuo tarpu UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto byla iÅ¡kelta 2012 m. rugsėjo 17 d., todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai vadovavosi ĮBÄ® 20 straipsnio, nustatančio tyčinio bankroto požymius, redakcija, kuri atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu negaliojo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas bylas, turi ex officio (pagal pareigas) taikyti tinkamÄ Ä¯statymo redakcijÄ , prieÅ¡ingu atveju gali bÅ«ti pažeistas teisės principas, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas Å¡iÄ bylÄ ir vadovaudamasis Ä®BÄ® 20 straipsnio, reglamentuojančio tyčinio bankroto požymius, redakcija, įsigaliojusia nuo 2013 m. spalio 1 d., iÅ¡ esmės pripažino, kad Å¡i norma yra materialioji teisės norma, todėl ji neturi atgalinio veikimo.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pačiame Ä®BÄ® (2013 m. balandžio 18 d.

įstatymas Nr. XII-237, ĮBĮ redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.) nurodyta, jog ši redakcija taikoma vykdant bankroto procesus, pradėtus iki įstatymo Nr. XII-237 įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.

Taigi įstatymų leidėjas expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais; tiesiogiai) pažymėjo, kad nurodyta įstatymo redakcija taikoma toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino proceso ir materialiosios teisės normų, esančių Ä®BÄ®, atskyrimÄ , nes priklausomai nuo to, ar konkreti norma priskirtina proceso ar materialiajai teisei, bus taikoma atitinkamai vėlesnė ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu galiojusi Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcija.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkamos Ä®BÄ® redakcijos taikymas nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai.

Iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcija nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, todėl jie buvo palikti formuoti teismų praktikai. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Ä®BÄ® 20 straipsnyje nustatyti įstatymo leidėjo tyčinio bankroto kriterijai yra iÅ¡ esmės susisteminti pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nors kreditorė pareiÅ¡kime remiasi bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo metu negaliojusia Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcija, tačiau tai nesudaro pagrindo nevertinti jos nurodytų aplinkybių, juolab, kad teisės normų taikymas priskirtas teismo diskrecijai.

Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Baltic Medical Exchange“ tyčinį bankrotÄ Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nuo 2013 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai.

Teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Kasacinis teismas, iki 2013 m. spalio 1 d. galiojant Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcijai formuodamas teismų praktikÄ tyčinio bankroto bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , skundžiama nutartimi nepripažino UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto tyčiniu.

Apeliantė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tyčinį bankrotÄ , netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sÄ moningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudÄ , nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas.

Ä®monės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiÅ¡kai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).Taigi pripažįstant bankrotÄ tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas.

Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. B2-5369-115/2012 spręsdamas dėl UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatė, kad pagal 2012 m. liepos 27 d. balanso duomenis įmonės trumpalaikis turtas sudaro 626 069 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 523 569 Lt, įmonė patyrė 444 281 Lt nuostolių, o 2011 finansiniais metais – 1 155 322 Lt nuostolių. Taip pat teismas nustatė, kad įmonė neatsiskaito su darbuotojais. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Baltic Medical Exchange“ yra nemoki.

Byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis buvęs įmonės vadovas R. Ž. pripažįsta, kad įmonės veikla buvo finansuojama akcininkų paskolomis,, kurios sudarė didžiÄ jÄ dalį įmonės apyvartinių lėšų, kad įmonė jau 2010 metais turėjo mokumo problemų. Pagal byloje esantį 2011 metų balansÄ , įmonė turėjo turto už 1 105 333 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 892 542 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ jau 2011 metais buvo faktinio nemokumo bÅ«senoje.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-641-115/2013 patvirtino BUAB „Baltic Medical Exchange“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų 1 538 540,10 Lt reikalavimus, iÅ¡ kurių 140 463,96 Lt pirmos eilės, 90 910,49 Lt antros eilės ir 1 307 165,65 Lt trečios eilės kreditorių reikalavimų. Vėlesnėmis nutartimis kreditorių sÄ raÅ¡as buvo tikslinamas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ tyčinio įmonės bankroto konstatavimui nereikalaujama nustatyti sistemingus nevienkartinius įmonės valdymo organų neteisėtus veiksmus, o pakanka nustatyti bent vienÄ aplinkybę, dėl kurios kilo įmonės bankrotas. Tai gali bÅ«ti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste.Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus.

Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).

Bendrovės savininkai (dalyviai) turi pareigÄ domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014). Vertinant įrodymus tokio pobÅ«džio bylose, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtakÄ bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumÄ , atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusiÄ situacijÄ bendrovėje, sandorio Å¡alių ryÅ¡ius, sandorių ekonominį pagrįstumÄ ir pan., nes tai reikÅ¡minga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais įvykdymo.IÅ¡ byloje esančių duomenų ir apeliantės nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ vadovai bei akcininkai, įmonei tapus faktiÅ¡kai nemokiai, nesilaikė fiduciarinių pareigų įmonės kreditoriams.

Netinkamas UAB „Baltic Medical Exchange“ valdymas nulėmė įmonės nemokumÄ ir negalėjimÄ atsiskaityti su įmonės kreditoriais, o tai yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu.Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su akcininkų sprendimo didinti įmonės įstatinį kapitalÄ nuostoliams padengti nevykdymu, ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, keturÅ¡alį susitarimÄ , sukėlusį įmonei žalos. 2012 m. vasario 20 d.

įvyko UAB „Baltic Medical Exchange“ akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nutarta, 2011 metais atsiradusias skolas ir kitus įsipareigojimus, tame tarpe trumpalaikes skolas akcininkams, dengti iÅ¡ 2012 metų pajamų; nepasikeitus įmonės finansinei situacijai iki 2012 m. birželio 25 dienos akcininkų susirinkimo didinti įmonės įstatinį kapitalÄ arba skolinti; akcininkai privalo 2011 metų nuostolį dengti iÅ¡ akcininkų lėšų; nuostolis dengiamas papildomais akcininkų įnaÅ¡ais didinant įstatinį kapitalÄ , proporcingai turimų akcijų skaičiui; nepadidinus įstatinio kapitalo, t. y. nepadengus nuostolių už 2011 metus, svarstyti klausimÄ dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir įmonės vadovo veiklos, t. y. kreiptis į ekonominę policijÄ dėl įmonės lėšų iššvaistymo. 2012 m. birželio 25 d. akcininkų susirinkimas nebuvo suÅ¡auktas, įmonės nuostolių papildomais įnaÅ¡ais didinant įstatinį kapitalÄ akcininkai nepadengė.

PrieÅ¡ingai, du akcininkai – A. G. ir UAB „Rampini“, inicijavo turimų atsakovės akcijų pardavimÄ . Apeliantė kėlė klausimÄ dėl 2012 m. birželio 25 d. keturÅ¡alio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos įtakos atsakovės galimybei atsiskaityti su darbuotojais ir nurodė, kad Å¡iuo susitarimu buvo nepagrįstai suteikta pirmumo teisė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ vienam iÅ¡ kreditorių – UAB „Rampini“. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių pareiÅ¡kėjos argumentų nepripažino įrodančiais, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.

Su tokia teismo pozicija sutikti nėra pagrindo.Susitarimas dėl tarpusavio užskaitos savaime nėra neteisėtas sandoris, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovės vienarūšių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo sandoris turi bÅ«ti vertinamas konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste. Byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad buvo bÅ«tina ir pagrįsta sudaryti faktiÅ¡kai nemokios UAB „Baltic Medical Exchange“ skolų įskaitymo sutartį, taip pat kad Å¡ia sutartimi buvo siekta iÅ¡saugoti ir (ar) plėtoti verslÄ , patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus ar pan.

Tokio sandorio ekonominis naudingumas tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, ypač įvertinus asmenį, kurio įsipareigojimai atsakovei buvo sumažinti, t. y. atsiskaityta su vienu kreditoriumi UAB „Rampini“, kuris buvo vienas iš atsakovės akcininkų, kelia itin pagrįstų abejonių. Bylos duomenys liudija, kad šio sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo virš dviejų milijonų litų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, tarpe jų ir kreditoriams, kurių reikalavimai susiję su darbo teisiniais santykiais.

Aptariamo sandorio sudarymo nustatytomis aplinkybėmis nepateisina 2011 m. sausio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas prioritetine tvarka grÄ Å¾inti trumpalaikes paskolas įmonėms tarpe jų ir UAB „Rampini“. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad toks sandoris atitiko tuometinius įmonės interesus ir verslo rizikÄ . Todėl spręstina, kad keturÅ¡aliu susitarimu atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ , buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, jų galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos. 44 punkte nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-2568-506/2014 (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205-315/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-476-677/2015) atsakovės UAB „Baltic Medical Exchange“ vadovas R.

Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 208 straipsnio (skolininko nesÄ Å¾iningumas) 1 dalį, kuri pasireiÅ¡kė aptariamo keturÅ¡alio susitarimo sudarymu tuo metu, kai įmonė, neturėdama ilgalaikio turto, o turėdama 98 kreditorius ir pradelstų įsipareigojimų, susitarimo pagrindu vienai iÅ¡ akcininkių – UAB „Rampini“, perdavė beveik visÄ Ä¯monės turtÄ (prekes) ir dėl to bendrovės veiklÄ nutraukė, o teismas iÅ¡kėlė jai bankroto bylÄ .

Kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovės vadovo R. Ž. veiksmai po 2012 m. vasario 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo buvo piktavaliÅ¡ki, atlikti sÄ moningai kenkiant kreditorių interesams, padaryti dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, o nenulemti ekonominio bÅ«tinumo ir siekio apsaugoti kreditorių ir įmonės interesus. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių vertinimo pirmosios instancijos teismas neatliko, nors apie ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėja buvo nurodžiusi, o atsakovės bankroto administratorius buvo iÅ¡dėstęs savo pozicijÄ dėl baudžiamojoje byloje priimtos kasacinio teismo nutarties reikÅ¡mės, sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ .Minėtoje baudžiamojoje byloje atsakovės vadovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , tačiau kasacinio teismo iÅ¡teisintas, nesant jo veikoje apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties.

Teisėjų kolegija sprendė, kad įvertinus visumÄ bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nėra neabejotinai nustatyta, kad R. Ž., netinkamai įformindamas atliekamas Å«kines operacijas ir taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, kurÄ sunaudojo ne bendrovės UAB ,,Baltic Medical Exhange“ reikmėms. Tokios iÅ¡teisinimo aplinkybės neeliminuoja pagrindo civilinėje byloje, kurioje sprendžiama dėl įmonės tyčinio bankroto, pripažinti, kad įmonėje finansinė atskaitomybė buvo vedama netinkamai.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodoma, kad R.

Ž. vadovavimo laikotarpiu įmonė nebuvo privesta prie bankroto. Å iuo aspektu pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iÅ¡ kaltų asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ â€“ turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiÅ¡kia, jog visi apeliantės nurodyti įmonės vadovo ir (ar) akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Ä®monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuosekliÄ eigÄ , kurių sistema objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimÄ (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams ir pan.), pripažinus bankrotÄ tyčiniu, turi bankroto administratorius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis).Dėl bylos procesinės baigtiesRemiantis nurodytais teisiniais argumentais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiÅ¡kimas atmestas, dėl netinkamo įrodymų vertinimo, lėmusio neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , panaikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – atsakovės bankrotas pripažintinas tyčiniu (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų atskirojo skundo argumentųEsant tokiai bylos baigčiai, kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl plačiau neanalizuotini.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Trečiasis asmuo R.

Ž. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato pagalbos iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismui priėmus trečiajam asmeniui nepalankų procesinį sprendimÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir iÅ¡spęsti klausimÄ iÅ¡ esmės – uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Medical Exchange“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti prokurorui ir Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Teisėja                                                                                                                      Danutė Gasiūnienė