5b972c75-ad69-4e3a-8928-2b3fcf33e09a · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-32-1069/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00599-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.4.4.3. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 15 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėja Lina Nainienė, sekretoriaujant Redai Vingienei ir Dovilei Benediktavičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei G. S. ir jos atstovei advokatei I. G., atsakovui V. S. ir jo atstovei advokatei Vidai Å eikienei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei – Daliai Drungelienei, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

S. ieÅ¡kinį atsakovui V.S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, iÅ¡laikymo jam priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei atsakovo V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovei G. S., dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, ir nepilnamečio sÅ«naus bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė :

I. IeÅ¡kovės reikalavimai ir argumentai 1. ieÅ¡kovė G. S. 2018-04-03 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, patikslinusi jo reikalavimus, prašė:

1) nutraukti ieÅ¡kovės jos ir atsakovo V. S. (duomenys neskelbtini) Å ilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotÄ (įraÅ¡o Nr.

27) santuokÄ , konstatuojant atsakovo kaltę;

2) nepilnamečio sÅ«naus G. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui G. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę;

4) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini);

5) nustatyti atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ :

1. Nuo 2019-01-01 iki sÅ«nui sukaks ketveri metai atsakovas turi teisę pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 18 val.

2. Nuo 2019-01-01 iki sÅ«naus pilnametystės atsakovas turi teisę pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ trečiadienį nuo 18 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip iki 19 val.

3. Kai sÅ«nui sukaks ketveri metai, iki jo pilnametystės, atsakovas turi teisę pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 11 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ , t. y. sekmadienį iki 14 val.

4. Atsakovas turi teisę per sÅ«naus gimimo dienÄ , t. y. gegužės 27 d. pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 17 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 18 val.

5. Atsakovas turi teisę 2018 m. per savo gimimo dienÄ , t. y. rugpjūčio mėn. 16 d. bendrauti su sÅ«numi sÅ«naus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 12 val.

6. Atsakovas turi. teisę nuo 2019 m. per savo gimimo dienÄ , t. y. rugpjūčio mėn. 16 d. pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 16 val.

7. Atsakovas kiekvienais metais per Tėvo dienÄ - pirmÄ birželio sekmadienį pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 16 val. 8. 2018 m. Å v. Kalėdų pirmÄ dienÄ , t. y. gruodžio 25 d. atsakovas turi teisę bendrauti su sÅ«numi sÅ«naus gyvenamojoje vietoje nuo 15 val. iki 17 val. 9. 2019 m. Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ , t. y. gruodžio 26 d. atsakovas turi teisę pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 12 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 18 val.

10. Nuo 2020 m. kiekvienais poriniais metais atsakovas turi teisę Å v. Kūčių dienÄ , t. y. gruodžio 24 d. pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 17 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ , t. y., gruodžio 25 d. iki 13 val.

11. Nuo 2020 m. kiekvienais neporiniais metais atsakovas turi teisę pirmÄ Å v. Kalėdų dienÄ , t. y. gruodžio 25 d. pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 13 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ , t. y. gruodžio 26 d. iki 13 val.

12. Nuo 2020 m. kiekvienais poriniais metais atsakovas turi teisę pirmÄ Å v. Velykų dienÄ , pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 13 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ iki 13 val.

13. Atsakovui bÅ«nant su sÅ«numi, atsakovas turi sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovei bet kuriuo metu telefonu, internetinio ryÅ¡io pagalba pasikalbėti su vaiku ir įsitikinti, ar jam viskas gerai, ar jis yra saugus.

14. Atsakovas turi teisę su sÅ«numi, pastarajam pageidaujam, bendrauti telefonu, internetinio ryÅ¡io pagalba kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį bei penktadienį nuo 19.30 val. iki 20 val. bei netrukdomai sÅ«nų lankyti visose jo ugdymo, gydymo įstaigose.

15. Kiekvienais metais pirmÄ gegužės sekmadienį bei mamos gimimo dienÄ , t. y. kovo 24 d., sÅ«nus praleidžia su mama (G. S.), nepriklausomai, ar Å¡i diena yra skirta sÅ«naus bendravimui su tėvu.

16. Jeigu atsakovas negali laiku paimti sÅ«nų, jis apie tai privalo informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ tris valandas, o atsakovui vėluojant paimti sÅ«nų daugiau kaip vienÄ valandÄ , ieÅ¡kovė turi teisę laikÄ leisti su sÅ«numi savo nuožiÅ«ra.

17. IeÅ¡kovė ir atsakovas privalo nedelsiant vienas kitÄ informuoti apie jų pasikeitusius gyvenamosios vietos adresus, telefono numerius, elektroninio paÅ¡to adresus, „Skype“ programos adresus ir jų pasikeitimus, o taip pat nedelsiant informuoti vienas kitÄ apie rimtus sÅ«naus sveikatos sutrikimus (kuomet sÅ«nus stacionarizuojamas ligoninėje).

18. Ieškovė ir atsakovas turi teisę raštu susitarti tarpusavyje dėl kito atsakovo bendravimo su sūnumi laiko, atsižvelgdami j vaiko poreikius.

19. Ieškovei ir atsakovui susitarus, ieškovė turi teisę būti kartu su sūnumi, kai šis bendrauja su atsakovu.

20. Šios bendravimo tvarkos punktai Nr. 1-3 atsakovui netaikomi, jei tuo metu yra šventinės dienos (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, Motinos diena, ieškoves gimimo diena);

6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 1-5, 104-106).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis vartojo psichologinį ir net fizini smurtÄ , vakarais, matant vaikui, vienas vartojo alkoholį ir tokiu bÅ«du pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Po gimdymo dėl sepsio esant sunkiai ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klei, atsakovas vartojo psichologinį smurtÄ , nepadėjo rÅ«pintis vaiku, keikė necenzÅ«riniais žodžiais, neleido pasilikti ieÅ¡kovės mamai, kad Å¡i padėtų po gimdymo prižiÅ«rėti vaikÄ , dėl ko buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, po kurių apsilankymo ieÅ¡kovei buvo leista iÅ¡vykti su sÅ«numi pas mamÄ .

Sustiprėjusi ir norėdama iÅ¡saugoti santuokÄ , tikėdamasi, kad atsakovas pasikeis ir visi trys galės kartu gyventi, ieÅ¡kovė grįžo pas atsakovÄ , tačiau situacija nepagerėjo. Atsakovas kaltino, kad per ieÅ¡kovę su vaiku iÅ¡leidžia daug pinigų, reikalaudavo jam pateikti visus pirkimo kvitus. Be to, jis nuolat žemindavo ieÅ¡kovę, pykdavo ant jos dėl sugedusio automobilio. Laukiantis vaiko, jis net maisto nenueidavo nupirkti į parduotuvę, visiÅ¡kai nepaisė jos norų. Santuokos metu atsakovas nuolat žemindavo ieÅ¡kovę.

Žinodamas, kad ieÅ¡kovė nesupranta rusų kalbos, nuolat žiÅ«rėdavo laidas, filmus per rusiÅ¡kus kanalus, neleisdamas žiÅ«rėti tai, ko nori ji. Nepaisė jokių jos poreikių. IeÅ¡kovė negalėdavo niekur iÅ¡vykti be atsakovo leidimo. Siekdama iÅ¡saugoti santuokÄ ieÅ¡kovė ne kartÄ atsakovui siÅ«lė eiti pas Å¡eimos psichologÄ , tačiau jis atsisakydavo, teigdamas, jog jis nėra psichinis ligonis. Dėl nuolatinio atsakovo teroro ir baimės ieÅ¡kovė yra iÅ¡sekusi ir sublogusi. Atsakovas kelia konfliktus ir įžeidinėja ieÅ¡kovę girdint vaikui, todėl mano, jog kartu gyventi jau nebeįmanoma, ir siekiant apsaugoti vaiko interesus bÅ«tina santuokÄ nutraukti.

3. Be to, ieškovė kategoriškai nesutiko su atsakovo prašymu iki vaikui sueis 3 metai, išsivežti jį su nakvyne ir savo atsiliepime (t. 2, el. b. l. 13-16) nurodė, kad sūnus nepažįsta tėvo tėvų (senelių), todėl vaikas jausis blogai nuvežtas pas nepažįstamus žmones. Atsakovas nededa pastangų, kad jo tėvai susipažintų ir pratintųsi prie savo vaikaičio. Vaikas dar nebuvo išvykęs vienas su atsakovu, kuriam sudėtinga pačiam pasirūpinti vaiku, kadangi trūksta žinių apie vaiko amžiaus ypatumus.

Vaikas yra labai jauno amžiaus ir ypatingai prisirišęs prie mamos, todėl yra tikslinga nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį. Nuo 2018-08-29 nutarties, kuria nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo bendravimo su sÅ«numi laikina tvarka, priėmimo atsakovas tik vienÄ kartÄ (2018-10-06) buvo iÅ¡sivežęs sÅ«nų, tačiau atsakovas neužtikrino, kad vaikas bÅ«tų laiku nuvedamas į tualetÄ . Vaikui yra bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis (atsakovas vaikÄ su nakvyne galėtų iÅ¡sivežtų tik, kai sÅ«nui sukaks ketveri metai).

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas negali tokio mažo vaiko pasiimti su nakvyne, jis neturi jokių įgÅ«džių vaiko priežiÅ«ros srityje, nemoka gaminti maisto, nesugeba suprasti ir įvertinti vaiko poreikių, nesupranta jo savitos kalbos, nepasodina ant puoduko. Vaikas pasilikdamas su tėvu jaučiasi nesaugus, nenori iÅ¡važiuoti su juo, o atsakovas nerodo iniciatyvos pats aprengti vaikÄ kalbinti jį. Dar daugiau, ieÅ¡kovei net nežinant vaikas buvo nuvežtas susitikti su atsakovo tėvu, kur buvo ir jam nepažįstamų žmonių, sukurta vaikui nesaugi aplinka – kÅ«renama ugnis (laužas).

5. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad ginčo Å¡alių santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl atsakovo kaltės (tai įrodyta ieÅ¡kovės bei liudytojų parodymais, susiraÅ¡inėjimo iÅ¡traukomis, psichologės pateiktomis iÅ¡vadomis), atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ , žemino jÄ , visapusiÅ¡kai kontroliavo, neatsakingai vartojo alkoholį. Dėl tų pačių aplinkybių dėl kurių nutrÅ«ko Å¡alių santuoka, leisti atsakovui maksimaliai bendrauti su vaiku yra nesaugu ir galimai pažeistų vaiko interesus. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos papildomai nurodė, kad nuo vaiko 4 iki 5 metų amžiaus imtinai atostogos su tėvu turėtų bÅ«ti leidžiamos:

1) nuo birželio 25 d. 12 val. iki birželio 30 d. 12 val.;

2) nuo liepos 22 d. 12 val. iki liepos 27 d. 12 val.;

3) nuo rugpjūčio 19 d. 12 val. iki rugpjūčio 24 d. 12 val., o nuo 6 metų amžiaus:

1) nuo birželio 25 d. 12 val., iki liepos 5 d. 12 val., 2) nuo rugpjūčio 19 d. 12 val. iki rugpjūčio 29 d. 12 val. II. Atsakovo procesinė pozicija 6. Atsakovas, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė teismo:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės;

2) nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ :

1) Iki tol, kol vaikui sueis treji metai:

a) Atsakovas bendraus su vaiku kiekvieno mėnesio trečios savaitės antradienį ir trečiadienį, nuo antradienio 9 val. iki trečiadienio 18 val., paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir jį grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Susitikimo metu V. S. užtikrins vaiko dienos rėžimo, t. y. pietų ir nakties miego, laikymÄ si;

b) Atsakovas bendraus su vaiku paskutines septynias kiekvieno mėnesio, iÅ¡skyrus gruodžio mėnesį, dienas nepertraukiamai nuo kiekvieno mėnesio 23 d. 9 val. iki 30 d. 18 val., paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

c) Per Å v. Kalėdas ir Naujuosius metus atsakovas bendraus su vaiku nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki sausio l d. 17 val., paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

d) Atsakovas ne mažiau kaip 4 kartus per savaitę iki 20 min. bendraus su sūnumi (duomenys neskelbtini) naudojantis telefono ar interneto ryšiu (programa „Skype“ ar pan.). Bendravimo laikas (diena ir valanda) derinamas tėvų susitarimu SMS žinute ar elektroniniu paštu kiekvienos savaitės sekmadienį, atsižvelgiant į sūnaus dienotvarkę.

2) Kai sūnui sukaks treji metai iki jo šešerių metų:

a) Kiekvieno mėnesio antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 18 val. tėvas bendraus su vaiku nepertraukiamai tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje, paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir jį grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ ;

b) Atsakovas bendraus su vaiku paskutines septynias kiekvieno mėnesio dienas nepertraukiamai nuo kiekvieno mėnesio 23 d. 9 val. iki 30 d. 18 val., paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

c) Atsakovas ne mažiau kaip 4 kartus per savaitę iki 20 min. bendraus su sūnumi (duomenys neskelbtini) naudojantis telefono ar interneto ryšiu (programa „Skype“ ar pan.), Bendravimo diena ir laikas derinamas tėvų susitarimu SMS žinute ar elektroniniu paštu kiekvienos savaitės sekmadienį, atsižvelgiant į sūnaus dienotvarkę;

d) Vaiko vasaros atostogų metu atsakovas galės pasiimti vaikÄ kasmet vienam mėnesiui - nuo rugpjūčio 1 d. l0 val. iki rugpjūčio 31 d. 18 val. ir bÅ«ti su juo savo gyvenamojoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje, paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir po atostogų grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ . IeÅ¡kovė galės kasdien neribotai bendrauti su sÅ«numi (duomenys neskelbtini) naudojantis telefono ar interneto ryÅ¡iu (programa „Skype“ ar pan.). Atostogų su vaiku metu atsakovas suteiks ieÅ¡kovei informacijÄ apie vaiko sveikatÄ , jo buvimo vietÄ , planuojamus užsiėmimus;

f) Nelyginiais (2019 ir 2021) metais Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 10 val., o lyginiais metais - nuo gruodžio 26 d. iki kitų metų sausio l d. 17 val. sÅ«nus praleis su tėvu jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje. Tėvas paims vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grÄ Å¾ins į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ ;

g) Å v. Velykas nelyginiais (2019 ir 2021) metais sÅ«nus praleis su tėvu V. S., kuris paims sÅ«nų Å¡eÅ¡tadienį prieÅ¡ Å v. Velykas 12 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir jį grÄ Å¾ins antrÄ jÄ Velykų dienÄ 15 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ ;

h) Per vaiko gimtadienį - gegužės 27 d., kas antrus metus, pradedant nuo 2020 m., vaikas Å¡vęs kartu su atsakovu, kuris paims vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ins į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ kitos dienos l0 val. Tokiu atveju vaiko mama gali atvykti ir dalyvauti vaiko gimtadienyje, o kai gimtadienį organizuos ieÅ¡kovė, atsakovas turės teisę dalyvauti vaiko gimtadienyje;

i) Kasmet per Tėvo dienÄ - pirmÄ jį birželio sekmadienį pasiims sÅ«nų 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir parveÅ¡ į namus ar kitÄ tėvų sutartÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 18 val.;

j) Jei vaiko paėmimas ir grÄ Å¾inimas tėvų susitarimu vyks ne vaiko gyvenamojoje vietoje, o kitoje vietoje, vaiko mama ne vėliau, kaip prieÅ¡ 1 dienÄ SMS žinute ar elektroniniu paÅ¡tu privalo informuoti atsakovÄ apie tÄ konkrečiÄ vietÄ 3) Tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kai vaikas bus vyresnis nei 6 metų (iki jo pilnametystės):

a) Kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. tėvas bendraus su vaiku nepertraukiamai tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje, paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir jÄ grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ ;

b) Vasaros atostogų metu tėvas su sÅ«numi (duomenys neskelbtini) bendraus kasmet nepertraukiamai visÄ rugpjūčio mėnesį arba 2 kartus po 2 savaites tėvo pasirinkimu, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ tėvų sutartos vietos pirmÄ atostogų dienÄ 12 val. ir jį grÄ Å¾indamas paskutinę atostogų su vaiku dienÄ 15 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ . Apie savo pasirinkimÄ atostogauti su vaiku 2 kartus po 2 savaites ir konkretų tokių atostogų laikÄ turi praneÅ¡ti vaiko motinai ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki numatomų atostogų su vaiku pradžios; c)Per žiemos atostogas su vaiku bendraus 1 savaitę: lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 30 d. 15 val., o nelyginiais metais - nuo gruodžio 30 d. 12 val. iki sausio 5 d. 15 val. (imtinai), paimdamas iÅ¡ vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos bei grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ ;

d) Å v. Velykas kiekvienais nelyginiais metais sÅ«nus praleis su tėvu V. S., kuris paims sÅ«nų Å¡eÅ¡tadienį prieÅ¡ Å v. Velykas 12 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir jį grÄ Å¾ins antrÄ jÄ Velykų dienÄ 15 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ ar kitÄ sutartÄ vietÄ ;

f) Vaiko gimtadienį - gegužės 27 d., lyginiais metais, tėvas Å¡vęs kartu su sÅ«numi (duomenys neskelbtini), paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos tos dienos 15 val. ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19 val. Tokiu atveju vaiko mama gali atvykti ir dalyvauti vaiko gimtadienyje, o kai gimtadienį organizuos ieÅ¡kovė, atsakovas turės teisę dalyvauti vaiko gimtadienyje;

g) Atsakovas kiekvienais metais per Tėvo dienÄ (pirmÄ birželio sekmadienį) pasiims vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos l0 val. ir parveÅ¡ atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 18 val..

4. Jei sÅ«nus prieÅ¡ Å¡ioje tvarkoje nustatytÄ susitikimÄ suserga, ieÅ¡kovė privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 dienÄ , apie tai informuoti atsakovÄ elektroniniu paÅ¡tu ar SMS žinute. Tokiu atveju vaiko mama privalės pateikti ligÄ patvirtinantį medicininį dokumentÄ ir sudaryti sÄ lygas atsakovui aplankyti sergantį vaikÄ .

5. Atsakovas, negalėdamas atvykti šioje tvarkoje nustatytu laiku pasimatyti su vaiku, privalo apie tai raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš tris valandas iki numatyto susitikimo.

6) IeÅ¡kovė įpareigotina informuoti atsakovÄ raÅ¡tu (SMS arba elektroniniu paÅ¡tu) apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimÄ Lietuvoje ne vėliau kaip prieÅ¡ 20 dienų nuo faktinio pakeitimo dienos, nurodydama tikslų vaiko gyvenamosios vietos adresÄ . Tokiu atveju iki vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turi bÅ«ti suderinta nauja vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

7) IÅ¡vykti su vaiku gyventi į užsienį ieÅ¡kovė galės tik gavusi raÅ¡ytinį vaiko tėvo sutikimÄ ir suderinusi su vaiko tėvu jo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimÄ .

8) Jei ieÅ¡kovė vyks su vaiku atostogauti į užsienį, ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų ji privalės raÅ¡tu (SMS ar elektroniniu paÅ¡tu) nurodyti konkrečiÄ Å¡alį, vietÄ , laikÄ ir kelionės tikslÄ bei transporto priemonę, kuria vykstama.

9) Atsakovas privalo informuoti vaiko motinÄ raÅ¡tu (SMS arba elektroniniu paÅ¡tu) apie numatomÄ jo iÅ¡vykimÄ atostogų metu su vaiku į užsienį, nurodant konkrečiÄ Å¡alį, vietÄ , laikÄ (nuo kada iki kada), kelionės tikslÄ bei transporto priemonę, kuria vykstama. Vaiko motina ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų privalo perduoti atsakovui vaiko asmens dokumentÄ .

10. IeÅ¡kovė privalo informuoti atsakovÄ raÅ¡tu (SMS arba elektroniniu paÅ¡tu) apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimÄ Lietuvoje ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį, nurodydama tikslų vaiko gyvenamosios vietos adresÄ . Tokiu atveju iki vaiko gyvenamosios vietos faktinio pakeitimo ieÅ¡kovė turi inicijuoti vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimÄ . 11 Vaiko tėvui pareikalavus, ieÅ¡kovė privalo ne vėliau kaip per dvi savaites suteikti jam informacijÄ apie vaiko sveikatÄ , jo pasiekimus mokykloje ir užklasinėje veikloje bei praneÅ¡ti apie vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimus ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku. Informacija atsakovui turi bÅ«ti perduodama elektroniniu paÅ¡tu, SMS žinutėmis ar internetinėmis bendravimo priemonėmis;

3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 54-65, t.

2. el. b. l. 154-158).

7. Atsakovas nurodė, kad nepažeidė savo kaip sutuoktinio pareigų. ŽiÅ«rėjimas ieÅ¡kovei nepatinkančių televizijos kanalų ar rÅ«pinimasis iÅ¡leidžiamais Å¡eimoje pinigais, kaip ir rÅ«pinimasis pačia ieÅ¡kove, noras žinoti, kur ji eina ir, kada grįš, nepažeidžia atsakovo, kaip sutuoktinio pareigų. Nesusipratimai kildavo dėl to, jog ieÅ¡kovė leisdavo laikÄ su draugėmis, o sÅ«nų atsakovui parodydavo tik minutei arba iÅ¡ viso nerodydavo. IeÅ¡kovė, sužinojusi apie atsakomybę už melagingÄ praneÅ¡imÄ policijai, jokio pareiÅ¡kimo policijai neparašė.

Be to, ir pati ieÅ¡kovė nėra abstinentė, tačiau atsakovo butelio alaus iÅ¡gėrimÄ namuose vertina, kaip jo alkoholizmÄ . IeÅ¡kovė labai daug rÅ«ko. PrieÅ¡ ieÅ¡kovės gimdymÄ atsakovas visÄ mėnesį buvo namuose, nedirbo, norėdamas jai padėti. Po gimdymo, ieÅ¡kovei gulint ligoninėje, atsakovas kiekvienÄ dienÄ važiuodavo pas jÄ ir bÅ«davo iki iÅ¡naktų. IeÅ¡kovė yra labai priklausoma nuo savo mamos, daug bendrauja su savo seserimi, kurios jai daro neigiamÄ Ä¯takÄ , nuteikinėja prieÅ¡ jį.

IeÅ¡kovė sublogo ne nuo atsakovo teroro, o dėl dietų laikymosi. Nuo vaiko gimimo ieÅ¡kovė neleidžia sÅ«nui miegoti jo lovelėje, o tik su ja, todėl Å¡alys miega skirtinguose kambariuose, kas verčia atsakovÄ galvoti apie ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę.

8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad ginčo byloje nėra dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ir dėl turto, kurio nėra. Ginčas kyla dėl santuokos iÅ¡irimo kaltės ir bendravimo su vaiku tvarkos. Nei viena iÅ¡ Å¡alių nepageidauja iÅ¡saugoti Å¡eimos, jau metus nebegyvena kartu. Dėl santuokos nutrÅ«kimo matyti, kad yra visiÅ¡kas Å¡alių nesusikalbėjimas, interesų ir požiÅ«rių nesutapimas, todėl Å¡ios aplinkybės bei tai, kad santuokÄ sudaryti paskatino vaikelio gimimas, liudija santuokos nutrÅ«kimÄ dėl abiejų kaltės. Atsakovė nepagrįstai savinasi vaikÄ , nepagrįstai teigia, kad tėvas nesugebės pasirÅ«pinti vaiku, nesugebės užtikrinti jo poreikių.

Teismui pateikta psichologės suraÅ¡yta psichologinių konsultacijų apibendrinta iÅ¡vada yra niekinė, kadangi paremta iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės žodinių pareiÅ¡kimų ir emocijų pagrindu. IeÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka nustato minimalų tėvo bendravimÄ su vaiku. Protingumo ir teisingumo principų neatitinka ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka, žinant, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o darbas užsienyje. Atsakovo pateikta bendravimo su vaiku tvarka yra suskirstyta į laikotarpį iki vaikui sueis 3 metai, nuo 3 metų iki 6 metų, t .y. iki paruoÅ¡iamojo ugdymo, ir nuo 6 iki pilnametystės. Mano, kad vaikui geriau bÅ«ti su tėvui, nei darželyje.

Be to, jau 3 metų vaikas turi turėti galimybę iÅ¡vykti kartu su tėvu į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su nakvyne (duomenys neskelbtini). Sutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka vasaros atostogų metu, tačiau mano, kad pirmas Å¡ios tvarkos etapas turėtų bÅ«ti taikomas nuo vaiko 3 metų iki 5 metų, o antras nuo 5 metų. Dėl vaiko bendravimo su tėvu didžiųjų metų Å¡venčių, vaiko gimtadienio metu, lieka prie patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos pozicijos.

Vaiko tėvai abu turi pareigÄ komunikuoti tarpusavyje, vienas kitÄ informuoti apie pasikeitusias aplinkybes apie negalėjimÄ bendrauti su vaiku, apie vaiko susirgimus. Dėl vaiko kelionių į užsienį turi bÅ«ti lygybė abiejų tėvų atžvilgiu, kad jei mama vaikÄ gali į užsienį iÅ¡sivežti nuo 5 metų, tai tėvui turi bÅ«ti suteiktos tokios pat galimybės. III. Liudytojų parodymai ir institucijos, teikiančios byloje iÅ¡vadÄ , iÅ¡vada 9. Liudytoja G. A. (ieÅ¡kovės sesuo) parodymuose, užfiksuotose notaro akivaizdoje, nurodė, kad laikotarpiu, kuomet jos sesuo (ieÅ¡kovė) pastojo, ji gyveno kartu su ja ir atsakovu Anglijoje.

Atsakovo reakcija sužinojus apie sesers nėštumÄ buvo neadekvati, jis pakėlė triukÅ¡mÄ , Å¡aukė, kaltino jÄ dėl nėštumo. VisÄ nėštumo laikotarpį atsakovas nesirÅ«pino G. S., jÄ užgauliojo, įžeidinėjo, žemino, neaprÅ«pindavo jos maistu. Sesuo nuolat verkdavo, buvo įsitempusi. Po santuokos sudarymo, atsakovas ir toliau liko abejingas vaiko gimimui, nepadėjo paruoÅ¡ti Klaipėdoje iÅ¡sinuomoto buto, sustatyti vaiko lovelės. Gimus vaikui sesers sveikatos bÅ«klė buvo labai sunki, ji buvo paguldyta į ligoninę, o ji su mama prižiÅ«rėjo naujagimį.

Atsakovas pats nesirÅ«pino vaikeliu ir kaltino sergančiÄ sutuoktinę, kad Å¡i negali rÅ«pintis vaikeliu. Seseriai grįžus iÅ¡ ligoninės atsakovas nenorėjo iÅ¡leisti jos su vaikeliu pas mamÄ , kuri padėtų jai tokiu sunkiu momentu, ir tik įsikiÅ¡us policijai ieÅ¡kovė su vaiku iÅ¡vyko pas mamÄ . Prasidėjus skyrybų procesui, atsakovo bendravimas su vaiku buvo retas, jis nesistengė jo auklėti, dažnai tiesiog bÅ«davo Å¡alia žaidžiančio vaiko, bet nebendraudavo su juo, juokėsi ir skatino vaikÄ neklausyti mamos, nesuvokė vaiko poreikių ir norų (t. 2, el. b. l. 187-191).

10. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. B. (ieÅ¡kovės teta) parodė, kad ieÅ¡kovė po gimdymo sukilus aukÅ¡tai kÅ«no temperatÅ«rai buvo paguldyta į ligoninę įtariant kraujo užkrėtimÄ . Nuvykusi aplankyti ieÅ¡kovės, ligoninės personalo ji buvo įspėta apie tai, kad po atsakovo apsilankymo pas pacientę, ieÅ¡kovės bÅ«klė suprastėja, ji bÅ«na nusiverkusi ir nusiminusi. Atėjus į palatÄ atsakovas stovėjo sunėręs rankas, o jos dukterėčia verkė ir papasakojo, kad sutuoktinis, nepaisydamas jos bÅ«klės, verčiÄ jÄ bÅ«ti su vaikeliu ligoninėje.

Be to, kai ji su dukterėčia buvo išvykusios (ir vaikelį palikusios ieškovės mamai) susilaukė iš atsakovo begalės SMS žinučių ir skambučių, nurodymų nedelsiant pasakyti, kur ir su kuo paliktas vaikas. Pažymėjo, kad atsakovui nustatytu laiku neatvykus pasiimti vaiko, ieškovė liko nepatogioje padėtyje, tėvui neatvykus, vaikas nusivilia. Gyvendama santuokoje su atsakovu ieškovė buvo nepaliaujamai kontroliuojama, žeminama, vadinama įvairiausiais epitetais, necenzūriniais žodžiais.

Santykiai su sutuoktiniu labai sumažino jos savivertę, įtakojo suprastėjusiÄ jos psichologinę bÅ«klę. Vaiko apsilankymas pas tėvÄ (atsakovę) su nakvyne padarytų žalos vaikui, atsakovas neturi jokios patirties auginant sÅ«nų, nesugeba juo pasirÅ«pinti. Vaikui žalinga, kad tėvas neturi pastovios bendravimo su vaiku vietos, kad jis nuolat sÅ«nų vežasi į skirtingas vietas.

11. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L., parodė asmeniÅ¡kai pažįstantis tiek savo sutuoktinės seserį – ieÅ¡kovę G. S., tiek jos sutuoktinį – atsakovÄ V. S.. Papasakojo, kad atsakovas naujametinio vakarėlio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pastÅ«mė savo dar tuometinę draugę (ieÅ¡kovę), be to, tuomet norėjo vairuoti automobilį iÅ¡gėręs. Dar iki skyrybų proceso pradžios A. L. padėjo ieÅ¡kovei iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jų bendrų namų Klaipėdoje, tuomet ieÅ¡kovė atrodė iÅ¡sekusi pasimetusi, pavargusi. Žinojo, kad jų Å¡eimoje nuolat vyko konfliktai, yra matęs ieÅ¡kovę verkiančiÄ iÅ¡gyvenančiÄ , kartais jai reikėdavo teikti finansinę paramÄ . Tačiau tikslių konfliktų priežasčių nežino, į smulkmenas gilindavosi tik jo sutuoktinė (ieÅ¡kovės sesuo).

12. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Klaipėdos apskrities VTAS) atstovė teismo posėdžio nurodė, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai turi neišsiaiškintų tarpusavio problemų, dėl kurių nuolat kyla nesutarimai. Ši institucija jokių duomenų, jog vaiko bendravimas su tėvu, nepilnamečiui vaikui darytų žalos, neturi, tokių duomenų nėra ir byloje.

Rekomenduotina abiem tėvams iÅ¡klausyti pozityvios tėvystės kursus, kuriuose bÅ«tų gautos gairės, kaip jiems bendrauti tarpusavyje vaiko akivaizdoje, koks jų bendravimas bÅ«tų priimtinas vaikui. Tokių kursų metų tėvai gautų daug naudingos informacijos ir patarimų, padėsiančių jiems iÅ¡siaiÅ¡kinti tarpusavio nesutarimus vaiko auginimo klausimais. Taip pat rekomenduoja abiem tėvam apsilankyti pas psichologÄ , kas padėtų jiems iÅ¡siaiÅ¡kinti tarpusavio nesutarimus. Kita vertus, mano, kad tėvo (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarka turėtų bÅ«ti nustatoma maksimali, nes bendravimas su tėvu vaikui nedaro žalos.

Akcentavo tai, kad pereinamasis laikotarpis, paprastai bÅ«na ikimokyklinis, tačiau Å¡io ginčo atveju pereinamasis laikotarpis galėtų bÅ«tų nuo 3 iki 5 vaiko metų. Ypatingai negerai, tai kad vaikas su tėvu leidžia laikÄ vis skirtingose vietose, atsakovui turi bÅ«ti suteikta galimybė vaikÄ atsivežti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kur aplinka yra saugi. Pažymėjo, kad kelionė mažiau pažeistų vaiko interesus, nei nakvojimas skirtingose vietose (vieÅ¡butyje ar nuomojamuose butuose ir pan.).

Vasaros laiko atostogų tvarka yra tinkama vaikui ir gali būti taikoma nuo 3 metų. Ieškovės nurodytas 10 metų barjeras dėl vaiko vykimo atostogoms su atsakovu į užsienį yra nepagrįstas, mano, kad galėtų būti ženkliai mažesnis. Ieškovės argumentas, kad atsakovas nemoka gaminti nėra svarbus, kadangi vaikas gali būti maitinamas ir viešose maitinimo įstaigose, arba senelių namuose. Išklausius pozityvios tėvystės kursus situacija galėtų pasikeisti. Šventes vaikas turėtų švęsti su abiem tėvais, todėl tėvai turėtų pasiskirstyti švenčių dienomis kiekvienais metais, o ne nustatyti, kad vaikas skirtingais metais šventes švenčia su vienu iš tėvų.

Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies. IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės 13. IeÅ¡kovė G. S. ir atsakovas V. S. (duomenys neskelbtini) Å ilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ (t. 1, el. b. l. 7). Santuokos metu, (duomenys neskelbtini), Å¡alims gimė sÅ«nus G. S. (t. 1, el. b. l. 8), daugiau vaikų Å¡alys nesusilaukė.

IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti su atsakovu sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu reikalavimu, prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti Å¡alių santuokÄ , konstatuojant pačios ieÅ¡kovės kaltę.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje (Å eimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos: sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

15. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas), privalo įrodyti, kad kitas būtent sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

16. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovas, po sÅ«naus gimimo, nesirÅ«pindamas ieÅ¡kove, jÄ Å¾emindamas ir kontroliuodamas bei nepadėdamas prižiÅ«rėti jų sÅ«naus, privertė ieÅ¡kovę iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir palikti bendrÄ bÅ«stÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir neigiamai paveikdamas ieÅ¡kovės moralę, pakirsdamas pasitikėjimÄ savimi. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas sistemingai skaudino ir įžeidinėjo, ji nuolat jautė psichologinį atsakovo spaudimÄ .

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo bÅ«tent ir pasireiÅ¡kia tuo, kad ji dėl fizinio ir psichologinio iÅ¡sekimo buvo priversta palikti jų bendrus namus. Atsakovas su ieÅ¡kovės reikalavimu nutraukti santuokÄ dėl jo kaltės nesutiko, teigdamas, kad jis nenaudojo jokio psichologinio smurto, o problemos Å¡eimoje prasidėjo po to, kai gimus sÅ«nui, į jų bendrÄ gyvenimÄ pradėjo kiÅ¡tis ieÅ¡kovės Å¡eima ir jam reikÅ¡davo nuolatinius priekaiÅ¡tus. Atsakovo teigimu, ne jis, bet ieÅ¡kovė kalta dėl jų Å¡eimos iÅ¡irimo, todėl santuoka turėtų bÅ«ti nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės. Teismo posėdyje Å¡alys patvirtino, kad prieÅ¡ santuokÄ bendravo apie pusmetį, o susituokus ir gimus sÅ«nui atsirado tarpusavio nesutarimų, pradėjo skirtis jų požiÅ«ris į Å¡eimÄ ir Å¡eimos vertybes.

17. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ naudojo smurtÄ (fizine, psichologine ir ekonomine prasme). Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti apie kurios nors iÅ¡ Å¡ių smurto formų panaudojimo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ faktÄ (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Å alių paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp sutuoktinių Å¡eimoje kildavo įvairių buitinių nesutarimų, ir galiausiai 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, tarp Å¡alių įvyko žodinis konfliktas, todėl ieÅ¡kovė išėjo iÅ¡ bendro Å¡alių buto, kartu su sÅ«numi persikraustė į savo tėvų namus ir kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo.

Tačiau byloje nėra pateiktų įrodymų patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė buvo priversta iÅ¡eiti iÅ¡ bendro buto dėl atsakovo prieÅ¡ ieÅ¡kovę panaudoto fizinio / psichologinio / ekonominio smurto (vienkartinio pobÅ«džio ar ilgalaikio). Minėta, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. IeÅ¡kovė atsakovo kaltę įrodinėjo savo pačios paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, 2017-09-02 nufilmuota medžiaga bei bylos svarstymui pateikta 2019-02-04 psichologinių konsultacijų apibendrinta iÅ¡vada.

18. Liudytojos G. A. teigimu, atsakovas neigiamai reagavo į ieÅ¡kovės nėštumÄ , nėštumo laikotarpiu ja nesirÅ«pino, be to, liko jai abejingas ir po santuokos sudarymo bei vaikelio gimimo, kategoriÅ¡kai nenorėjo iÅ¡leisti ieÅ¡kovės su vaikeliu pas mamÄ ir, tik įsikiÅ¡us policijos pareigÅ«nams, ieÅ¡kovė su vaiku iÅ¡vyko į savo mamos namus (t. 2, el. b. l. 187-191). Liudytoja A. B. akcentavo, kad atsakovas demonstravo atsainų požiÅ«rį į ieÅ¡kovę, po gimdymo elgėsi nerÅ«pestingai, skaudindavo ieÅ¡kovę, santuokoje su atsakovu ieÅ¡kovė buvo nepaliaujamai kontroliuojama, žeminama, tai labai sumenkino ieÅ¡kovės savivertę.

Dar vienas liudytojas – A. L., prisiminė, kaip atsakovas naujametinio vakarėlio metu apsvaigęs nuo alkoholio pastÅ«mė ieÅ¡kovę (kuri tuo metu buvo dar tik jo draugė), taip pat patvirtino, kad yra matęs ieÅ¡kovę verkiančiÄ , iÅ¡gyvenančiÄ dėl savo santuokos, nurodė, kad kartais jai reikėdavo teikti finansinę paramÄ (skolinti pinigų).

19. Teismas, vertindamas liudytojų (G. A., A. L. ir A. B.) parodymus, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad visi Å¡ie liudytojai yra ieÅ¡kovei itin artimi asmenys, atitinkamai – sesuo ir jos sutuoktinis bei teta. Todėl liudytojų parodymai, susiję su Å¡alių santuokos metu ieÅ¡kovės atžvilgiu naudotu psichologiniu bei ekonominiu spaudimu, negali bÅ«ti laikomi visiÅ¡kai objektyviais, dėl Å¡ių liudytojų natÅ«ralaus artumo ieÅ¡kovei, noro apsaugoti ieÅ¡kovę bei palaikyti jÄ skyrybų procese.

Be to, nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nepasakojo jokių faktinių aplinkybių ir (ar) atskirų epizodų, kurie leistų spręsti, kad Å¡alių santuokos metu atsakovas (pa)naudojo fizinį smurtÄ ieÅ¡kovės ar savo sÅ«naus atžvilgiu. Visų antra, visi Å¡ie liudytojai tik patvirtino tai, kad ieÅ¡kovei jau iki santuokos sudarymo buvo žinomas atsakovo elgesys, manieros, gyvenimo bÅ«das, bendravimo bÅ«do su ja ypatumai (Å¡velnumo ir atidumo stoka), tačiau tai nebuvo kliÅ«tis santuokai sudaryti.

20. Vertindamas ieÅ¡kovės pateiktÄ dar jų santuokos metu 2017-09-02 nufilmuotÄ ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtÄ vaizdo (video) medžiagÄ , kurioje užfiksuotas atsakovo elgesys po Å¡ventės, įvykusios jų namuose, teismas priima domėn atsakovo atstovės, akcentuotas aplinkybes, kad nors Å¡ventės metu atsakovas neabejotinai padaugino alkoholio, tačiau net ir tuomet jis nebuvo agresyvus, nenaudojo necenzÅ«rinių iÅ¡sireiÅ¡kimų ieÅ¡kovės atžvilgiu, nors vaizdo įraÅ¡e matosi, kad jam labai negera, jis tai sako ir ieÅ¡kovei bei klausia jos, kuriam tikslui ieÅ¡kovė jį filmuoja (vaizdo įraÅ¡o [00:16 sek.], [00:40 sek.] ir kt.).

Teismo posėdžio metu abi Å¡alys patvirtino, kad ieÅ¡kovė 2017-09-02 Å¡ventinio susitikimo su draugais metu alkoholio nevartojo, rÅ«pinosi vaiku, vadinasi, atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad jam vartojant alkoholį, kÅ«dikiu nebus tinkamai pasirÅ«pinta. Teismas visiÅ¡kai sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, jog 2017-09-02 nufilmuotas vaizdo įraÅ¡as leidžia spręsti apie atsakovo lengvabÅ«diÅ¡kumÄ pasirenkant alkoholio kiekį, tačiau byloje nėra duomenų, apie tokio atsakovo elgesio sistemingumÄ (CPK 12, 178 straipsnis).

Todėl 2017-09-02 vaizdo įraÅ¡o pagrindu teismas negali padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl atsakovo kaltės. PrieÅ¡ingai, Å¡is vaizdo įraÅ¡as leidžia spręsti apie pačios ieÅ¡kovės kiek nebrandų ir ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo pasirinktÄ sutuoktinį, kas tik patvirtina, kad praėjus net ir neilgam laiko tarpui po santuokos sudarymo abu sutuoktiniai jau neturėjo tvirtų įsitikinimų dėl bendro gyvenimo bÅ«do pasirinkimo, tarpusavio pagalbos, solidarumo ir privataus gyvenimo vedimo (CPK 185 straipsnis).

21. Kalbant apie ieÅ¡kovės pateiktÄ 2019-02-04 psichologinių konsultacijų apibendrintÄ iÅ¡vadÄ (t. 2, el. b. l. 104, 105-110), kurioje vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuotas atsakovo psichologinio smurto naudojimo savo sutuoktinės atžvilgiu faktas bei suformuluotas pasiÅ«lymas teismui atidžiai įvertinti (susipažinti) su sutuoktinių susiraÅ¡inėjimo medžiaga, teismas, atsižvelgia į tai, kad Å¡i iÅ¡vada parengta remiantis tik pačios ieÅ¡kovės pasakojimu (subjektyviu situacijos vertinimu) ir iÅ¡vadÄ rengusiai sveikatos psichologei Nidai Gruodienei pateiktais Å¡alių privataus elektroninio susiraÅ¡inėjimo fragmentais (t. 2, el. b. l. 111-134).

Sveikatos psichologės iÅ¡vada iÅ¡ esmės nuosekliai atkartoja pačios ieÅ¡kovės parodymus teisme, tačiau Å¡ioje iÅ¡vadoje nėra jokių duomenų (nuorodų) apie atsakovo dalyvavimÄ Å¡ios iÅ¡vados rengime, apie sveikatos psichologės iniciatyvÄ / pageidavimÄ iÅ¡klausyti ir prieÅ¡ingos Å¡alies (sutuoktinio) pozicijÄ prieÅ¡ tokios iÅ¡vados pateikimÄ teismui. Dar daugiau, atsakovas, manydamas, kad Å¡i iÅ¡vada, parengta neiÅ¡klausius jo, yra nesÄ Å¾ininga ir neobjektyvi, iniciavo iÅ¡vados rengusios sveikatos psichologės Nidos Gruodienės profesinės etikos patikros procedÅ«rÄ , pateikdamas skundÄ Lietuvos psichologų sÄ jungos Etikos komitetui (t. 2, el. b. l. 160-163), atsakovo vertinimu, psichologė nesilaikė profesinio garbingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principų.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai iÅ¡reiÅ¡kiama pozicija dėl teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), kur nurodoma, kad Å¡alių lygybės principas reikalauja, jog kiekvienai proceso Å¡aliai turėtų bÅ«ti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylÄ sÄ lygomis, kurios nepastatytų jos į daug nepalankesnę, nei prieÅ¡ingos Å¡alies, pozicijÄ ; teisė į rungtyniÅ¡kÄ procesÄ , kaip viena sudėtinių teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalių, reiÅ¡kia, kad kiekvienai proceso (civilinio ar baudžiamojo) Å¡aliai iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti suteikta galimybė žinoti ar pakomentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus turint tikslÄ paveikti teismo sprendimÄ ; tik ginčo Å¡alys gali nuspręsti, kuris prieÅ¡ingos Å¡alies ar liudytojo pateiktas dokumentas turėtų bÅ«ti jų pakomentuotas; svarbus byloje dalyvaujančių asmenų pasitikėjimas teisingumo vykdymu, kuris inter alia pagrįstas žinojimu apie turėtÄ galimybę pareikÅ¡ti savo požiÅ«rį dėl kiekvieno dokumento byloje (žr.

Pellegrini v. Italy, no. 30882/96, par. 44, 45, ECHR 2001-VIII; Buchberger v. Austria, no. 32899/96, par. 50, 20 December 2001; kt.).

23. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas sprendžia, kad aptariamas įrodymas (2019-02-04 psichologinių konsultacijų apibendrinta iÅ¡vada) neatitinka rungimosi principo civiliniame procese sampratos ir esmės (CPK 12, 185 straipsnis). Vis dėl to, teismas vertindamas vienÄ iÅ¡ Å¡altinių, kuriuo grindžiama Nidos Gruodienės iÅ¡vada (t. y., Å¡alių privataus elektroninio susiraÅ¡inėjimo fragmentus), sprendžia, kad tikėtina, jog emocinė pusiausvyra ginčo Å¡alių Å¡eimoje buvo (ir yra) sutrikusi ir Å¡is sutrikimas yra tęstinio pobÅ«džio, tačiau byloje nepaneigta, kad tai neigiamai veikia abu sutuoktinius (CPK 185 straipsnis).

24. Ä®vertinus tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo paaiÅ¡kinimus, kitų byloje esančių įrodymų visetÄ , pripažintina, kad nei ieÅ¡kovė G. S., nei atsakovas V. S. nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jų Å¡eima iÅ¡iro iÅ¡imtinai tik dėl kurio nors iÅ¡ sutuoktinių kaltės. Viena iÅ¡ bendro Å¡eimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, abipusių kompromisų bÅ«du priimti tarpusavio susitarimÄ , kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ .

Teismo vertinimu, faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ , į Å¡eimos narių teises ir tarpusavio pareigas, ilgainiui atsiradusi nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima. Taigi viena esminių Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iÅ¡ jų kaltė, o skirtingi Å¡alių požiÅ«riai į atskirų problemų sprendimÄ , negalėjimas ir nenorėjimas Å¡ių požiÅ«rių suderinti tarpusavyje, rasti bendrÄ kompromisÄ .

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys santuokoje ilgainiui nebegerbė viena kitos, neprisidėjo prie kito sutuoktinio visapusiÅ¡kų poreikių tenkinimo ir tai bendrÄ sutuoktinių gyvenimÄ padarė negalimu. Abi Å¡alys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras Å¡alių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis).

25. Teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, sprendžia, kad abi Å¡alys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas: nevykdė pareigų viena kitÄ gerbti, remti moraliai, prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, iÅ¡kart po santuokos sudarymo (praėjus vos porai mėnesių) gimus jų sÅ«nui nesiekė atkurti (t. y., iÅ¡ esmės suformuoti) Å¡eiminių ryÅ¡ių, nesistengė, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, todėl pripažintina, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė / kaltės laipsnis dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo 26. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniai turi bendrÄ vaikÄ (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ jai palikti turimÄ pavardę, į tai, kad atsakovas tokiam ieÅ¡kovės reikalavimui neprieÅ¡taravo, teismas sprendžia, kad visiÅ¡kai teisinga, jog tiek vaikas, tiek motina turėtų tokias pačias pavardes, todėl po santuokos nutraukimo Å¡alims paliekamos turimos santuokinės pavardės: ieÅ¡kovei – (duomenys neskelbtini), atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo 27. Å alys viena iÅ¡ kitos iÅ¡laikymo priteisti nepraÅ¡o, todėl Å¡is klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis). Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo 28. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).

Be to, dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , negali bÅ«ti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis). Sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turi bÅ«tų pateikti duomenys apie sutuoktinių kreditorius, kreditoriams turi bÅ«ti praneÅ¡ta apie bylos iÅ¡kėlimÄ , nusiunčiant pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio kopijÄ (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

29. Jau minėta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2016-03-25, transporto priemonių ir (ar) kito registruotino turto šalys būdamos santuokoje neįgijo (t.

1. el. b. l. 13-16). Tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartis Nr.: 17-058376-GV ir 17-073978-GV (t.

1. el. b. l. 69-88). Atsakovo kreditorei buvo praneÅ¡ta apie santuokos nutraukimo procesÄ (t.

1. el. b. l. 89), tačiau kreditorė jokių prieÅ¡taravimų dėl įsipareigojimų pagal minėtas sutartis pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis, nereiÅ¡kė ir neįstojo į procesÄ trečiuoju asmeniu.

30. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

31. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra bÅ«tinas iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

32. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas atsisakė savo procesinės pozicijos, kad įsipareigojimui bankui pagal vartojimo sutartis buvo skirti Å¡eimos poreikių tenkinimui, ir sutiko, kad visi jo skoliniai įsipareigojimai bankui, įvardinti prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime, bÅ«tų pripažintini jo asmeninėmis prievolėmis iki jų visiÅ¡ko įvykdymo. Kitų duomenų apie Å¡alių finansinius įsipareigojimus byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo 33. IeÅ¡kovė ir atsakovas turi nepilnametį sÅ«nų G. S., gimusį 2016-05-27 (t. 1, el. b. l. 8). CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo iÅ¡spręsti pareikÅ¡tus reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

34. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

35. IeÅ¡kovė prašė nustatyti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vieta su ja, kadangi sÅ«nus su ja gyvena nuo gimimo, ji visapusiÅ¡kai juo rÅ«pinasi. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su Å¡iuo ieÅ¡kovės reikalavimu. IÅ¡vadÄ teikianti institucija taip pat neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

36. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigÄ rÅ«pintis sÅ«numi ar elgiasi prieÅ¡ingai vaiko interesams, nepilnamečio G. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieÅ¡kove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

37. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ . Vaiko Å¡eima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas (motina), negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

38. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas vaiko visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai. Teismas kiekvienÄ kartÄ turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri atitiktų konkrečiÄ situacijÄ . Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylÄ , vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti.

39. IeÅ¡kovė prašė nustatyti, kad atsakovas su sÅ«numi (duomenys neskelbtini) bendrauja netrukdomai pagal jos pateiktÄ bendravimo tvarkÄ (t. 1, el. b. l. 104-106 ir 2019-03-27 teismo posėdžio metu padaryti patikslinimai žr. Å¡io posėdžio garo protokolÄ ). IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovo vaiko priežiÅ«ros įgÅ«džiai nėra pakankami tam, kas Å¡is pasiimtų sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos su nakvyne. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, tai, kad atsakovas, siekdamas pabendrauti su sÅ«numi, Å¡iam tikslui Å ilutės mieste galėtų nuomotis butÄ ar kitÄ patalpÄ ir joje leisti laikÄ , prieÅ¡ingu atveju, jis nesugebės užtikrinti sÅ«naus interesų, susijusių su maistu ir higiena, o sÅ«naus iÅ¡vežimas į atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ((duomenys neskelbtini) mieste) ir svetimÄ aplinkÄ gali įbauginti vaikÄ .

40. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendravimo tvarka ir pateikė savo bendravimo tvarkos variantÄ (t.

2. el. b. l. 154-158 ir 2019-03-27 teismo posėdžio metu padaryti patikslinimai žr. Å¡io posėdžio garo protokolÄ ). Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu praÅ¡o nustatyti kitokiÄ bendravimo tvarkÄ nei siÅ«lo ieÅ¡kovė, kadangi gyvena kitame mieste ((duomenys neskelbtini)) ir dirba užsienyje, todėl ieÅ¡kovės siÅ«loma tvarka jam yra sunkiai įgyvendinama (iÅ¡ esmė neįmanoma). Atsakovas siÅ«lė bendravimo tvarkÄ nustatyti atskiriems laikotarpiams, t. y., iki vaiko 3 metų, nuo 3 m. iki 6 metų bei nuo 6 metų iki vaiko pilnametystės. Atsakovo vertinimu, kol vaikas lanko lopÅ¡elį-darželį jis galėtų su sÅ«numi nepertraukiamai bendrauti kiekvieno mėnesio septynias dienas, kadangi laikas su tėvu yra vertingesnis nei laikas, praleistas ugdymo įstaigoje.

Atsakydamas į ieÅ¡kovės argumentus dėl tėvystės įgÅ«džių stokos atsakovas paaiÅ¡kino, kad planuoja su vaiku lankytis maitinimosi įstaigose ir taip jam kompensuoti savo kulinarinių gebėjimų stokÄ , be to, (duomenys neskelbtini) atsakovas gyvena kartu su savo tėvais (vaiko biologiniais seneliais), kurie neabejotinai padės jam pasirÅ«pinti sÅ«numi.

41. Abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad atsakovo ir sÅ«naus bendravimas pagal teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ buvo komplikuotas, Å¡alys skirtingai skaičiavo bendravimo laikÄ , skirtingai interpretavo savo teises ir pareigas. IeÅ¡kovė nuogÄ stavo, kad vaikui buvo sukurta nesaugi aplinka, jis nebuvo tinkamai pamaitintas, pamigdytas (neaprengta pižama), nebuvo užtikrinta vaiko higiena. Tuo tarpu atsakovas aiÅ¡kino, kad pati ieÅ¡kovė piktnaudžiauja savo, kaip motinos valdžia, manipuliuodamas vaiko perÅ¡alimais neleidžia jiems bendrauti pagal teismo nustatytÄ laikinÄ ja bendravimo tvarkÄ , nesudaro galimybės vaikui susipažinti su jo seneliais ir kt.

42. Teismas atsižvelgia į posėdžio metu, iÅ¡sakytus ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad (duomenys neskelbtini) yra dar mažas ir yra labai jautrus vaikas (labai prisirišęs prie jos ir savo aplinkos), jo raida yra lėtesnė, todėl ieÅ¡kovei baisu, kad atsakovas, iÅ¡sivežęs jį į kitÄ miestÄ netinkamai juo rÅ«pinsis. Tačiau Å¡ie ieÅ¡kovės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstais jos reikalavimus nustatyti, jog skyrium gyvenantis tėvas su vaiku iki ketverių metų amžiaus galėtų bendrauti iÅ¡imtinai be nakvynių, o vėliau (nuo ketverių metų) paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos kas antrÄ savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 11 val. iki sekmadienio 14 val.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į atsakovÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kitame mieste ((duomenys neskelbtini)) ir didelį atstumÄ tarp Å¡ių miestų, į prioritetinį vaiko interesÄ bendrauti su tėvu saugioje namų aplinkoje ir į Klaipėdos apskrities VTAS iÅ¡vadÄ , jog kelionė į kitÄ miestÄ mažiau pažeistų (duomenys neskelbtini) interesus nei bendravimas su tėvu vis naujoje vietoje. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovo gyvenamoji vieta bÅ«tų grėsminga vaikui, prieÅ¡ingai, bylos svarstymui pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono VTAS apsilankymo Å¡eimoje aktas (t. 2, el. b. l. 38-39) leidžia spręsti, kad atsakovo gyvenimo sÄ lygos yra tinkamos ir vaikas pagal jo amžių ir poreikius gali leisti laikÄ atsakovo gyvenamojoje vietoje.

43. Teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad vaiko seneliai (atsakovo tėvai) iki šiol nesidomėjo vaikaičiu ir nereiškė noro su juo bendrauti, tarp vaikaičio ir senelių nėra užsimezgusio emocinio ryšio, todėl ieškovė nesutinkanti, kad vaikas bendrautų su tėvu būtent jų gyvenamojoje vietoje. Šioje byloje yra sprendžiama dėl tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, o ne dėl vaiko senelių bendravimo su vaikaičiu tvarkos (CPK 185 straipsnis).

44. Taigi byloje nenustatyta ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimÄ iki vaikui sukaks 4 metai, riboti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimÄ , t. y. kad atsakovas dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių, asmeninių savybių negali bendrauti su vaiku ir užtikrinti jo poreikių tenkinimÄ iÅ¡vykus į atsakovo gyvenamosios vietos miestÄ . Nenustačius byloje duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku darytų jam žalÄ , kad atsakovas netinkamai vykdytų ar piktnaudžiautų tėvo pareigomis, elgtųsi prieÅ¡ingai vaiko interesams, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas apriboti atsakovo bendravimÄ su nepilnamečiu vaiku iki kol jam sukaks 4 metai tik dalyvaujant ieÅ¡kovei, yra nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

45. Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, į vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir skyrium gyvenančio tėvo pareigÄ ir teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, motinos, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareigÄ nekliudyti ir sudaryti tinkamas sÄ lygas skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais, teismas sprendžia, jog abiejų Å¡alių praÅ¡oma nustatyti bendravimu tvarka koreguotina vadovaujantis vaiko interesais. Vaikas jau nuo 2018 m. rudens lanko ugdymo įstaigÄ (vadinasi, yra socialiai aktyvus ir pergyveno adaptacinį laikotarpį ugdymo įstaigoje), todėl prioritetas teiktinas vaiko ugdymui įstaigoje, kas nesudaro pagrindo tvirtinti bendravimo tvarkos ir pagal atsakovo siÅ«lomÄ variantÄ .

46. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , jei byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y.

Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai ir turi teisę peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010 ir kt.).

47. Teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio teismo sprendimo“) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

48. Tokiu atveju teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas kenktų vaiko interesams, įvertinus tai, kad teismo posėdžio metu abi ginčo Å¡alys, davusios priesaikas, teismo posėdyje patvirtino, kad siekdamos vaiko akivaizdoje iÅ¡laikyti geranoriÅ¡kumu pagrįstÄ bendravimÄ , nesipykti ir nekonfliktuoti, teigiamai atsiliepti apie vienas kitÄ , ketina paisyti Klaipėdos apskrities VTAS rekomendacijų ir iÅ¡klausyti pozityvios motinystės / tėvystės kursus (pagal Klaipėdos apskrities VTAS atstovės paaiÅ¡kinimus Å¡ie kursai yra bÅ«tini tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui, taip pat paaiÅ¡kino, kad Å¡ie kursai yra nemokamai organizuojami kiekvieno jų gyvenamosios vietos savivaldybėje bei rekomendavo juos lankyti kiekvienam atskirai), teismas sprendžia, kad Å¡io individualus ginčo situacijoje nėra pagrindo nustatyti itin detalios (sudėtingos) bendravimo tvarkos, nes tai tik suteiktų pagrindÄ skirtingam Å¡ios tvarkos interpretavimui, komplikuotų tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ ir sudarytų prielaidas naujų ginčų kilimui.

Todėl teismas, nesuteikdamas prioriteto nei vienos iÅ¡ Å¡alių pasiÅ«lytai tvarkai, parenka (nustato) tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuri, teismo vertinimu, maksimaliai atitiks vaiko interesus, pagal esamÄ situacijÄ , vaiko amžių ir Klaipėdos apskrities VTAS iÅ¡sakytas iÅ¡vadas, o taip pat nesukels ginčo Å¡alims papildomų keblumų dėl bendravimo tvarkos teksto aiÅ¡kinimo bei kiekvienai iÅ¡ ginčo Å¡alių sudarys sÄ lygas iÅ¡saugoti asmeninio gyvenimo privatumÄ laiko perspektyvoje.

49. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų CK 3.178 straipsnis numato bÅ«tinÄ valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimÄ . Valstybės ir savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į procesÄ savo iniciatyva, atstovai duoda savo iÅ¡vadÄ teismo posėdyje po įrodymų iÅ¡tyrimo. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti Å¡ių institucijų atstovams klausimus iÅ¡vadai iÅ¡aiÅ¡kinti ir papildyt (CPK 252 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas ginÄÄ , teismas vertina ne tik iÅ¡vadÄ , bet ir vaiko interesus bei kitus Å¡alių pateiktus įrodymus. Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovo žodinis procesinis pasisakymas (iÅ¡vada) teismo posėdyje nesaisto teismo ir nėra teismui privalomas, teismas priima spendimÄ ar nutartį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrindžia savo spendimÄ ar nutartį tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios iÅ¡tirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnis).

50. Å ios bylos atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme jau yra užsitęsęs galutinę žodinę Klaipėdos apskrities VTAS iÅ¡vadÄ iÅ¡klausė iÅ¡ karto po įrodymų iÅ¡tyrimo, Å¡alims buvo sudaryta galimybė dėl Å¡ios iÅ¡vados teikti klausimus (2019-03-27 teismo posėdžio garo protokolas). Aplinkybė, kad Å¡i iÅ¡vada nebuvo iÅ¡imtinai palanki ieÅ¡kovės ir (ar) atsakovo pozicijai nesudaro pagrindo teismui spręsti apie tokios iÅ¡vados neiÅ¡samumÄ , iÅ¡vados formos ydingumÄ ir (ar) ja nesiremti, sprendžiant klausimus, susijusių su Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikiu identifikavimu, be to, minėta, kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas vertintina visų byloje surinktų įrodymų kontekste, o apie tai, kad tokios iÅ¡vados pateikimas yra galimas ir žodine forma pasisakoma ir teisminėje praktikoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-04 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5094-815/2016 3.3.1. ir 3.3.2. punktus).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo 51. Byloje nustatyta, kad nepilnametis G. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) yra ieškovės G. S. ir atsakovo V. S. sūnus (t. 1, el. b. l. 8). Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 196).

52. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å ios nuostatos imperatyvas kyla iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

53. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, kito tėvo / motinos pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ nepasibaigia. Ä®statyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriÅ¡kai to padaryti nepavykus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

54. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti nepilnamečiam sÅ«nui 200 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Atsakovas su tokiu ieÅ¡kovės reikalavimu (ir jo dydžiu) sutiko bei patvirtino, kad jo finansinės galimybės Å¡iuo metu leidžia teikti vaikui tokio dydžio iÅ¡laikymÄ . Klaipėdos apskrities VTAS jokių prieÅ¡taravimų dėl tokio ieÅ¡kovės reikalavimo neiÅ¡dėstė ir (ar) argumentų dėl kitokios sumos, reikalingos vaiko poreikių užtikrinimui, nepateikė.

55. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

56. Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, pirmiausiai atsižvelgtina į vaiko poreikius. IeÅ¡kovė sÅ«naus poreikių iÅ¡samiai nedetalizavo. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rÅ«bai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti ir nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡iems poreikiams tenkinti turi bÅ«ti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra bÅ«tini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymÄ .

57. IeÅ¡kovės teigimu, 2016-05-27 gimusio berniuko poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga apie 400 Eur. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę Å¡alims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti pozicijÄ gintis ar sutikti su pareikÅ¡tais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Atsakovas teismo posėdžio metu visiÅ¡kai sutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡omu iÅ¡laikymo dydžiu (200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės) ir nenurodė jokių prieÅ¡taravimų dėl vaiko poreikių, jų apimties ir lėšų, reikalingų jiems patenkinti dydžio.

58. Iš Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registro duomenų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise nei nekilnojamasis turtas, nei transporto priemonės nepriklauso (t. 1, el. b. l. 13, 16). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 36-37), teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad yra sveika ir darbingo amžiaus.

59. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ir transporto priemonių registro duomenų matyti, kad atsakovas taip pat neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, užregistruotų jo paties vardu (t. 1, el. b. l. 14, 15). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dirba užsienyje, patvirtino, kad turi finansines galimybes teikti vaikui po 200 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį. Duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų ar yra nedarbingas, byloje nėra.

60. Teismas, atsižvelgdamas į esamÄ vaiko amžių, poreikius ir jam reikalingÄ patenkinti iÅ¡laidų dydį, taip pat įvertinęs bylos duomenis apie Å¡alių turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, į tai, kad ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos vaiko poreikiams patenkinti yra protingo dydžio, priteisia iÅ¡ atsakovo V. S. Å¡alių nepilnamečiam vaikui – G. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis).

IeÅ¡kovė, kaip nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymÄ (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsni), skirtina iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Priteisto iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 61. Tauragės apylinkės teismo 2018-04-18 ir 2018-08-29 nutartimis (t. 1, el. b. l. 42-43, 159-162) Å¡ioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su juo tvarka.

Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų 62. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

Be to, teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

63. Kadangi abejų Å¡alių reikalavimai nutraukti santuokÄ , konstatuojant kito sutuoktinio kaltę liko nepatenkinti (Å¡alių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), kaip ir prieÅ¡iniai reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo (alternatyviÄ bendravimo tvarkÄ nustatė teismas) teismas sprendžia, kad Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (teisinės pagalbos bei žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus sumokėjimo iÅ¡laidos) viena kitai neatlygintinos, kitaip tariant, įskaitytinos.

Kita vertus, už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ieÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio buvo atleista, todėl už šį reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo valstybei priteisiama 54 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Nutraukti santuokÄ tarp ieÅ¡kovės G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Å ilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 27), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo G. S. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, V. S. – „(duomenys neskelbtini)“. Po santuokos asmeninėmis atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis iki jų visiÅ¡ko įvykdymo pripažinti įsipareigojimus pagal tokias vartojimo kredito sutartis, sudarytas su kreditore – akcine bendrovė „Swedbank“: 2017 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. 17-058376-GV ir 2017 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 17-073978-GV.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S. (gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad atsakovas V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sÅ«numi G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka:

1. tėvas V. S. neporiniais kalendoriniais metais su vaiku bendrauja neporinių metų savaičių savaitgaliais (poriniais kalendoriniais metais – porinių metų savaičių savaitgaliais), pasiimdamas vaikÄ penktadieniais nuo 16.00 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos su teise įsivežti vaikÄ Ä¯ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir parveždamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 18.00 val. Esant abiejų tėvų sutikimui, savo bendravimo su vaiku savaitgaliais ir buvimo Å ilutėje metu V. S. vaikÄ gali parvežti nakvynei į mamos G. S. namus.

2. darbo dienomis V. S. su vaiku turi teisę pabendrauti antradieniais ir ketvirtadieniais. Planuodamas pabendrauti su vaiku darbo dienomis, V. S. apie vaiko pasiėmimÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos (ne anksčiau kaip nuo 16.30 val.) informuoja G. S. ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 (dvi) dienas iki numatomos bendravimo dienos (praneÅ¡ama motinai SMS ar kita žinute). VaikÄ V. S. darbo dienÄ privalo parvežti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 19.00 val.

3. darbo dienomis V. S. su vaiku taip pat turi teisę pabendrauti pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19.30 val. iki 20 val. naudojantis telefono ar interneto ryÅ¡iu (programa „Skype“ ar panaÅ¡ios programos), motina turi sudaryti sÄ lygas nurodytu laiku V. S. pabendrauti su sÅ«numi telekomunikacijų priemonėmis.

4. neporiniais metais vaikas su tėvu praleidžia pirmÄ Å v. Velykų dienÄ , antrÄ Å v. Kalėdų dienÄ ir Naujuosius Metus (gruodžio 31 d.). Poriniais metais – antrÄ Å v. Velykų dienÄ ir Å v. Kūčių dienÄ bei pirmÄ Å v. Kalėdų dienÄ . Å iomis bendravimo dienomis V. S. paima vaikÄ 10.00 val. ir grÄ Å¾ina jį motinai ne vėliau kaip iki 19.00 val. Tuo atveju kai su tėvu laikas leidžiamas Å v. Kūčių dienÄ tėvas vaikÄ paima Å v. Kūčių dienÄ 10.00 val. ir grÄ Å¾ina jį motinai ne vėliau kaip iki 19.00 val. pirmÄ Å v. Kalėdų dienÄ . Tuo atveju kai su tėvu laikas leidžiamas sutinkant Naujuosius Metus (gruodžio 31 d.) tėvas vaikÄ paima gruodžio 31 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾ina jį motinai ne vėliau kaip iki 19.00 val. sausio 1 d.

5. tėvas V. S. turi teisę vaiko vasaros atostogų metu nepertraukiamai praleisti su vaiku: (1) nuo birželio 25 d. iki liepos 5 d.; (2) nuo rugpjūčio 19 d. iki rugpjūčio 29 d. Apie šį numatomÄ bendravimo atostogų metu laikÄ ir vietÄ vaikų motina G. S. turi bÅ«ti informuojama ne mažiau kaip prieÅ¡ dvi savaites (14 kalendorinių dienų) iki numatomų atostogų pradžios.

6. vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ , rudens, žiemos ir / ar pavasario atostogų mokykloje metų V. S. savo pasirinkimu turi teisę praleisti su vaiku dar dvi savaites (14 kalendorinių dienų). Apie numatomÄ bendravimo atostogų metu laikÄ ir vietÄ vaiko motina G. S. taip pat turi bÅ«ti informuojama ne mažiau kaip prieÅ¡ dvi savaites (14 kalendorinių dienų). Vaiko vykimui į užsienį bÅ«tinas raÅ¡ytinis motinos sutikimas. Pastarasis reikalavimas nebetaikomas, kai vaikui sueis 7 metai.

7. bendravimo su vaiku jo atostogų metu vaikas paimamas pirmÄ jÄ atostogų dienÄ 10.00 val. ir grÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip paskutinę atostogų dienÄ iki 19.00 val.

8. nepriklausomai nuo aptartos bendravimo tvarkos, Tėvo dienÄ vaikas praleidžia su tėvu – V. S.. Motinos dienÄ â€“ su mama G. S.. Bendravimo su vaikais laikas – nuo 10.00 iki 19.00 val.

9. savo gimtadienio dienas G. S. – (duomenys neskelbtini), o tėvas V. S. – (duomenys neskelbtini), turi teisę praleisti su vaiku, net jei jos nesutaptų su bendravimo tvarkoje numatytu jų bendravimo su vaikais laiku. Bendravimo su vaiku laikas – nuo 10.00 iki 19.00 val.

10. jeigu vaikas serga tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarkÄ jis turėtų praleisti su tėvu, tai tėtis turi teisę aplankyti vaikÄ vaiko gyvenamoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, tačiau ne vėliau kaip iki 19.00 val. Bendravimo su vaiku laikas ir trukmė tokiais atvejais privalo bÅ«ti iÅ¡ anksto suderintas su motina.

11. vaikui susirgus buvimo su motina ar bendravimo su tėvu metu, jiems privalu nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 (tris) valandas suteikti motinai ar tėvui turimÄ informacijÄ apie vaiko sveikatos, savijautos bÅ«klę, o nelaimingo atsitikimo atveju ar kitokiomis ypatingomis aplinkybėmis – net ir tuomet, kai tikslios informacijos dėl bÅ«klės dar nėra.

12. nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos vaiko motina ir tėvas gali nukrypti tik abipusiu Å¡alių susitarimu. Dėl visų su vaiko bendravimu susijusių klausimų informacijos perdavimas tarp Å¡alių yra galimas raÅ¡tu: el. paÅ¡tu, SMS ir (ar) kitokiomis žinutėmis. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sÅ«nui G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) per mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2018 m. balandžio 3 d.) iki vaiko pilnametystės. Paskirti ieÅ¡kovę G.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sÅ«nui G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas turi bÅ«ti sumokėtas į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (kodas 188728821, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į teismÄ . KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis Å ilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Å is sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus. Teisėja Lina Nainienė