Legislator Case Law & Legislation
5b95d28f-5e87-490a-bcf3-0e3a05c2a748 AI generated

5b95d28f-5e87-490a-bcf3-0e3a05c2a748 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5b95d28f-5e87-490a-bcf3-0e3a05c2a748
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „inTransport“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Revero Group“ 3 129,38 Lt skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013 m. kovo 25 d. ir 2014 m. sausio 24 d. gavo iÅ¡ atsakovo užsakymÄ suremontuoti atsakovui priklausančius automobilius Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei puspriekabę, v/n (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

5b95d28f-5e87-490a-bcf3-0e3a05c2a748 · Vilniaus apygardos teismas: IÅ¡ to seka logiÅ¡ka ir akivaizdi iÅ¡vada, kad atsakovas, 2013 m. gruodžio 6 d. pervesdamas apeliantui 304,60 Lt bei nurodydamas, kad tai yra „dalinis mokėjimas, skolos dengimas“, apmokėjo dalį skolos pagal anksčiausiai (2013 m. kovo 25 d.) apelianto iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. IN13-00103. Taigi atsakovas neginčijo apelianto suteiktų remonto paslaugų kiekio, kainos ir kokybės, tačiau vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė nevykdyti savo prievolės apmokėti už apelianto suteiktus transporto priemonių remonto darbus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-776-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12880-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.18.1.; 3.2.4.11.   (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „inTransport“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-4408-595/2015 pagal ieÅ¡kovo UAB „inTransport“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Revero Group“ dėl skolos priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „inTransport“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Revero Group“ 3 129,38 Lt skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013 m. kovo 25 d. ir 2014 m. sausio 24 d. gavo iÅ¡ atsakovo užsakymÄ suremontuoti atsakovui priklausančius automobilius Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei puspriekabę, v/n (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas už atliktus darbus iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, tačiau atsakovas jų pilnai neapmokėjo, nors buvo ne kartÄ ragintas atsiskaityti, be to, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, o atsiimdamas transporto priemones pasirašė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, dalį sumos apmokėjo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino.PareiÅ¡kėjas UAB „Revero Group“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad atliko atsakovo transporto priemonių remonto darbus.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimÄ už akių ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimo teisei pagrįsti pateikė 2013 m. kovo 25 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. IN13-00103, 525,14 Lt sumai, kuriÄ nurodyta apmokėti iki 2013 m. balandžio 4 d., bei 2014 m. sausio 24 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. IN14-00045, 2 908,84 Lt sumai, kuriÄ nurodyta apmokėti iki 2014 m. vasario 3 d.2013 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. IN13-00103 nėra pasiraÅ¡yta nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo, kas, anot teismo, reiÅ¡kia, jog Å¡i PVM sÄ skaita-faktÅ«ra negali bÅ«ti laikoma įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, kad atsakovas pastarÄ jÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ gavo ir priėmė, tai yra pripažino, jog jam buvo suteiktos transporto priemonės remonto paslaugos už PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytÄ sumÄ , tuo labiau, kad minėtoje sÄ skaitoje nenurodyta net, kokia transporto priemonė buvo remontuojama.

IeÅ¡kovas remiasi aplinkybe, kad darbų atlikimÄ patvirtina faktas, jog minėta sÄ skaita yra iÅ¡ dalies apmokėta. Å iai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ apyvartos nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 30 d. žiniaraÅ¡tį bei banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us. Tačiau, teismo vertinimu, minėti įrodymai negali patvirtinti, kad atsakovo 2013 m. balandžio 6 d. įvykdytas pavedimas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „dalinis mokėjimas, skolos dengimas“, buvo vykdomas pagal ankščiau nurodytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , bei kad sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyti visi darbai buvo atlikti atsakovo užsakymu.2014 m. sausio 24 d.

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. IN14-00045 yra pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovo buhalterės N. L. bei O. I., kuris pasiraÅ¡o, kad prekes gavo, tačiau joje nenurodyta, kokiu pagrindu jis pasiraÅ¡o minėtÄ sÄ skaitÄ . Be to, iÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad O. I. nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. sausio 31 d. atostogavo, tai yra nevykdė darbinių funkcijų atsakovo įmonėje, nors duodamas paaiÅ¡kinimus Å¡iÄ aplinkybę neigė, tačiau, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pirmenybė suteikiama raÅ¡ytiniam įrodymui, kuris nėra nuginčytas, todėl teismas sprendė, kad minėta sÄ skaita faktÅ«ra nėra pasiraÅ¡yta atsakovo įgalioto asmens.

Teismo nuomone, tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad jis nebuvo suteikęs jokių įgaliojimų O. I. pasiraÅ¡inėti PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, nes visada jis pats pasiraÅ¡o sÄ skaitas-faktÅ«ras. Be to, teismas įvertino ir tÄ aplinkybę, kad O. I. teismo posėdyje nurodė, kad maždaug nuo 2014 metų vasario mėnesio nedirba atsakovo įmonėje, iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, kad jo ir įmonės vadovo santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, todėl jo parodymai, kad jis direktoriaus pavedimu pasirašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , vertintini kritiÅ¡kai.

Taigi, teismo vertinimu, iÅ¡ teismui pateiktų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų negalima spręsti, jog jos buvo pateiktos ir jas priėmė bÅ«tent atsakovas, bei atitinkamai negalima nustatyti, jog bÅ«tent atsakovui buvo suteiktos remonto rangos paslaugos už PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytÄ sumÄ . Be to, teismas, vertindamas ginčo santykius, atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kada buvo atliekami atsakovui priklausančių transporto priemonių remonto rangos darbai pagal teismui pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras.

Pateikdamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas nurodė, kad darbus atliko 2013 m. kovo 25 d. bei 2014 m. sausio 24 d., tačiau atsakovas į bylÄ pateikė įrodymus, kurie paneigė Å¡ias aplinkybes, kadangi transporto priemonės tuo laikotarpiu fiziÅ¡kai nebuvo ieÅ¡kovo teritorijoje, todėl negalėjo bÅ«ti atliekami ir jų remonto darbai. Teismo posėdžio metu tiek ieÅ¡kovo atstovas įmonės direktorius, tiek teismo posėdyje apklausti liudytojai teigė, kad remonto darbus atliko 2013 metų pabaigoje gruodžio mėnesį prieÅ¡ Å¡ventes.

Tačiau paneigdamas Å¡ias aplinkybes atsakovas į bylÄ pateikė krovininiame automobilyje sumontuotos kontrolės ir stebėjimo sistemos duomenis, iÅ¡ kurių nustatyta, kad 2014 m. sausio 24 d. PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. IN14-00045 nurodytas automobilis laikotarpiu 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nebuvo ieÅ¡kovo autoserviso dirbtuvėse adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų, kad atsakovui priklausantis automobilis, nurodytas 2014 m. sausio 24 d. PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. IN14-00045, buvo jam priklausančiame autoservise, adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 26 d. bei 2013 m. lapkričio 27 d., teismo nuomone, negalima daryti iÅ¡vados, kad jis tuo metu buvo bÅ«tent dėl remonto darbų, nurodytų 2014 m. sausio 24 d. sÄ skaitoje-faktÅ«roje, atlikimo, kadangi teismo posėdyje liudytojais apklausti M.

P. bei S. J. nurodė, kad atsakovui priklausantis automobilis dažnai stovėdavo jų teritorijoje.Teismas pabrėžė, kad atsakovas, bÅ«damas savo veiklos profesionalas, siekdamas užsitikrinti tinkamÄ atliktų remonto rangos darbų perdavimÄ , privalėjo bÅ«ti rÅ«pestingas ir atidus, visus atliktus darbus konstatuoti darbų priėmimo perdavimo akte, sÄ skaitas – faktÅ«ras už atliktus darbus iÅ¡raÅ¡yti nedelsiant po darbų atlikimo. Å iuo atveju ieÅ¡kovui neįvykdžius įstatyme numatytos rangovo pareigos atliktų darbų priėmimÄ Ä¯forminti aktu, kuriame užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtintų priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti tokio neveikimo pasekmes (CK 6.662 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „inTransport“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nepateikė nei vieno argumento, kodėl atmetė apelianto argumentus dėl dalinio PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. IN13-00103 apmokėjimo. Teismo manymas, kad atsakovo 2013 m. gruodžio 6 d. įvykdytas pavedimas nepatvirtina, kad toks mokėjimas buvo vykdomas pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. IN13-00103, yra absoliučiai nepagrįstas, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pavedimo atlikimo dienÄ nebuvo apmokėjęs tik 2 PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, dėl kurių ir yra kilęs ginčas.

IÅ¡ to seka logiÅ¡ka ir akivaizdi iÅ¡vada, kad atsakovas, 2013 m. gruodžio 6 d. pervesdamas apeliantui 304,60 Lt bei nurodydamas, kad tai yra „dalinis mokėjimas, skolos dengimas“, apmokėjo dalį skolos pagal anksčiausiai (2013 m. kovo 25 d.) apelianto iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. IN13-00103. Taigi atsakovas neginčijo apelianto suteiktų remonto paslaugų kiekio, kainos ir kokybės, tačiau vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė nevykdyti savo prievolės apmokėti už apelianto suteiktus transporto priemonių remonto darbus.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalies nuostatas, nei asmens, turinčio teisę suraÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , nei PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros gavėjo paraÅ¡as nėra privalomas PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros rekvizitas. Vadinasi, ta aplinkybė, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra nėra pasiraÅ¡yta apelianto ir/ ar atsakovo atstovų, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas nesuteikė transporto remonto paslaugų, juo labiau, kad šį faktÄ patvirtino teismo posėdyje Å¡ias paslaugas teikę apelianto atstovai (M.

P., S. J.). Teismas be jokio pagrindo atmetė liudytojų parodymus ir prioritetÄ suteikė ne tarp apelianto ir atsakovo realiai susiklosčiusių teisinių santykių turiniui, bet jų formai. Tas pats pasakytina ir apie 2014 m. sausio 24 d. apelianto iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. IN14-00045. Aplinkybė, kad sÄ skaitos pasiraÅ¡ymo dienÄ , O. I. atostogavo ir neturėjo įgaliojimų pasiraÅ¡yti PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, apeliantui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, be to, Å¡i aplinkybė nepaneigia apelianto suteiktų atsakovui priklausančios transporto priemonės remonto paslaugų fakto.

Po atliktų transporto priemonės remonto darbų atsakovo atstovas – direktorius V. L. – vengė bendradarbiauti su apelianto direktoriumi, todėl pastarasis negalėjo jam sÄ skaitos įteikti asmeniÅ¡kai, tad buvo nuspręsta PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. IN14-00045 atsakovui perduoti registruotu laiÅ¡ku po to, kai O. I. savo paraÅ¡u patvirtins suteiktų paslaugų faktÄ . Liudytojai teismo posėdyje informavo teismÄ , kad jie anksčiau ne kartÄ remontavo atsakovui priklausančias transporto priemones ir bÅ«tent todėl jos ne kartÄ stovėjo jų serviso teritorijoje.

Kitaip tariant, serviso teritorijoje stovi tik tos transporto priemonės, kurioms apeliantas teikia remonto paslaugas. Teismas iÅ¡kreipė liudytojų mintį. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kinyje atliktų transporto priemonės (v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) remonto darbų diena atsitiktinai sutapatinta su PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. IN14-00045 iÅ¡raÅ¡ymo diena, nelaikytina teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kadangi bylos nagrinėjimo metu apeliantas Å¡ias aplinkybes sukonkretino ir pateikė įrodymus (transporto priemonės buvimo vietÄ nustatančias GPS palydovo duomenų iÅ¡raÅ¡us), patvirtinančius, kad remonto darbų atlikimo dienomis (2013 m. lapkričio 26-27 d.) atsakovui priklausanti transporto priemonė buvo apeliantui priklausančiame servise, o liudytojai M.

P., S. J. bei O. I. patvirtino, jog tuo metu minėtai transporto priemonei buvo atlikti PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. IN14-00045 nurodyti remonto darbai. Tai, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra už atliktus remonto darbus buvo iÅ¡raÅ¡yta vėliau, nei atlikti remonto darbai, niekaip nepaneigia PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytų remonto darbų atlikimo fakto. Taigi teismas be jokių reikÅ¡mingų argumentų atmetė visus apelianto pateiktus įrodymus, klaidingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir rėmėsi tik viskÄ formaliais pagrindais neigiančio atsakovo direktoriaus paaiÅ¡kinimais.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Revero Group“ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas iki ginčytinos 2013 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros teikė atsakovui transporto priemonės remonto paslaugas, atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad apmokėjimas galėjo bÅ«ti daromas už anksčiau atliktus remonto darbus, galėjo atsirasti ir permoka. 2013 m. kovo 25 d.

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra nepasiraÅ¡yta, joje nenurodyta, kokiai konkrečiai transporto priemonei atliktas remontas, teismo posėdyje apklausti ieÅ¡kovės atstovas ir liudytojai negalėjo nurodyti, kada konkrečiai buvo atliekamas remontas ir kokia transporto priemonė buvo remontuojama. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Å¾urnalo, kuriame, kaip teigė, žymėdavo visus atliktus darbus, todėl ieÅ¡kovas neįrodė, kad pagal 2013 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ suteikė atsakovui transporto priemonės remonto paslaugas.

Transporto priemonės buvimas ieÅ¡kovo serviso adresu nepatvirtina remonto paslaugų suteikimo, nes pastarasis turi bÅ«ti įrodytas leistinais įrodymais (raÅ¡tiÅ¡kas užsakymas, įgalioto asmens pasiraÅ¡ymas apie suteiktų remonto paslaugų priėmimÄ ). Be to, ieÅ¡kovas negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nebuvo iÅ¡raÅ¡ytos iÅ¡ karto po remonto paslaugų suteikimo, o iÅ¡raÅ¡ytos vėliau – pagal 2013 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti paslaugų suteikimo datos, o pagal 2014 m. sausio 24 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , ieÅ¡kovo teigimu, paslaugos buvo suteiktos 2013 m. lapkričio 26-27 d. Teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog suteikė automobilių remonto paslaugas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl transporto priemonių remonto darbų atlikimo fakto ir atsakovo pareigos atsiskaityti pagal dvi apelianto iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas: 2013 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. IN13-00103 ir 2014 m. sausio 24 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. IN14-00045.Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nėra pasirašęs nei apeliantas, nei atsakovas. Nors pagal apeliantas nurodomas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, sÄ skaitos gavėjo paraÅ¡as ir nėra privalomas sÄ skaitos rekvizitas, tai neatleidžia apelianto (paslaugų teikėjo) nuo pareigos, kilus ginčui, įrodyti paslaugų suteikimo faktÄ (CPK 178 str.). BÅ«tent Å¡iame kontekste vertinamas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad minėtos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nėra pasiraÅ¡iusi nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių.Apelianto tvirtinimu, tai, kad 2013 m. kovo 25 d.

PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyti remonto darbai faktiÅ¡kai buvo atlikti ir bÅ«tent atsakovo transporto priemonės, patvirtina atsakovo 2013 m. gruodžio 6 d. mokėjimo pavedimas, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis – „dalinis mokėjimas, skolos dengimas“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina to, kad mokėjimas buvo vykdomas bÅ«tent pagal 2013 m. kovo 25 d. sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ , taip pat, kad sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyti visi darbai buvo atlikti atsakovo užsakymu.

Tuo tarpu apeliantas teigia prieÅ¡ingai – anot jo, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pavedimo atlikimo dienÄ nebuvo apmokėjęs tik dviejų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, dėl kurių ir kilo ginčas. Taigi apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, padarytomis įvertinus tuos pačius bylos įrodymus. Vis dėlto teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo bylos Å¡alis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos teismo padarytos iÅ¡vados ir byloje nustatytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai, ir tik iÅ¡ jų visumos sprendžiama, ar priimtas teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.Apelianto teigimu, tai, kad atsakovui buvo suteiktos ginčo PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytos transporto priemonių remonto paslaugos, patvirtina liudytojų parodymai.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje apeliantas tvirtino, kad užsakymus suremontuoti atsakovui priklausančias transporto priemones gavo 2013 m. kovo 25 d. ir 2014 m. sausio 24 d.; atlikęs remonto darbus apeliantas iÅ¡rašė 2013 m. kovo 25 d. ir 2014 m. sausio 24 d.

PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. Pažymėtina, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje privalo bÅ«ti nurodyta prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo data. Apelianto iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose kita paslaugų suteikimo data nebuvo nurodyta, tačiau atsakovas, kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ byloje, pateikė įrodymus, kad minėtomis dienomis jo transporto priemonių, konkrečiai, vilkiko Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. kovo 25 d., apelianto teritorijoje nebuvo.Teismo posėdyje apelianto nurodomi liudytojai teigė, kad remonto darbai (pagal 2014 m. sausio 24 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ) buvo atlikti 2013 metų žiemÄ , gruodžio mėnesį, prieÅ¡ naujuosius metus. Tačiau atsakovas, paneigdamas Å¡ias aplinkybes, pateikė įrodymus, kad 2014 m. sausio 24 d. PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyto automobilio laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apelianto dirbtuvėse nebuvo. Taigi, apelianto nurodomų liudytojų parodymai buvo paneigti bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, atitinkamai teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis.Ä®vertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų netinkamai taikęs įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir padaręs aiÅ¡kiai bylos medžiagos neatitinkančias iÅ¡vadas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas yra savo srities profesionalas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni elgesio standartai, todėl bÅ«tent jam, negalinčiam pateikti neprieÅ¡taringų tiesioginių ar netiesioginių, paslaugų suteikimo faktÄ pagrindžiančių įrodymų, tenka su jo vykdomu verslu susijusi rizika.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                                                                          Vilija Mikuckienė