5b954b61-d819-4ff5-9eb7-e3570af72628 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-266-725/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00883-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.8; 21.10.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Živilė BliÅ«džiuvienė, sekretoriaujant Aurijai MorkÅ«naitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. N. D., jo atstovui advokatui A. M., institucijos, priėmusios nutarimÄ , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

N. D. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir bylos nutraukimo. Teismas n u s t a t ė : D. N. D. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis Kaune, (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 13 d., 6.50 val., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, teisės vairuoti transporto priemonę nėra įgijęs, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ .Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2018 m. balandžio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) D.

N. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 300 eurų. D. N. D. skundu praÅ¡o panaikinti jam skirtÄ baudÄ ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . Skunde nurodo, kad iÅ¡ administracinio nutarimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas nemoka valstybinės kalbos, o asmeniui pateiktas dokumentas – nutarimas dėl nuobaudos skyrimo įteiktas be vertimo. Tinkamai nesupažindinus asmens su pareikÅ¡tais kaltinimais ir neiÅ¡aiÅ¡kinus jam asmens teisių ir pareigų, numatytų ANK 577 straipsnyje, pažeidžiami tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybÄ nuo pareikÅ¡to kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ANK 1.2 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Institucijai buvo gerai žinoma, jog pareiÅ¡kėjas nemoka valstybinės kalbos, tiek suraÅ¡ant ANK protokolÄ , kuris privalomai įteikiamas asmeniui, tiek pateikiant nutarimÄ , asmens teisės procese nebuvo užtikrintos, kadangi duomenų apie vertėjo dalyvavimÄ nėra. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija faktinių bylos aplinkybių, t. y. to, kad 2018 m. balandžio 13 d. (skunde nurodoma klaidingai – 2018 m. birželio 13 d.) vairavo transporto priemonę, tačiau nesutinka, jog jis tuo metu neturėjo teisės vairuoti.

Policijos pareigÅ«nų sustabdytas pareiÅ¡kėjas pateikė policijos pareigÅ«nams Nigerijos Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , kuris, jo įsitikinimu, jam suteikė teisę vairuoti transporto priemones ir Lietuvos Respublikoje. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar pareiÅ¡kėjas, turėdamas Nigerijos Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , turi teisę transporto priemones vairuoti Lietuvoje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga motorinės transporto priemonės vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus.

Minėtoje įstatymo normoje taip pat skelbiama, kad Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ vokÄ Ä¯tvirtina Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 2 punkte, numatančiame, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta yra ta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba, jeigu jis darbo ryÅ¡ių neturi, tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja pareiÅ¡kėjÄ su vieta, kurioje jis gyvena; pareiÅ¡kėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryÅ¡iai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryÅ¡ių vieta tik tada, jei pareiÅ¡kėjas čia nuolat sugrįžta (Å¡i sÄ lyga netaikytina, kai pareiÅ¡kėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduoti); mokyklos ar universiteto lankymas nereiÅ¡kia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat nustatoma ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiÅ¡kianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir iÅ¡laiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ketindamas čia įkurti ir iÅ¡laikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrÄ .

Å is ketinimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas, be kita ko, asmeniui faktiÅ¡kai bÅ«nant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryÅ¡ius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Taigi klausimas, ar pareiÅ¡kėjo pažeidimo, kurio padarymu jis pripažintas kaltu ir nubaustas, dienÄ , t. y. 2018 m. balandžio 13 d., turėjo teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones, spręstinas vertinant tai, ar jis pažeidimo padarymo metu (2018 m. balandžio 13 d.) galėjo bÅ«ti laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju.

PareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta yra Nigerijos Respublika, jis buvo atvykęs mokytis Lietuvoje (kas pagal aukščiau dėstomus teisės aktus „mokyklos ar universiteto lankymas nereiÅ¡kia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo“), tačiau dar 2017 m. lapkričio 6 d. Kauno apskrities VPK Migracijos valdyba priėmėjo atžvilgiu sprendimÄ iÅ¡siųsti jį iÅ¡ Å¡alies. PareiÅ¡kėjui apskundus minėtÄ sprendimÄ , Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo „Dėl grÄ Å¾inimo į Nigerijos Federacinę RespublikÄ â€œ Nr. 20-SP9-104 (12.23) galiojimÄ .

Å ie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas įvykio dienai, jo atžvilgiu priimtas sprendimas jį iÅ¡siųsti iÅ¡ Lietuvos Respublikos (toks sprendimas nėra įmanomas nuolatiniam gyventojui) ir tik teismo taikytos laikinųjų teisių apsaugos priemonių kontekste asmuo tebėra Lietuvos Respublikoje, kol vyksta teisminis ginčas.Atsiliepime į D. N. D. skundÄ Institucija praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtÄ nutarimÄ . Atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d., motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET reikalavimuose nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Lietuvos Respublikos iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1962 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1994 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublika gali pripažinti negaliojančiu 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo Susitariančiose Å¡alyse iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ nuo to momento, kai jo turėtojas tapo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir nustatyti tokių pažymėjimų keitimo tvarkÄ . Kadangi asmens nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje yra ilgiau nei 6 mėn., pareiÅ¡kėjas privalėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos, prieÅ¡ tai iÅ¡laikęs teorijos ir praktikos egzaminÄ .

Kadangi asmuo neįvykdė Å¡io reikalavimo, kurį numato Lietuvos Respublikos VRM ministro įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ 37 p. reikalavimo, jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvoje. Minėtų egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos Europos SÄ jungoje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar Europos SÄ jungos teisės aktuose numatytais atvejais, vadovaujantis minėto įsakymo 2 p. 4 d., nuolatinė asmens gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais.

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma remiantis CK 2.12 str. nuostatomis. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiÅ¡kianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir iÅ¡laiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ketindamas čia įkurti ir iÅ¡laikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrÄ .

Å is ketinimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas, be kita ko, asmeniui faktiÅ¡kai bÅ«nant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryÅ¡ius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Kaip nurodyta dokumentuose, kurie pridėti prie skundo, asmuo studijuoja dieninėse studijose aukÅ¡tojoje mokykloje, kas įrodo, jog jis Lietuvos Respublikoje bÅ«na nuolat. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties 2017 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos administracinis teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dėl grÄ Å¾inimo į Nigerijos Federacinę RespublikÄ â€œ Nr. 20-SP9-104 galiojimÄ .

Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtÄ ja kalba arba ta kalba, kuriÄ jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas nesuprato, koks nusižengimas jam inkriminuojamas.Skundas tenkintinas.Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių – kad pareiÅ¡kėjas D. N. D. Kaune, (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 13 d. 6.50 val. vairavo transporto priemonę ir, sustabdytas policijos pareigÅ«nų, pateikė Nigerijos Federacinėje Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ .Byloje ginčas kyla dėl Å¡ių aplinkybių:- ar pareiÅ¡kėjui D.

N. D., kaip asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, buvo užtikrinta teisė administracinių nusižengimų teisenos metu kalbėti gimtÄ ja kalba arba ta kalba, kuriÄ jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis;- ar pareiÅ¡kėjas D. N. D., turėdamas Nigerijos Federacinėje Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , 2018 m. balandžio 13 d. (pažeidimo metu, kurio padarymu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu ir nubaustas), turėjo teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti transporto priemones, turėdamas Nigerijos Federacinėje Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ .

Dėl vertėjo dalyvavimo proceseANK 568 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtÄ ja kalba arba ta kalba, kuriÄ jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.Nors iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo nematyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bÅ«tų paskirtas vertėjas, tačiau iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimo suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ 2018 m. balandžio 13 d. (kad pareiÅ¡kėjas laikosi europinį vairuotojo pažymėjimÄ VÄ® „Regitra“, dar neiÅ¡laikęs egzaminų, galvojo, kad iÅ¡duotu leidimu Nigerijoje vairuoti transporto priemonę gali ir Lietuvoje) galima daryti iÅ¡vadÄ , kad administracinio nusižengimo protokolo turinys pareiÅ¡kėjui D.

N. D. buvo iÅ¡verstas į jam suprantamÄ kalbÄ . ir nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiÅ¡kėjas pageidavo vertėjo, tačiau buvo verčiamas jo atsisakyti ar nebuvo supažindintas su įstatymo garantuotomis teisėmis naudotis vertėjo paslaugomis.Teismas nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas nepasiraÅ¡ytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jame taip pat nėra žymos, kad asmuo atsisakė pasiraÅ¡yti protokolÄ , nors tokia žyma administracinio nusižengimo protokole privalo bÅ«ti.

Be to, neaiÅ¡ku, kas yra administracinio nusižengimo protokole nurodytas nusižengimo faktÄ liudijęs asmuo – G. G., galimai ji administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu atliko vertėjo funkcijÄ . Tai laikytina protokolo trÅ«kumu, tačiau toks trÅ«kumas nėra esminis. Galimai tokios žymos protokole nebuvo padarytos per neapdairumÄ , tačiau administracinio nusižengimo protokolas asmeniui buvo įteiktas. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo suraÅ¡ytas lietuvių kalba administracinio nusižengimo protokole nurodytÄ dienÄ , t. y. 2018 m. balandžio 26 d. pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai jis į bylos nagrinėjimÄ neatvyko ir praÅ¡ymo dėl administracinės bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė (b. l. 8).

Minėtame nutarime buvo lietuvių kalba iÅ¡aiÅ¡kinta jo apskundimo tvarka bei paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo tvarka (b. l. 8). Taigi byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog pareiÅ¡kėjas D. N. D., žinodamas bylos nagrinėjimo laikÄ , neatvyko į bylos nagrinėjimÄ administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pareiÅ¡kęs norÄ , kad jam bÅ«tų užtikrinta teisė kalbėti gimtÄ ja kalba arba ta kalba, kuriÄ jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.

Valstybės institucija, pareiÅ¡kėjui neatvykus į bylos nagrinėjimÄ , nepateikus praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir nepareiÅ¡kus noro naudotis vertėjo paslaugomis, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ administracinių nusižengimų teisenos kalba, t. y. lietuvių kalba ir priėmė nutarimÄ , iÅ¡aiÅ¡kino Å¡io nutarimo apskundimo tvarkÄ bei paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo tvarkÄ lietuvių kalba. Å iame kontekste valstybės institucija negalėjo užtikrinti vertėjo dalyvavimo, jeigu objektyviai negalėjo žinoti, kad vertėjas reikalingas.

Nė viename administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo etape nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas pageidavimas paskirti vertėjÄ .Siekiant užtikrinti proceso ekonomiÅ¡kumo ir greitumo principų reikalavimus, teismas galėjo teismo posėdžio metu apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį ir suinteresuotos institucijos atstovÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡siaiÅ¡kinti administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo nutarimo priėmimo ir jo įteikimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui aplinkybes, nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme bÅ«tų užtikrintas vertėjo dalyvavimas, taigi tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas vertėjo bÅ«tų iÅ¡versti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir taip bÅ«tų iÅ¡taisyti nurodyti administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trÅ«kumai, tačiau nei pareiÅ¡kėjas D.

N. D., nei jo atstovas advokatas A. M. (kuris atstovaujÄ pareiÅ¡kėjÄ ir kituose teisminiuose procesuose), į teismo posėdį neatvyko. Taigi nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės kalbėti gimtÄ ja kalba arba ta kalba, kuriÄ jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu jis nemoka lietuvių kalbos, buvo pažeistos. Dėl pareiÅ¡kėjo D. N. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemones užtraukia baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų.Lietuvos Respublika 1991 m. lapkričio 20 d. prisijungė prie 1968 metų Vienos Kelių eismo konvencijos (įsigaliojo 1992 m. lapkričio 20 d.) (toliau – Konvencija).

Pagal Konvencijos 41 straipsnio 2 dalį Šalys pripažįsta, kad:

a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, suraÅ¡yti atitinkamos Å¡alies valstybine kalba ar viena iÅ¡ Susitariančiosios valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba suraÅ¡yti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, ir b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys Å¡ios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys Å¡ios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įraÅ¡ytai kategorijai priskiriamÄ transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį iÅ¡davė kita Susitariančioji Å alis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Å ios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. Tuo pačiu pažymėtina, jog Konvencijos 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio nuostatos neįpareigoja Susitariančiųjų Å alių:

a) pripažinti nacionalinius ar tarptautinius pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie iÅ¡duoti kitos Susitariančiosios Å alies teritorijoje asmenims, kurie iÅ¡duodant pažymėjimÄ paprastai gyveno jų teritorijose arba kurie vėliau apsigyveno jų teritorijose;

b) pripažinti pirmiau nurodytus pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie iÅ¡duoti vairuotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta iÅ¡duodant pažymėjimÄ buvo už teritorijos, kurioje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, ribų arba kurie vėliau apsigyveno kitoje teritorijoje.Byloje keliamas klausimas, ar nusižengimo, kurio padarymu pareiÅ¡kėjas D. N. D. pripažintas kaltu ir nubaustas, metu jis turėjo teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones, turėdamas Nigerijos Federacinėje Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ .Pagal Saugaus eismo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl Kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Taigi šis klausimas spręstinas vertinant tai, ar pareiškėjas pažeidimo padarymo metu galėjo būti laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju. Skunde pareiškėjas D. N. D. ginčija aplinkybę, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui D. N. D. buvo išduotas 2016 m. rugsėjo 30 d., galiojo iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 2017 m. rugsėjo 28 d.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje buvo priimtas sprendimas pakeisti užsieniečiui leidimÄ laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2017 m. gruodžio 28 d., 2017 m. lapkričio 6 d. priimtas sprendimas dėl D. N. D. grÄ Å¾inimo į Nigerjos Federacinę RespublikÄ . Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų administracinėje byloje nagrinėjamas D. N. D. skundas atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl minėto sprendimo panaikinimo Nr. eI-1321-423/2018, 2017 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo galiojimas sustabdytas.

PareiÅ¡kėjas D. N. D. nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuolatine (dienine) forma studijuoja (duomenys neskelbtini). Jis deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės nusižengimo protokole, kaip asmens gyvenamoji vieta, nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini). Iki dabar jis faktiÅ¡kai gyvena Lietuvos Respublikoje, teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys, jog pareiÅ¡kėjas buvo deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ kitÄ valstybę. Å ie faktai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, t. y.

čia jis gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimo suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , spręstina, jog pareiÅ¡kėjas VÄ® „Regitra“ ketina laikyti teorijos ir praktikos egzaminus. Asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne ES ar EEE (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas turi nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne ES ar EEE, o Nigerijoje), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius teorijos ir praktikos egzaminus.             Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 1 d.) 40 punkte nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji Å¡alis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius teorijos ir praktikos egzaminus.

Å ių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.Tačiau nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti, kad Taisyklių 43 punkte numatyta iÅ¡lyga, kada 40 punktas nėra taikomas, o bÅ«tent: jei atlikus taisyklių 13.2 punkte numatytÄ patikrinimÄ (patikrinus pareiÅ¡kėjo asmens duomenis, tvarkomus Gyventojų registre) ar užsienio kompetentingoms institucijoms informavus nustatoma, kad pareiÅ¡kėjo vairuotojo pažymėjimas įgytas trečiojoje Å¡alyje tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas buvo Lietuvos Respublikos ar kitos, nei vairuotojo pažymėjimÄ iÅ¡davusios, valstybės nuolatinis gyventojas, vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas.IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas D.

N. D. turi Lagoso-Nigerijos (Nigerija yra 1968 metų Vienos Kelių eismo konvencijos dalyvė) 2018 m. kovo 16 d. iÅ¡duotÄ galiojantį tarptautinį vairuotojo pažymėjimÄ Nr. 8042131 (b. l. 9-12). Å is pažymėjimas galioja visose KonvencijÄ pasiraÅ¡iusiose valstybėse. Byloje nėra duomenų, kad teismas ar kita kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimÄ nustatytam terminui atimti iÅ¡ D. N. D. teisę vairuoti transporto priemones ar uždrausti naudotis Å¡ia teise.Nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nai, teisingai nustatę, kad D.

N. D. studijuoja dieninėse studijose aukÅ¡tojoje mokykloje, todėl Lietuvos Respublikoje bÅ«na nuolat (tai patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys – leidimas laikinai gyventi pareiÅ¡kėjui D. N. D. buvo iÅ¡duotas 2016 m. rugsėjo 30 d., kuris buvo pakeistas ir galiojo iki 2017 m. gruodžio 28 d., o 2017 m. lapkričio 6 d. priimto sprendimo dėl D. N. D. grÄ Å¾inimo į Nigerijos Federacinę RespublikÄ galiojimas teismo nutartimi sustabdytas (b. l. 14-16)), nevertino, kad D. N. D. vairuotojo pažymėjimas yra iÅ¡duotas Nigerijoje 2018 m. kovo 16 d. (b. l. 9-11), tai yra tuo metu, kai jis jau nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, todėl Taisyklių 40 punktas D.

N. D. atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti taikomas ir jo atžvilgiu išlieka galioti Konvencijos 41 straipsnio 2 dalies nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ANK-4-843/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-150-851/2018). Būtent todėl iš byloje esančių duomenų (administracinio nusižengimo byla ROIK 17081337760, b. l.

6) matyti, kad policijos pareigÅ«nai, 2017 m. kovo 30 d. suraÅ¡ydami D. N. D. administracinį protokolÄ su administraciniu nurodymu už KET pažeidimÄ (leistino greičio virÅ¡ijimÄ ), pagrįstai neinkriminavo jam vairavimo neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, juo labiau – vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nai, kvalifikuodami D. N. D. veikÄ pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, klaidingai aiÅ¡kino teisės normas, todėl nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D.

N. D. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 424 straipsnio 2 dalyje, panaikintinas, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas, n u t a r i a : D. N. D. skundÄ patenkinti.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. balandžio 26 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ D.

N. D. atžvilgiu nutraukti. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                            Živilė BliÅ«džiuvienė