5b940358-6986-48fd-b822-e06c5b33528b · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-300/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32291-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; (S) 1.2.14.1.2.1; 2.4.7. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,nuteistajam A. P.,gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros (Akmenė) prokuroro Mariaus Foko ir nuteistojo A.

P. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir A.

P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® paskirtÄ bausmę A. P. įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. liepos 19 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo bei bausmė iÅ¡ dalies atlikta pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendį. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas ir K. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis yra neskundžiamas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: A. P. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 10 d., apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame miÅ¡kelyje, pėsčiųjų takelyje, atvirai pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo M. R. svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, perieÅ¡ tai K. S. dėl asmeninių priežasčių pargriovus nukentėjusįjį M. R. ant žemės ir jo atžvilgiu panaudojus fizinį smurtÄ , M. R. atsistojus, atvirai iÅ¡ pastarojo deÅ¡inės striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė 12 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C3“ su jame buvusia beverte „Tele2 Pildyk“ SIM kortele ir prie mobiliojo ryÅ¡io telefono prijungtas 2 Eur vertės ausines bei sulaužė 10 Eur vertės akinius, tokiu bÅ«du atvirai pagrobė nukentėjusiajam M.

R. priklausantį 12 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C3“ ir 2 Eur vertės ausines, iÅ¡ viso padarydamas nukentėjusiajam M. R. 24 Eur turtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros (Akmenė) prokuroras Marius Fokas praÅ¡o pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendį: A. P. pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Skunde nurodo, kad A. P. padarė apysunkę tyčinę, savanaudiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis yra teistas 10 kartų (dėl nužudymo, vagysčių, plėšimo, nežymaus sveikatos sutrikdymų padarymo, pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nams), teistumas neiÅ¡nykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, registruotas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre (2000 m. ir 2004 m. konsultuotas, diagnozė: emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau jam nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę), iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas neigiamai.

Taip pat nurodo, kad kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. P. turi bÅ«ti pripažintas recidyvistu. Be to, prokuroras nurodo ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla (Nr. 1-13­1008/2017; 1-01-1-63484-2015-6), kurioje jis kaltinamas galimai padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jo atžvilgiu TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-5­00032-17, kurioje jis įtariamas galimai padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 236 straipsnio 1 dalyje (melagingas praneÅ¡imas apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ), ir kuri artimiausiu bus perduota į Akmenės rajono apylinkės teismÄ teisminiam nagrinėjimui. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad paskutiniu Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu A.

P. buvo nuteistas už lengvesnę (nesunkiÄ ) nusikalstamÄ veikÄ (BK 140 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas jam skyrė terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, kaip įstatymo numatytÄ už padarytÄ nusikaltimÄ bausmės vidurkis. Taigi teigia, kad visos anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės A. P. pozityvaus poveikio nepadarė, o tai ypač neigiamai apibÅ«dina jo asmenį ir byloja apie jo pavojingumÄ visuomenei, bei liudija, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų.

Todėl apeliantas mano, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskyrus terminuotÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, lygiÄ Ä¯statymo už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytos bausmės vidurkiui.             Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Skunde nurodo, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė – telefono nevogė, o tiesiog rado ant žemės. Taip pat nurodo, kad telefonÄ jis norėjo grÄ Å¾inti nukentėjusiajam, tačiau jis iÅ¡ įvykio vietos pabėgo, ir todėl telefonÄ nukentėjusiajam jis grÄ Å¾ino kitos dienos ryte.

Pasak nuteistojo, nukentėjusysis ir teisme nurodė, kad telefonÄ jis galėjo pamesti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė – telefono nevogė, o tiesiog rado ant žemės, o kadangi nukentėjusysis iÅ¡ įvykio vietos pabėgo, todėl telefonÄ nukentėjusiajam jis grÄ Å¾ino kitos dienos ryte.

Dėl to nuteistasis praÅ¡o jį dėl jam inkriminuotos vagystės iÅ¡teisinti. Taigi nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės keliamas iÅ¡imtinai įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir jų vertinimo Å¡iuo aspektu klausimai. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys).

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).Å iuo atveju, tai patvirtina ir skundžiamo teismo sprendimo turinys, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , jų pakankamÄ tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas ir argumentuotas iÅ¡vadas, atitinkančias įrodymų turinį.

Taigi, sprendžiant apelianto kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo. Nuteistojo kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįsta byloje esančiais ir skundžiamajame nuosprendyje nurodytais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų Å¡altinis gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Dėl to teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ ir patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad teismas, Å¡ioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, laikėsi BPK 20 straipsnyje iÅ¡dėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 178 straipsnio 2 dalis – pritaikytas tinkamai.

Nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde keliamÄ versijÄ , kad nukentėjusiojo telefono jis nevogė, o tiesiog rado ant žemės, paneigia byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų duomenų visuma. Pirma, nukentėjusysis M. R. nuo pat pirmosios apklausos aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodė, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ jo striukės kiÅ¡enės kartu su prijungtomis ausinėmis iÅ¡traukė bÅ«tent A. P. (1 t., 20–21 b. l.). Antra, bÅ«tent tokius parodymus nukentėjusysis M. R. patvirtino tiek parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 32–41 b. l.), tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., 27–29 b. l.), tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (3 t., 5 b. l.).

Be to, kad A. P. iÅ¡traukė telefonÄ kartu su ausinėmis iÅ¡ jo kiÅ¡enės ir negrÄ Å¾ino, nukentėjusysis M. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė ir tai, kad jis net prašė A. P. grÄ Å¾inti iÅ¡ jo paimtÄ telefonÄ . Ir galiausiai, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, o bÅ«tent, kad telefonÄ su ausinėmis iÅ¡ kiÅ¡enės jam iÅ¡traukė A. P., patvirtina ir nukentėjusiojo elgesys po jo atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, kuomet nukentėjusysis iÅ¡kart po įvykio pats paskambino bendrajam pagalbos centrui Nr. 112 ir aiÅ¡kiai nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas ir apiplėštas, t. y. kad iÅ¡ jo pavogė telefonÄ , ausines nuo telefono ir sulaužė akinius (1 t., 77, 78–80 b. l.).

Ir nors nukentėjusysis M. R. apylinkės teisme parodė, kad gal ir galėjo jo telefonas iÅ¡kristi ant žemės, tačiau jis kartu parodė ir tai, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi ir jais galima vadovautis, nes dabar yra praėję daug laiko nuo įvykio. Be to, atsakydamas į prokuroro klausimÄ nukentėjusysis aiÅ¡kiai nurodė, kad telefonÄ iÅ¡ jo kiÅ¡enės iÅ¡traukė A. P., ir patvirtino, kad, kai buvo apklaustas iÅ¡kart po įvykio, tuomet atsiminė geriau – telefonÄ su ausinėmis jam iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės A.

P. (3 t., 5 b. l.). Taigi, pirmiau iÅ¡dėstytais duomenimis, o ne prielaidomis ar nepatikimais duomenimis, nuteistojo A. P. kaltė atvirai pagrobus nukentėjusiajam M. R. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€“ įrodyta.Taip pat su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka ir prokuroras. Apeliantas tvirtina, kad bausmės tikslai nuteistojo A. P. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskyrus terminuotÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, lygiÄ Ä¯statymo už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytos bausmės vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismas tokiems prokuroro apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams nepritaria. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija ir viena iÅ¡ sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų ir turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.

Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas bausmių rÅ«Å¡is (bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų) vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino visas A. P. bausmės (jos rÅ«Å¡ies parinkimo ir jos dydžio nustatymo) skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes (tai, kad jis padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ â€“ apysunkį nusikaltimÄ ; jis anksčiau teistas, teisiamas deÅ¡imtÄ kartÄ ; baustas administracine tvarka; nedirba; ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam paskirta areÅ¡to bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; tai, kad A.

P., turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , padarė tyčinį nusikaltimÄ , todėl jis BK 27 straipsnio 1 dalį – recidyvistas); ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį A. P. paskyrė pačiÄ griežčiausiÄ iÅ¡ jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių – laisvės atėmimÄ , kurio dydį, atsižvelgdamas į maÅ¾Ä A. P. pagrobto turto vertę (24 Eur), tai, kad žala nukentėjusiajam nepadaryta (telefonas jam grÄ Å¾intas), ir nukentėjusysis pretenzijų neturi, pagrįstai nustatė mažesnį (laisvės atėmimÄ 11 mėnesių) nei A.

P. padaryto nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui ir 15 dienų).Å iame kontekste pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta, ar per Å¡velni.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , skirdamas laisvės atėmimo 11 (vienuolikai) mėnesių bausmę nuteistajam A. P. Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos baus­mės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – api­bÅ«dinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni.Esant pirmiau nurodytoms ir aptartoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimu, daro iÅ¡vadÄ , kad teisės taikymo aspektu bausmė A.

P. paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, ji tinkamai individualizuota, o jos parinkimas ir dydis pakankamai argumentuotas. Taigi, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga ir atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam A. P. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmę bei motyvuodamas šį savo sprendimÄ , laikėsi BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ .

Todėl tenkinti tiek nuteistojo, tiek ir prokuroro apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais, teisėjų kolegija neranda pagrindo. Dėl to nuteistojo ir prokuroro apeliaciniai skundai – atmetami.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:            Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Mariaus Foko ir nuteistojo A.

P. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                     Vidmantas Mylė                                                                                           Teisėjai                                                                                  Raimundas Jurgaitis                                                                                  Zigmas Kavaliauskas