5b8c238c-e1f0-40e4-b62e-1be7fc332e18 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-368-238/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34014-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.2.1 (S) Kauno apygardos teismas N UT A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei, išteisintajam D.

N., jo gynėjai advokatei Alvydai MediÅ¡auskienei, Kauno apygardos teismo informatikos specialistui Å arÅ«nui Dargužiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ .

Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta baudžiamÄ jÄ bylÄ kartu su daiktais, turinčiais reikÅ¡mės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, po nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių šį nusikaltimÄ padariusiems asmenims nustatyti. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 257 straipsniu, praneÅ¡ta prokurorui, kad kaltinamasis D. N. galimai padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. N. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, 2018 m. liepos 16 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 20.25 val. per neužrakintas duris, kurių spynoje buvo paliktas raktas, įsibrovė į V. S. priklausantį sandėliukÄ , t. y. į patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios slapta pagrobė du dviračius, 110 eurų ir 140 eurų vertės, akumuliatorinį suktukÄ , 20 eurų vertės, 7 vnt. įvairių dydžių raktų, viso 8 eurų vertės, spynoje buvusius raktus, kurių vertė 5 eurai, tokiu bÅ«du įsibraunant į patalpÄ slapta pagrobė svetimÄ V.

S. priklausantį 283 eurų vertės turtÄ . 2. 2019 m. kovo 5 d. apylinkės teismui prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ D. N. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį, bei prašė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, t. y. kad D. N. 2018 m. liepos 16 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ daugiabučio gyvenamojo namo bendrai namo gyventojų naudojamo antrojo aukÅ¡to balkono, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡metė V.

S. priklausančius du 110 Eur ir 140 Eur vertės dviračius, taip vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tyčia sugadino svetimÄ V. S. priklausantį 250 Eur vertės turtÄ .

3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esančių įrodymų nepakanka spręsti, kad D. N. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo (BK 178 straipsnio 2 dalis) padaryme, todėl dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jį iÅ¡teisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ .

4. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendyje nurodyta, kad „byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota kaltinant D. N. nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teisminio nagrinėjimo metu, iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, prokurorė D. N. kaltinimÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies pakeitė į BK 284 straipsnį. Remiantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ , tačiau iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

BPK 255 straipnsio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 256 straipsnio 1 dalis suteikia galimybę prokurorui pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, o BPK 256 straipsnio 2 dalis - pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, prokurorė ne tik pakeitė nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ , bet ir praÅ¡o kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, dėl ko kaltinimas buvo pakeistas į iÅ¡ esmės naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurioje yra tik vienas bendras dalykas – dviračiai, tačiau visos kitos faktinės aplinkybės ir kvalifikacija skiriasi nuo kaltinimo, suformuluoto kaltinamajame akte.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-11-20 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-316-1073/2018 nurodoma, kad kaltinimo keitimo galimybėms procese įstatymas nustato tam tikrus ribojimus, o teismų praktikoje pateikiamas aiÅ¡kinimas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014).

AnalogiÅ¡kai pasisakė ir Kauno apygardos teismas 2017-06-14 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.1A-352-498/2017. BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneÅ¡a prokurorui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teismas, nors ir priėmė prokurorės praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ , iÅ¡taisydamas savo Å¡iÄ padarytÄ klaidÄ , negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio kaltinamojo D.

N. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį, remdamasis pakeistu kaltinimu.“ 5. Taigi, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nustatė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju praÅ¡ymu pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis ne tik pakeistas nusikalstamos veikos kvalifikavimas iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnį, bet ir kaltinimas pakeistas į iÅ¡ esmės naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurioje yra tik vienas bendras nusikalstamos veikos dalykas – dviračiai, o visos kitos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nurodytų kaltinamajame akte.

Remdamasis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, pranešė prokurorui, kad kaltinamasis D. N. gali bÅ«ti padaręs nusikaltimÄ , nurodytÄ BK 284 straipsnyje.

6. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Asta Antanaitienė praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį. D. N. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Å iÄ bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pridedant 3 mėnesius naujai paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose.

Taip pat praÅ¡oma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria praneÅ¡ta prokurorui, kad kaltinamasis D. N. galimai padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. 6.1. Prokurorės teigimu, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, buvo netinkamai aiÅ¡kinamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio nuostatos. Nors kaltinimo keitimo galimybėms procese įstatymas numato tam tikrus ribojimus ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakomybėn traukiamam asmeniui negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas gali bÅ«ti keičiamas, laikantis BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytų sÄ lygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomi kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikaltimÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę. Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014). 6.2.

Skunde nurodoma, kad aiÅ¡kinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žfaktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų“, teismų praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, laikas, vieta, bÅ«das, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitokiomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinamajame akte, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybÄ .

Pasak skundo autorės, toks įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu, praplėtimu, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡laikoma riba, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiÅ¡kai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ tÄ asmenį nebuvo atliktas, nes tokios galimybės BPK nenumato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). 6.3. Skunde nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, jos (prokurorės) pateiktas praÅ¡ymas pakeisti kaltinimÄ D.

N., negali bÅ«ti vertinamas kaip kaltinimo keitimas, neatitinkantis BPK 256 straipsnio instituto prasmės ir kaltinimo keitimo ribų. Apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju prokurorė ne tik pakeitė nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ , bet ir kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, dėl ko kaltinimas buvo pakeistas į iÅ¡ esmės naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurioje yra tik vienas bendras dalykas – dviračiai, tačiau visos kitos faktinės aplinkybės ir kvalifikacija skiriasi nuo kaltinimo, suformuoto kaltinamajame akte, nepagrįsta.

Pažymima, kad D. N. dėl naujai pareikÅ¡to kaltinimo ikiteisminis tyrimas buvo atliktas, jis kaltę dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pripažino, pakeitus kaltinimÄ nesikeitė nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, juos siejo bendras dalykas – dviračiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas įrodinėjamas tais pačiais įrodymais, kaip ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta veika. Dėl Å¡ios priežasties prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad pirminis ir pakeistas kaltinimai yra visiÅ¡kai skirtingi.

Keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, D. N. teisė į gynybÄ nebuvo suvaržyta, tiek jis, tiek gynėja su naujai pareikÅ¡tu kaltinimu sutiko, pertraukos pasiruoÅ¡ti gynybai neprašė. Teismas, priimdamas 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, taip pat pripažino, kad buvo padaryta BK 284 straipsnyje numatyta veika, praneÅ¡damas apie tai prokurorui. 6.4. Skunde pažymima, kad D. N. kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , patvirtina paties iÅ¡teisintojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo V.

S. protokolas – pareiÅ¡kimas, įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros protokolai, kurie patvirtina, kad nukentėjusiajam priklausantys dviračiai buvo paimti, o vėliau rasti D. N. iÅ¡mesti prie namo ir sugadinti. Pagal nustatytÄ situacijÄ , vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje bei jiems girdint, be jokios dingsties per balkonÄ iÅ¡mesti dviračiai, siekiant tokiais savo veiksmais atkreipti dėmesį, pamokyti namo gyventojus – savo kaimynus, kad dviračiai nebÅ«tų paliekami bendro naudojimo patalpose, leidžia spręsti, jog D.

N. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimÄ , numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir bÅ«tent Å¡ių padarinių norėjo. Jo veiksmų seka atskleidžia tyčios kryptingumÄ , patvirtina jo veikoje buvus tiesioginę tyčiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kadangi D. N. nusikaltimÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinį nusikaltimÄ , bÅ«damas neblaivus, neatlyginęs padarytos žalos, todėl jam turi bÅ«ti paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Kadangi jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jam skirtina mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytÄ vidurkį laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64 straipsnio tvarka subendrintina su VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Asta Antanaitienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis D. N. ir jo gynėja advokatė Alvyda MediÅ¡auskienė prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti ir nuosprendį palikti galioti.

8. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui.

9. Kolegija pažymi, kad nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta (BPK 255 straipsnio 2 dalis).

Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Kaltinimas gali bÅ«ti keičiamas, jeigu: iÅ¡ esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; iÅ¡ esmės keičiasi faktinės veikos aplinkybės ir dėl to reikia keisti kvalifikavimÄ ; faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota.

10. Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę. Situacija, kai faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2014, 2K-102/2014, 2K-265-693/2015, 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016).

11. Nagrinėjamoje byloje D. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 16 d. nuo 18.00 val. iki 20.25 val. pro neužrakintas duris įsibrovė į V. S. priklausantį sandėliukÄ , esantį prie buto (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ jo slapta pagrobė du 110 Eur ir 140 Eur vertės dviračius bei kitÄ turtÄ , kurio bendra vertė 283 Eur. 12. 2019 m. kovo 5 d. prokurorės praÅ¡yme pakeisti veikos kvalifikavimÄ D. N. buvo praÅ¡oma kaltinimÄ pakeisti į šį, kad 2018 m. liepos 16 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini), jis iÅ¡ daugiabučio gyvenamojo namo bendrai naudojamo antrojo aukÅ¡to balkono, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡metė V. S. priklausančius 110 Eur ir 140 Eur vertės dviračius, tokiu bÅ«du vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tyčia sugadino svetimÄ V. S. priklausantį 250 Eur vertės turtÄ .

13. Palyginus pirminį ir vėliau patikslintÄ kaltinimus, atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. kovo 5 d. praÅ¡ymu yra keičiama tik dalis esminių faktinių aplinkybių, t. y. veikos padarymo bÅ«das, padariniai, kas turėjo reikÅ¡mės ir veikos kvalifikavimui, tikslinamos nusikalstamos veikos padarymo vietos bei laiko aplinkybės. Tačiau naujas kaltinimas iÅ¡ esmės yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios susijusios su tuo pačiu įvykiu bei buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Å iuo atveju, keičiant dalį esminių aplinkybių arba jas tikslinant, kaltinimas iÅ¡ esmės tik individualizuotas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje pakeistame kaltinime iÅ¡dėstytos aplinkybės pernelyg nutolusios nuo pirminiame kaltinime iÅ¡dėstytų, yra formalus to paties įvykio, dėl kurio pareikÅ¡ti kaltinimai, įvertinimas, neatsižvelgiant į subjekto elgesio formÄ ir jo santykio su veika esmę.

14. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje kaltinimÄ palaikiusi prokurorė, nepažeisdama BPK 256 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ BPK 256 straipsnio 2 dalies pagrindu, pateikė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu proceso dalyviai buvo informuoti apie praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ , proceso dalyviai susipažino su prokurorės pateiktu kaltinimu. Teismas teiravosi, ar reikia laiko pasiruoÅ¡ti gynybai.

IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas Å¡ia teise nepasinaudojo. IÅ¡teisintasis sutiko su naujai pareikÅ¡tu kaltinimu ir dėl BK 284 straipsnyje nustatytos veikos padarymo prisipažino. Taigi, aptariamu atveju matyti, kad kaltinamojo teisės į gynybÄ nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės pateiktas praÅ¡ymas pakeisti kaltinimÄ D. N., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, atitinka BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę bei kaltinimo keitimo ribas, jis buvo pagrįstas ir teisėtas.

Taigi, teismas gavęs prokurorės pateiktÄ pakeistÄ kaltinimÄ , jį priėmė ir prijungė prie bylos. Taip, teismas privalėjo jį (kaltinimÄ ) iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės ir tuo klausimu, kaip numato BPK 303 straipsnis, priimti nuosprendį, kuris gali bÅ«ti apkaltinamasis ar iÅ¡teisinamasis, ar priimti nuosprendį ir bylÄ nutraukti. Kitokio sprendimo Å¡iuo atveju priimti apylinkės teismas negalėjo.

15. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje situacijoje yra aktualus ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tÄ patį teisės pažeidimÄ ) principas. Å is principas pažodine prasme reiÅ¡kia, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas pakartotinai už tÄ patį pažeidimÄ . Platesne procesine prasme asmuo negali bÅ«ti persekiojamas dėl to paties pažeidimo pakartotinai, jei pirmajame procese buvo priimtas galutinis sprendimas (iÅ¡skyrus atvejus dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių). Šį principÄ Lietuvos nacionaliniu lygmeniu įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio 6 dalies, 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir kai kurios kitos nuostatos, o tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, 4 straipsnis.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrÄ kartÄ nubaudžiamas arba persekiojamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Å imkus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 41788/11).

17. Non bis in idem principo aspektu taip pat svarbus BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriame nustatyta, kad asmeniui, kuriam įsiteisėjo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu, baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradėtas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesÄ , baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rÅ«Å¡ies ar proceso nutraukimo pagrindo.

18. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad Å¡ioje byloje susidariusioje situacijoje – iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu užbaigus baudžiamÄ jį procesÄ ir tuo pačiu teismo nutartimi pagal BPK 257 straipsnį prokurorui praneÅ¡us dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios jau yra priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, padarymo – sudaromos prielaidos pradėti pakartotinį baudžiamÄ jį persekiojimÄ tam pačiam asmeniui dėl tų pačių veiksmų. Baudžiamojo persekiojimo pradėjimas D. N. dėl tos pačios veikos pažeistų non bis in idem principo nuostatas.

19. Ä®vertinant BPK 255 bei 256 straipsnių taikymÄ , svarbu pažymėti ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, jog pagal KonstitucijÄ , be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui turi bÅ«ti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis. Ä®gyvendindamas Å¡iÄ teisę, teismas privalo praneÅ¡ti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokiÄ galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ , kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimÄ .

20. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino BPK 255 bei 256 straipsnių nuostatas, ydingai nurodė, kad praÅ¡ymu keisti kaltinimo kvalifikavimÄ siekiama inkriminuoti naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad tik teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas reiÅ¡kia tinkamÄ asmens galimai padarytų nusikalstamų veikų baudžiamÄ jį teisinį įvertinimÄ â€“ kvalifikavimÄ . Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali bÅ«ti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti.

21. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino baudžiamojo proceso įstatymÄ (BPK 255, 256 straipsniai), reglamentuojantį prokuroro teisę pateikti praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ , kas iÅ¡ esmės sutrukdė iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priimti teisingÄ teismo procesinį dokumentÄ , o tai laikytina esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis), kurie gali bÅ«ti iÅ¡taisyti tik iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

22. Å iuo atveju, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti taisomos apylinkės padarytos klaidos, nes apylinkės teisme kaltinimas pagal BK 284 straipsnį aplamai nenagrinėtas, įrodymai netirti ir nevertinti, iÅ¡vados nepadarytos.

23. Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirtÄ klausimÄ ir priėmus apkaltinamÄ jį (iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį, apeliantams bÅ«tų atimta galimybė nuosprendį skųsti apeliacine tvarka.

24. Pažymėtina, kad pagal BPK 311 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtas bylas. Å iuo atveju konstatuojama, kad byla neiÅ¡nagrinėta, nes nepriimtas procesinis sprendimas dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį. Taigi, nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir baudžiamoji byla grÄ Å¾inta teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

25. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, kai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma iÅ¡vada, kad veikos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimÄ , ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. BÅ«tent Å¡i situacija ir minėtos įstatymo normos aplinkybės nustatytos Å¡ioje byloje.

26. Esant Å¡ioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jį priimant padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, taip pat nustatyta, kad apylinkės teismas nuosprendyje nepriėmė jokio sprendimo dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, todėl yra įstatyminis pagrindas nuosprendį naikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti teismui. Todėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

27. Taip pat bÅ«tina panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria praneÅ¡ta prokurorui, kad kaltinamasis D. N. galimai padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

28. Kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalės iÅ¡ naujo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti procesinį sprendimÄ , taigi, kartu įvertinti kaltės (nekaltumo) klausimÄ , todėl vengdamas iÅ¡ anksto daryti galimÄ Ä¯takÄ iÅ¡ naujo bylÄ nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, apygardos teismas Å¡ioje nutartyje iÅ¡samiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. P. M. apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį, kuriuo D. N. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ , ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mams. P. M. apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria praneÅ¡ta prokurorui, kad kaltinamasis D.

N. galimai padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Jurga Vasiliauskienė