5b8ae0b2-e173-4866-82ae-eaced5870ce9 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas GilysPranešėjas Ričardas Gilys             Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-193/2010Teisėjas Artūras Dilys             Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00172-2009-4             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. sausio 28 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Prano Šimkaus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,M.

P. atstovei pagal įstatymÄ R. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal M. P. atstovės pagal įstatymÄ R. P. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria M. P., padariusiam BK 284 str. 1 d. numatytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,N U S T A T Ė:M.

P. 2009 m. gegužės 6 d., apie 8 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), RokiÅ¡kio m., vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: N. M. ir S. S. su dviem mažamečiais vaikais išėjus iÅ¡ laiptinės į namo kiemÄ , grasindamas nužudyti, sakydamas „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“ ir laikydamas rankoje smÅ«giui iÅ¡keltÄ peilį, artinosi prie N. M., kuris gindamasis užlaužė jam rankÄ ir iÅ¡mušė peilį, o S. S. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.M.

P. atstovė pagal įstatymÄ R. P. praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009-11-10 nutartį ir bylÄ M. P. atžvilgiu nutraukti, arba nutartį pakeisti ir M. P. paskirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta. Mano, kad teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad M. P. padarė BK 284 str. 1 d. numatytÄ Ä¯statymo uždraustÄ veikÄ . Ikiteisminio tyrimo metu M.

P. parodė, kad peilį jis iÅ¡sitraukė tik norėdamas apsiginti nuo N. M., kuris grasino jį sumuÅ¡ti. Nei nužudyti, nei sužaloti M. P. nieko nenorėjo ir to daryti nesiruošė. Tokias pat aplinkybes M. P. pasakojo ir jai. Nurodo, kad kaip tik N. M. anksčiau yra vartojęs smurtÄ M. P. atžvilgiu, todėl mano, kad M. P. turėjo pagrindÄ jo bijoti. Nesant M. P. tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ , negalima laikyti įrodyta, kad jis padarė įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.

Todėl teismas turėjo bylÄ nutraukti, neįrodžius, kad M. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Nurodo, kad net sutikus su teismo iÅ¡vada, kad M. P. padarė įstatymu uždraustÄ veikÄ , negalima sutikti su M. P. taikyta priverčiamÄ jÄ medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sÄ lygomis. Ikiteisminio tyrimo metu gautame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad po M. P. gydymo RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje jo bÅ«klė pagerėjo ir yra stabili, jis lankosi sveikatos centre, jam skiriamas palaikomas gydymas, socialinė padėtis palanki, ji juo rÅ«pinasi, todėl ekspertas daro iÅ¡vadÄ , kad M.

P. reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis. TokiÄ pat iÅ¡vadÄ ekspertas pateikė ir teismo posėdžio metu, tačiau teismas Å¡ių eksperto iÅ¡vadų nepaisė. R. P. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad M. P. yra pavojingas visuomenei ir kad jos priežiÅ«ra bei jam taikomas ambulatorinis gydymas Å¡iuo metu nėra pakankami. Nurodo, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis kelių kaimynų parodymais, kad jie bijo M. P., nes jis jiems grasina, skambinėja į duris, degtukais užkaiÅ¡o durų spynas, iÅ¡junginėja elektrÄ laiptinėje, apspjaudo vaikus laiptinėje, užsipuola mergaites, kurios žviegia.

Neneigia, kad M. P. kartais konfliktuoja su vaikais, nes jie jį, kaip turintį psichinę negaliÄ , erzina, tačiau niekada jų atžvilgiu nėra pavartojęs fizinio smurto. Mano, kad teismo nurodyti M. P. galimai atliekami veiksmai yra tik kaimynų prielaida, be to, toje pačioje laiptinėje viename iÅ¡ butų taip pat gyvena moteris, turinti psichinę negaliÄ , kuri taip pat gali elgtis netinkamai. Nurodo, kad teismas neįvertino tai, kad M. P. nuo 2006-06-10, kai buvo iÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės, nepadarė teisės pažeidimų, kurie bÅ«tų fiksuoti policijos komisariate.

Teigia, kad M. P. be jos palydos iÅ¡ namų nebeiÅ¡eina, jokio peilio su savimi nesineÅ¡ioja, jam pastoviai taikomas gydymas ir jo sveikatos bÅ«klė bei elgesys yra žymiai pagerėję. Nurodo, kad po naujųjų metų planuoja persikelti gyventi į nuosavÄ namÄ , todėl gyvenant atskirai nebegaus tokio pobÅ«džio nusiskundimų iÅ¡ kaimynų.Teismo posėdyje M. P. atstovė pagal įstatymÄ bei gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai nustatė M.

P. padarytÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ ir tinkamai pritaikė jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.Skunde ginčijamas apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų atitikimas faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis nukentėjusiojo N. M. parodymais bei jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojų S. S., L. N., M. S. ir A. L. parodymais, apžiÅ«ros protokolu, konstatavo, kad M. P. padarė BK 284 str. 1 d. numatytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ .

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes, tačiau Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti, nes skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s, grindžiami savaip apraÅ¡ytais bei įvertintais buvusiais įvykiais, ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu.BK 284 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir trikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyvusis požymis – tai veiksmai, kuriais pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka. Tokiais veiksmais gali bÅ«ti įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kitas bÅ«tinas objektyvusis požymis – padariniai – tai realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Veika turi bÅ«ti padaroma vieÅ¡oje vietoje. Byloje nustatyta, kad M. P., N. M. ir S. S. su dviem mažamečiais vaikais išėjus iÅ¡ laiptinės į namo kiemÄ , grasindamas nužudyti, sakydamas „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“ ir laikydamas rankoje smÅ«giui iÅ¡keltÄ peilį, artinosi prie N. M..

Å iuos veiksmus M. P. padarė vieÅ¡oje vietoje – prie namo (duomenys neskelbtini), RokiÅ¡kio mieste. Jis įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nes nukentėjusysis ir kiti įvykio metu buvę asmenys buvo Å¡okiruoti, iÅ¡gÄ sdinti. Å ios aplinkybės patvirtintos nukentėjusiojo N. M. ir liudytojos S. S. parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs pastarųjų asmenų parodymus, kitus bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo bei liudytojos S. S. parodymai yra nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti bylos duomenys, be to, jie neturėjo jokio pagrindo apkalbėti M.

P., todėl nėra pagrindo abejoti pastarųjų asmenų parodymais. Todėl apeliantės teiginiai, kad M. P. nenorėjo nei nužudyti, nei sužaloti ir to daryti nesiruošė atmetami kaip nepagrįsti, nes jie prieÅ¡tarauja teismo konstatuotoms faktinėms aplinkybėms. Taip pat atmestini ir skundo teiginiai apie tai, kad N. M. anksčiau yra vartojęs smurtÄ M. P. atžvilgiu, todėl M. P. peilį iÅ¡sitraukė tik norėdamas apsiginti nuo pastarojo. Å ie teiginiai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais faktiniais, objektyviais duomenimis.

Å ias aplinkybes patvirtinančių duomenų nenurodė ir pati apeliantė, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Be to, pastarÄ sias aplinkybes dėl peilio iÅ¡sitraukimo apsigynimo tikslais paneigia ne tik nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai, bet liudytoja L. N., parodžiusi, kad prieÅ¡ įvykį ji laiptinėje buvo susitikusi M. P., kuris rankoje nešėsi peilį. Taigi, apraÅ¡ytos M. P. veikos padarymo aplinkybės visiÅ¡kai atitinka visus bÅ«tinus BK 284 str. 1 d. numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas apie tai, jog M. P. įvykdė BK 284 str. 1 d. numatytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas turėjo M. P. atžvilgiu nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , nes nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviojo požymio – M. P. tiesioginės tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad nenustatytas nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tyčia pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nagrinėjamoje byloje esant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesui nereiÅ¡kia, kad buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, nes tik pakaltinamas asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas kaltu tyčia ar dėl neatsargumo padaręs nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Kaltės ir jos formos klausimai (BK 14 str.) nesprendžiami, kai asmuo yra nepakaltinamas (BK 17 str.). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. P., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., pagal savo psichikos bÅ«klę negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl buvo nepakaltinamas. Tokiu atveju, sutinkamai su BPK 395 str. nuostatomis įrodinėtinos aplinkybės yra:

1) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės;

2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė tas asmuo;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobÅ«džio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo;

4) koks baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padariusio asmens elgesys tiek prieÅ¡ veikos padarymÄ , tiek ir po to;

5) baudžiamojo įstatymo uždrausta veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, priimdamas nutartį, turi iÅ¡spręsti Å¡iuos BPK 401 str. 2 d. nurodytus klausimus:

1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika;

2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tas asmuo padarė bÅ«damas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas;

4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimÄ ;

5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir bÅ«tent kokia. BÅ«tent Å¡ias aplinkybes nustatinėjo ir Å¡iuos klausimus sprendė pirmosios instancijos teismas. Taigi, kaltės klausimas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese nenagrinėtinas.Apeliantė skunde nesutinka su apylinkės teismo M. P. parinkta priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡imi, teigdama, kad ji kitokia nei ekspertų rekomenduota. Teisėjų kolegija pažymi, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio.

PriverčiamÄ sias medicininės priemones teismas parenka ir taiko, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus pagrindinius kriterijus, t. y. į psichikos sutrikimÄ ir jo sunkumÄ , padarytos pavojingos veikos pobÅ«dį, pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų sveikatai. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad M. P. reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis (104-105 b. l.). Teismo psichiatras ekspertas P. A. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡sakė nuomonę, kad M.

P. gali bÅ«ti taikoma Å¡velniausia priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kriterijus, nutarė M. P. taikyti stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis. Å iÄ iÅ¡vadÄ apylinkės teismas nutartyje iÅ¡samiai argumentavo, su tais motyvais visiÅ¡kai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. M. P. padarytos veikos pobÅ«dis rodo jo pavojingumÄ , todėl siekiant užtikrinti priverčiamųjų medicinos priemonių tikslo įgyvendinimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė M.

P. atžvilgiu taikyti stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis. Pagal BK 98 str. 1 d. 3 p. stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis teismas taiko tam asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Tokį jo patalpinimÄ stacionare lemia tai, kad net pasiekus palyginti greitÄ sveikatos pagerėjimÄ iÅ¡lieka psichikos sutrikimo recidyvo tikimybė, tuo pačiu ir tam tikras pavojus ligoniui bei aplinkiniams. BÅ«tent stacionaro sÄ lygos tokį recidyvo pavojų leidžia labiau kontroliuoti. 2009-08-11 ekspertizės akte nurodomos aplinkybės, kad po gydymo RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje M.

P. psichikos bÅ«klė pagerėjo ir pastaruoju metu yra stabili, jis lankosi sveikatos centre, jam skiriamas palaikomas gydymas, socialinė padėtis palanki, juo rÅ«pinasi mama, bei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie M. P. teisės pažeidimų nepadarymÄ , jo neišėjimÄ iÅ¡ namų be palydos bei peilio nesineÅ¡iojimÄ , nesudaro jokio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir Å¡velninti paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Visi Å¡ie duomenys jau buvo žinomi pirmosios instancijos teismui priimant nutartį.

Be to, apeliacinio skundo reikalavimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo negali būti tenkinamas ir dėl apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktos VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro 2010-01-12 pažymos, kurioje nurodoma, jog M. P. VšĮ Rokiškio PSC lankosi nuo 2004-07-13, vartoja prailginto veikimo vaistus (kas dvi savaites), neagresyvus. Ši pažyma, teisėjų kolegijos vertinimu, išsamiai neatskleidžia M. P. psichinės sveikatos būsenos. Be to, minėtoji pažyma leidžia tik teigti apie M.

P. lankymÄ si PSC, o tai nesudaro pagrindo tvirtinti, jog pakankamas atsakas į M. P. padarytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«tų Å¡velniausia priverčiamoji medicinos priemonė. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. P. yra paskirta tinkama priverčiamoji medicinos priemonė, jos Å¡iuo metu Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai galės bÅ«ti pasiekti tik M. P. taikant stacionarinį stebėjimÄ bendrojo stebėjimo sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje.

Kartu pažymėtina, kad teismas ne rečiau kaip kartÄ per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d., BPK 405 str.). Remiantis iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skirdamas priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę pagal BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ Baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė, o nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ esminių Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė.

Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir keisti jÄ ar naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,N U T A R I A :M. P. atstovės pagal įstatymÄ R. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas:                                                      Ričardas Gilys Teisėjai:                                                                   Tomas Zdanavičius                                                                  Pranas Å imkus