2022-09-07 Nr. AB-22178-3-62-3-00650-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-815-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00650-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. L., E. S. J., A. J., D. J.) dėl sprendimo, raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius, NŽT skyrius) 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 8SD-148-(14.8.94.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2020 m. kovo 6 d. raštą Nr. 1SS-500-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 8S-255-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. J.“ (toliau – ir Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo); 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tęsti nuosavybės teisių atkūrimą A. J., perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (iki 0,1200 ha žemės).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas mirusio A. J. teisių perėmėju, nuo 2016 metų laukė, kada bus atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą (iki 0,1200 ha žemės). Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad bus suteiktas naujas žemės sklypas, nes po Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1646-920/2015, kuriuo buvo nustatytas 2,5 ha ploto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) kaime, valdymo faktas, pareiškėjas 2015 m. gegužės 28 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į K. J. įpėdinių (K. J. ir A. J.) valdytas 2,5 ha ploto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), dalis. NŽT skyrius pareiškėjui pateiktame 2015 m. birželio 19 d. atsakyme Nr. 8SD-3577-(14.8.94.) nurodė, jog A. J. nuosavybės teisės bus atkurtos perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (iki 0,1200 ha žemės) ir už likusią negrąžintą žemės dalį – 0,2967 ha – atlyginta pinigais. Nepaisant to, 2020 m. sausio mėnesį pareiškėjas gavo iš NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 8SD-148-(14.8.94.), kuriuo buvo informuotas, jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. J. atlyginant pinigais už 0,1200 ha (2 669,16 Eur). Paaiškėjo, kad, pareiškėjui neatvykus į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai paskirstymo komisijos posėdį (toliau – ir Komisijos posėdis), NŽT skyrius nusprendė, jog pareiškėjas neišreiškė valios dėl konkretaus žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, ir dėl to priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.

3. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir skundžiami raštai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 9 dalies 8 punkto, 21 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punkto nuostatas, NŽT skyrius turi teisę atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais tik tuo atveju, jeigu: 1) pretendentas kviečiamas neatvyksta rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai ir nėra svarbių neatvykimo aplinkybių; 2) pretendentas, atvykęs į posėdį, nepasirenka žemės sklypo arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos žemės. Tokių sąlygų konkrečiu atveju nebuvo. Nei kvietimo atvykti į susirinkimą, nei NŽT Skyriaus rašto apie ketinimą rengti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais projekto pareiškėjas nebuvo gavęs. Todėl, Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais yra priimtas pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes pareiškėjas neatvyko pasirinkti konkretaus žemės sklypo individualiai statybai dėl to, jog į Komisijos posėdį nebuvo pakviestas ir NŽT skyriui apie tai buvo žinoma (kvietimas pareiškėjui neįteiktas, tai patvirtina Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis vokas su jo grąžinimo šaknele).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir skundžiami raštai neatitinka ir teisėtų lūkesčių principo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams dėl konstitucinės asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, nacionalinių ir Europos Sąjungos teismų suformuotai praktikai, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyto įstatymo viršenybės principo, nes pareiškėjas nuo 2016 m. turėjo teisėtų lūkesčių pasitikėti NŽT ir laukti informacijos apie priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjui bus suteiktas naujas žemės sklypas. Per tokį nepagrįstai ilgą laikotarpį apdairiai ir rūpestingai sekti informaciją, skelbiamą Kauno miesto skyriuje, NŽT interneto puslapyje bei kitose platformose, neįmanoma, todėl NŽT 2020 m. kovo 6 d. rašte Nr. 1SS-500-(7.5.) nurodyti argumentai dėl pareiškėjo, kaip įpėdinio, pareigos apdairiai rūpintis ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis atmestini kaip nepagrįsti.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas neinformavus pareiškėjo, prieš jo valią pakeitus nuosavybės teisių atkūrimo būdą, todėl turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos yra diskriminuojamas, nes Tarnybos vedėja dėl kito pretendento analogišku atveju panaikino Išvadą dėl atkūrimo pinigais.

6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su juo nesutiko.

7. Tarnyba paaiškino, kad NŽT skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 8SD-4521-(14.8.94.) kvietė pareiškėją V. J., taip pat A. J. ir L. J., kaip A. J. įpėdinius, atvykti į 2019 m. spalio 10 d. organizuojamą Komisijos posėdį dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo. Minėtas raštas, kaip numatyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punkte, buvo išsiųstas pareiškėjui registruota pašto siunta pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytą jo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo pareiškėjui neįteiktas vokas, nes pareiškėjas neatsiėmė jo pašte per siuntos saugojimo terminą. Pareiškėjas į Komisijos posėdį neatvyko, nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių neatvykimą, todėl vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi buvo priimtas skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 8S-255-(14.8.3) atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

8. Tarnyba akcentavo, jog informacija apie NŽT Kauno miesto skyriuje vykstančius Komisijos posėdžius, šių posėdžių vietą ir laiką skelbiama Tarnybos interneto tinklalapyje, taigi A. J. įpėdiniai, būdami atidūs, apdairūs bei rūpestingi, turėjo žinoti apie savo teises ir pareigas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo A. J. vardu. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, jog į ankstesnius Komisijos posėdžius pareiškėjas taip pat neatvyko, kito gyvenamosios vietos adreso nenurodė.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą patenkino iš dalies: 1) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 8S-255-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. J.“; 2) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. raštą Nr. 1SS-500-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą išnagrinėti iš naujo; 4) bylą dėl skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 8SD-148-(14.8.94.) nutraukė, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui V. J. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 625 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. 1991 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo K. J. iki nacionalizacijos valdytą 3 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) A. J. mirė. Palikimą po jo mirties priėmė vaikai A. L., E. S. J. ir pareiškėjo tėvas V. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po pastarojo mirties palikimą, be kitų asmenų, priėmė pareiškėjas V. J. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje jis yra pretendento A. J. teisių perėmėjas.

11. Teismas taip pat nustatė, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. 8SD-148-(14.8.94.) pareiškėjas buvo informuotas apie parengtą sprendimo projektą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais. Minėtame rašte nurodoma, kad pareiškėjas kartu su kitais A. J. įpėdiniais kviečiamas atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių susipažinti su sprendimo projektu, o neatvykus iki minėtame rašte nurodytos datos, bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises pinigais pareiškėjui nedalyvaujant. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT skyriaus veiksmais siekiant atkurti nuosavybės teises pinigais, juos apskundė NŽT direktoriui, pateikdamas 2020 m. sausio 20 d. skundą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad į Komisijos posėdį neatvyko rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai dėl svarbių priežasčių, nes į jį nebuvo pakviestas. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. kovo 6 d. atsakymu Nr. 1SS-500-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir 2020 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 8S-255-(14.8.3.) nuosavybės teises pareiškėjui atkūrė pinigais.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka).

13. Teismas išaiškino, jog skundžiamas Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais buvo priimtas, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XIII-1610 priimta ir nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies redakcija, kurioje įtvirtinta: jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.

14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte numatyta, jog žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – ir susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje.

15. Teismas nustatė, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 8SD-4521-(14.8.94.) V. J. kartu su kitais A. J. įpėdiniais kvietė atvykti į 2019 m. spalio 10 d. organizuojamą Komisijos posėdį dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, tačiau minėtas laiškas grįžo neįteiktas pareiškėjui neatsiėmus pašte siuntos per jos saugojimo laikotarpį. Registruotas laiškas su kvietimu pareiškėjui atvykti į Komisijos posėdį buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas būtų pasikeitęs, tokių duomenų pareiškėjas nuosavybės teises atkuriančiai institucijai nepateikė. Skunde taip pat neišdėstė registruoto laiško neatsiėmimo pašte priežasčių. Todėl teismas atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte nustatytų terminų.

16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nepaneigta aplinkybė, kad į Komisijos posėdį pareiškėjas neatvyko todėl, kad apie jį nežinojo. Kvietimo išsiuntimas registruotu laišku tikslu pranešti apie posėdį adresato nepasiekė, pareiškėjui liko neįteiktas. Todėl teismas vertino, kad vien tik kvietimo išsiuntimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nesulaukus duomenų, ar pareiškėjui yra įteiktas kvietimas, negali būti laikoma tinkamu asmens kvietimu į posėdį. Akcentavo, jog Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte yra numatyti ir kiti korespondencijos įteikimo būdai, kai apie posėdį nepavyksta pranešti kviečiamam asmeniui, tačiau atsakovas šiuo atveju teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui apie Komisijos posėdį buvo pranešta Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte nustatytu alternatyviu būdu, t. y. visuomenės informavimo priemonėmis vietiniame laikraštyje.

17. Teismas atsakovo veiksmus vertino kaip neatitinkančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto gero administravimo principo ir laikė netinkamais, pažeidžiančiais Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, Įgyvendinimo tvarkos 38 punkto nuostatas bei pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kadangi nebuvo paisoma tos aplinkybės, kad pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie organizuojamą Komisijos posėdį, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma toliau. Teismas, konstatavęs, kad Tarnyba nesilaikė gero administravimo principo, pareiškėjui tinkamai nepranešė apie pretendentų susirinkimą, panaikino skundžiamus sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad NŽT Skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raštas Nr. 8SD-148-(14.8.94.) yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie tai, kad yra parengtas Sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pareiškėjas kviečiamas atvykti pas NŽT Skyriaus specialistą susipažinti su projektu. Teismas išaiškino, kad šis raštas negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, nes jame pareiškėjui nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nėra nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų, todėl šis raštas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, bylą šioje dalyje nutraukė.

III. 19. Atsakovas NŽT Skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias ir procesines teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti naikintinas.

21. Atsakovas teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių jis neturėjo galimybės kreiptis į NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vykdymo. NŽT Skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu kvietė tiek pareiškėją, tiek A. J. ir L. J. atvykti į 2019 m. spalio 10 d. Komisijos posėdį dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo. Šis raštas, kaip numatyta Įgyvendinimo Tvarkos 38 punkte, išsiųstas registruota pašto siunta, deklaruotu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, todėl teismas nepagrįstai šiuo atveju nusprendė, kad nors NŽT veiksmai formaliai ir atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau toks vertinimas prieštarautų teisėtumo ir teisingumo principams, Įgyvendinimo tvarkos 38 punkto nuostatoms.

22. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas į Komisijos posėdį neatvyko, dokumentų, patvirtinančių svarbias neatvykimo į Komisijos posėdį priežastis nei NŽT skyriui, nei teismui nepateikė. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis negavo kvietimo, negali būti traktuojama kaip svarbi priežastis nedalyvavimui Komisijos posėdyje. Pareiškėjui buvo žinoma apie vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kadangi jos trunka pakankamai ilgą laikotarpį. Bet koks Skyriaus nukrypimas nuo nustatytos tvarkos, galėtų būti traktuojamas kaip pažeidimas.

23. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Tarnyba įvykdė pareigą išsiųsti kvietimą pareiškėjui. Nei Įgyvendinimo tvarka, nei kitas teisės aktas neįpareigoja atkūrimą vykdančiai institucijai imtis kokių nors veiksmų tam, kad būtų įsitikinta, ar asmeniui buvo įteiktas kvietimas, ar jis jį gavo, ar žino apie Komisijos posėdį ir, ar dalyvaus posėdyje. Tarnyba iš esmės privalo tik išsiųsti kvietimą jai nustatytais terminais, jokių kitų veiksmų ji neturi ir neturėjo atlikti. Be to, byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas negyventų nurodytu adresu, ar, kad jo nepasiektų NŽT siunčiama korespondencija. Taigi, nesant duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos pasikeitimą, turėtų būti pripažintina, kad tik dėl paties pareiškėjo kaltės kvietimas jam nebuvo įteiktas.

24. Atsakovo įsitikinimu, teismas nenurodė jokių su nuosavybės teisių atkūrimo procesu susijusių pažeidimų, o tik nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovui taip ir liko neaišku, kokiais argumentais remiantis buvo priimtas būtent toks sprendimas, nes byloje nustatytos aplinkybės (NŽT išsiuntė kvietimą, žinomu adresu, laikėsi teisės aktuose nustatytos tvarkos, vadovavosi Įgyvendinimo tvarka), akivaizdžiai paneigia teismo sprendimo išvadas.

25. Pareiškėjas V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

26. Pareiškėjas nurodo, kad jam, priešingai negu nurodo NŽT, nebuvo pranešta apie organizuojamą Komisijos posėdį. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė administracinėje byloje esančius įrodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjui laiškas, kuriuo jis buvo kviečiamas atvykti į Komisijos posėdį dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, grįžo į NŽT neįteiktas. Taigi šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie NŽT Skyriaus organizuojamą posėdį.

27. Pareiškėjas teigia, jog Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte yra įtvirtinta NŽT Skyriaus pareiga, esant žinomiems pretendentų gyvenamųjų vietų adresams, juos informuoti apie organizuojamą susirinkimą registruotais laiškais, nes tokiu būdu NŽT Skyriui tampa prieinama informacija, ar pretendentą pasiekė jo siunčiama korespondencija. Nagrinėjamu atveju NŽT Skyrius elgėsi aplaidžiai, nes matydamas, kad pareiškėjui siunčiami dokumentai neįteikiami jau nuo 2017 m., galėjo peržiūrėti nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir patikrinti, ar pareiškėjas nėra nurodęs kito gyvenamosios vietos adreso, kuriuo jam turėtų būti siunčiama korespondencija. Pareiškėjo vertinimu, NŽT Skyriaus elgesys nuosavybės teisių atkūrimo byloje neatitinka teisėtų lūkesčio principo, nes dar 2015 m. birželio 19 d. NŽT Skyrius pareiškėjui siuntė informaciją jo faktinės gyvenamosios vietos adresu, esančiu: (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas manė, kad NŽT Skyrius 2015 m. gavęs informaciją šiuo adresu, pareiškėjui siųs korespondenciją būtent šiuo nurodytu adresu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 9 d. rašto Nr. 8SD-148-(14.8.94.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. rašto Nr. 1SS-500-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 8S-255-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. J.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Byloje nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 22 d. pretendentas A. J. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo K. J. iki nacionalizacijos valdytą 3 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Prašyme A. J. nurodė kitus keturis pretendentus: brolį P. J. ir seseris J. J., V. K. ir M. S. (mirusią (duomenys neskelbtini), nurodant jos vaikus E. U. ir E. S.). Kartu su prašymu buvo pateiktas giminystės ryšį patvirtinantis dokumentas – gimimo liudijimas, nuosavybę įrodantis dokumentas – Kauno valstybinio archyvo pažymėjimas Nr. J-261, kuriame rašoma, kad žemių plotų savininkų sąraše 1938 m. kovo 5 d. buvo įrašytas J. K., turėjęs 2,5 ha žemės (duomenys neskelbtini), bei pilietybę įrodantis dokumentas. (Duomenys neskelbtini) A. J. mirė. Palikimą po jo mirties priėmė vaikai A. L., E. S. J. ir V. J. (Duomenys neskelbtini) V. J. mirė, palikimą po jo mirties priėmė sutuoktinė A. J. bei vaikai V. J. ir L. J.

30. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. kovo 4 d. Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-719 sudarytos komisijos posėdyje pirmu numeriu buvo svarstomas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. J. turėtą žemę. 1.1. punktu buvo nutarta „pripažinti, kad nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų byloje nepakanka nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise po K. J. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.). 1.2. punktu nutarta „informuoti, kad pretendentai (jų įpėdiniai) dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų, pažymint, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui gali būti pateikti tik teismui atnaujinus praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą, tuo atveju, jei nėra pateiktas prašymas – tik teismui atnaujinus praleistą prašymo ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą.“

31. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2014 m. balandžio 16 d. V. J. pateikė raštą Nr. 8SD-(14.8.94.)-180, kuriame nurodė, jog K. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra dokumentų, įrodančių, kas yra K. J. įpėdiniai ir kokiomis dalimis jie paveldėjo žemę.

32. Pareiškėjas, atsižvelgęs į NŽT Skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. rašte nurodytą informaciją, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1646-920/2015 patenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po K. J. mirties faktiškai pradėję valdyti priėmė jo sutuoktinė K. J. ir vaikai: M. S., J. J., A. J., P. J., V. J. Taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. J., M. S., J. J., A. J., P. J., V. J. iki nacionalizavimo nuosavybė teise kiekvienas valdė po 1/6 dalį 2,50 ha ploto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini). Teismas minėtu sprendimu pripažino, kad A. J. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. J. nuosavybės teise valdytą 2,50 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, yra laikomas prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. J. įpėdinių valdytas 2,50 ha ploto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), dalis ir atnaujino pareiškėjui V. J. A. J. praleistą terminą nuosavybės teises į K. J. įpėdinių valdytas dalis, patvirtinantiems dokumentams pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

33. Pareiškėjas, įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo sprendimui, 2015 m. gegužės 28 d. prašymu kreipėsi į Skyrių, prašydamas tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į K. J. įpėdinių (K. J. ir A. J.) valdytas 2,5 ha ploto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), dalis.

34. Skyrius 2015 m. birželio 19 d. atsakymu Nr. 8SD-3577-(14.8.94.) nurodė, jog „A. J. (miręs) 1991 m. gruodžio 22 d. prašyme nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos suteikiant vienkartines išmokas (kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus išbraukė). Išreikšta valia iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pakeista.“ <...> tuo atveju, jeigu pilietis nekonkretizavo (nepatikslino, nepapildė) iki 2003 m. balandžio 1 d. pirminio prašymo, kuriame buvo išreikšta valia dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdų, vadovaujantis Įstatymo 21 str. 5 dalimi, nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos pinigais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. J. (miręs) nuosavybės teisės gali būti atkurtos perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0.1200 ha žemės) ir už likusią negrąžintą žemės dalį – 0.2967 ha atlyginti pinigais.“

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu raštu, 2015 m. spalio 20 d. pateikė skundą Tarnybos direktoriui, prašydamas panaikinti Skyriaus 2015 m. birželio 19 d. Raštą Nr. 8SD-3577(14.8.94.). 2016 m. sausio 8 d. Tarnybos direktorius priėmė sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkinti, kurį pareiškėjas 2016 m. sausio 22 d. apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas pareiškėjo skundą atmetė.

36. Pareiškėjas 2020 m. sausio mėn. gavo Skyriaus 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 8SD-148-(14.8.94.), kuriuo buvo informuotas, jog Skyriuje yra parengtas Sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. J. atlyginant pinigais už 0,1200 ha (2 669,16 Eur). Gavęs minėtą raštą pareiškėjas nuvyko į Skyrių, siekdamas išsiaiškinti situaciją, kodėl buvo pakeistas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, nes nuo 2016 m. jis laukė, kol nuosavybės teisės bus atkurtos perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (iki 0.1200 ha žemės). Skyriuje pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis bei kiti pretendentai į A. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvo kviesti, tačiau neatvyko į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai paskirstymo komisijos posėdį. Tokiu būdu Skyrius nusprendė, jog pretendentai neišreiškė valios dėl konkretaus žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo ir dėl to priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais. Pareiškėjas pateikė skundą Tarnybos direktoriui, prašydamas panaikinti Skyriaus priimtus sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau NŽT direktoriaus pavaduotojas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 1SS-500-(7.5.) pareiškėjo skundo netenkino.

37. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, piliečiams, kurie pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsisako jiems perduodamo naujo žemės sklypo individualiai statybai arba kitai paskirčiai, už šį žemės sklypą kompensuojama pinigais nepaisant prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos, jeigu šis prašymas pateiktas šio įstatymo nustatytais terminais. Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 8 punkte taip pat numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlyginama pinigais. Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą arba vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

38. Taigi iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog Skyrius turi teisę atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais tik tuo atveju, jeigu: pretendentas kviečiamas neatvyksta rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai ir nėra svarbių neatvykimo aplinkybių arba pretendentas, atvykęs į posėdį, nepasirenka žemės sklypo arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvo žemės sklypo.

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Nutarimas) 38 punkte numatyta, jog Žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus.

Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje.

Jeigu raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą piliečių nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą susirinkimą pakviečia piliečius (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie susirinkimo vietą, laiką ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus.

Informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad NŽT Skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 8SD-4521-(14.8.94.) kvietė pareiškėją V. J., A. J. ir L. J., kaip A. J. įpėdinius atvykti į 2019 m. spalio 10 d. organizuojamą Komisijos posėdį dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo ir, kad šis raštas pareiškėjui buvo siųstas registruota pašto siunta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nėra. Šiuo atveju keliamas klausimas dėl kvietimo pareiškėjui įteikimo ir kilusių padarinių dėl pareiškėjo neatvykimo į įvykusį Komisijos posėdį.

41. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių duomenų matyti, jog kvietimas pareiškėjui atvykti į Komisijos posėdį buvo siunčiamas jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau buvo sugrąžintas NŽT Skyriui, kaip neįteiktas pareiškėjui neatsiėmus pašte siuntos per jos saugojimo terminą.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindų jį panaikinti arba pakeisti nenustatė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju vien tik kvietimo pareiškėjui išsiuntimas pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nesulaukus duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo įteiktas kvietimas, negalėjo būti pripažintas tinkamu asmens pakvietimu į Komisijos posėdį. Kaip teisingai skundžiamame sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas nors formaliai atsakovas ir atliko teisės aktuose jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, tačiau pareiškėjo nepasiekė atsakovo siųsta korespondencija, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie įvyksiantį Komisijos posėdį, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas pareiškėjui apie Komisijos organizuojamą posėdį būtų pranešęs Įgyvendinimo tvarkos 38 punkte nustatytu kitu alternatyviu būdu.

43. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje Įstatymo nuostatų taikymu ginčui aktualiais aspektais, teigiama, kad nesant nustatytiems aiškiems pareiškėjų piktnaudžiavimo teise ar nesąžiningo teisių įgyvendinimo faktams, nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus labiausiai atitinka tokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais sukuriamos prielaidos pretendentų valiai įgyvendinti, o ne taikyti administracinį nuosavybės teisių atkūrimo būdo nustatymo metodą (Įstatymo 21 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2263-415/2021 ir kt.). Byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu negalima daryti išvados, jog pareiškėjas, žinodamas apie tikrąją atkūrimo nuosavybės teisių proceso padėtį veikė nesąžiningai, dėl to neįgyvendino savo teisių, todėl atsisakymas ginti pareiškėjo teises neatitiktų teisingumo imperatyvų.

44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl NŽT Skyriaus 2020 m. sausio 9 d. rašto Nr. 8SD-148-(14.8.94.), kad šis raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjas buvo informuojamas apie parengtą Sprendimo projektą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir buvo kviečiamas atvykti su juo susipažinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis raštas negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, ir atitinkamai, bylą dėl skundo reikalavimo panaikinti minėtą raštą, nutraukė.

45. Apibendrindama byloje aptartas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

46. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jo naudai iš atsakovo NŽT bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėją apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė D. V. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė Swedbank 2021 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1 kopiją.

47. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjui, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Rekomendacijų 2, 7, 8.11 punktais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą (2021 m. lapkričio 30 d.) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris 2021 m. II ketvirtį siekė 1 566,4 Eur, iš atsakovo pareiškėjui priteisiama 1 500 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 500 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė