2023-05-17 Nr. AB-10387-3-62-3-01631-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-214-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01631-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje nuo 2020 m. gruodžio 29 d. Pravieniškių PN-AK turėjo užtikrinti pareiškėjo saugumą pataisos namuose, tačiau savo pareigos neatliko, dėl to pareiškėjui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. 2020 m. lapkričio 14 d. pataisos namų 2-ojo sektoriaus 1-ojo būrio 4-ojoje gyvenamojoje patalpoje jį bejėgiškos būklės (miegantį), panaudojant taburečių kojas bei spardant kojomis ir mušant rankomis į įvairias kūno vietas, sunkiai sužalojo kiti du nuteistieji. Po patirtų sužalojimų pareiškėjas negalėjo išsikviesti pagalbos, kadangi gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Praėjus 4 valandoms po sumušimo, apie 01.45 val., apėjimo metu jį sužalotą ir gulintį lovoje pastebėjo pataisos namų pareigūnai. Dėl patirtų sunkių sužalojimų pareiškėjas jautė silpnumą, vedamas iš būrio kelis kartus prarado sąmonę, sunkiai kvėpavo, greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nugabentas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas (toliau – ir Kauno klinikos), kur jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Skubos tvarka pareiškėjui buvo atlikta operacija, kurios metu buvo (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl jo sveikatos sutrikdymo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad pareiškėjui nustatyti šie sužalojimai: (duomenys neskelbtini). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, (duomenys neskelbtini) laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ž. M. ikiteisminiame tyrime buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

4. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatomis, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Jei pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, būtų budėję savo postuose, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją ir jam nebūtų kilusios neigiamos pasekmės, suponuojančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją. Jei pareigūnų iškvietimo sistema būtų buvusi įrengta, pasekmės pareiškėjo sveikatai nebūtų buvę tokios didelės. Pareiškėjas teigė, kad dėl atsakovo atstovo pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareigūnams netinkamai vykdant jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų apsaugą, buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata ir šios pasekmės yra juntamos iki šiol. Dėl patirtų sunkių sveikatos sužalojimų, grėsmės ir baimės dėl savo gyvybės bei sveikatos, pareiškėjas patyrė dvasinį stresą, dvasinius skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrius 2020 m. liepos 27 d. informavo, jog Kalėjimų departamente 2020 m. lapkričio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00212-20 pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl nuteistojo Ž. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. B. 2020 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad po sumušimo pareiškėjas paaiškino, jog sužalojimai atsirado pareiškėjui netyčia nukritus, be to, pareiškėjui buvo nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,49 promilės). Žala pareiškėjui kilo ne dėl atsakovo atstovo, o dėl nuteistųjų, kurie sutrikdė pareiškėjo sveikatą, veiksmų. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl jam gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų. Atsakovo atstovas informacijos apie galimus pareiškėją sumušusių nuteistųjų neteisėtus veiksmus neturėjo, įstaigos darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, turi būti nustatyta, ar Pravieniškių PN-AK turėjo duomenų apie pareiškėjui gresiantį pavojų ir, ar įstaiga ėmėsi būtinų veiksmų pareiškėjo saugumui užtikrinti. Pareiškėjas nenurodo, kad kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jam galbūt gresiančio pavojaus, nepateikė jokių savo prašymų ar skundų. Vien tai, kad pareiškėjas buvo sumuštas jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjo saugumo. Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo) prieš pareiškėją neatliko, o Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, nėra duomenų apie tai, jog pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos padarymo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo Ž. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8. Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog 2020 m. lapkričio 14 d. Pravieniškių PN-AK pareigūnai apėjimo metu 1-ojo būrio 4-je gyvenamojoje patalpoje pastebėjo savo lovoje gulintį su sumušimo žymėmis ant veido nuteistąjį Ž. M., nėra. Nuteistasis buvo atvestas į Kontrolės ir paleidimo punktą, kur jam buvo nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,49 prom.). Ž. M. paaiškino, kad sužalojimai atsirado jam netyčia nukritus. Kadangi Ž. M. skundėsi pablogėjusia sveikata, jam buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir jis buvo konvojuotas į Kauno klinikas. Operacijos metu pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini).

9. Teismas nustatė, kad dėl Ž. M. sužalojimų 2020 m. lapkričio 14 d. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-0212-20 pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, dėl sunkaus Ž. M. sveikatos sutrikdymo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta specialisto išvada Nr. G 223/2021 (02), kurioje nurodyta, kad Ž. M. nustatyta: (duomenys neskelbtini). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, (duomenys neskelbtini) laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, (duomenys neskelbtini) laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, (duomenys neskelbtini) laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. B. 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokuroro nutarimu 2021 m. balandžio 22 d. ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. 2021 m. birželio 1 d. liudytojo papildomos apklausos metu Ž. M. davė papildomus parodymus apie jį sužalojusius asmenis – V. V. ir D. S.. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-jo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 29 d. nutarimu ikiteisminis Nr. 01-0-0212-20 dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo įtariamųjų V. V. ir D. S. atžvilgiu buvo nutrauktas. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-jo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-0212-20 buvo sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

10. Teismas, aptaręs BVK, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. sausio 29 d.) (toliau – ir Instrukcija) nuostatas, sprendė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pataisos namai privalo užtikrinti pataisos namuose laikomų nuteistųjų priežiūrą ir saugumą.

11. Teismas rėmėsi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašaus pobūdžio bylose.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki 2020 m. lapkričio 14 d. būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, todėl atsakovo atstovas neturėjo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas neperkelti jo į 21 brigadą dėl šioje brigadoje egzistuojančios subkultūros, tačiau savo prašyme jokių konkrečių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė nuteistųjų, dėl kurių galėtų kilti pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, jog turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu.

13. Teismas vertino, kad netinkamai vykdomą nuteistųjų priežiūrą ir jų elgesio kontrolę Pravieniškių PN-AK patvirtina faktas, jog nuteistieji 2020 m. lapkričio 14 d. gyvenamojoje patalpoje vartojo alkoholinius gėrimus ir pareiškėjo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, o Pravieniškių PN-AK pareigūnams apie tai nebuvo žinoma iki 2020 m. lapkričio 14 d. 1.45 val., kai buvo atliekamas eilinis apėjimas. Įvykio metu pareiškėjui buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, o 1 būrio 4 brigados nuteistieji D. Š., D. S. bei pats pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus, nors pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus. Pravieniškių PN-AK pareigūnai iki 2020 m. lapkričio 14 d. 1.45 val., t. y. iki pareiškėjas buvo pastebėtas gulintis savo lovoje su sumušimo žymėmis, neatliko jokių veiksmų, jog būtų išvengta neigiamų padarinių pareiškėjo sveikatai.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, jog pačiam pareiškėjui buvo nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,49 promilės), tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas ir kiti nuteistieji vartojo alkoholį, tik dar labiau patvirtina, kad pataisos namuose nebuvo tinkamai vykdoma nuteistųjų priežiūra ir jų elgesio kontrolė, nuteistieji galėjo tiek įsigyti, tiek ir gyvenamojoje patalpoje nekontroliuojamai vartoti alkoholinius gėrimus. Akivaizdu, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai šio įvykio metu nesiėmė tinkamų ir pakankamų nuteistųjų priežiūros priemonių, nekontroliavo nuteistųjų elgesio, laiku nesustabdė konflikto, laiku nepastebėjo sunkiai sužaloto nuteistojo (pareiškėjo). Teismo vertinimu, jei Pravieniškių PN-AK ir įstaigos pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą, vykdyti jų elgesio kontrolę, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės sužaloti pareiškėją ir padaryti jam tokį sunkų sveikatos sužalojimą.

15. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 13.10 punkte nustatyta, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų kambariuose, be kita ko, įrengiama pareigūnų iškvietimo sistema. Taigi atsakovo atstovas turėjo pareigą drausmės grupės patalpose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą.

16. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 2021 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. 62-6867 patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei, tačiau pareigūnų iškvietimo mygtukas gyvenamojoje patalpoje įrengtas nebuvo, šių aplinkybių atsakovo atstovas neneigia. Todėl teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad po patirtų sužalojimų jis neturėjo galimybės išsikviesti pagalbos ir iki eilinio gyvenamųjų patalpų apėjimo jis gulėjo savo lovoje sumuštas. Pareiškėjas buvo sužalotas valstybinėje įstaigoje, šiuo atveju pagal teisės aktus akivaizdžiai privalomai kontroliuojamoje aplinkoje, iš kurios jis pats neturėjo jokių galimybių pasišalinti.

17. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priežiūros bei tinkamos apsaugos ir tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo (pareigūnų) veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis). Todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo sužalojimų mastą, byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų padarinių pobūdį (Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjo saugumo, dėl ko jį sumušė kiti nuteistieji, pareiškėjui buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai, dėl sužalojimo jam kilo ilgalaikės fizinės pasekmės – (duomenys neskelbtini)), į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat įvertinęs tai, kad pats pareiškėjas įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. pažeidė nuteistiesiems nustatytą draudimą pataisos namuose vartoti alkoholinius gėrimus ir pats tokiais veiksmais sukėlė pavojų savo ir kitų asmenų saugumui, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 2 000 Eur.

III. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovo atstovas teigia, kad žala pareiškėjui kilo ne dėl atsakovo atstovo, o dėl nuteistųjų, kurie sutrikdė jo sveikatą, veiksmų. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas ar kiti asmenys kreipėsi į pataisos namus dėl jam gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų, atsakovo atstovas informacijos apie galimus pareiškėją sumušusių nuteistųjų neteisėtus veiksmus informacijos neturėjo, įstaigos darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

21. Atsakovo atstovas pažymi, kad EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad tam, jog būtų konstatuotas neteisėtumas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Siekiant konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, užtikrinant pareiškėjo saugumą, turi būti nustatyta ar atsakovas turėjo duomenų apie pareiškėjui gresiantį pavojų ir, ar ėmėsi būtinų veiksmų saugumui užtikrinti. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl jam galbūt gresiančio pavojaus, nepateikia jokių savo prašymų ar skundų teiktų atsakovui. Vien tai, kad pareiškėjas buvo sumuštas jam atliekant bausmę pataisos namuose nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjo saugumo.

23. Atsakovo vertinimu, neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų (neveikimo) prieš pareiškėją nebuvo padaryta. Pataisos namų pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, o nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp žalos padarymo. Kadangi pareiškėjas dėl jam nesaugių bausmės atlikimo sąlygų apskritai ar dėl asmeninių konfliktų su kuriuo nors nuteistuoju, nei žodiniu, nei rašytiniu skundu į pataisos įstaigos administraciją nebuvo kreipęsis, nėra pagrindo kaltinti pataisos įstaigos pareigūnų, kad nesiėmė priemonių tokioms aplinkybėms pašalinti ar užkirsti joms kelią iš anksto. Nuteistasis skundo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpoje, kartu su kitais nuteistaisiais turėjo galimybę ir pats, ir per kitus nuteistuosius išsikviesti pagalbą. Pataisos įstaiga dėl jam gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų, informacijos apie galimus pareiškėjo sumušimus, neteisėtų veiksmų informacijos neturėjo, todėl atsakovo atstovo darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, nustatant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą turi būti įvertinta tai, kad prie saugumo neužtikrinimo reikšmingai prisidėjo ir jis pats, nes jis aiškiai ir konkrečiai nenurodė priežasčių, kurios patvirtintų, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) buvo kilusi grėsmė jo gyvybei ir sveikatai paskirtame gyventi būryje. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1365-520/2020; kt.), pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (2 000 Eur) yra neadekvatus patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Ginčas byloje kilo dėl 50 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų neužtikrinus jam saugumo atliekant laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir patyrė sužalojimus, kurių pasekmės ilgalaikės, ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad prieš pareiškėją neteisėtų veiksmų neatliko, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pataisos įstaiga galėjo žinoti apie pareiškėjui gresiantį pavojų būti sumuštam, o priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

31. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

32. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

33. Ginčui aktualiu laiku galiojusio BVK 114 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Instrukcija. Asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama, be kita ko, šiomis priemonėmis: nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose; patikrinimais ir skaičiuotėmis; įstatymuose nustatytų suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymu; techninėmis ir elektroninio stebėjimo programinėmis priemonėmis, kuriomis kontroliuojamas nuteistojo pareigų bei jam nustatytų draudimų laikymasis; asmenų, laikomų įstaigose, įstaigų patalpų bei teritorijos apžiūromis ir kratomis; teisės aktuose nustatytų įstaigų personalo elgesio su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, taisyklių laikymosi kontrole; nustatyta tvarka atliekamais įeinančių (įvažiuojančių) į įstaigas, į įmonių, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, teritorijas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūromis ir jų daiktų patikrinimais; asmenų, laikomų įstaigose, neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymais ir bendrais asmens būklės vertinimais; įstatymuose nustatytu asmenų, laikomų įstaigose, atskiru arba izoliuotu laikymu (Instrukcijos 11 p.).

34. Byloje esantys dokumentai iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-jo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 29 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo sumušimo jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 14 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta specialisto išvada Nr. G 223/2021 (02), kurioje nurodyta, kad Ž. M. nustatyta: (duomenys neskelbtini). Po įvykio pristačius pareiškėją į gydymo įstaigą, operacijos Kauno klinikose metu pareiškėjui (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinta, kad dalis pareiškėjui nustatytų sužalojimų laikomi nežymiais ir nesunkiais sveikatos sutrikdymais, o pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini) laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. B. 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

35. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas neperkelti jo į 21 brigadą dėl šioje brigadoje egzistuojančios subkultūros, bet savo prašyme jokių konkrečių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė nuteistųjų, dėl kurių galėtų kilti pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Tačiau bylos duomenys patvirtina ir aplinkybę, kad pareiškėjas, jį radus sumuštą 2020 m. lapkričio 14 d., buvo apsvaigęs nuo alkoholio (0,49 prom.), apsvaigimas nustatytas ir kitiems su juo gyvenamojoje patalpoje gyvenusiems nuteistiesiems, o gyvenamojoje patalpoje pareigūnų iškvietimo mygtukas įrengtas nebuvo.

36. Atsižvelgiant į šios nutarties 30–33 punktuose aptartus teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK, užtikrindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, pareiškėjui nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į Instrukcijos nuostatas, pataisos namuose turėjo būti užtikrinta nuolatinė elgesio kontrolė nuteistųjų buvimo vietose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu pareigos užtikrinti pareiškėjo saugumą jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje vykdymu. Pažymėtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose bylose (žr., pvz., 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-264-1062/2021, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-965-438/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1416-968/2021). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjo sužalojimo atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ar neveikimas bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirto neturtinės žalos atsiradimo fakto.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas dėl jam nesaugių bausmės atlikimo sąlygų ar dėl asmeninių konfliktų su kuriuo nors nuteistuoju nesiskundė, pataisos įstaiga informacijos dėl pareiškėjui gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų ar apie pavojingus veiksmus neturėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovo argumentai nepaneigia išvadų dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų buvimo. Atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju sietini ne tik su pareiga iš anksto užkirsti kelią galimoms grėsmėms, o ir su aplinkybe, jog atsakovo atstovo pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos, kadangi nuteistųjų režimo laikymasis buvo užtikrintas netinkamai – tiek pareiškėjas, tiek kartu su juo gyvenę kiti nuteistieji po įvykio buvo rasti apsvaigę, be to, patalpoje nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtuko, šios aplinkybės atsakovo atstovas neneigia, o pareiškėjas buvo rastas sumuštas gulintis lovoje tik eilinio apėjimo metu. Argumentai, kad pareiškėjas galėjo išsikviesti pareigūnus per kitus nuteistuosius atmestini, nes pataisos įstaiga turi pareigą įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Įvertinus nustatytus atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus pagrįstai buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp šių veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos.

39. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolega pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

40. Atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1416-968/2021, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-965-438/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-264-1062/2021) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima sutikti su atsakovo argumentais dėl per didelės pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, kurios šiuo atveju mažinti nėra pagrindo.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius