2023-12-06 Nr. AB-21377-3-61-3-01058-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-842-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01058-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m sausio 13 d. posėdyje (posėdžio protokolas registruotas 2022 m. vasario 3 d. Nr. A16-134/22(3.1.16E-AD)) priimtą sprendimą „Laikinai iki detaliojo plano (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A30-509/19 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Juodajame kel. 62, Vilniuje, detaliojo plano keitimo sklype Liepiškių g. 13 ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“) sprendinių įgyvendinimo palikti atitvarines sistemas, kurios užtikrina pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“;

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve) ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams.

Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje (posėdžio protokolas registruotas 2020 m. sausio 2 d. Nr. A16-1/20(2.1.58-UK5)) priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius, taip pat panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo 4 skyriaus išduotą leidimą Nr. 117/U/16 įrengti eismą ribojančius stulpelius bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones Liepiškių g. 4 ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams.

1.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3181-816/2020 atmetė pareiškėjo skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2553-520/2021 nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje (2020 m. sausio 2 d. posėdžio protokolas Nr. A16- 1/20(2.1.58-UK5)) priimtą sprendimą ir jį įgyvendinančius sprendinius bei įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir dėl šio klausimo priimti sprendimą.

1.3. Vilniaus miesto savivaldybės dokumentu Nr. 51-17036/22(3.3.10.3E-AD24) pareiškėjas informuotas, kad Komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį, iš naujo išnagrinėjo klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 užtvėrimo techninėmis priemonėmis.

1.4. Komisijos 2022 m. sausio 13 d. posėdyje dalyvavo 15 dalyvių, tačiau pareiškėjui apie planuojamą posėdį, kuriame sprendžiamas tiesiogiai su pareiškėjo skundu ir jo inicijuotu teisminiu procesu susijęs klausimas, nebuvo pranešta, todėl jis neturėjo galimybės susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais, pateikti savo paaiškinimų, užduoti klausimų. Be to, protokole tebuvo pakartoti ankstesnio teismo proceso metu atsakovų atstovų išsakyti teiginiai, tačiau nesvarstyti ir nepateikti tokius teiginius ir jų pagrindu priimtą sprendimą (riboti eismą viešąją gatve), pagrindžiantys įrodymai. Komisija, iš naujo svarstydama šį klausimą ir priimdama dėl jo sprendimą, privalėjo pagrįsti ne tik eismo ribojimo priemonių taikymą, bet ir pateikti įrodymus, kad tai būtina eismo saugumui užtikrinti, kaip ir nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje.

1.5. Ginčijamame sprendime nurodomas teisinis pagrindas nepagrindžia būtinumo riboti eismą ginčo gatvėje. Komisija klausimo iš esmės nenagrinėjo ir savo sprendime pakartojo tuos pačius teiginius, kuriuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas išnagrinėjo ir pripažino nesudarančiais nei faktinio, nei teisinio pagrindo užtverti ginčo gatvę.

2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nagrinėjamu atveju ginčijamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, sprendimu įgyvendinamos teisės aktuose nustatytos jo pareigos, siekiama užtikrinti saugias eismo sąlygas ne tik transporto priemonėms, bet ir pėstiesiems, o pareiškėjas nepateikė argumentų, jog nurodytas teisinis reguliavimas galėtų būti neaiškus ar nepakankamas.

2.2. Sprendimas pagrįstas teisės aktais ir atsižvelgta į faktines aplinkybes. Komisijos nariai vertino esamas teritorijos pasiekiamumo galimybes atsižvelgiant į esamą gatvių infrastruktūrą, tinklą, gatvių kategorijas ir vertinant visų eismo dalyvių (įskaitant pėsčiuosius) judėjimo saugumą. Ankstesni Komisijos sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į Liepiškių g. gyventojų prašymą riboti tranzitinį eismą pravažiavimu tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 atsirandantį dėl siekio aplenkti susidarančias eismo spūstis Juodajame kelyje ir taip bloginant eismo saugumo situaciją teritorijoje; eismo saugumo priemonės (apsauginiai kelio atitvarai, atšvaitai) įrengtos pagal atestuotos įmonės parengtą nesudėtingo I grupės statinio supaprastintą projektą, atestuota įmonė parinko tinkamiausią atitvėrimo sprendimą, užtikrinant saugų pėsčiųjų eismą, panaikinant tranzitinio transporto eismą bei užtikrinant privažiavimą prie pastatų; kitos techninės eismo priemonės (kelio ženklai) nebuvo vertinamos dėl eismo kontrolės stokos; įgyvendintos eismo priemonės buvo vertinamos ir savivaldybės eismo saugumo komisijos, kurios sudėtyje yra atestuoti eismo ekspertai, eismo specialistai, turintys specialiųjų žinių; komisijos nariai įvertino, kad privažiavimo kelias yra siauras, vos 3,5 m, vienos eismo juostos be kelkraščių, gatvės danga nėra tinkama ir pritaikyta saugiam bei sklandžiam automobilių ir pėsčiųjų eismui; pravažiavimas tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 yra vienintelė pėsčiųjų jungtis tarp sodų bendrijos ir viešojo transporto stotelės, esančios Juodajame kelyje; baigiamas rengti nagrinėjamos teritorijos detalusis planas „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Juodajame kel. 62, Vilniuje, detaliojo plano keitimo sklype Liepiškių g. 13 ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“, pagal kurio sprendinius formuojamas nagrinėjamo kelio aklakelis, kuris nustatomas nuo įvažiavimo iš Liepiškių gatvės, užtikrinant pėsčiųjų-dviračių takų funkcionavimą su Juodojo kelio susisiekimo tinklu (viešojo transporto stotelės ir t. t.).

2.3. Administracija atlieka jai priskirtas funkcijas, t. y. įrengia ir (ar) išduoda leidimus įrengti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, ženklinimą, stulpelius, kelio atitvarus, šviesoforus ir kt.) bendro naudojimo teritorijose, gatvėse ir kitose viešo naudojimo keliuose, o nagrinėjamu atveju šiuo metu esanti eismo tvarka atitinka saugumo reikalavimus, nes transporto eismas vyksta aklakeliu, užtikrinant pėsčiųjų eismo saugumo sąlygas, todėl Komisijos sprendimas priimtas įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties kontekste, įvertinant teritorijos pasiekiamumo galimybes, eismo dalyvių, įskaitant pėsčiuosius, judėjimo saugumą, kitas aplinkybes.

2.4. Teismas nėra kompetentingas (neturi specialiųjų žinių) spręsti dėl eismo saugumo ginčo teritorijoje, o pareiškėjas, nebūdamas kompetentingu subjektu, neleistinai kvestionuoja Komisijos sprendimą užtikrinti pėsčiųjų eismo saugumą, tačiau nepasisako dėl konkrečių teisės aktų nuostatų pažeidimo.

2.5. Nagrinėjamu atveju Komisijoje buvo nagrinėjamas ne pareiškėjo skundas dėl jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, o vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas – įpareigojimas priimti motyvuotą sprendimą. Pareiškėjas dalyvavo ankstesniame Komisijos posėdyje, teikė paaiškinimus Administracijai, taigi laikytina, kad sprendimo priėmime faktiškai dalyvavo.

2.6. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti sprendimą įgyvendinančius sprendinius formuluojamas nekonkrečiai ir neaiškiai. Šiuo atveju neaišku, kas yra „sprendimą įgyvendinantys sprendiniai“, kokius konkrečiai administracinius aktus šioje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija, taip pat nėra aiškios ginčo ribos.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, norėdamas teikti papildomus paaiškinimus, galėjo būti aktyvus ir domėtis naujo sprendimo priėmimu. Pagal galiojančius teisės aktus nenustatyta, jog į Komisijos posėdžius privalo būti kviečiami kokie nors suinteresuoti asmenys, t. y. Komisijos pirmininko diskrecijos teisė kviesti kitus asmenis dalyvauti Komisijos posėdyje. Sprendimo turinys yra motyvuotas tiek faktiškai, tiek teisiškai, t. y. atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Komisijos 2022 m sausio 13 d. posėdyje (posėdžio protokolas registruotas 2022 m. vasario 3 d. Nr. A16-134/22(3.1.16E-AD)) priimtą sprendimą „Laikinai iki detaliojo plano (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A30-509/19 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Juodajame kel. 62, Vilniuje, detaliojo plano keitimo sklype Liepiškių g. 13 ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“) sprendinių įgyvendinimo palikti atitvarines sistemas, kurios užtikrina pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“, ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp ginčo sklypų užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir dėl šio klausimo priimti sprendimą, nes sprendime nebuvo nurodyti jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai.

7. Teismo vertinimu, nors šiuo atveju ginčijamame sprendime (protokole) yra nurodoma, kad Komisijos nariai vertino esamas teritorijos pasiekiamumo galimybes atsižvelgiant į esamą gatvių infrastruktūrą, tinklą, gatvių kategorijas ir vertinant visų eismo dalyvių (įskaitant pėsčiuosius) judėjimo saugumą ir t.t., tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie šiuos teiginius patvirtintų. Teismas nurodė, jog Komisija nepateikė įrodymų (specialistų išvadų) nei dėl eismo pavojingumo, kaip buvo nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nei dėl būtinybės taikyti būtent tokius sprendinius, o vien faktas, jog eismo saugumo priemonės (apsauginiai kelio atitvarai, atšvaitai) įrengtos pagal atestuotos įmonės parengtą nesudėtingo I grupės statinio supaprastintą projektą; atestuota įmonė parinko tinkamiausią atitvėrimo sprendimą, užtikrinant saugų pėsčiųjų eismą, panaikinant tranzitinio transporto eismą bei užtikrinant privažiavimą prie pastatų, pats savaime nepatvirtina nei eismo sąlygų pavojingumo, nei tokių eismo ribojimo priemonių būtinumo ir tėra Komisijos priimto sprendimo dėl atitvarinių sistemų praktinis įgyvendinimas.

8. Teismas taip pat akcentavo, jog nors Komisijos protokole yra išvardijami teisės aktai, jų straipsniai ir dalys, tačiau juose tėra apibrėžiama Administracijos direktoriaus ir savivaldybės teisės bei pareigos, susijusios su Komisijos sudarymu ir saugių eismo sąlygų užtikrinimu, kas nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama. Teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo įpareigojęs Komisiją motyvuotai atsakyti, dėl kokių teisinių aplinkybių yra ribojamas eismas, tačiau Komisija šio įpareigojimo neįvykdė, t. y. teisinio pagrindo pasirinkti būtent tokį ribojimą, neįvardijo, o vien tai, kad teisės aktai Komisijai ir savivaldybei suteikia įgaliojimus priimti vienokį ar kitokį sprendimą eismo saugumo srityje, savaime nereiškia, kad atsakovai gali priimti bet kokius sprendimus, ribojančius asmenų teises, nepagrindžiant jų būtinybės ir nenurodant konkretaus teisinio pagrindo.

9. Teismas pažymėjo, kad procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovai akcentavo, jog nagrinėjamu atveju Komisijoje buvo nagrinėjamas ne pareiškėjo skundas dėl jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, o vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas – įpareigojimas priimti motyvuotą sprendimą. Tačiau teismas sprendė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo nurodęs ne iš naujo surašyti sprendimą, nurodant jo motyvus, o iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir dėl šio klausimo priimti (naują) sprendimą. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad šis klausimas buvo iš naujo nagrinėjamas, t. y. patys atsakovai pripažįsta, kad klausimo iš naujo nenagrinėjo, o tik pateikė faktinį ir teisinį savo (ankstesnio) sprendimo pagrindimą.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog Komisija neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti klausimą ir priimti sprendimą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, dėl to ginčijamas sprendimas yra naikintinas, o panaikinus sprendimą naikintini ir šį sprendimą įgyvendinantys sprendiniai.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galimybės susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais, pateikti savo paaiškinimų, užduoti klausimų, sutiko su atsakovų pozicija, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė naujų įrodymų be tų, kuriuos jau buvo pateikęs Komisijai, jai pirmą kartą svarstant pareiškėjo suformuluotą klausimą, pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo suvaržyta.

12. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti neteisėtai įrengtas atitvarines sistemas privažiavimo kelyje (gatvėje) tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve) pažymėjo, jog šis reikalavimas patenka į reikalavimo panaikinti sprendimą įgyvendinančius sprendinius apimtį, todėl atskirai nenagrinėtinas.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, priteisė pareiškėjui 422,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 14. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareiškėjas byloje siekia ginti ne savo realiai egzistuojančias teises ar teisėtus interesus, o siekia išimtinai kai kurių gyventojų padėties apsunkinimo – eismą ribojančių priemonių perkėlimo į kitą kelio vietą. Tačiau tai negali būti laikoma pareiškėjo teise ar teisėtu interesu, kadangi atitvarų perkėlimas į kitą to paties kelio vietą paties pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeis, o jis neturi teisės ginti viešojo intereso.

14.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų – Administracijos sprendimai turi būti nuoseklūs, jeigu pagal rengiamo detaliojo plano sprendinius numatoma, kad ginčo kelias yra nesaugus eismui, turi būti įrengtos eismą ribojančios priemonės, tai kaip tuo pat metu gali būti priimami priešingi sprendimai, kad neva eismas keliu yra saugus ir eismą ribojančių priemonių kelyje nereikia įrengti.

14.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neaiškus, nes iš sprendimo nematyti, ar teismas tenkino reikalavimą „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve) ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams“. Šiuo klausimu teismas taip pat nevertino atsakovų argumentų.

14.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat yra neaiškus, nes teismas nurodė, jog „Panaikinus sprendimą, naikintini ir šį sprendimą įgyvendinantys sprendiniai“. Tačiau iš šios išvados galima spręsti, jog buvo tenkintas reikalavimas dėl savivaldybės įpareigojimo pašalinti atitvarines sistema, nors skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje toks įpareigojimas savivaldybei nebuvo nustatytas. Teismas neįvertino nei vieno atsakovų argumento dėl šio klausimo, sudarančių pagrindą spręsti, jog atitinkamas skundo reikalavimas negali būti tenkinamas – tą patvirtina ir ankstesnė administracinių teismų praktika. Šiuo atveju neaišku, kokie buvo panaikinti „sprendimą įgyvendinantys sprendiniai“, nes teismo buvo priimtas nagrinėti nekonkretus ir neaiškus, abstraktus reikalavimas.

14.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į aplinkybę, jog Komisija yra kompetentingas subjektas, sudarytas iš specialistų, todėl būtų galima kelti klausima, kokia tuomet yra Komisijos, sudarytos iš specialistų, funkcija, nors įstatymų leidėjas yra aiškiai numatęs tokios komisijos egzistavimą užtikrinant eismo saugumą ir teismo sprendimais neturėtų būti paneigiama tokios institucijos reikšmė.

14.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad Komisija turi nurodyti papildomą teisinį pagrindimą dėl konkretaus taikomo ribojimo priemonės ir lieka neaišku, kokį papildomą teisinį pagrindimą teismas nurodo. Šiuo atveju visas reikšmingas teisinis pagrindimas yra nurodytas Komisijos sprendime. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, jog Komisija nepriėmė naujo sprendimo, pateikdamas ankstesnio sprendimo pagrindimą.

14.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neaiškus ir nemotyvuotas, neatsakyta į esminius bylos klausimus, susijusius su pareiškėjo suinteresuotumu, netinkamai suformuluotais reikalavimais ir teismo sprendimo rezoliucine dalimi.

15. Atsakovas Komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie išdėstyti atsakovo Administracijos apeliaciniame skunde (žr. šios nutarties 13.1–13.7 p.).

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Atsakovų argumentai dėl pareiškėjo suinteresuotumo yra nepagrįsti, nes byloje yra ginčijamas faktinio ir teisino pagrindo neturintis sprendimais laikinai riboti eismą viešąja Vilniaus miesto gatve, o ši aplinkybė taip pat analizuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2553-520/2021.

16.2. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, nes teismui buvo nurodyta, kad iš detaliojo plano sprendinių teismas galės matyti kelio parametrus, kitas reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias Komisijos sprendimo pagrįstumą. Tačiau detaliojo plano sprendiniai apskritai nebuvo pateikti į bylą, o detaliojo plano keitimas apskritai yra nepatvirtintas. Dėl detaliojo plano keitimo projekto teikimo į bylą kartu su apeliaciniu skundu svarbu pažymėti tai, jog šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir šiuo atveju nenustatyti pagrindai jį prijungti apeliacinės instancijos teisme.

16.3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti neteisėtai įrengtas atitvarines sistemas privažiavimo kelyje (gatvėje) tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve) patenka į reikalavimo panaikinti sprendimą įgyvendinančius sprendinius apimtį, todėl atskirai nenagrinėtinas. Kadangi nuo ginčo pradžios eismo ribojimo priemonės (stulpeliai, vėliau atitvarai) ne kartą buvo keičiamos, sutiktina su teismo motyvu, kad teismo sprendimu panaikinant patį sprendimą ir jį įgyvendinančius sprendinius, yra pakankamai aišku, kad nebebūtina atskirai įpareigoti atsakovų atlikti veiksmus teismo sprendimui visiškai įvykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos 2022 m sausio 13 d. posėdyje priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, tenkino skundą ir panaikino sprendimą, konstatuodamas, jog sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, Komisijai tinkamai neįgyvendinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo iš naujo išnagrinėti klausimą ir priimti motyvuotą sprendimą.

19. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniuose skunduose teigia, jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo materialiojo teisinio suinteresuotumo, teismui priėmus nagrinėti nekonkrečius ir neaiškius pareiškėjo skundo reikalavimus, kuriuos, tenkinęs reikalavimą panaikinti sprendimą, teismas neaiškiai išdėstė sprendimo rezoliucinėje dalyje.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinių skundų ribose (ABTĮ 140 str. 1 d.), konstatuoja, jog pagal ABTĮ 145 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus (3 p.).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus bei patikrinus skundžiamo teismo sprendimo išvadą grindžiančius motyvus, taip pat teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti sprendimą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atlikti veiksmus (nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve) ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams). Vilniaus miesto apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi konstatuota, jog reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve) ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų teismo galių, dėl to pareiškėjui pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus.

23. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo skundas, kuriame prašoma panaikinti sprendimą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atlikti veiksmus (žr. šios nutarties 1 p.), priimtas nagrinėti.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, pareikšdamas reikalavimą panaikinti sprendimą bei reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Visgi šiuo atveju teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą visa apimtimi, panaikino sprendimą, tačiau dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti neteisėtai įrengtas atitvarines sistemas privažiavimo kelyje (gatvėje) tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve) teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas patenka į reikalavimo panaikinti sprendimą įgyvendinančius sprendinius apimtį, todėl atskirai nenagrinėtinas.

25. Primintina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi teismas priėmė nagrinėti nurodytą pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o visi byloje pareikšti ir priimti nagrinėti reikalavimai teismo privalo būti tinkamai išnagrinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-711-525/2023).

26. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus patenka į reikalavimo panaikinti sprendimą įgyvendinančius sprendinius apimtį ir dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, šis reikalavimas yra atskirai nenagrinėtinas, pripažintina nepagrįsta ir sudarančia pagrindą išvadai, kad byloje nebuvo išnagrinėti visi pareikšti reikalavimai (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.).

27. Vertindama pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punkto 8 punktą, skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012; 2023 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-1188/2023).

28. Taigi skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2375-575/2023).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo skunde pareikšti reikalavimai neatitiko teismų praktikoje pripažįstamų aiškumo ir konkretumo reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi priimdamas nagrinėti pareiškėjo skundą, teismas tinkamai neužtikrino to, jog byloje būtų aiškiai suformuluoti skundo reikalavimai bei apibrėžtas keliamas ginčas, taigi ši aplinkybė turi būti sprendžiama iš naujo, aiškiai apibrėžiant keliamo teisminio ginčo ribas ir reiškiamus skundo reikalavimus.

30. Taip pat, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą visa apimtimi, panaikino Komisijos 2022 m sausio 13 d. posėdyje <...> priimtą sprendimą <...> ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog panaikinus sprendimą naikintini ir šį sprendimą įgyvendinantys sprendiniai.

31. ABTĮ 87 straipsnio 5 dalies 1 punkte be kita ko įtvirtinta, jog rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma teismo išvada prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatoma, kokiu būdu ginama pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiški ir konkreti, t. y. nurodoma, kokiu konkrečiu būdu apginama pažeista subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pavyzdžiui, panaikinti, įpareigoti, pakeisti ir pan.). Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti tokia, kuria remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalintų padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigotų atsakovą atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą) (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7–915/2004; 2013 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-219/2013).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiški, nes nei iš šalių procesinių sprendimų, nei iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nematyti, kokius konkrečius „sprendimą įgyvendinančius sprendinius“, tenkindamas skundo reikalavimą, teismas panaikino. Dėl to darytina išvada, jog pagal teismo sprendimo rezoliucinę dalį kyla abejonių dėl šios rezoliucinės dalies įvykdymo konkretaus objekto (padaryto teisės ar teisėtų interesų pažeidimo pašalinimo).

34. Atkreiptinas dėmesys, jog skundo reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011).

35. Sutiktina su atsakovų argumentais, jog nurodyta teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalis dėl sprendimą įgyvendinančių sprendinių panaikinimo nepripažintina aiškia ir šiuo atveju atlikus šios nutarties 29 punkte nurodytus veiksmus, susijusius su skundo reikalavimo tikslinimu bei teisminio ginčo ribų apibrėžimu, teismui sprendžiant dėl reikalavimų tenkinimo ar atmetimo, atsižvelgtina į sprendimo rezoliucinei daliai keliamus reikalavimus.

36. Įvertinusi išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė šioje nutartyje nurodytus esminius proceso teisės pažeidimus, sudarančius pagrindą apeliacinės instancijos teismui panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

37. Kartu šiame kontekste pažymėtina tai, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų motyvuotai įvertinti pareiškėjo materialųjį teisinį suinteresuotumą byloje svarstomu klausimu, atsižvelgus į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytą gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir ginčo sklypų (Juodasis kel. 64, Vilnius ir Liepiškių g. 13, Vilnius) adresus, byloje iš pirmo žvilgsnio (prima facie) nematyti, kad Komisijos priimtu byloje pareiškėjo ginčijamu sprendimu būtų pažeistos pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.) ar pareiškėjas turėtų įstatymų suteiktus įgaliojimus ginti viešąjį interesą (ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p.).

38. Dėl to pirmosios instancijos teismui motyvuotai neįvertinus pareiškėjo suinteresuotumo reikšti atitinkamus reikalavimus ir kelti šį teisminį ginčą, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių tiek dėl keliamo teisminio ginčų ribų ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkretumo, tiek dėl apskritai pareiškėjo suinteresuotumo ginčyti Komisijos priimtą sprendimą teisme. Įvertinus tai, pripažintina, jog ši aplinkybė turi būti nustatyta ir išnagrinėta bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

39. Apibendrindama išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje nutartyje išdėstyti esminiai proceso teisės pažeidimai sudaro pagrindą atsakovų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies (apeliacinės instancijos teismui nepriimant baigiamojo teismo akto dėl ginčo esmės) ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šia teismo nutartimi nepriimamas baigiamasis procesinis sprendimas pareiškėjo ar atsakovų naudai ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas