AS-520-777-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-777/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02429-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, atsakovas) 2012 m. rugpjūčio 16 raštą Nr. 28638 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 13 prašymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. N. skundą, kadangi skundas nenagrinėtinas teismų.

Teismas nustatė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Dokumentų vadybos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. R-28638 į pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl jos sūnaus J. N. darbingumo lygio peržiūrėjimo NDNT Dokumentų vadybos skyrius nurodė, kad prašymas turi būti pasirašytas paties J. N. arba turi būti pateiktas pareiškėjos atstovavimą patvirtinantis dokumentas. Nurodoma, kad nepatikslinus skundo (prašymo) per 25 kalendorines dienas, jis nebus nagrinėjamas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 ir 14 dalių, 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Darė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundžiamas Raštas nėra administracinis aktas, nes jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių jos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis), skundžiamame Rašte dėl pareiškėjos prašymo sprendimas nepriimtas, nes jame nurodomas terminas prašymo trūkumams pašalinti ir galimos pasekmės, tų trūkumų nepašalinus. Konstatavo, kad šiuo Raštu pareiškėjos teisės ar teisėti interesai dar nėra pažeidžiami ir šis raštas pareiškėjai nesukelia jokių pasekmių, todėl skundžiamas Raštas nėra administracinės bylos dalykas ir ginčas dėl šio Rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču.

III. Pareiškėja J. N. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Teismo išvardyti motyvai ir nurodytos norminių aktų nuostatos nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos paduotą skundą ir tokiais teismo veiksmais pažeidžiami bendrieji proceso principai bei viena esminių pareiškėjos teisių – teisė į teisminę gynybą. Teisiškai nepagrįstas skundžiamos nutarties motyvas, kad skundžiamas atsakovo raštas turi būti vertinamas per jo priskyrimo ar nepriskyrimo administraciniams aktams prizmę. Pareiškėja teigia, kad skundžiamu raštu buvo įformintas atsakovo veiksmas, t. y. atsisakymas priimti atsakovo nuomone netinkamos formos pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 13 d. prašymą. Mano, jog, nesutikdama su šiuo institucijos veiksmu pareiškėja įgijo ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą teisę skųsti nurodytą atsakovo veiksmą.

2) Skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuojama, kad skundžiamu raštu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamame atsakovo 2012 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. 28638 yra aiškiai nurodoma, kad pareiškėjos prašymas nebus nagrinėjamas, jei pareiškėja neįvykdys atsakovo nurodytų ir aiškiai nepagrįstų sąlygų (t. y. pateiktas prašymas privalo būti pasirašytas savo veiksmų esmės ir pasekmių nesuvokiančio pareiškėjos sūnaus J. N. arba pateiktas šio asmens atstovavimo dokumentas). Mano, kad skundžiamas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 16 d. raštas eliminuoja pareiškėjos teisę į jos pateikto ir pasirašyto 2012 m. rugpjūčio 13 d prašymo išnagrinėjimą. Teigia, kad skundžiamos teismo nutarties motyvas, jog atsakovo 2012 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 28638 nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, gali būti vertinamas tik kaip išankstinė teismo nuomonė dėl pareiškėjos skunde aiškiai nurodyto jos teisių pažeidimo. Pažymi, jog nei viena iš teismo nurodytų procesinių teisės normų nesuteikia teismui teisės spręsti skundo priėmimo stadijoje dėl paties skundo pagrįstumo pareiškėjos teisių pažeidimo prasme.

3) Pareiškėja skunde detaliai nurodė, kad vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 18 punktu atsakovas privalėjo priimti ir nagrinėti pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 13 d prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Pažymi, kad minėtas teisės aktas leidžia atsakovo direktoriui nagrinėti ir nepasirašytus prašymus. Teigia, jog pareiškėja, būdama J. N. mama ir iki jo pilnametystės (2012 m. liepos 8 d.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis buvusi įstatyminė jo atstovė, kreipėsi į atsakovą dėl jos sūnui akivaizdžiai netinkamai nustatyto darbingumo lygio.

4) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisminės gynybos prieinamumą ir į tinkamą teismo procesą yra esminis demokratinės visuomenės požymis. Pareiškėja teigia, jog teismas minėta savo pozicija iš esmės varžo asmens teisę į teisminę kontrolę. Nurodo, kad nukreipimas į administracinę kontrolę, kuri iš esmės negalėtų išspręsti skundo reikalavimų, neabejotinai lems dideles pareiškėjos laiko ir materialines sąnaudas, dėl to iš esmės pažeidžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo paskirtis ir tikslai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėja J. N. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos J. N. skundą, kadangi skundas nenagrinėtinas teismų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos J. N. skundžiamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Dokumentų vadybos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. R-28638 nėra administracinis aktas, nes jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių jos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis), skundžiamame Rašte dėl pareiškėjos prašymo sprendimas nepriimtas, nes jame nurodomas terminas prašymo trūkumams pašalinti ir galimos pasekmės, tų trūkumų nepašalinus. Konstatavo, kad šiuo Raštu pareiškėjos teisės ar teisėti interesai dar nėra pažeidžiami ir šis raštas pareiškėjai nesukelia jokių pasekmių, todėl skundžiamas Raštas nėra administracinės bylos dalykas ir ginčas dėl šio Rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnio 1 dalis savo ruožtu numato, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. VAĮ 34 straipsnis, be kita ko, numato, jog administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. VAĮ 36 straipsnis įtvirtina, jog asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Iš išvardytų įstatymo nuostatų matyti, kad administracinė procedūra pradedama, kai viešojo administravimo subjektas gauna asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, o procedūra užbaigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, kurį asmuo turi teisę skųsti.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011), kuri teisės taikymo ir aiškinimo aspektu yra aktuali nagrinėjamu atveju, yra konstatuota, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamame atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Dokumentų vadybos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. R-28638 į pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl jos sūnaus J. N. darbingumo lygio peržiūrėjimo NDNT Dokumentų vadybos skyrius nurodė, kad prašymas turi būti pasirašytas paties J. N. arba turi būti pateiktas pareiškėjos atstovavimą patvirtinantis dokumentas. Nurodoma, kad nepatikslinus skundo (prašymo) per 25 kalendorines dienas, jis nebus nagrinėjamas.

Taigi pareiškėjos skundžiamu Raštu jai yra nustatytas terminas pašalinti jos 2012 m. rugpjūčio 13 d. pateikto prašymo trūkumus. Šis atsakovo Raštas nelaikytinas galutiniu sprendimu, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra ir kurį asmuo turi teisę skųsti. Administracinės procedūros eigos kontekste jis laikytinas tarpiniu aktu (sprendimu), kuris nenagrinėtinas teismų. Darytina išvada, kad pareiškėjos teisės į teisminę gynybą nebuvo apribotos, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi suvaržė pareiškėjos teisę į teisminę kontrolę ir pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminės gynybos prieinamumą ir į tinkamą teismo procesą yra nepagrįstas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos J. N. skundą kaip nenagrinėtiną teismų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos J. N. atskirasis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė