2023-12-06 Nr. AB-21331-3-61-3-07988-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2520-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07988-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122864 (toliau – ir Sprendimas 1) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 23S124582 (toliau – ir Sprendimas 2).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovo Sprendimu 1 atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, grindžiant tuo, kad, įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 18-5701 (toliau – ir Raštas) pateiktą informaciją, užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimu 2 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, tikėtina, motyvuojant iš esmės tapačiais pagrindais, kaip ir Sprendimas 1.

Pats Sprendimas 2 pareiškėjui neatsiųstas / neįteiktas, o atsiųstas tik 2023 m. rugpjūčio 4 d. pranešimas Nr. 23SD18707, kuriame nurodoma apie Sprendimo 2 priėmimo faktą. Iš sprendimų turinio matyti, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su pareiškėjo atsakymu į klausimyne pateiktus klausimus. Atsakovo ir VSD vertinimu, pareiškėjui nurodžius, kad jis 2012–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutiko, teigė, kad vien tai, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos muitinėje prieš daugiau nei 7 metus, nerodo nei jo politinių įsitikinimų, nei jo lojalumo valdžiai ar jo vykdomai politikai, juolab, kad paskutinius 7 metus jis dirbo įvairiose privačiose įmonėse vairuotoju. Geopolitinė situacija tuo metu, kai jis dirbo Baltarusijos Respublikos muitinėje inspektoriumi, ir egzistuojanti šiuo metu, stipriai skiriasi. Darbas Baltarusijos Respublikos muitinėje inspektoriumi nuo 2011 iki 2016 metų negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas ir lojalumas režimui šiuo metu, tiek įvertinus ilgą laikotarpį nuo darbo muitinėje pabaigos, tiek kardinaliai besiskiriančią tuometinę situaciją Baltarusijoje, tiek tai, kad pareiškėjas jau daugiau nei 7 metus dirba įvairiose privačiose įmonėse vairuotoju.

Be to, pareiškėjo politines pažiūras aiškiai išreiškė pateikti atsakymai į klausimyno 10–11 klausimus. Sprendimuose nėra jokios informacijos apie pareiškėjo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą; nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus sprendimus, nors pareiškėjas nuo 2018 m. dirba Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad nenustačius konkrečių pareiškėjo veiksmų, ar asmens darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta pati savaime kaip kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, ar asmens ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, Raštas apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytinas formaliu ir nepagrįstu.

Migracijos departamentas turėtų remtis ne tik VSD Raštu, bet ir atlikti savo vertinimą bei padaryti savarankišką išvadą, ar yra pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo atveju individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / pakeitimo ar uždraudimo atvykti priėmimo, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, į sprendimus perkeltas VSD Raštas bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant proporcingumo principo, todėl sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Tiek VSD, tiek Migracijos departamentas pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui konstatavo formaliai, neindividualizavo būtent pareiškėjo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, kas rodo, kad pareiškėjo grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui konstatuota nepagrįstai.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje nepertraukiamai 6 metus, tai, kad iš darbo jis išėjo sąlyginai neseniai, tarptautinį kontekstą, pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis kompetentingos įstaigos – VSD Raštu, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl priimdamas sprendimus, atsakovas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Raštas yra pagrįstas ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. VSD nurodė, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu (atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nesudaro pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi, tokių nenurodė ir pateikdamas skundą. Vieninteliai pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra darbas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Belita transport“. Pareiškėjas minėtoje įmonėje įsidarbino tik 2023 m. sausio mėn., todėl akivaizdu, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublikoje esančia įmone nėra ilgalaikiai. Pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

7. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis realiai Baltarusijos muitinės sistemoje dirbo ne 2012–2018 m., bet 2011–2016 m. Pildydamas klausimyną jis neturėjo pasiėmęs dokumentų, todėl suklydo nurodydamas datas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. Y. skundą tenkino, t. y. panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122864 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 23S124582 „Uždrausti atvykti į LR“ bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2022 m. gruodžio 13 d.); priteisė pareiškėjui iš atsakovo 772,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakovui Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prašymas datuojamas 2022 m. gruodžio 13 d.). Pareiškėjui buvo pateiktas užpildyti klausimynas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad 2012–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje. Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti ar pareiškėjas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, kreipėsi į VSD, kuris 2023 m. gegužės 24 d. pateikė Raštą, kuriame nurodė, kad atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą; pažymėjo, jog Baltarusijos Respublikos pilietis A. Y., pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, jog 2012–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje. Atsižvelgęs į tai VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis dirbdamas Baltarusijos muitinės sistemoje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos piliečiui A. Y. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašė Migracijos departamento neišduoti pareiškėjui naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat prašė jį įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

10. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. rugpjūčio 2 d. priėmė Sprendimą 1, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamentas vertino, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

11. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 4, 6, 15 ir 20 punktais ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5, 37 ir 38.3 punktu, 2023 m. rugpjūčio 4 d. priėmė Sprendimą 2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metams), nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais ir juose atliktu aplinkybių vertinimu, kreipėsi į teismą.

12. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo bei Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nuostatas bei teismų praktiką dėl galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai vertinimo.

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Įstatyme nurodytas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui, buvo konstatuotas iš esmės atsižvelgiant į VSD Raštą, jame padarytą išvadą, kad pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje inspektoriumi 2012–2018 m. metais suponuoja jo galimą pažeidžiamumą (jis privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką) ir iš to galinčią kilti grėsmę.

14. Teismas vertino, kad vien tokio fakto konstatavimas automatiškai neleidžia daryti tokių išvadų, kurias padarė Migracijos departamentas ir VSD, t. y. kad pareiškėjas yra lojalus Baltarusijos režimui, jo vykdomai politikai ir pan. Turi būti vertinamos konkrečios užimamos pareigos, jų svarba, kiek laiko yra praėję nuo tarnybos pabaigos ir pan. Svarbu ir tai, kokiu metu pareiškėjas dirbo, ar tuo metu Baltarusijos režimas jau buvo labai agresyvus, kokia tuo metu buvo geopolitinė situacija ir pan. Atsakovas ir VSD nustatė, kad pareiškėjas Baltarusijos muitinės sistemoje dirbo 2012–2018 m., tačiau teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad pareiškėjas Baltarusijos muitinės sistemoje dirbo 2011–2016 m. (klausimyne jis suklydo nurodydamas darbo Baltarusijos muitinės sistemoje metus). Tai reiškia, kad remiantis net netiksliais duomenimis buvo daromos atitinkamos išvados. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Migracijos departamentui teisės aktuose nėra expresis verbis (tiesiogiai) įtvirtintos pareigos visais atvejais atlikti užsieniečio apklausą, tačiau tokiais atvejais, kai grėsmė valstybės saugumui grindžiama tik vienu faktu – darbu kilmės valstybės institucijoje (šiuo atveju Baltarusijos muitinės sistemoje), – rekomenduotina atlikti užsieniečio apklausą, siekiant patikslinti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali būti pagrindu pripažinti asmenį keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, tad tai lėmė net netikslių duomenų nustatymą, kurių pagrindu buvo daromos atitinkamos išvados.

15. Teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad darbas Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje inspektoriumi nutrauktas prieš 7 metus, kad nuo 2016 m. iki 2018 m. jis dirbo vairuotoju įmonėje „Tvoj stroj“, nuo 2018 dirbo vairuotoju įvairiose Lietuvos įmonėse, t. y., 2018 – 2023 – UAB „Ruscargo“, o nuo 2023 m. sausio iki dabar – UAB „Belita transport“. Taip pat svarbios aplinkybės, jog pareiškėjas atsakydamas į klausimyne pateiktus klausimus, 10 klausime (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje?) nurodė atsakymą „Ne“, į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?) pareiškėjas nurodė atsakymą „Ukrainai“.

16. Teismas sprendė, kad nors Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose išvardino tam tikrus pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius, tačiau sprendimuose pareiškėjo situacijos šių aplinkybių kontekste neindividualizavo. Tad yra pagrindas išvadai, kad atsakovas iš esmės individualiai neįvertino su pareiškėju, jo šeimine, ekonomine, socialine padėtimi susijusių aplinkybių, o nustatytas aplinkybes tik įrašė į skundžiamus sprendimus.

17. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo 2011 – 2016 m. darbas Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Be to, nagrinėjamu atveju tikslinga atlikti pareiškėjo išsamią apklausą, siekiat tinkamai įvertinti byloje svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju vien fakto, kad pareiškėjas 2011–2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas akivaizdžiai ir realiai kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

18. Teismas konstatavo, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl juos panaikino ir tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. Migracijos departamentą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (2022 m. gruodžio 13 d.).

19. Teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą, tenkino ir jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 22,50 Eur žyminis mokestis ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 772,50 Eur (įskaitant žyminį mokestį).

III. 20. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo ir VSD pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, kad nėra išsiaiškintos tikrosios su pareiškėju susijusios aplinkybės. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

22. Atsakovas nurodo, kad VSD išvada dėl pareiškėjo nėra nemotyvuota. Kaip nurodyta VSD išvadoje, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

23. Atsakovas teigia, kad ginčijamuose sprendimuose yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Reikalavimas, kad užsienietis būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui migracijos teisės kontekste. Pagal teismų praktiką sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

24. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju priimant sprendimus Migracijos departamentui buvo tikslinga atlikti pareiškėjo apklausą, nes tokios pareigos nenumato Įstatymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimai buvo priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti pakeisti arba panaikinti leidimą laikinai gyventi paaiškėjus, kai užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau joje nėra nurodyta pareiga jį apklausti, lyginant su reglamentavimu nagrinėjant prašymus dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Be to, užsieniečio iškart prašoma išsamiai ir sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus, o klausimyno pabaigoje pareiškėjas savo parašu patvirtino pateikęs teisingus duomenis. Apie pareiškėjo padarytą klaidą klausimyne (neatitinka darbo laikotarpis Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje) paaiškėjo tik teismo posėdžio metu, bet net ir minėta pareiškėjo padaryta klaida nepanaikina galimos grėsmės valstybės saugumui. Taip pat pareiškėjas nėra pateikęs teismui įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, kad jis 2016–2018 m. dirbo ne Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje.

25. Atsakovo nuomone, teismas per daug siaurai vertina situaciją ir užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. 2015 m. Rusija jau buvo įvykdžiusi Krymo aneksiją, o Baltarusijoje ribojama žodžio ir asociacijų laisvė, persekiojami žurnalistai, naudojamas spaudimas nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu ir kt. Iš VSD išvados matyti, kad Baltarusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti. Pareiškėjas anksčiau turėjo leidimus laikinai gyventi nuo 2018 m. spalio mėn., darbo pagrindu, nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminius ar kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas iš esmės neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika (išskyrus darbinius). Vienu iš ginčijamų sprendimų pareiškėjui nėra užkertamas kelias vykti į kitas Šengeno erdvės valstybes. Esant tokiai situacijai pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai, o ginčijami sprendimai proporcingi. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, bylą išsprendė neteisingai, todėl yra pagrindas jį panaikinti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

27. VSD vertinimu, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Migracijos departamento sprendimus, netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą pagrindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. Teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos ir Baltarusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

28. VSD teigia, kad nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir nėra Europos Sąjungos pilietis, reikšmingas Įstatymo 981 straipsnio 1 dalies aiškinimas sisteminiam Įstatymo normų ir įstatymų leidėjo ketinimų (teleologiniam) aiškinimui. Remiantis šios Įstatymo normos pakeitimo įstatymo travaux préparatoires (parengiamieji darbai), kurie pripažįstami kaip įstatymų leidėjo valią ir ketinimus padedantys nustatyti šaltiniai, Įstatyme reglamentuota grėsmė Lietuvos valstybės saugumui skirstytina į 3 lygmenis (grėsmės didėjimo tvarka): 1 lygmuo – asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (pvz., Įstatymo 19 str. 1 d. 5 p., 35 str. 1 d. 1 p., 50 str. 1 d. 14 p., 54 str. 1 d. 2 p., 126 str. 1 d. 3 p., 133 str. 5 d. ir kt.); 2 lygmuo – asmuo gali kelti rimtą grėsmę valstybės saugumui (pvz., Įstatymo 76 str. 4 d. 8 p., 88 str. 2 d. 5 p., 88 str. 3 d. 4 p., 90 str. 1 d. 9 p., 90 str. 2 d. 4 p., 93 str. 2 d. 4 p., 981 str. 1 d. ir kt.); 3 lygmuo – asmuo gali kelti labai rimtą grėsmę valstybės saugumui (pvz., Įstatymo 5 str. 5 d., 106 str. 3 d., 128 str. 2 d. 1 p.). Skirstymas į skirtingus grėsmės lygmenis pagal grėsmės rimtumą laikytinas racionaliu, logišku ir atitinkančiu konkretų užsieniečio turimą statusą, visiškai pagrįsta, kad užsieniečiams, trečiųjų šalių piliečiams (išskyrus prieglobsčio prašytojus), reikalaujama nustatyti tik paties žemiausio lygmens grėsmę valstybės saugumui. Taip pat pagrįsta, kad norint taikyti teisių ir laisvių ribojimus ES valstybių narių piliečiams (ir prieglobsčio prašytojams) reikalaujama nustatyti rimtą arba labai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai turėtų būti traktuojamas ir įrodinėjimo standartas, aukščiausius įrodymų ir įrodinėjimo reikalavimus keliant labai rimtos grėsmės pagrindimui, žemesnius – rimtos grėsmės pagrindimui, ir pačius žemiausius – grėsmės pagrindimui. Pagal Įstatymo 981 straipsnio 1 dalį draudimas remtis bendrąja prevencija, kaip užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo būdu, numatytas tik ES valstybių narių piliečių atžvilgiu. Priimant skundžiamą sprendimą, buvo nustatyta konkreti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje valstybei keliama grėsmė, t. y. taikytas aukštesnis standartas, nei minimaliai reikalaujama pagal Įstatymą.

29. VSD pažymi, kad atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos muitinės sistema (tarnybos Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo keliamą grėsmę eliminuoja tai, jog po pareiškėjo tarnybos nurodytoje Baltarusijos institucijoje praėjo tam tikras laikotarpis. Pagal teismų praktiką pareiškėjo ryšiai su tam tikromis tarnybomis visada bus laikomi keliančiais grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Konstatuotina, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Migracijos departamento sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui nėra pakankamai reali atsakovo sprendimui priimti. Teismas be pagrindo konstatavo, kad vien faktas, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje, nėra pakankamas jo keliamai grėsmei patvirtinti ir atsakovo sprendimas ir VSD išvada grindžiami nepakankama bendro pobūdžio informacija. Pagal teismų praktiką Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju būtų sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju byloje sprendžiami klausimai, susiję su užsieniečio teisine padėtimi, ir vertinama, ar atsakovo sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Teismas šiuo aspektu atsakovo sprendimą įvertino netinkamai.

30. VSD nurodo, kad atsakovo sprendime buvo nustatyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, lemiantys išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokiu tęstiniu veiksmu laikytina pareiškėjo tarnyba Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje. Teismas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl tokia tęstinė veikla nelaikytina grėsme valstybės saugumui.

31. VSD pažymi, kad teismas, darydamas išvadas dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje grėsmės valstybės saugumui nebuvimo, atsižvelgė ir į skirtingą geopolitinę situaciją skirtingais laikotarpiais ir šie teismo motyvai laikytini nepagrįstais. Vertinimui esminę reikšmę turi dabar susiklostęs geopolitinis kontekstas, susijęs su besitęsiančia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karine agresija prieš Ukrainą. Aplinkybė, kad pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje laikotarpiu buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga.

32. VSD nurodo, kad teismo išvada, jog pareiškėjo eitos inspektoriaus pareigos Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje nėra grėsmingos Lietuvos valstybės saugumui nepagrįsta. Lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Be to, pagal teismų praktiką užsieniečių eitos net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

33. VSD pažymi, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareiškėjas Baltarusijos muitinės sistemoje dirbo 2011–2016 metais. Šią aplinkybę nustatyti vien tik iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu nėra jokio pagrindo, nes jos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, o paties pareiškėjo užpildytas klausimynas ją paneigia. Net ir nustačius, kad pareiškėjas Baltarusijos muitinės sistemoje dirbo 2011–2016 metais, tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teismo motyvai ir byloje esantys įrodymai nepaneigia atsakovo sprendimo argumentų, susijusių su pareiškėjo lojalumu Baltarusijos valdžiai, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdoma lojalumo valdančiajam režimui kontrole, realiomis galimybėmis pareiškėjui būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Gyventi Lietuvoje gali būti leidžiama tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

34. VSD nurodo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydamas jam pateiktą privalomą klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo sprendimą neteisėtu. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad darbą Baltarusijos muitinės sistemoje paliko dėl asmeninių priežasčių (per mažo atlyginimo ir pan.), o ne dėl vertybinių / moralinių įsitikinimų. Iš atsakovo priimto Sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi šeimą, 2 vaikus, kurie gyvena Baltarusijoje. Įvertinus tai, kad pareiškėjas dirba tolimųjų tarptautinių reisų vairuotoju, jo gyvenamoji vieta taip pat laikytina Baltarusija, todėl jis nėra pasiekęs jokio integracijos lygio Lietuvoje. VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

35. Pareiškėjas A. Y. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

36. Pareiškėjas cituoja ginčui aktualią teismų praktiką ir pažymi, kad šiuo metu atsakovas, priimdamas sprendimus panaikinti leidimą laikinai gyventi esant analogiškoms aplinkybėms, pakeitė praktiką, ir pradėjo atlikinėti užsieniečių apklausas, tikslu atlikti jų kompleksinį vertinimą. Tai pareiškėjo atveju padaryta nebuvo ir lėmė nepagrįsto atsakovo sprendimo priėmimą. Atsakovo sprendimuose bei VSD išvadoje (Rašte) pateikti argumentai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, institucijų konstatuota grėsmė yra tik tariama bei formali, o ne reali. Grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su jos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į pareiškėjo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes. Ginčo atveju, toks vertinimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas. Byloje nėra jokios informacijos, kuri pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, taip pat nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai, atlikti praeityje, ar dabartyje, buvo vertinti priimant ginčijamus sprendimus. VSD ir atitinkamai Migracijos departamentas, pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui konstatavo formaliai, neindividualizavo būtent pareiškėjo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjo grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui konstatuota nepagrįstai, todėl ir priimti sprendimai nepagrįsti ir naikintini. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir rėmėsi aktualia teismų praktika. Atsakovo bei VSD apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 23S122864 atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 23S124582 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), kurie priimti konstatavus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino skundžiamus Migracijos departamento sprendimus, konstatavęs, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo, o vien pareiškėjo tarnybos Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje fakto nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas akivaizdžiai ir realiai kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

39. Atsakovas Migracijos departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, nes yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylą materialiosios teisės normų taikymo ir faktinių aplinkybių vertinimo aspektais, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis išnagrinėjus administracinę bylą.

41. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

42. Įstatymo 4 straipsnio (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija, galiojusi skundžiamų atsakovo sprendimų priėmimo metu) 4 dalyje nustatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

44. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

45. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant esminę bylos faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad VSD, teikdama išvadą, ir (arba) Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kontekste netinkamai įvertino reikšmingus įrodymus, ar kad šių institucijų nurodyti motyvai šiuo aspektu yra nepakankami.

47. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

48. Pažymėtina, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

49. Nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi VSD Raštu, kuriame, įvertinus paties pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis 2012–2018 m. metais dirbo Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje, konstatuota, jog pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos muitinės sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui

50. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

51. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas Baltarusijos muitinės sistemoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, jog pareiškėjas esant kitokiai geopolitinei situacijai (2012–2018 m.) dirbo Baltarusijos muitinės sistemoje, arba, jo teigimu, kitu laikotarpiu – nuo 2011 m. iki 2016 m., t. y., pakankamai seniai, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Taigi laikytini pagrįstais VSD teiginiai, jog išdavus leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1824-525/2023). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.

52. Nors ginčijami Migracijos departamento sprendimai daugiausiai grindžiami VSD Rašte pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbu Baltarusijos muitinės sistemoje 2012–2018 metais vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl laikytini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad Migracijos departamento sprendimai yra neindividualizuoti ir nemotyvuoti.

53. Migracijos departamentas Sprendimu 2 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėn. (5 metus). Įvertinus šio sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu. Sprendime 2 detaliai įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, pobūdis ir nustatyta, kad A. Y. turėjo nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d., nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi.

Aktualiausiais 2023 m. liepos 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, A. Y. nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „Ruscargo“, o nuo 2023 m. sausio 7 d. iki Sprendimo 2 priėmimo dirbo UAB „Belita transport“. Migracijos departamento vertinimu, šie A. Y. ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant A. Y. šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie A.

Y. šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime 2 pažymėta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1 atsisakyti A. Y. išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Be to, 2023 m. rugpjūčio 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S123999 panaikinti A.

Y. išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (šis sprendimas šioje administracinėje byloje nėra ginčijamas). Taigi Sprendime 2 pakartotinai vertinta jo keliama grėsmė valstybės saugumui bei individualios su pareiškėju susijusios aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendimas 2 yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Sprendimu 2 pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

54. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.

55. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

56. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. Y. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis