5b7ec50a-ebac-48da-a8d5-e5f13393f607 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-3806-437/2015                                                                          Proceso Nr. 3-61-3-02407-2014-3                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS     S P R E N D I M A S    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2015 m. birželio 10 d.

Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovams advokatei AuÅ¡rai Kargaudienei ir S. M., atsakovių atstovams Mariui Dijokui ir Jolantai Kairei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atsakovėms Lietuvos mokslo tarybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos mokslo tarybos, dėl nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,             n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas D. M. elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Lietuvos mokslo tarybos valdybos 2014-04-07 nutarimÄ Nr. 8V-73 dalyje „grÄ Å¾inti galimÄ etikos pažeidimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos mokslo Mokslinės veiklos etikos komisijai“; 2) įpareigoti Lietuvos mokslo tarybÄ nutraukti vykdomÄ tyrimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu;

3) priteisti 1 000 Lt neturtinę žalÄ ;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisme elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis 2015-05-18 gautas praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminių administracinių aktų, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, teisėtumo iÅ¡tyrimo. PraÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ar Å¡ie, taikytini ginčo teisiniam santykiui, norminiai administraciniai aktai atitinka įstatymų ir Seimo nutarimo nuostatas:

1) Lietuvos mokslo tarybos 2012 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. VII-102 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos principų patvirtinimo“ atitikimÄ LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3str. 1d. 1p., 4-1str. 1d. ir 2 d. 6 str. 2d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.;

2) Lietuvos mokslo tarybos 2012-12-17 nutarimo Nr. VII-126 „Dėl praneÅ¡imų, susijusių su tyrėjų mokslinės veiklos etikos pažeidimais, nagrinėjimo Lietuvos mokslo taryboje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ atitikimÄ LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1d., LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1d. 1p., 4-1str. 1d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.;

3) Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2013-01-07 įsakymo Nr. V-7 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisijos darbo reglamento“ atitikimÄ LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.;

4) Lietuvos mokslo tarybos 2013-10-07 nutarimo Nr. VIII-4 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veikos etikos komisijos sudėties dalinio pakeitimo“ atitikimÄ LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d. ir 3 d., 18 str. 1d., LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.;

5) Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2014-03-12 įsakymo Nr. V – 89 „Dėl apeliacijų, susijusių su Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisijos priimtais sprendimais, nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ atitikimÄ LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1d. 1 p., 4-1str. 1d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.Skunde paaiÅ¡kina, kad Lietuvos mokslo tarybos valdybos 2014-04-07 nutarimas Nr. 8V-73 dalyje grÄ Å¾inti galimÄ etikos pažeidimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos mokslo Mokslinės veiklos etikos komisijai ir vykdomas Lietuvos mokslo tarybos tyrimas dėl D.

M. galimo akademinės etikos pažeidimo yra neteisėti, nes prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. įtvirtintam įstatymų virÅ¡enybės principui ir 3 str. 1 d. 4 p. įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui.PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad nei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, nei joks kitas Lietuvos Respublikos teisės aktas Lietuvos mokslo tarybai nesuteikia kompetencijos atlikti tyrimus ir priimti administracinius aktus dėl akademinės etikos pažeidimo bei nustačius pažeidimo faktÄ taikyti sankcijas asmens atžvilgiu.

Lietuvos mokslo taryba yra valstybinis administravimo subjektas, kuriam įgaliojimai suteikti Mokslo ir studijų įstatymo 13 straipsniu. Šis įstatymas ne tik nustato Lietuvos mokslo tarybos, kaip valstybinės biudžetinės įstaigos, funkcijas ir tikslus, bet ir įgaliojimų ribas, kurių peržengti ši institucija, kaip ir kitos valstybės valdžios institucijos, neturi teisinio pagrindo. Minėtas įstatymas net neužsimena apie galimybę Lietuvos mokslo tarybai vykdyti tyrimus akademinės etikos klausimais privačių asmenų atžvilgiu ir juo labiau jiems taikyti sankcijas.

Tokio pobÅ«džio tyrimai ir jų metu priimti sprendimai yra tiesiogiai sietini su asmens teisių apribojimais, todėl turi bÅ«ti įtvirtinti įstatymo lygmenyje.Skunde pabrėžia, jog Mokslo ir studijų įstatymas kompetencijÄ nagrinėti ir inicijuoti tyrimus akademinės etikos klausimais suteikia Akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriui (Mokslo ir studijų įstatymo 18 str.). Ä®statymu atlikti tyrimus ir priimti sprendimus akademinės etikos klausimais yra priskirta Akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriui, o ne Lietuvos mokslo tarybai.

Tokiu bÅ«du Valdybos nutarimas dėl grÄ Å¾inimo nagrinėti bei Lietuvos mokslo tarybos atliekamas tyrimas dėl akademinės etikos prieÅ¡tarauja Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsniui.2014 m. balandžio mėnesį Å vietimo ir mokslo ministerija pateikė svarstymui Mokslo ir studijų įstatymo 14 str. pakeitimÄ , kuriuo siekiama Lietuvos mokslo tarybai suteikti kompetencijÄ nagrinėti skundus dėl galimų etikos pažeidimų, tokiu bÅ«du pripažįstant, kad Å¡iuo metu Lietuvos mokslo taryba tokios kompetencijos neturi.Pateiktame Mokslo ir studijų įstatymo projekte yra numatyta praplėsti Lietuvos mokslo tarybos kompetencijÄ nurodant, 14 str. 3 d.

„3. Lietuvos mokslo taryba vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę sudaryti ekspertų komisijas, grupes, nagrinėjančias mokslinių tyrimų darbų programas, projektus, skundus ar inicijuotus tyrimus dėl akademinės etikos ir procedÅ«rų galimų pažeidimų vykdant Lietuvos mokslo tarybos administruojamus projektus ir kitÄ Lietuvos mokslo tarybos veiklÄ , kitus dokumentus, patarti kitais Lietuvos mokslo tarybos pagal kompetencijÄ nagrinėjamais klausimais.“PareiÅ¡kėjas mano, kad Lietuvos mokslo tarybos administraciniai aktai, kuriais vadovaujantis yra priimtas valdybos nutarimas dėl grÄ Å¾inimo nagrinėti bei vykdomas tyrimas dėl galimo etikos pažeidimo yra neteisėti, nes priimti virÅ¡ijant įstatymu apibrėžtÄ Lietuvos mokslo tarybos kompetencijÄ bei prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Teisės aktai, kuriais Lietuvos mokslo taryba vykdo tyrimÄ dėl galimo mokslinės etikos pažeidimo prieÅ¡tarauja Mokslo ir studijų įstatymo 18 str., kuris nurodo, kad akademinės etikos klausimai yra priskirtini Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriui, o poįstatyminiai teisės aktai negali sukurti naujų bendro pobÅ«džio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. IÅ¡vadÄ , kad Lietuvos mokslo taryba virÅ¡ijo jai suteiktos kompetencijos ribas priimdama teisės aktus reglamentuojančius tyrimÄ dėl akademinės etikos patvirtina ir tai, kad Lietuvos mokslo taryba bei Lietuvos mokslo tarybos primininkas priimdamas aukščiau minėtus teisės aktus niekur nenurodė konkretaus įstatymo punkto, suteikiančio kompetencijÄ priimti teisės aktus akademinės etikos srityje.Skunde taip pat paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo informuotas apie valdybos posėdžio datÄ ir laikÄ , tokiu bÅ«du buvo pažeista jo procesinė teisė teikti paaiÅ¡kinimus, bÅ«ti iÅ¡klausytam.

Pažymi, kad skundžiamas aktas neteisėtas, nes priimtas virÅ¡ijant Lietuvos mokslo tarybos valdybai priskirtas funkcijas ir kompetencijÄ . Skundžiamame valdybos nutarime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, jame nenurodyta Valdybos sudėtis, nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo pateiktÄ apeliacijÄ , todėl iÅ¡ esmės pažeistas skaidrumo principas. Nenurodant nutarimÄ priėmusios valdybos sudėties, kyla abejonių dėl valdybos narių neÅ¡aliÅ¡kumo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl neteisėtos Lietuvos mokslo tarybos veiklos, nesuderinamos su įstatymų virÅ¡enybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principais patyrė neturtinę žalÄ , nes buvo pažeistos prigimtinės teisės: teisė į orumÄ , teisė į privatumÄ , teisė į greitÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ iÅ¡kilusio klausimo nagrinėjimÄ bei sukėlė neigiamus vidinius iÅ¡gyvenimus.

Pastovus neteisėtas Lietuvos mokslo tarybos kiÅ¡imasis į pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ kėlė pastoviÄ psichologinę įtampÄ , pareiÅ¡kėjas prarado galimybę susikaupti ties jo vykdomais moksliniais tyrimais bei pedagogine veikla, taip pat dėl sukeltos nervinės įtampos jautėsi iÅ¡vargęs, prasidėjo nemiga.D. M. visus Lietuvos mokslo tarybos pradėto tyrimo metus lydėjo pastovus nerimas ir neužtikrintumas dėl jo perspektyvos tęsti mokslinę karjerÄ , gauti iÅ¡ jos pajamas reikalingas iÅ¡laikyti Å¡eimÄ .

PareiÅ¡kėjas augina du mažamečius vaikus.Taip pat pabrėžia, jog Lietuvos mokslo tarybos neteisėti veiksmai neleido jam dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos skelbiamuose konkursuose finansavimui vykdomiems moksliniams tyrimams, nes pateikus paraiÅ¡kÄ iÅ¡kildavo grėsmė, kad Lietuvos mokslo taryba imsis papildomų neteisėtų veiksmų.Atsakovo neteisėtai vykdomas tyrimas padarė žalÄ pareiÅ¡kėjo, kaip mokslininko, reputacijai, paskleidžiant realių faktų neatitinkančiÄ Å¾iniÄ .Neteisėtai Lietuvos mokslo tarybos vykdomas tyrimas dėl D.

M. etikos pažeidimo jau tęsiasi nuo 2011 m. Per tiek laiko Lietuvos mokslo taryba nesugebėjo priimti sprendimo pripažįstančio ar paneigiančio, jog pareiÅ¡kėjas padarė (ne)padarė akademinės etikos pažeidimÄ , todėl jis per visus Å¡iuos metus negalėjo įgyvendinti teisės į tinkamÄ teisminę gynybÄ , buvo pažeista jo teisė į greitÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ iÅ¡kilusio klausimo nagrinėjimÄ , kas lėmė pastoviai besitęsiančiÄ nervinę įtampÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovai prašė skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Lietuvos mokslo taryba su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime paaiškina, kad 2011-05-09 Lietuvos mokslo tarybos valdybos protokolas Nr. 07V-46 buvo priimtas, tačiau nei šiame protokole, nei pareiškėjo teismui pateikiamame jo išraše pareiškėjo pavardė nėra minima, dėl pareiškėjo D. M. nėra pradedamas joks tyrimas. Pareiškėjo pateiktame valdybos protokolo Nr. 07V-46 išraše yra svarstoma apeliacija dėl projekto baigiamosios ataskaitos įvertinimo (bei įžvelgiami galimi auto-plagiato atvejai) ir vienintelė ten minima pavardė (be valdybos narių, kviestinių posėdžio dalyvių ir sekretorės) yra J.

D.. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nėra aiÅ¡kios aplinkybės, kodėl pareiÅ¡kėjas pateikia su jo asmeniu visiÅ¡kai nesusijusį, ne jam skirtÄ dokumentÄ . PareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ buvo informuotas, jog dėl galimai pažeistos etikos, buvo kreiptasi į Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisijÄ tik 2013-03-27.PareiÅ¡kėjo skunde minimas 2012-05-25 atsakovo raÅ¡tas Nr. (07-K-02)-416, vėlgi jokio papildomo tyrimo dėl etikos pažeidimų nepradėjo, su kuo sutinka ir pats pareiÅ¡kėjas, o tiesiog formaliai informavo, kad Projekto paraiÅ¡ka atmetama ir paraiÅ¡ka toliau nebevertinama.

Atsakovas jokių skundų nei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, nei iÅ¡ Lietuvos energetikos instituto dėl Projekto paraiÅ¡kos atmetimo nesulaukė. Atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ apie kreipimÄ si į Mokslinės  veiklos etikos komisijÄ buvo informuotas tik aukščiau minėtuoju 2013-03-27 raÅ¡tu, taip paneigiant pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus, jog atsakovas minėtus galimus etikos pažeidimus įtarė jau 2011 m.PareiÅ¡kėjo ginčijamas 2014-04-07 Lietuvos mokslo tarybos valdybos nutarimas Nr. 8V-73, ne tik, kad nepažeidžia pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų, bet prieÅ¡ingai - juos užtikrina.

Atsiliepime pabrėžė, kad pareiškėjas nėra teisus, teigdamas, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nesuteikia Lietuvos mokslo tarybai kompetencijos atlikti su etika susijusius tyrimus, nes ši teisė įtvirtinta kitame teisės akte – Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-29 nutarimu Nr. XI-625 (toliau – ir Nuostatai), kuris yra ir Lietuvos mokslo tarybos veiklos pagrindas, o ne, kaip teigia pareiškėjas, tik Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 13 str.

Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad etikÄ reglamentuojančius teisės aktus (kodeksus), pažeidimus nagrinėjančias komisijas ir kt. turi visos didžiausios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijos.Vienas iÅ¡ Lietuvos mokslo tarybos uždavinių nurodytų jos Nuostatų 5 punkte yra „2) dalyvauti įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros (toliau - tyrimų ir plėtros) programinį konkursinį finansavimÄ â€œ. BÅ«tent Å¡io 5 punkto 2 papunkčio nuostatos ir įgalina atsakovÄ užtikrinti, kad minėtas finansavimas bÅ«tų skaidrus ir teisėtas.

Lietuvos mokslo taryba nustato ir savo nutarimais, ir (ar) pirmininko įsakymais tvirtina teisės aktus (apraÅ¡us), siekdama užtikinti aukščiau paminėtÄ skaidrų, lygiavertį ir teisingÄ finansavimÄ visiems į jÄ besikreipiantiems pareiÅ¡kėjams. Ä® minėtų teisės aktų sÄ raÅ¡Ä (tiksliau į jų reguliavimo sferÄ ) patenka ir teisės aktai (ar atskirų teisės aktų nuostatos), kurie nustato atitinkamas sankcijas, tiems pareiÅ¡kėjams, kurie nevykdo ar netinkamai vykdo Lietuvos mokslo tarybos teisės aktus, susijusius su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu.

IÅ¡ čia ir kyla Lietuvos mokslo tarybos teisė nagrinėti su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu susijusius etikos pažeidimus, nes jokiam kitam subjektui nėra numatyta Å¡i funkcija.Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama ir siekdama užtikrinti kuo sklandesnį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros programinį konkursinį finansavimÄ savo teisės aktų pagalba steigia (kuria) tam reikalingas komisijas, ekspertų grupes ir pan.

Ä® šį sÄ raÅ¡Ä patenka ir Mokslinės veiklos etikos komisija (patvirtinta remiantis 2013-10-07 Lietuvos mokslo tarybos nutarimu Nr. VIII-4). PareiÅ¡kėjas neteisus teigdamas, kad minėtas Komisijos sprendimas <... darantis neigiamÄ poveikį atitinkamų asmens teisių įgyvendinimui, turi bÅ«ti skiriamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka ...>, gali padaryti jam „nepataisomÄ Å¾alÄ â€œ (reputacijos praradimas ir pan.), nes minėtas sprendimas, buvo panaikintas, bÅ«tent pareiÅ¡kėjo ginčijamu nutarimu, o ir galimai taikomos sankcijos apimtų tik pareiÅ¡kėjo santykius su Lietuvos mokslo taryba, ir tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros programinio konkursinio finansavimo apimtyje.Kaip vienÄ iÅ¡ argumentų pareiÅ¡kėjas įvardija Å vietimo ir mokslo ministerijos pateiktÄ svarstymui Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 14 str. pakeitimÄ , dėl tariamai Lietuvos mokslo tarybos platesnių galių suteikimo etikos pažeidimų nagrinėjimo srityje.

Tai anot pareiÅ¡kėjo tik patvirtina faktÄ , kad Lietuvos mokslo taryba neturi reikiamos kompetencijos nagrinėti etikos pažeidimus. Atsakovas, nesutikdamas su Å¡iuo argumentu nurodo, kad bÅ«tent Lietuvos mokslo tarybai ir suteikta teisė spręsti (nagrinėti) ar jos iÅ¡imtinai reguliuojamoje srityje, susijusioje su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu, buvo padaryti akademinės etikos pažeidimai. Atsakovas nesutinka su teigimu, jog Å¡i teisė iÅ¡imtinai, pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 str., priskirta Akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriui.Atsakovas atkreipė dėmesį, jog, nors Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ buvo priimtas dar 2011-09-15 (įsigaliojo 2011-09-23), realiai pirmasis akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolierius buvo paskirtas tik 2013-06-18 (2013-06-18 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XII-395).

Taigi, net ir esant patvirtintiems akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnybos nuostatams ir pačiai akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnybai, ji negalėjo pilnavertiÅ¡kai funkcionuoti neturėdama vadovo, t.y. paties akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus. Be to, tiek Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 str. nurodytuose akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus priimamuose sprendimuose, tiek akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnybos nuostatuose (13 punktas) nėra nustatytos konkrečios akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus teisės priimti sprendimus Lietuvos mokslo tarybos reguliuojamoje srityje (sprendimus, susijusius su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu).AiÅ¡kiai apibrėžto teisinio reguliavimo nebuvimÄ minėtoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros programinio konkursinio finansavimo srityje (iÅ¡skyrus Lietuvos mokslo tarybos priimtus teisės aktus) įrodo ir tai, kad akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolierius tarnyba (po 2 mėnesių nuo kontrolieriaus patvirtinimo) pati kreipėsi į Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijÄ pateikdama Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 str. pakeitimo ir papildymo 181, 182, 183 straipsniais, taip parodydama, kad minėta akademinės etikos sritis Lietuvos Respublikoje yra dar pakankamai nauja ir nesureguliuota (ne iki galo sureguliuota) teisės aktais.

PareiÅ¡kėjo bandymas teiginiais apie pastoviÄ psichologinę įtampÄ , Lietuvos mokslo tarybos kiÅ¡imÄ si į privatų pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ir pan., įrodyti neturtinės žalos buvimo faktÄ neatskleidžia bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, bet ir neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. apibrėžtos įrodymų sampratos. Skunde nurodomi argumentai apie prarastas galimybes susikaupti ties vykdomais moksliniais tyrimais bei pedagogine veikla, taip pat sukeltÄ nervinę įtampÄ dėl kurios jautėsi nuovargis, prasidėjo nemiga nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o atsakovui yra nesuprantama, kodėl su sveikata susijusios problemos yra įrodinėjamos nepateikiant konkrečių įrodymų.

PareiÅ¡kėjo nurodymas, kad neįrodyti Lietuvos mokslo tarybos neteisėti veiksmai užkirto jam keliÄ dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos skelbiamuose konkursuose gauti finansavimui moksliniams tyrimams vykdyti yra ne tik, kad neteisėti, bet dar ir melagingi, kadangi atsiliepime pateikiami įrodymai, jog pareiÅ¡kėjas su tais pačiais moksliniais straipsniais ne kartÄ kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybÄ (2012 m. ir 2013 m.), o atmetus pareiÅ¡kėjo paraiÅ¡kas, net nebandydavo pasinaudoti jam suteikta tokių sprendimų apskundimo teise.

Lygiai taip pat atsakovas vertina pareiÅ¡kėjo teiginius apie negalėjimÄ Ä¯gyvendinti teisės į tinkamÄ teisminę gynybÄ , nes nepasinaudojimas Å¡ia teise dar anaiptol nereiÅ¡kia, kad ji buvo apribota. Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Skundas netenkintinas. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Lietuvos mokslo tarybos kompetencijos atlikti tyrimus ir priimti administracinius aktus dėl akademinės etikos pažeidimo bei nustačius pažeidimo faktÄ taikyti sankcijas asmens atžvilgiu.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – Ä®statymas), Lietuvos mokslo tarybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimu Nr. XI-625.Byloje nustatyta, kad 2012-12-10 raÅ¡tu Nr. 2-1088-18 Lietuvos mokslo taryboje buvo gauta Lietuvos energijos instituto paraiÅ¡ka pagal 2007-2013 m. ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių veiksmų programÄ , 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę VP1-3.1-Å MM-07-K „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ pateikta ParaiÅ¡ka dėl projekto finansavimo (toliau - ParaiÅ¡ka), kuriai suteiktas identifikacijos Nr. VP1-3.1-Å MM-07-K-03-065.

Su minėta ParaiÅ¡ka buvo pateiktas ir 2012-12-10 Lietuvos energijos instituto sutikimas priimti projektÄ vykdysiantį mokslinio tyrimo vadovÄ (pareiÅ¡kėjÄ â€“ D. M.) ir mokslinio tyrimo grupės narius projekte numatytam laikotarpiui.2013-03-17 Lietuvos mokslo tarybos kviestiniai užsienio ekspertai savo 2013-03-17 galutinėse apibendrinamosiose iÅ¡vadose dėl Projekto naudos ir kokybės vertinimo nurodė, kad Projektas yra nefinansuotinas, papildomai atkreipė dėmesį ir užfiksuotus projekto duomenų dubliavimosi ar autoplagiato atvejus.

Apie tai atsakovo 2013-03-27 raÅ¡tu Nr. (07-K-03)-324 buvo informuoti tiek Lietuvos energetikos institutas, tiek PareiÅ¡kėjas - praneÅ¡ant, kad dėl užsienio ekspertų pateiktų vertinimų dėl galimai pažeistos etikos, buvo kreiptasi į Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisijÄ .2014-02-03 Lietuvos mokslo tarybos Mokslinės veiklos etikos komisija (toliau - Etikos komisija) priėmė sprendimÄ Nr. EK-S-2 (toliau - Etikos komisijos sprendimas), kuriuo nusprendė pripažinti Mokslinės veiklos etikos principų pažeidimo faktų - kai kuriose nurodytose publikacijose, pateiktose ParaiÅ¡koje finansinei paramai gauti, juos iliustruojantys paveikslai (ar jų dalys) yra tie patys, kaip ir kituose dr. D.

M. straipsniuose, tačiau prie jų nurodyti skirtingi eksperimentų parametrai ar rezultatai, taip pat kai kurie duomenys pateiktose publikacijose jau buvo publikuoti kitose dr. D. M. publikacijose. Å iuo sprendimu taip pat pripažino, kad teikdamas ParaiÅ¡kÄ konkursiniam finansavimui, pasirašęs ParaiÅ¡kÄ projekto vadovas Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. D. M., žinodamas, kad ParaiÅ¡koje teikiami moksliniai straipsniai yra nekorektiÅ¡ki (mokslinių tyrimų nesÄ Å¾iningumas, mokslinių duomenų klastojimas ar nekokybiÅ¡kas tyrimų duomenų pateikimas), tokiais savo veiksmais pažeidė Mokslinės veiklos etikos principų 1 punktÄ , nustatantį, kad „tyrėjas vadovaujasi bendražmogiÅ¡komis moralės normomis, pagarbos žmogui, visuomenei ir valstybei, sÄ Å¾iningumo, skaidrumo ir teisingumo normomis, Å¡iame apraÅ¡e iÅ¡dėstytais ir kitais visuotinai pripažįstamais etiÅ¡kos mokslinės veiklos principais“.D.

M. pateikus apeliacijÄ Â buvo priimtas Lietuvos mokslo tarybos valdybos 2014-04-07 nutarimas Nr. 8V-73. Lietuvos mokslo tarybos valdyba (toliau - valdyba) nutarė Lietuvos mokslo tarybos Mokslinės veiklos etikos komisijos 2014-02-03 sprendimÄ Nr. EK-S-2 panaikinti ir grÄ Å¾inti galimÄ etikos pažeidimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos mokslo Mokslinės veiklos etikos komisijai, nes užsienio eksperto dalyvavimas vertinant ir nagrinėjant galimÄ etikos pažeidimÄ sudarytų papildomas sÄ lygas padidinti pasitikėjimÄ Komisijos priimamai sprendimais.

Siekiant visapusiÅ¡kai įvertinti galimo etikos pažeidimo aplinkybes, tikslinga bÅ«tų iÅ¡nagrinėti Komisijos 2014-02-03 sprendime Nr. EK-S-2 iÅ¡vardintų straipsnių bendraautorių galimus etikos pažeidimus.Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas vertina, kad atsakovas neturėjo kompetencijos atlikti tyrimÄ ir priimti administracinius aktus dėl akademinės etikos pažeidimo bei nustačius pažeidimo faktÄ taikyti sankcijas.

Atsakovas teigia, kad tai yra jo kompetencijoje, ir viskas kilo iÅ¡ pažeidimo, padaryto rengiant paraiÅ¡kÄ finansinei paramai gauti.Pagal Ä®statymo 13 str. Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. JÄ Vyriausybės teikimu steigia, jos nuostatus ir Vyriausybės siÅ«lomus narius tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas (1 d.). Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais.

Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros ir kitas programas, programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros darbų finansavimÄ ir organizuoja Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos vertinimÄ (2 d.).Pagrindiniai Lietuvos mokslo tarybos uždaviniai yra:

1) patarti Seimui ir Vyriausybei mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais;

2) dalyvauti įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros (toliau – tyrimų ir plėtros) programinį konkursinį finansavimÄ ;

3) nustatyti mokslinės veiklos vertinimo kriterijus, organizuoti Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos vertinimÄ , nagrinėti ir teikti siÅ«lymus dėl Å¡ios veiklos veiksmingumo ir atitikties valstybės reikmėms;

4) skatinti Lietuvos mokslo iÅ¡teklių plėtrÄ , mokslo ir studijų institucijų veiklÄ , kelti mokslo prestiÅ¾Ä (Nuostatų 5 punktas).Ä®gyvendindama Å¡iuos uždavinius, Lietuvos mokslo taryba:

1) rengia, vertina ir teikia siÅ«lymus valstybės valdžios institucijoms dėl mokslo ir studijų plėtros strategijos, tyrimų ir plėtros prioritetų, koordinuoja jų įgyvendinimÄ ;

2) vertina Lietuvoje vykdomÄ mokslinę veiklÄ ir rengia siÅ«lymus, kaip Å¡iÄ veiklÄ plėtoti, organizuoja iÅ¡orinį valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos vertinimÄ ;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka rengia ir teikia tvirtinti nacionalines mokslo bei tyrimų ir plėtros programas, jas įgyvendina;

4) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos programas;

5) teikia finansinę paramÄ Tarybos ar mokslininkų iniciatyva vykdomiems moksliniams tyrimams ir kitai mokslinei veiklai;

6) teikia siūlymus ir išvadas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslui ir studijoms skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, tyrimų ir plėtros finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio konkursinio finansavimo ir skirtų lėšų naudojimo veiksmingumo;

7) teikia siūlymus ir išvadas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo ir studijų infrastruktūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, mokslo ir studijų institucijų eksperimentinės bazės stiprinimo, nacionalinių duomenų bazių plėtotės, naujų institucijų ir infrastruktūros objektų steigimo;

8) nustato mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkams stažuotojams taikomus reikalavimus, minimalius kvalifikacinius pareigybių reikalavimus;

9) teikia Vyriausybei teisės aktų, reglamentuojančių mokslo ir meno doktorantÅ«rÄ , projektus;

10) nagrinėja mokslo ir studijų sistemÄ reglamentuojančius teisės aktus, jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia siÅ«lymus dėl jų tobulinimo;

11) teikia apibendrintas motyvuotas iÅ¡vadas dėl mokslo ir studijų institucijų ir mokslo darbuotojų siÅ«lymų, kurie pagal kompetencijÄ priklauso Seimui, Vyriausybei ar ministerijoms;

12) remia Lietuvos studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijų veiklÄ ;

13) vykdo kitas teisės aktų nustatytas bei Seimo ir Vyriausybės pavestas funkcijas ir įpareigojimus (Nuostatų 6 punktas).Teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir Lietuvos mokslo tarybos kompetencijÄ daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje viskas kilo iÅ¡ pažeidimo, padaryto rengiant paraiÅ¡kÄ finansinei paramai gauti.Nuostatų 5 punkto 2 papunktis įtvirtina, kad Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros programinį konkursinį finansavimÄ .

Teismas vertina, kad Å¡iÄ Nuostatų normÄ reikėtų aiÅ¡kinti plačiai. Å i nuostata įgalina Lietuvos mokslo tarybÄ užtikrinti, kad minėtas finansavimas bÅ«tų skaidrus ir teisėtas. Lietuvos mokslo taryba nustato ir savo nutarimais, ir (ar) pirmininko įsakymais tvirtina teisės aktus (apraÅ¡us), siekdama užtikinti aukščiau paminėtÄ skaidrų, lygiavertį ir teisingÄ finansavimÄ visiems į jÄ besikreipiantiems pareiÅ¡kėjams. Ä® minėtų teisės aktų reguliavimo sferÄ patenka ir teisės aktai (ar atskirų teisės aktų nuostatos), kurie nustato atitinkamas sankcijas, tiems pareiÅ¡kėjams, kurie nevykdo ar netinkamai vykdo Lietuvos mokslo tarybos teisės aktus, susijusius su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu.

Toks teisinis reguliavimas Lietuvos mokslo tarybai suteikia teisę nagrinėti su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu susijusius etikos pažeidimus, nes jokiam kitam subjektui nėra numatyta Å¡i funkcija.Teismas pažymi, kad bÅ«tent skundžiamu nutarimu sankcija pareiÅ¡kėjui dar nėra paskirta. Skundžiamu Lietuvos mokslo tarybos valdybos 2014-04-07 sprendimu Nr. 8V-73 nuspręsta Lietuvos mokslo tarybos Mokslinės veiklos etikos komisijos 2014-02-03 sprendimÄ Nr. EK-S-2 panaikinti ir grÄ Å¾inti galimÄ etikos pažeidimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos mokslo Mokslinės veiklos etikos komisijai, nes užsienio eksperto dalyvavimas vertinant ir nagrinėjant galimÄ etikos pažeidimÄ sudarytų papildomas sÄ lygas padidinti pasitikėjimÄ Komisijos priimamai sprendimais.

Jeigu bÅ«tų taikomos sankcijos – Å¡ios sankcijos apimtų pareiÅ¡kėjo D. M. santykius su Lietuvos mokslo taryba mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros programinio konkursinio finansavimo apimtyje. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad nei Ä®statymas, nei joks kitas Lietuvos Respublikos teisės aktas Lietuvos mokslo tarybai nesuteikia kompetencijos atlikti tyrimus ir priimti administracinius aktus dėl akademinės etikos pažeidimo bei nustačius pažeidimo faktÄ taikyti sankcijas asmens atžvilgiu, atmestinas kaip nepagrįstas.           Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų sistemine analize, remdamasis iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad 2014-04-07 Lietuvos mokslo tarybos skundžiamo nutarimo Nr. 8V-73 dalis yra teisėta, todėl jos naikinti, vadovaujantis pareiÅ¡kėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Atmetus pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, atmetamas kaip nepagrįstas reikalavimas - įpareigoti Lietuvos mokslo tarybÄ nutraukti vykdomÄ tyrimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso, toliau – CK, 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ ir nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

PareiÅ¡kėjas D. M. praÅ¡o priteisti 1 000 Lt (289,62 eurus) neturtinę žalÄ . Skunde nurodo, jog dėl neteisėtos Lietuvos mokslo tarybos veiklos, nesuderinamos su įstatymų virÅ¡enybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principais patyrė neturtinę žalÄ , nes buvo pažeistos prigimtinės teisės: teisė į orumÄ , teisė į privatumÄ , teisė į greitÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ iÅ¡kilusio klausimo nagrinėjimÄ bei sukėlė neigiamus vidinius iÅ¡gyvenimus. Pastovus neteisėtas Lietuvos mokslo tarybos kiÅ¡imasis į pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ kėlė pastoviÄ psichologinę įtampÄ , pareiÅ¡kėjas prarado galimybę susikaupti ties jo vykdomais moksliniais tyrimais bei pedagogine veikla, taip pat dėl sukeltos nervinės įtampos jautėsi iÅ¡vargęs, prasidėjo nemiga, visus Lietuvos mokslo tarybos pradėto tyrimo metus lydėjo pastovus nerimas ir neužtikrintumas dėl jo perspektyvos tęsti mokslinę karjerÄ , gauti iÅ¡ jos pajamas reikalingas iÅ¡laikyti Å¡eimÄ .

Taip pat pabrėžia, jog Lietuvos mokslo tarybos neteisėti veiksmai neleido jam dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos skelbiamuose konkursuose finansavimui vykdomiems moksliniams tyrimams, nes pateikus paraiÅ¡kÄ iÅ¡kildavo grėsmė, kad Lietuvos mokslo taryba imsis papildomų neteisėtų veiksmų. Atsakovo neteisėtai vykdomas tyrimas padarė žalÄ pareiÅ¡kėjo, kaip mokslininko, reputacijai, paskleidžiant realių faktų neatitinkančiÄ Å¾iniÄ .PareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra jokio teisinio pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės.Teisme elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis 2015-05-18 gautas patikslintas praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminių administracinių aktų, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, teisėtumo iÅ¡tyrimo.

PraÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ar Å¡ie, taikytini ginčo teisiniam santykiui, norminiai administraciniai aktai atitinka įstatymų ir Seimo nutarimo nuostatas:

1) Lietuvos mokslo tarybos 2012-05-07 nutarimo Nr. VII-102 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos principų patvirtinimo“ atitikimÄ LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.;

2) Lietuvos mokslo tarybos 2012-12-17 nutarimo Nr. VII-126 „Dėl praneÅ¡imų, susijusių su tyrėjų mokslinės veiklos etikos pažeidimais, nagrinėjimo Lietuvos mokslo taryboje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ atitikimÄ Â LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR  VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.;

3) Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2013-01-07 įsakymo Nr. V-7 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisijos darbo reglamento“ atitikimÄ LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1d. ir 2 d. 6 str. 2d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.;

4) Lietuvos mokslo tarybos 2013-10-07 nutarimo Nr. VIII-4 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veikos etikos komisijos sudėties dalinio pakeitimo“ atitikimÄ LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d. ir 3 d., 18 str. 1d., LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.;

5) Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2014-03-12 įsakymo Nr. V – 89 „Dėl apeliacijų, susijusių su Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisijos priimtais sprendimais, nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ atitikimÄ LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1d., LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p. Teismui nekyla abejonių dėl  šių aktų atitikimo įstatymams, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl jų teisėtumo iÅ¡tyrimo atmestinas.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat praÅ¡o atlyginti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,             n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo D.

M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                  Raimondas Blauzdžius                                                                                                                      Ina Kirkutienė                                                                                                                Iveta Pelienė