5b7e3fc0-e1be-438a-8f91-426823173372 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-366/2022 Proceso Nr. 1-01-1-25140-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno, Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui, nuteistajam I.

S., gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė 1. I. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. liepos 25 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – tėvÄ G. S., t. y. tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį sėdinčiam fotelyje G. S. į virÅ¡ugalvį, o nukentėjusiajam deÅ¡ine ranka besidengiant, kad sÅ«nus I. S. negalėtų prie jo priartėti ir tęsti smurtinius veiksmus bei praÅ¡ant nesimuÅ¡ti, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, abiem rankomis sugriebė nukentėjusiojo G.

S. deÅ¡inę rankÄ ir jÄ užlaužė pastarajam už nugaros, po to, paleidęs nukentėjusiojo deÅ¡inę rankÄ , abiem rankomis sugriebė iÅ¡ priekio G. S. kaklÄ bei plaÅ¡takomis ir rankų pirÅ¡tais spausdamas kaklÄ smaugė nukentėjusįjį, tokiu bÅ«du smÅ«gio į virÅ¡ugalvį sudavimu bei smaugimo veiksmu sukėlė nukentėjusiajam G. S. fizinį skausmÄ , o užlaužiant pastarajam deÅ¡inę rankÄ už nugaros, padarė poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės rankos dilbyje – sužalojimÄ , nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo G.

S. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis I. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra nuteistas nekaltai, todėl praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo peržiÅ«rėti nuosprendį. Nurodo, kad posėdyje duos parodymus ir praÅ¡ys, kad bÅ«tų apklausti liudytojai, kurių atskleisti negali, nes sesuo dirba savivaldybėje.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad šios nusikalstamos veikos nepadarė.

7. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Pagal teismų praktikÄ , veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Tinkamu teisiniu argumentavimu gali bÅ«ti laikomas tik toks argumentavimas, kai iÅ¡ teismo baigiamojo akto turinio yra aiÅ¡ku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieÅ¡ padarydamas iÅ¡vadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-192/2013). 9. Susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei įvertintais byloje esančiais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas darydamas iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo I. S. atliktų tyčinių smurtinių veiksmų tėvo G. S. atžvilgiu, rėmėsi nukentėjusiojo G. S. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, apie tai, kad I. S. grįžo iÅ¡ aludės stipriai apgirtęs ir piktas ir, priėjęs prie nukentėjusiojo, sėdinčio fotelyje, nieko nesakęs ne mažiau kaip vienÄ kartÄ rankos kumščiu trenkė į galvÄ , po to abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė, nuo sÅ«naus veiksmų skaudėjo (1 t., b. l. 56-59, 102-106, 107-110); liudytojomis apklaustų tyrėjų J.

Å . ir I. I. parodymais, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. ir jo žmona V. S. parodymus davė laisva valia, spaudimas nebuvo daromas; liudytojos D. V. parodymais, į kuriÄ kreipėsi nukentėjusysis dėl pagalbos ir kuri iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, liudytojo G. R. parodymais, kuris nuvyko su kolega pagal iÅ¡kvietimÄ ir jam kaltinamojo tėvas sakė, kad jį mušė sÅ«nus, parodė kÅ«no vietas, į kurias kaltinamasis jam sudavė smÅ«gius, namuose matė neblaivų I. S., kurį sulaikė; raÅ¡ytine bylos medžiaga: specialisto iÅ¡vada, kad G.

S. padaryti sužalojimai galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir tie sužalojimai sukelia fizinį skausmÄ ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 84); Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raÅ¡tu ir jo pateiktu garso įraÅ¡u; įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu; įvykio vietoje Body vaizdo kameromis filmuotais vaizdo įraÅ¡ais. Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo parodymai dėl patirto smurto yra patvirtinti byloje iÅ¡tirtais įrodymais, teismas neturi jokio pagrindo netikėti G.

S. nurodytomis įvykio aplinkybėmis ar manyti, kad jis ar liudytoja V. S. apkalba I. S..

10. Apeliaciniame skunde I. S. nurodo, kad posėdyje duos parodymus ir praÅ¡ys, kad bÅ«tų apklausti liudytojai, kurių atskleisti negali, tačiau teismo posėdžio metu, atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimus, nurodė, kad įrodymų tyrimÄ atlikti nereikia, apklausti liudytojus taip pat nereikia. Taigi, nuteistasis I. S. apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie verstų suabejoti pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl jo kaltės.

11. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme kelia abejones dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teisėtumo. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginiai įvykio liudytojai G. S. ir V. S. turi teisę neduoti parodymų prieÅ¡ savo Å¡eimos narius, tačiau teisiamojo posėdžio metu jie apklausti nebuvo – buvo perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, todėl liko neiÅ¡siaiÅ¡kinta ar Å¡ie parodymai gauti teisėtu bÅ«du. Todėl turėtų bÅ«ti vertinami nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, kad jis nesudavė tėvui smÅ«gių, sukėlusių jam fizinį skausmÄ , – tik laikydamas tėvÄ už rankų, užstojo mamÄ , su kuria jis konfliktavo, tokiu bÅ«du elgėsi esant bÅ«tinajam reikalingumui.

12. Apeliacinės instancijos teismas gynėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip žinia, nukentėjusysis G. S. yra miręs, o liudytoja V. S. į teisiamÄ jį posėdį neatvyko dėl sveikatos bÅ«klės, ji iÅ¡ namų neiÅ¡eina, nes sunkiai vaikÅ¡to. Todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino jų abiejų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ar Å¡ie parodymai gauti teisėtu bÅ«du, į teisiamÄ jį posėdį iÅ¡kvietė ikiteisminio tyrimo metu apklausas atlikusias tyrėjas.

Liudytoja apklausta tyrėja I. I., kuri ikiteisminio tyrimo metu atliko V. S. apklausÄ , teismo posėdžio metu patvirtino, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ , pati apklausė liudytojÄ V. S., kuri papasakojo įvykio aplinkybes. Dėl liudytojos parodymų patikimumo jokių tyrėjai abejonių nekilo, nes liudytoja V. S. visas įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į jos garbų amžių, abiejų apklausų metu nurodė gana aiÅ¡kiai ir tiksliai. Be to, ji pati (I. I.) ikiteisminio tyrimo metu atliko Body kamerų apžiÅ«rÄ ir matė, kad tiek filmuojant Body kameromis iÅ¡ karto po įvykio, tiek ir liudytojos apklausų metu V.

S. nurodė tas pačias aplinkybes. AnalogiÅ¡kai, teisiamajame posėdyje apklausiant tyrėjÄ J. Å ., buvo patikrinti nukentėjusiojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Byloje nėra duomenų, kad liudytojos I. I. ir J. Å . bÅ«tų suinteresuotos bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Nukentėjusiojo G. S. ir liudytojos V. S. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta nepažeidžiant jokių baudžiamojo proceso normų, parodymai užraÅ¡yti iÅ¡ jų žodžių, su protokolo turiniu G.

S. ir V. S. supažindinti pasirašytinai (1 t., b. l. 52-55, 56-59, 102-106, 107-110). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bylos duomenis įrodymais, įstatymo nepažeidė, liudytojos V. S. ir nukentėjusiojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagrįstai pripažino įrodymais ir jais rėmėsi sprendžiant dėl nuteistojo kaltės.

13. Byloje nėra duomenų, kad G. S. bÅ«tų konfliktavęs su savo žmona V. S., kad jos atžvilgiu bÅ«tų naudojęs ar grasinęs tuoj pat panaudoti smurtÄ ir todėl jai bÅ«tų reikalinga sÅ«naus pagalba. PrieÅ¡ingai, V. S., kurios parodymai esminėse aplinkybėse dėl nuteistojo veiksmų sutapo su sutuoktinio G. S. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu tiek į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, tiek apklausÄ atlikusiai tyrėjai apie konfliktÄ su sutuoktiniu nieko neminėjo - ji skundėsi tik sÅ«naus elgesiu, todėl atmetamas gynėjo argumentas, kad I. S. veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo kaltė nurodyto smurto panaudojimu prieÅ¡ savo tėvÄ neabejotinai įrodyta, o tai, kad I. S. teigia jog nuteistas nekaltai, yra jo gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas kėlė klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės. Nurodė, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė, virÅ¡ijanti sankcijos vidurkį, neatitinka veikos pavojingumo, nuteistojo asmenybės ir jo sveikatos bÅ«klės.

16. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato Å¡ias alternatyvias bausmes: vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. Teismo pareiga paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), jų buvimÄ ar nebuvimÄ . Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių. Teismas atsižvelgė į tai, kad I. S. padarė vienÄ tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje ne kartÄ teistas, tame tarpe ir už labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, smurtinę veikÄ padarė turėdamas teistumÄ (2 t., b. l. 40-45), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 46-49), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, tai, kad anksčiau skirtomis griežtomis bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo, nes nuteistasis jokių iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedaro, nerodo pastangų keisti gyvenimo bÅ«dÄ , paskyrė sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį - laisvės atėmimÄ bei nustatė artimÄ vidurkiui jos dydį.

Tokia bausmė, kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta. Å velninti bausmę dėl nuteistojo sveikatos bÅ«klės taip pat nėra pagrindo – jis pats pasirinko sveikatÄ alinantį gyvenimo bÅ«dÄ vartodamas alkoholį. Reikia pažymėti, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, bus suteiktos visos reikalingos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, nes tokios paslaugos laisvės atėmimo vietose teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių skundžiamame teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su I. S. inkriminuota nusikalstama veika bei paskirta bausme, naikinti ar keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendį nėra jokio pagrindo.

20. Nuteistojo gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius pateikė apeliacinės instancijos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažymÄ dėl Å¡ioje byloje patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbÄ nuteistajam I. S. buvo patirtos 103,33 Eur dydžio iÅ¡laidos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo I. S. gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nuteistajam nesuteikta pasirinkimo teisė ir jis negali atsisakyti gynėjo, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieÅ¡tarautų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Todėl VGTPT praÅ¡ymas priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo I.

S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Valdas CiesiÅ«nas Daina Vaidachavičienė