2026-01-14 Nr. AB-1193-3-61-3-04319-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1342-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04319-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) priimtus sprendimus: 1) 2025 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) 2025 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2030 m. liepos 22 d. (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėjai grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas prieš 19 metų dirbo geležinkelių medžiagų sandėlyje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ krautuvo vairuotoju (eiliniu žemiausių pareigų darbuotoju), savaime nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas niekada neneigė šios aplinkybės, neslėpė jos nuo atsakovo nuo pat pirmo kreipimosi dienos, o prieš tai išduoti jam leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtina išvadą, kad pareiškėjas nei tuo metu, nei dabar nekelia grėsmės valstybės saugumui.

2.2. Pareiškėjui 2018 m. spalio mėn. atvykus dirbti į Lietuvos Respubliką, jis čia gyveno išduotos nacionalinės vizos, kuri galiojo nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., pagrindu. Vėliau kas dveji metai pareiškėjui buvo išduodami (pratęsiami) leidimai laikinai gyventi šešerių metų laikotarpiui. 2023 m. gegužės 22 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2025 m. gegužės 22 d., dėl to pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi.

2.3. Pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai perkelti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) išvadą į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turėtų atsižvelgti į nustatytų aplinkybių visumą.

2.4. Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, ketindamas dirbti (toliau dirbti) uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Visi dokumentai, kurie patvirtina leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą, buvo pateikti. Darbdavio pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas dirba sąžiningai, neturi drausminių nuobaudų ir žalingų įpročių. Atsiliepimai apie pareiškėją yra teigiami ir visi duomenys, susiję su darboviete, buvo pateikti atsakovui.

2.5. Pareiškėjas vyksta į Baltarusiją aplankyti savo šeimos, o ne dėl kitų priežasčių. Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, turėjo analizuoti ir įvertinti šias aplinkybes, tačiau Migracijos departamentas nenagrinėjo šių aplinkybių, neatliko jokio vertinimo, o tik rėmėsi VSD išvada bei nenurodė, kokią konkrečią grėsmę ir dėl kokių priežasčių pareiškėjas kelia valstybės saugumui.

2.6. Nei atsakovas, nei VSD neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo, keliamo grėsmės valstybės saugumui lygio. Pareiškėjas niekada nedirbo Baltarusijos Respublikoje saugumo ar žvalgybos tarnybose, niekada neturėjo su jomis ryšių, neturi jų iki dabar.

2.7. VSD nepateikė atsakovui duomenų, patvirtinančių, kad šių Baltarusijos tarnybų atstovai bandė užmegzti kontaktą su pareiškėju arba kad pareiškėjas gali turėti ketinimus palaikyti ryšius su tokiais asmenimis. VSD, darydamas išvadą, kad grėsmė nėra išnykusi dėl pareiškėjo ankstesnių darbo santykių ir ryšių, nepagrindė šių išvadų. Pareiškėjas nebedirba šiame darbe jau 19 metų.

2.8. Pareiškėjas po skundžiamų sprendimų priėmimo nebegali sugrįžti į Lietuvos Respubliką ir toliau tęsti darbinius santykius bei gauti pajamas, išlaikyti šeimą, finansiškai padėti savo garbaus amžiaus mamai.

2.9. Pareiškėjas iki šiol nėra gavęs sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2030 m. liepos 22 d. Pareiškėjas nežino tikslios sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apie kurį pareiškėjas gavo laišką į savo el. paštą apie MIGRIS paskyroje gautą žinutę ir su kuriuo susipažino bei pateikia kartu su šiuo skundu, priėmimo datos, jo numerio, nes šis sprendimas yra be meta duomenų ir jame priėmimo data bei numeris nenurodyti. Vien šios aplinkybės yra svarbios, jos susijusios su pareiškėjo teisėmis, t. y. teise gauti tokius sprendimus, susipažinti su jais visapusiškai, skųsti juos.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Skundžiami sprendimai priimti todėl, kad pareiškėjas 2002–2006 m. dirbo Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbas Baltarusijos Respublikai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje reiškia, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ateityje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

4.2. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis, paskutinio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu fiksuoti 7 pareiškėjo išvykimai į Baltarusiją. Pareiškėjas dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai negyvena Lietuvoje (dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir negali palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto tvarios ir ilgalaikės integracijos lygio, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

6. VSD grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), privalėjo būti lojalus ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

6.2. Į bylą nepateikta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų akivaizdų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, ar kad darbą Baltarusijos valstybės įmonėje pareiškėjas paliko dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių.

6.3. Skundžiami Migracijos departamento sprendimai priimti, nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į skundą prašė tenkinti jį.

8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pareiškėjas yra patikimas ir geras darbuotojas, nėra nustatyta, kad pareiškėjo veikla laisvu nuo darbo metu būtų nukreipta prieš Lietuvos Respublikos saugumą, demokratinę santvarką. Priešingai, pareiškėjas visada teigė, jog Baltarusijoje jam ir jo šeimai nėra saugu gyventi dėl valdžios neteisėtų veiksmų prieš demokratiškus ir taikius gyventojus. Pareiškėjas dirbo kitoje Lietuvos įmonėje ir gauti tik geri atsiliepimai apie jį.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

10. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

10.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Pareiškėjas 2025 m. sausio 10 d. su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktu per darbdavį, kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi. 2025 m. vasario 17 d. papildomoje prašymo informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjas nurodė, kad nuo 2002 m. iki 2006 m. dirbo geležinkelio medžiagų sandėlyje vairuotoju.

10.2. VSD 2025 m. birželio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas) informavo atsakovą, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi, atliko Baltarusijos Respublikos piliečio I. V. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėjo pateiktoje darbo knygelės kopijoje nurodyta, kad 2002–2006 m. pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD prašė įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui, jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar panaikinti jį.

10.3. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 1, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

10.4. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 2, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 15 (toliau – ir Taisyklės), 20 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5, 11, 14, 37, 38.3 ir 39 punktais, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

11. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (35 str. 1 d. 1 p., 133 str. 5 d.), Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatais (37 p., 38 p.) 6.246 str. 1 d., 6.250 str. 1 d.), taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus, padarė išvadą, kad atsakovas, spręsdamas dėl to, ar pareiškėjas laikytinas asmeniu, galinčiu kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, iš esmės tinkamai įvertino faktines ir teisines aplinkybes, atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui

13. Teismas pažymėjo, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo interesas gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

14. Teismas nurodė, kad atsakovas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti (pareiškėjo šeima gyvena Baltarusijoje), uždraudė pareiškėjui 5 metų laikotarpiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 2 pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams.

15. Teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, sprendimai priimti kompetentingo subjekto.

16. Teismas, atmetęs pareiškėjo reikalavimus panaikinti skundžiamus sprendimus, taip pat atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

18. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai perkelti VSD išvadą į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

18.2. Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, ketindamas dirbti (toliau dirbti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Visi dokumentai, kurie patvirtina leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą, buvo pateikti, todėl visiškai atitinka Įstatymo reikalavimus. Be to, darbdavio pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas dirba sąžiningai, pareigingai, atsakingai, yra nuoširdus, niekada nesivelia į konfliktus, neturi drausminių nuobaudų ir žalingų įpročių.

18.3. Pareiškėjas dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ krautuvo vairuotoju. Šios informacijos pareiškėjas neslėpė nei nuo atsakovo, nei nuo kitų asmenų, priešingai, jis išviešino ją, kadangi nuo to laiko, kai išvyko iš Baltarusijos Respublikos ir ten negyvena, nepalaiko jokių ryšių su šios valstybės buvusiu darbdaviu, buvusiais kolegomis darbe, draugais ir pažįstamais. Visos šios aplinkybės buvo žinomos atsakovui, tačiau jos nesudarė kliūčių net 7 metus iš eilės išduoti (pratęsti) leidimus laikinai gyventi, o, pastaruoju metu pareiškėjui kreipusis į atsakovą, atsirado nepagrįsti įtarimai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

18.4. Priešingai, nei teigia teismas, kad VSD įvertino šias aplinkybes, teismas nepasisakė ir neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantas dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ krautuvo vairuotoju laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2006 metų, kai Baltarusijos Respublikos valdžios politika Lietuvos Respublikos ir kitų ES valstybių atžvilgiu nebuvo tokia agresyvi.

18.5. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti teiginiai, kad apeliantas ir savo darbo laikotarpiu prieš 19–23 metus turėjo palaikyti Baltarusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kėlė grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, visiškai neatitinka realybės ir politinės situacijos, kuri šioje valstybėje buvo tuo metu. Jeigu atsakovas ir teismas vertino apelianto darbo santykius, buvusius prieš tiek daug metų Baltarusijoje, tai turėjo vertinti juos retrospektyviai ir į praeitį bei vertinti, ar Baltarusijos Respublikos tuometinė užsienio politika Lietuvos atžvilgiu buvo tokia agresyvi, ar ji tuo metu kėlė grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, t. y. ar situacija nėra pasikeitusi ir ar ji nėra pasikeitusi iš esmės.

18.6. Pareiškėjas visiškai nepalaiko dabartinės nedemokratiškai išrinktos valdžios ir jos politikos. Po paskutinių Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų pareiškėjas ėjo į taikų gyventojų protestą, kurio metu žmonės buvo suimami, kankinami ir neteisėtai kalinami. Jis nepritaria tam, taip pat nepritaria karui Ukrainoj, bei Baltarusijos valdžios pritarimui šiems neteisėtiems ir nusikalstamiems Rusijos veiksmams. Pareiškėjas grįžta į Baltarusiją tik laisvu nuo darbo laiku ir tik su vienu tikslu – aplankyti ten gyvenančią šeimą (žmoną ir vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis).

18.7. Vien aplinkybė, kad apeliantas prieš 19–23 metus dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ krautuvo vairuotoju, nesuteikė atsakovui pagrindo išvadai, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Nei atsakovas, nei VSD neįvertino ir nepateikė argumentų dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo bei tokios grėsmės akivaizdumo, grėsmės lygio, taip pat dėl individualios situacijos bei ryšių su Lietuvos valstybe.

18.8. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir uždrausdamas atvykti į Lietuvos Respubliką, turėjo analizuoti ir įvertinti šiuos duomenis, tačiau iš priimto sprendimo matyti, kad jis nevertino šių aplinkybių, o tik rėmėsi VSD išvada bei nenurodė, kokią konkrečią grėsmę ir dėl kokių priežasčių pareiškėjas kelia valstybės saugumui.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.

20. Atsakovas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pareiškėjas, dažnai vykdamas į Baltarusiją ir grįždamas į Lietuvos Respubliką, galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Tai reiškia, kad pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su kilmės šalimi, jo stiprius ryšius su Baltarusija patvirtina ir tai, kad Baltarusijos režimas nelaiko jo nelojaliu.

20.2. Migracijos departamentas atliko savarankišką visų turimų duomenų tyrimą ir atitinkamai priėmė Sprendimą Nr. 1, o pirmosios instancijos teismas patvirtino šias Migracijos departamento išvadas.

20.3. Migracijos departamentas įvertino visas jam žinomas aplinkybes, pagrindė ginčijamus sprendimus teisės aktų normomis. Nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.

22. VSD nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti jį, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. 1, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, ir dėl Sprendimo Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo interesas gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, taip pat nustatęs, kad pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas, atmetė pareiškėjo skundą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui konstatuota nepagrįstai, pareiškėjas dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu, kai santykiai su Baltarusija buvo geri, be to, pareiškėjas dirbo krautuvo vairuotoju, t. y. ėjo žemiausio lygio pareigas. Pareiškėjas nurodo, kad draudimas atvykti jam buvo nustatytas nepagrįstai.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas ginčui išnagrinėti aplinkybes.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai yra nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.).

28. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai ar visuomenei, turi būti motyvuotos.

29. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

30. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su grėsmės valstybės saugumui vertinimu ir jo standartu, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė, sudaranti pagrindą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-624/2025). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kiti prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2614-822/2025 ir kt.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, nors ir kito teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste, pažymėta, kad sprendžiančioji institucija turi turėti visą reikšmingą informaciją ir, atsižvelgdama į ją, pati įvertinti faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jos sprendimo prasmė ir jis būtų išsamiai motyvuotas. Ši institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos, remdamosi vertinimu, kurio faktinis pagrindas sprendžiančiajai institucijai nebuvo pateiktas (žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą byloje Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság ir kt., C-159/21).

32. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas, atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2312-821/2025 ir kt.).

33. Išvadoje yra pateiktas VSD vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Be to, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjui leidimą gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

34. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai atkreipė dėmesį į visuotinai žinomas aplinkybes, kad Baltarusijos autokratinis režimas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo užimtų pareigų pobūdžio, akcentuoja, kad nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose ir įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024, 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2724-629/2025).

36. Šiuo atveju VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, nustatė, kad pareiškėjas, dirbdamas valstybės įmonėje, turėjo būti patikimas ir lojalus Baltarusijos Respublikai ir šis lojalumas buvo kontroliuojamas ir tikrinamas, todėl tikėtina, kad atitinkamos institucijos disponuoja asmenine ir profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, o tai suponuoja potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų ir argumentų, paneigiančių tokį VSD vertinimą.

37. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Sprendimo Nr. 1 turinį, prieina prie išvados, kad šiame sprendime buvo tinkamai išnagrinėtos su pareiškėjo individualia situacija susijusios aplinkybės (be kita ko, duomenys apie pareiškėjo ankstesnę darbovietę, pareiškėjo paaiškinimai apie darbo santykių sukūrimo ir nutraukimo priežastis, duomenys apie pareiškėjo vykimus į Baltarusiją leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, jo ekonominius, socialinius ir kitus ryšius su Baltarusija ir Lietuva) ir iš jo turinio galima suprasti priežastis ir motyvus, dėl kurių buvo priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, t. y. sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Sprendimas Nr. 1 atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo panaikinti jį.

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Sprendimo Nr. 2 pagrįstumo ir teisėtumo, pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. To paties straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

39. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą, nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei joje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

40. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktas įtvirtina, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 p.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

41. Sprendime Nr. 2 pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis. Šis laikotarpis parinktas, atsižvelgiant į individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes, be kita ko, kad nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, o jo šeima (sutuoktinė ir vaikai) gyvena Baltarusijoje, jis reguliariai vyksta aplankyti juos.

42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui pritaikyta priemonė ir jos laikotarpis yra proporcingi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą spręsti dėl draudimo atvykti laikotarpio sutrumpinimo ar netaikymo.

43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis