5b7a2294-e59e-4a02-8d27-ee58448c4a8f · Kauno apygardos teismas

                                                                                   Civilinė byla Nr. e2S-446-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09023-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.38.; 3.2.8.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens I.

D. atskirÄ jį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų I. U. ir L. U. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nojus“, R. E. B., tretiesiems asmenims Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei G. K., R. B., I. D., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovai I. U. ir L. U. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. kovo 17 d. tarp atsakovų UAB „Nojus“ ir R. E. B., atstovaujamos R. B., sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad R. E. B. pardavė, o ieÅ¡kovai I. U. ir L. U. pirko 447/3420 dalį žemės sklypo ir negyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini), už 23 000 Eur, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės UAB „Nojus“ naudai 23 000 Eur sumÄ .

Å alys (ieÅ¡kovai ir atsakovai) civilinę bylÄ nutarė baigti taikiai ir pateikė teismui tvirtinti sudarytÄ taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ 2017 m. gruodžio 12 d. taikos sutartį ir civilinę bylÄ Nr. e2-1103-384/2017 nutraukė.Teismas, tvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, nenustatė, kad ji pažeistų Å¡alių, trečiųjų asmenų interesų ar prieÅ¡tarautų įstatymams.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu trečiasis asmuo I. D. praÅ¡o panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Sulyginus prie taikos sutarties pridėtÄ planÄ su detaliuoju planu, kuriame matosi statinių indeksai, ir žemės sklypo planu, nustatančiu žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 3Ilp eksploatuoti, matyti, kad I. D. priklausantis pastatas 3Ilp bei jam eksploatuoti priskirta 415 m2 žemės sklypo dalis, kuri plane, nustatančiame žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 31lp eksploatuoti, yra pažymėta raide „B“, patenka į 978,11 m2 dalį plane, pridėtame prie taikos sutarties, taip pat pažymėtÄ raide „B“.

Pagal taikos sutarties tekstÄ Å¡i „B“ dalis, į kuriÄ patenka I. D. priklausantis pastatas 311p bei jam eksploatuoti priskirta 415 m2 žemės sklypo dalis (kuri taip pat pažymėta raide „B“ plane, nustatančiame žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 311p eksploatuoti), skiriama naudotis atsakovei UAB „Nojus“. Å i dalis, kuri aplink pastatÄ 3Ilp, kuri skirta bÅ«tent Å¡iam pastatui eksploatuoti, nepriklauso ir negali priklausyti atsakovei UAB „Nojus“ bei negali bÅ«ti skiriama naudoti atsakovei UAB „Nojus“, kadangi tokiu bÅ«du pažeidžiamos trečiojo asmens I.

D. teisės - apribojamos jos galimybės valdyti ir naudoti jai priklausantį pastatÄ 311p. Be to, apskritai nėra pagrįsta, kodėl pagal taikos sutarties sÄ lygas atsakovei UAB „Nojus“ skiriama valstybinė žemė (į kuriÄ patenka I. D. pastatui 311p skirta dalis „B“, taip pat bendro naudojimo dalis „C“), kas I. D. įsitikinimu, neturi teisinio pagrindo.Prie taikos sutarties pateiktas planas – žemės sklypų pertvarkymo schema, kurioje yra keturi paraÅ¡ai, nesuderintas nei su sklypo bendrasavininke Lietuvos Respublika, nei su trečiuoju asmeniu I.

D., nors plane numatomi veiksmai su sklypo dalimi, kurioje yra I. D. nuosavybės teise priklausantis pastatas. Be to, plane nėra jo rengėjo, kuriuo nurodytas UAB „Topoprojektas“ parašo, todėl nėra aišku, kas atsakingas už teisingus duomenis plane. Toks planas negali būti teisėtu pagrindu jokiems teisiniams veiksmams atlikti.Prie taikos sutarties pateiktame plane žemės sklypo dalis „B“ nepagrįstai formuojama prie I. D. pastato 3Ilp, o ne prie pastato lC2p, kurio patalpų pirkėju tapo ieškovai.

Susidaro situacija, kai žemės sklypo dalis atskiriama nuo statinio (patalpų), kuriam eksploatuoti ji buvo skirta ir su kuriuo ji buvo įsigyta pradinio savininko.Anksčiau byloje pateiktas I. D. sutikimas su pirminiu ieÅ¡kiniu negali galioti atvejui, kai bylos nagrinėjimo eigoje pakeičiamas ieÅ¡kinio dalykas. Å iuo atveju ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai reikalavo perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas pagal tarp atsakovų pardavėjos R. E. B. ir pirkėjos UAB „Nojus“ sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad ieÅ¡kovai pirko iÅ¡ atsakovės R.

E. B. negyvenamÄ sias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 447/3420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nebuvo kalbama apie tai, kad atsakovei UAB „Nojus“ bus skirta naudotis žemės sklypo dalis, kurioje yra trečiojo asmens I. D. pastatas.Taikos sutartimi ne tik susitariama dėl I. D. teisių ir pareigų, bet ir nustatomos atitinkamos I. D. nepalankios sÄ lygos – jeigu I. D. nuosavybės teise priklausantis pastatas, taip pat dabar esanti bendro naudojimo žemė patenka į UAB „Nojus“ priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį, I.

D. nebetenka galimybės laisvai, savo nuožiÅ«ra, nederinant veiksmų su UAB „Nojus“, Å¡io pastato eksploatuoti, taip pat, nebelikus bendrai naudojamos žemės, ji nebetenka galimybės laisvai patekti prie savo pastato. Kelias iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės yra vienintelis privažiavimas į sklypÄ . Tokia situacija ne tik apsunkina I. D. pastato eksploatavimo galimybes, tačiau tuo pačiu ir mažina pastato vertę.Taikos sutarties IV dalyje nurodyta, jog ieÅ¡kovai jie atsisako pirkti I. D. priklausantį pastatÄ (duomenys neskelbtini).

Tačiau I. D. neturi jokio pastato (duomenys neskelbtini). Tokio pastato iÅ¡ viso nėra registruoto nekilnojamojo turto registre. Å iuo adresu yra tik žemės sklypas, kuris nuosavybės priklauso atsakovei UAB „Nojus“. Minėtame sklype I. D. neturi jokių pastatytų ar statomų statinių. Taigi Å¡i taikos sutartis sÄ lyga yra netiksli, klaidinanti ir nesuprantama, kaip turėtų ar galėtų bÅ«ti vykdoma.Taikos sutartis teismui buvo pateikta tik posėdžio dienÄ , t. y. 2017 m. gruodžio 12 d., tÄ pačiÄ dienÄ taikos sutartis ir buvo patvirtinta.

Taikos sutartis nebuvo siųsta susipažinimui tretiesiems asmenims, taikos sutarties sÄ lygų nei ieÅ¡kovai, nei atsakovai su I. D. nederino, I. D. net negavo Å¡aukimo atvykti į 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį ir teismo posėdis vyko I. D. nedalyvaujant, tik konstatuojant, kad tretieji asmenys tinkamai informuoti. Taigi I. D. neturėjo galimybės pasisakyti dėl tų taikos sutarties sÄ lygų, kurios turi įtakos jos teisėms ir pareigoms.IeÅ¡kovai I. U. ir L. U. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygos nesukuria jokių teisinių pasekmių trečiajam asmeniui I. D., nepažeidžia jos interesų ir neprieÅ¡tarauja galiojantiems įstatymams. Ginčijama taikos sutartis buvo iÅ¡imtinai sudaryta dėl tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų UAB „Nojus“ ir R. E. B. kilusio teisinio ginčo, t. y. dėl 2017 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų UAB „Nojus“ ir R. E. B., atstovaujamos R.

B., pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Taikos sutarties II dalies nuostata nereiškia, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl atsakovės UAB „Nojus“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ši nuostata taikos sutartyje buvo įtvirtina dėl to, kad ieškovai sutiko atsisakyti ieškinio reikalavimo dėl pirkėjo teisių perkėlimo į 447/3420 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovams nuosavybės teise iki šios civilinės bylos užvedimo ir taip priklausė 697/1140 dalys 0,3420 ha žemės sklypo.

Atsakovės UAB „Nojus“ pageidavimu teismo patvirtintoje taikos sutarties II dalyje buvo įtvirtinta nuostata, jog UAB „Nojus“ bus paskirta žemės sklypo dalis, kuri yra pažymėta prie taikos sutarties pridėtame plane raide „B“, tik dėl to, jog ateityje sprendžiant klausimÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp visų žemės sklypo bendraturčių UAB „Nojus“ bÅ«tų priskirtina naudotis žemės sklypo dalis, kuri ribotųsi su jai nuosavybės teise priklausančiu greta esančiu žemės sklypu.

Tačiau visoms šalims buvo aišku, kad konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka bus sprendžiama kartu su visais žemės savininkais ir naudotojais, tame tarpe ir I. D.. Trečiajam asmeniui I. D. nuosavybės teise nepriklauso jokia 0,3420 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame yra jai priklausantis statinys, dalis. Iki teismo nutarties įsiteisėjimo žemės sklypo 697/1140 dalys priklauso ieškovams, 882/3420 dalys priklauso Lietuvos Respublikai, 447/3420 dalys priklauso UAB „Nojus“. Todėl net ir tuo atveju, jei tarp žemės sklypo bendraturčių ateityje bus nustatinėjama žemės sklypo naudojimosi tvarka ar sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo I.

D. dalyvautų tik kaip pastato savininkė, bet ne žemės savininkė. Atsakovė R. E. B. ir trečiasis asmuo R. B. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nurodo, kad ieÅ¡kovai ir atsakovai pasinaudojo jiems CPK numatyta teise ir bylÄ baigė sudarydami taikos sutartį. Trečiojo asmens nurodyti argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi Å¡alys pagrįstai sudarė taikos sutartį, kuri neprieÅ¡tarauja nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei vieÅ¡ajam interesui.

Atsakovė UAB „Nojus“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nurodo, kad taikos sutartimi ieÅ¡kovai ir atsakovė UAB „Nojus“ nesiekė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, privalomos visiems žemės sklypo bendraturčiams, todėl prie taikos sutarties pridedamas planas neturėjo bÅ«ti derinamas su kitais žemės sklypo bendraturčiais ar naudotojais. Taip pat žemės sklypo dalys, priskirtos konkrečių pastatų eksploatavimui lieka nepakitusios, todėl nekinta ir trečiojo asmens teisių apimtis, egzistavusi iki taikos sutarties patvirtinimo.

Taikos sutarties II punkte nustatytas atsakovės įsipareigojimas naudotis žemės sklypo dalimi „B“ yra iÅ¡imtinai atsakovės įsipareigojimas prieÅ¡ ieÅ¡kovus, kuris nesukelia jokių teisių ar pareigų trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimoPagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (trečiojo asmens) I. D. pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus – detaliojo plano kopijÄ , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 25 d. įsakymo „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ kopijÄ , žemės sklypo plano, nustatančio žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 3Ilp eksploatuoti, kopijÄ , informacijÄ iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, sprendžia, kad jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi nagrinėjant klausimÄ dėl trečiojo asmens atskirojo skundo ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Be to, taikos sutarties patvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas teismo posėdyje trečiajam asmeniui nedalyvaujant, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais naujais rašytiniais įrodymais ir pateikti savo atsikirtimus į juos, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Å¡alių sudaryta taikos sutartis nepažeidžia jų, trečiųjų asmenų interesų, neprieÅ¡tarauja galiojantiems įstatymams, Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylÄ nutraukė.Apeliantė (trečiasis asmuo) I.

D., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, jog Å¡alių sudaryta taikos sutartis pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.Dėl taikos sutarties tvirtinimo sÄ lygųCPK 42 straipsnis numato Å¡alių procesines teises ir pareigas. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡alys gali užbaigti bylÄ taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį Å¡alys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylÄ taikos sutartimi. RaÅ¡ytinės Å¡alių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.

Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo Å¡alys, darydamos viena kitai nuolaidas, iÅ¡ naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginÄÄ . Sudarydamos taikos sutartį, Å¡alys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sÄ lygų, nustato savo teisių ir pareigų balansÄ . Tokia sutartimi realizuojamas Å¡alių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.Kiekvienu atveju teismas, prieÅ¡ tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva Å¡alių valia, ar taikos sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė R.

E. B. 2017 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido atsakovei UAB „Nojus“ nuosavybės teises į negyvenamÄ sias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir 447/3420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieÅ¡kovų L. U. ir I. U. bei atsakovų UAB „Nojus“ ir R. E. B. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, t. y. ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė reikalavimÄ perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas pagal tarp atsakovų pardavėjos R.

E. B. ir pirkėjos UAB „Nojus“ 2017 m. kovo 17 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė R. E. B. pardavė, o ieÅ¡kovai pirko negyvenamÄ jÄ patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 447/3420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 23 000 Eur sumÄ .Nors apeliantė (trečiasis asmuo) I. D. Å¡iame pirkimo–pardavimo sandoryje nedalyvavo, tačiau ji buvo ginčo negyvenamųjų patalpų bendrasavininkė, todėl Å¡i aplinkybė patvirtina jos teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, t. y. dėl Å¡ios priežasties ji buvo įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Å¡alys (ieÅ¡kovai L. U. ir I. U. bei atsakovai UAB „Nojus“ ir R. E. B.) sudarė taikos sutartį, kuriÄ pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino ir civilinę bylÄ nutraukė.Pagal Å¡alių sudarytos 2017 m. gruodžio 12 d. taikos sutarties I dalį Å¡alys susitarė, kad: „Šalys Å¡ia taikos sutartimi perkelia ieÅ¡kovams I. U. ir L. U. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. kovo 17 d. tarp atsakovų UAB „Nojus“ ir R.

E. B. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir Å¡ia sutartimi nustatoma, kad R. E. B. pardavė, o I. U. ir L. U. nupirko negyvenamÄ jÄ patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur. Å alims suprantama, kad Å¡i taikos sutartis yra teisinis pagrindas įregistruoti I. U. ir L. U. nuosavybės teises į negyvenamÄ jÄ patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). I. U. ir L. U. įsipareigoja sumokėti UAB „Nojus“ naudai į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur už perkeltas nuosavybės teises į patalpas per 7 dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Å¡i taikos sutartis įsiteisėjimo dienos.

Å alys susitaria, kad nuosavybė į minėtas patalpas VÄ® Registrų centre ieÅ¡kovams registruojama sumokėjus UAB „Nojus“ Å¡ioje sutartyje nurodytÄ sumÄ â€œ.Pagal Å¡alių sudarytos 2017 m. gruodžio 12 d. taikos sutarties II dalį Å¡alys susitarė, kad: „IeÅ¡kovai atsisako ieÅ¡kinio reikalavimo dėl pirkėjo teisių perkėlimo į 447/3420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Å alys susitaria, jog Å¡i žemės sklypo dalis bus skirta naudotis UAB „Nojus“ Å¡alia UAB „Nojus“ priklausančio žemės sklypo, kuri yra pažymėta prie Å¡ios sutarties pridedamame plane raide „B“.Apeliantės (trečiojo asmens) I.

D. teigimu, ginčijama nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jos interesus. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog jai priklausantis pastatas 3Ilp ir jam eksploatuoti priskirta 415 m2 žemės sklypo dalis, kuri plane, nustatančiame žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 31lp eksploatuoti, yra pažymėta raide „B“, patenka į 978,11 m2 dalį plane, pridėtame prie taikos sutarties, taip pat pažymėtÄ raide „B“. Pagal taikos sutarties tekstÄ Å¡i „B“ dalis, į kuriÄ patenka I.

D. priklausantis pastatas 311p bei jam eksploatuoti priskirta 415 m2 žemės sklypo dalis, skiriama naudotis atsakovei UAB „Nojus“. Å i dalis, kuri yra aplink pastatÄ 3Ilp ir skirta bÅ«tent Å¡iam pastatui eksploatuoti, nepriklauso ir negali priklausyti atsakovei UAB „Nojus“ bei negali bÅ«ti skiriama naudoti atsakovei UAB „Nojus“, kadangi tokiu bÅ«du pažeidžiamos trečiojo asmens I. D. teisės, t. y. apribojamos jos galimybės valdyti ir naudoti jai priklausantį pastatÄ 311p. Be to, pagal taikos sutarties sÄ lygas atsakovei UAB „Nojus“ apskritai nepagrįstai skiriama valstybinė žemė (į kuriÄ patenka I.

D. pastatui 311p skirta dalis „B“, taip pat bendro naudojimo dalis „C“). Tokie apeliantės argumentai atmestini.Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 25 d. įsakymo „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ ir žemės sklypo plano, nustatančio žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 3Ilp eksploatuoti, matyti, kad 0,3420 ha ploto valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių pastatų lC2p ir 3Ilp eksploatavimui reikalingos tokios dalys: pastatui-mokyklai lC2p – 0,2259 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „A“, pastatui-ūkio pastatui 3Ilp – 0,0415 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „B“, bendro naudojimo ploto – 0,0746 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „C“, kuri paskirstyta taip: statiniui lC2p – 0,0630 ha dalis, statiniui 3Ilp – 0,0116 ha dalis.

Minėtu įsakymu taip pat nustatytos 0,3420 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys pastatų (patalpų) lC2p ir 3Ilp savininkams: Kauno rajono savivaldybei – 0,2091 ha, R. E. B. – 0,0447 ha, I. D. – 0,0611 ha, R. D. – 0,0179 ha, T. D. – 0,0046 ha, J. D. – 0,0046 ha. Ieškovai I. U. ir L. U. taikos sutartimi atsisakė ieškinio reikalavimo dėl pirkėjo teisių perkėlimo į 447/3420 dalis žemės sklypo ir susitarė su atsakove UAB „Nojus“, jog ši žemės sklypo dalis bus skirta naudotis UAB „Nojus“.Apeliantė I.

D. atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčijama taikos sutartimi Å¡alys susitarė dėl žemės sklypo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ieÅ¡kovams, atsakovei UAB „Nojus“ ir Lietuvos Respublikai, naudojimosi tvarkos, privalomos visiems sklypo bendraturčiams, ir nustatė, kad jai priklausantis pastatas 3Ilp ir jam eksploatuoti priskirta 415 m2 žemės sklypo dalis, patenka į 978,11 m2 dalį plane, pridėtame prie taikos sutarties, pažymėtÄ raide „B“, kuri paskirta naudotis atsakovei UAB „Nojus“.Pažymėtina, kad taikos sutartimi buvo nustatyti iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovų ir atsakovų tarpusavio įsipareigojimai, kurių vykdymas neturi jokios įtakos trečiajam asmeniui I.

D. valdant, naudojant ir disponuojant jai priklausantį turtÄ (pastatÄ 3Ilp). Taikos sutartimi nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovei UAB „Nojus“ nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis yra 0,0447 ha, o trečiajam asmeniui I. D. nuosavybės teise priklausančio pastato 3Ilp eksploatavimui priskirta žemės sklypo dalis lygi 0,0415 ha. Tuo tarpu prie taikos sutarties pridėtoje žemės sklypų pertvarkymo schemoje nurodyta žemės sklypo dalis „B“ sudaro 978,11 m2 (0,0978 ha).

Taigi žemės sklypo dalis žemės sklypų pertvarkymo schemoje pažymėta raide „B“ yra didesnė, nei atsakovei UAB „Nojus“ priklausančios žemės sklypo dalies ir trečiajam asmeniui I. D. nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatacijai priskirtos žemės sklypo dalies suma, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ta aplinkybė, kad atsakovė UAB „Nojus“ taikos sutartimi įsipareigojo naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi tik žemės sklypo dalyje „B“, nereiÅ¡kia, jog atsakovė įgijo nuosavybės teisę į didesnę, nei 0,0447 ha (447/3420) žemės sklypo dalį (į visÄ â€žB“ dalį), taip pat kad įgijo teisę naudotis trečiajam asmeniui I.

D. priklausančio pastato eksploatavimui priskirta žemės sklypo dalimi (0,0415 ha), t. y. atsakovė UAB „Nojus“ turi teisę naudotis tik jai priklausančia sklypo dalimi (0,0447 ha) ir tik nepažeisdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 25 d. įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ nustatytos žemės eksploatavimo tvarkos. Taikos sutarties II dalyje nustatytas atsakovės įsipareigojimas naudotis žemės sklypo dalimi „B“ yra išimtinai atsakovės įsipareigojimas ieškovams (atsakovė susitarė su ieškovais, kad ji naudosis jai priklausančia 0,0447 ha žemės sklypo dalimi tik toje dalyje, kuri pažymėta raide „B“), tačiau jis nepanaikina (nepakeičia) minėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 25 d.

įsakymu nustatytų žemės sklypo dalių, priskirtų konkrečių pastatų eksploatavimui (raide „B“ pažymėtoje žemės sklypo dalyje yra ir trečiojo asmens I. D. pastato eksploatacijai naudojama žemės sklypo dalis) bei niekaip nepažeidžia trečiojo asmens I. D. teisių ir teisėtų interesų (trečiojo asmens teisės naudotis pastato eksploatavimui priskirta žemės sklypo dalimi nėra niekaip suvaržomos). Patvirtinus tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, žemės sklypo dalys, priskirtos konkrečių pastatų eksploatavimui, lieka nepakitusios, taigi ir trečiojo asmens I.

D. teisių apimtis nepasikeičia (nėra susiaurinama ar apribojama). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstu laikytinas ir apeliantės I. D. atskirojo skundo argumentas, jog taikos sutartimi atsakovei UAB „Nojus“ buvo priskirta naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalis „C“. Å iuo atveju taikos sutartimi nebuvo detalizuota, kokia konkreti žemės sklypo dalis yra priskiriama atsakovei UAB „Nojus“.Apeliantė (trečiasis asmuo) I. D. skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties nepagrįstumÄ taip pat grindžia ir tuo, jog prie taikos sutarties pridėtas planas nėra suderintas su ja ir Lietuvos Respublika.

Tačiau, kaip jau minėta, taikos sutartimi šalys nenustatinėjo naudojimosi žemės sklypu tvarkos, taip pat nesukūrė jokių teisinių prielaidų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui ateityje. Taikos sutarties II dalyje numatytas atsakovės įsipareigojimas naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi tik žemės sklypo dalyje „B“ nereiškia, kad yra nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka, ši dalis neįpareigoja kitų žemės sklypo bendraturčių ar naudotojų, todėl prie taikos sutarties pateiktas žemės sklypo planas neprivalo būti derinamas su kitais žemės sklypo bendraturčiais ir naudotojais (nesukuria jokių teisių ir pareigų jiems).

Minėtame žemės sklypo plane yra detalizuojami tik ieškovų ir atsakovės UAB „Nojus“ įsipareigojimai nagrinėto ginčo kontekste, t. y. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Minėtas planas nėra tam tikrų juridinių faktų registracijos pagrindas.Trečiojo asmens I. D. argumentai, jog prie taikos sutarties pateiktame plane žemės sklypo dalis „B“ nepagrįstai formuojama prie jai priklausančio pastato 3Ilp, o ne prie pastato lC2p, kurio patalpų pirkėju tapo ieškovai, yra nepagrįsti, nes šiuo atveju teismo patvirtinta taikos sutartimi neformuojami jokie atskiri žemės sklypo vienetai, taip pat nenustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka bus sprendžiama kartu su visais žemės sklypo savininkais ir naudotojais, tame tarpe ir I. D..Ta aplinkybė, kad prie taikos sutarties pridėtame žemės sklypo plane nėra plano rengėjo, kuriuo nurodytas UAB „Topoprojektas“ paraÅ¡o, nesudaro pagrindo netvirtinti Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygų. IÅ¡ prie taikos sutarties pridedamo plano galima aiÅ¡kiai identifikuoti ieÅ¡kovų I. U. ir L. U. bei atsakovės UAB „Nojus“ tarpusavio įsipareigojimus, planas pasiraÅ¡ytas tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų, todėl jis laikytinas tinkama taikos sutarties dalimi.

Apeliantė (trečiasis asmuo) I. D. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad taikos sutarties IV dalies nuostata, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai atsisako pirkti I. D. priklausantį pastatÄ (duomenys neskelbtini), yra netiksli, klaidinanti ir nesuprantama, nes ji neturi jokio pastato (duomenys neskelbtini), minėtu adresu apskirtai nėra jokių pastatytų ar statomų statinių.Tiek ieÅ¡kovai I. U. ir L. U., tiek atsakovė UAB „Nojus“ atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad taikos sutarties IV dalyje buvo padaryta techninė klaida ir netiksliai nurodytas adresas, t. y. turėtų bÅ«ti (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i klaida neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi iÅ¡ taikos sutarties nuostatų galima aiÅ¡kiai nustatyti sutartimi Å¡alių prisiimtų įsipareigojimų turinį ir apimtį. Visgi pažymėtina, jog taikos sutartyje įtraukus sÄ lygÄ , susijusiÄ su trečiuoju asmeniu I. D., trečiasis asmuo taip pat turėjo bÅ«ti supažindintas su taikos sutarties nuostatomis ir pasiraÅ¡yti taikos sutartį. Tačiau nenustačius, kad taikos sutarties nuostatos pažeidžia trečiojo asmens I.

D. teises ir teisėtus interesus, Å¡is pažeidimas nelaikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindÄ panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantė I. D. skundžiamos nutarties nepagrįstumÄ taip pat grindžia tuo, kad taikos sutartis teismui buvo pateikta ir patvirtinta tÄ pačiÄ dienÄ , ji nebuvo siųsta susipažinimui tretiesiems asmenims, trečiasis asmuo I. D. net negavo Å¡aukimo atvykti į 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį ir teismo posėdis vyko I.

D. nedalyvaujant, taigi I. D. neturėjo galimybės pasisakyti dėl tų taikos sutarties sÄ lygų, kurios turi įtakos jos teisėms ir pareigoms.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad taikos sutartis skundžiama nutartimi buvo patvirtinta, iÅ¡nagrinėjus klausimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nors teismo Å¡aukimas į minėtÄ teismo posėdį, siųstas trečiajam asmeniui I. D., grįžo neįteiktas jai jo neatsiėmus paÅ¡te, tačiau trečiasis asmuo I.

D. apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ buvo informuota tinkamai, t. y. jai buvo įteikta tiek ieÅ¡kinio ir praneÅ¡imo dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo kopija, tiek Å¡aukimai į 2017 m. rugsėjo 25 d. ir 2017 m. spalio 25 d. parengiamuosius teismo posėdžius, todėl trečiasis asmuo I. D., siekdama atstovauti savo interesus byloje, turėjo bÅ«ti aktyvi ir domėtis bylos eiga. Be to, nustatyta, kad Å¡alių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis nesukuria trečiajam asmeniui jokių teisių ir pareigų bei nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų, o tik iÅ¡sprendžia tarp Å¡alių likusį ginÄÄ abipusių nuolaidų bÅ«du, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netvirtinti Å¡alių sudarytos taikos sutarties.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį.

Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Nojus“ už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ jÄ atstovavusiai advokatei J. K. sumokėjo 1 148,04 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Å ios paslaugos apmokėjimo metu galiojo 2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) – 850,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina už atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ suma negali virÅ¡yti 340,32 Eur (850,80 x 0,4). Atsakovės UAB „Nojus“ praÅ¡oma priteisti suma už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ Å¡Ä¯ dydį virÅ¡ija, todėl atskirÄ jį skundÄ atmetus, atsakovei UAB „Nojus“ iÅ¡ trečiojo asmens I.

D. priteistina maksimali 340,32 Eur suma iÅ¡laidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens I. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Nojus“ (juridinio asmens kodas 159659952) 340,32 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų ir 32 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                      Nijolia Indreikienė